Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovui J. P. ir jo atstovei advokato padėjėjai Žanai Vašcovai, atsakovės notarės J. V. atstovui advokatui Egidijui Milašiui, trečiųjų asmenų G. K. ir L. S. atstovui advokatui Gilbertui Kinderavičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei notarei J. V., tretiesiems asmenims M. K., G. K., M. R., L. S., R. B., AB „Swedbank“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-03-17 mirė V. P.. 2011-06-10 ieškovas J. P. pasirašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šis pareiškimas registruotas Testamentų registre. 2011-08-22 ieškovas J. P. pareiškimu sutiko, kad M. K. priimtų palikimą. 2011-08-22 trečiasis asmuo M. K. pasirašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šis pareiškimas registruotas testamentų registre. 2014-07-29 trečiasis asmuo pateikė pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo. 2014-08-04 trečiajam asmeniui buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas. Ieškovas prašo pripažinti 2011-06-10 pareiškimą dėl palikimo priėmimo negaliojančiu, nes jis iš esmės suklydo, neturėjo tikslo paveldėti turto, atsiradusio po tėvo mirties.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus. Teismas nurodo, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (LR CK 1.63 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje T. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad iš esmės suklydo sudarydamas palikimo priėmimo sandorį. Paaiškina, kad jis buvo suklaidintas, nes buvo įsitikinęs, kad ne palikimo priėmimas, o paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas suteikia teisę paveldėti turtą. Pažymi, kad visas atsiradęs palikimas po jo tėvo mirties turėjo atitekti jo seseriai M. K., ir tik todėl, kad sesuo per nustatytą terminą negalėjo atvykti pas notarą dėl palikimo priėmimo, jis pasirašė ginčijamą sandorį. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas, tretieji asmenys M. K. ir R. B. nurodė, kad šeimoje buvo susitarimas, kad turtą turi paveldėti M. K., nes ji labiau atsakinga, vyriausias šeimoje vaikas ir pan. Teismas nurodo, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą, palikėjas pats asmeniškai sprendžia, kas paveldės po jo mirties liksiantį turtą. Savo valią palikėjas gali išreikšti keliais būdais: sudarydamas testamentą (oficialų arba asmeninį), tokiu būdu nurodyti konkretų asmenį, kuriam atiteks visas po jo mirties turtas; taip pat gali neatlikti jokių aktyvių veiksmų, tokiu būdu palikimas atitenka įpėdiniams pagal įstatymą. Teismo vertinimu palikėjo ir jo šeimos valia gali nesutapti. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kad V. P. norėjo, pageidavo, jo valia buvo, kad jo palikimą perimtų tik vienas asmuo – trečiasis asmuo M. K., t. y. šalys leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šių aplinkybių nepagrindė (LR CPK 178 str.). Kadangi V. P. testamento nebuvo sudaręs, turtas buvo paveldėjimas pagal įstatymą. Vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, šiuo atveju – J. P. ir M. K., kurie turi vienodas teises į paveldimą turtą.

Teismas nurodo, palikimo atsiradimo faktas (palikėjo mirtis) savaime nuosavybės teisės į palikimą nesukuria. Asmuo turi išreikšti valią dėl palikimo, t. y. jį gali nustatyta tvarka ir terminais priimti, ar atsisakyti priimti (aktyviais veiksmais LR CK 5.51 str. 2 nustatyta tvarka, arba pasyviai elgdamasis: nesikreipdamas dėl palikimo priėmimo per nustatytą terminą). Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimo sandoris pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, įpėdinis, išreikšdamas valią priimti palikimą, neturi galimybės pasirinkti, kokį turtą ar jo dalį jis norėtų paveldėti, atsisakyti vykdyti tam tikras paveldimas palikėjo prievoles ir pan. Antra, palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (LR CK 5.60 str. 4 d.). Jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (LR CK 1.90, 1.91 str. ir kt.).

Teismas nurodo, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Šiuo atveju ieškovas grindžia reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus, t. y. jis buvo įsitikinęs, kad vien pasirašyti pareiškimą dėl palikimo priėmimo neužtenka paveldėjimui, o dar papildomai turi būti pateikiami duomenys notarui apie paveldimą turtą, tvarkomi dokumentai ar pan.

Ieškovas posėdžio metu ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ginčijamą pareiškimą pasirašė todėl, kad vėliau grįžus į Lietuvą sesei, ji galėtų priimti palikimą be teisminių procesų. Posėdžio metu paaiškino, kad pasirašyti ginčijamą pareiškimą pas notarę vyko kartu su mama, trečiuoju asmeniu R. B.. Pats ieškovas duodamas paaiškinus nurodė, kad priėmė palikimą, kad vėliau galėtų perduoti sesei šį turtą, nes ji negalėjo atvykti. Teismas nurodo, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą, disponavimas tam tikrų turtu, ar turtine teise galimas tik tuomet, kai asmeniui priklauso šis turtas ar turinė teisė. Esamas paveldėjimo teisių santykių reglamentavimas nenumato galimybės atsisakyti turto kito asmens naudai ar pan. Darytina išvada, kad ieškovas galėjo perleisti savo turtines teises tik tuomet, kai jam paveldėjimo būdu šis turtas ar teisė į paveldėtą turtą buvo perėjusi. Priežastys dėl kurių ieškovas neperleido paveldėjimo teisių savo sesei neturi teisinės reikšmės vertinant suvokimą dėl sudaromo sandorio ir jo teisinių pasekmių. Teismo vertinimu svarbi aplinkybė, kad ginčijamas pareiškimas pasirašytas besibaigiant įstatymo nustatytam 3 mėn. terminui, t. y. asmuo po tėvo mirties turėjo laiko išsiaiškinti aplinkybes dėl palikimo priėmimo, pasikonsultuoti su artimaisiais, teisininkais, ir pan. Jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kad trečiasis asmuo M. K. ketino per tris mėnesius nuo V. P. mirties, grįžti į Lietuvą ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, nėra pateikta, taip pat motyvai, dėl kurių trečiasis asmuo neatvyko – užimtumas dėl mokslų, mažamečių vaikų ir pan., nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais (LR CPK 178 str.).

Teismo vertinimu, pagal paveldėjimo bylos duomenis matyti, kad ieškovo pozicija dėl palikimo priėmimo nebuvo nuosekli. Pirmiausia, 2011-06-10 ieškovas pasirašė pareiškimą, kuriuo priėmė po savo tėvo V. P. mirties likusį turtą (paveldimas turtas konkretizuotas, išvardytas), pareiškime nurodė, kad kiti įpėdiniai yra M. K. (paveldėjimo b. l. 2). Pastebėtina, kad ginčijamas pareiškimas yra surašytas viename lape, ten nėra sudėtingų teisinių sąvokų ar konstrukcijų, nurodoma tik viena teisės norma, dėl palikimo priėmimo teisinių pasekmių, kuri yra paaiškinta. 2011-08-22 ieškovas pasirašė dar vieną pareiškimą, kuriuo nurodė, kad žino, kad M. K. praleido terminą pareikšti norą priimti palikimą pagal įstatymą po tėvo V. P. mirties; sutiko, kad ji priimtų palikimą, nes ji yra mirusiojo dukra (paveldėjimo b. l. 3). Tą pačią dieną 2011-08-22, buvo pasirašytas pareiškimas, kuriuo trečiasis asmuo M. K. palikimą priėmė, nurodė, kad kiti įpėdiniai yra J. P.. Šie rašytiniai duomenys patvirtina, kad buvo pasirašomas ne vienas pareiškimas, kuriame ieškovas save laiko įpėdiniu priėmusiu palikimą. Be to, jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kad kitas įpėdinis M. K. būtų reiškęs pretenzijas notarei, ar savo broliui dėl to, kad paveldi ne visą, o tik dalį turto, nėra. Praėjus keleriems metams, 2014-08-19 ieškovas pateikė pareiškimą, kuriuo nurodė, kad atsisako paveldėjimo teisių (paveldėjimo b. l. 58). Šiame rašte nurodomos palikimo atsisakymo priežastys: ieškovo didelė šeima, kad jis socialiai remtinas, neturi galimybių išlaikyti nekilnojamąjį turtą, taip pat pamini apie susitarimą, kad palikimą perims trečiasis asmuo M. K.. Vėliau 2014-08-24 ieškovas pasirašo įgaliojimą, kuriuo savo motiną trečiąjį asmenį R. B. įgalioja vesti paveldėjimo bylą, rašyti pareiškimus, prašymus, sutikimus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, užregistruoti jį, gauti nuosavybės dokumentus ir pan. Darytina išvada, kad šiame įgaliojime ieškovas nurodo tas teises, kurios susijusios su palikimo disponavimu, naudojimu ir pan., t. y. galimos tik įpėdiniui priėmusiam palikimą. Visos šios minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas J. P. ginčijamo sandorio sudarymo metu suprato ar privalėjo suprasti, kad jis, kaip įpėdinis perima savo tėvo palikimą, jam kaip įpėdiniui priklauso dalis paveldėto turto, ir jis veikia savo, o ne sesers vardu, todėl teisines pasekmes ginčijamas sandoris sukels jam, o ne sesei.

Ieškovas teigė, kad paveldėjimo teisiniai santykiai yra labai sudėtingi, jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl iš esmės suklydo pasirašydamas 2011-06-10 pareiškimą. Įstatymų leidėjas nei įstatymuose, nei poįstatyminiuose aktuose, nėra nustatęs specialių reikalavimų subjektui, kuris siekia priimti palikimą, t. y. nėra reikalavimų nei dėl išsilavinimo, dėl privalomo asmens atstovavimo (teisininko) ar kt. Jau minėta, kad pareiškimo tekstas nėra ilgas, sudėtingas ar kt. Jis pasirašomas pas specialų subjektą, t. y. notarą, kuris materialinio suinteresuotumo dėl ginčo neturi, atlieka profesinę veiklą. Vadovaujantis LR notariato įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius asmenims, kurie nori juos atlikti. Duomenų pagrindžiančių, kad notaras netinkamai atliko savo pareigas nėra pateikta. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas turi vidurinį išsilavinimą, buvo įstojęs į kelis universitetus, kurių nebaigė. Taip pat patvirtino, kad yra dviejų įmonių, kurios realiai nevykdo veiklos ar veikia nuostolingai, direktorius. Teismo vertinimu pagal savo turimą išsilavinimą, asmuo turėjo ir galėjo suprasti 2011-06-10 pareiškimo esmę. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad jokia psichine liga nesirgo, pareiškimo pasirašymo metu nebuvo apsvaigęs ir pan. Esant šioms aplinkybėms teismas nurodo, kad nėra byloje pateikta duomenų, kurie leistų pripažinti, kad ieškovo valia priimant palikimą buvo iškreipta, įtakota kitų asmenų ar aplinkybių. Jeigu po ginčijamo pareiškimo pasirašymo, pasikeitė ieškovo valia, tai neturi įtakos 2011-06-10 pareiškimo galiojimui, ir nesudaro pagrindo jo pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą iš esmės suklydus.

Ieškovas tikino, kad jis buvo įsitikinęs, kad turto paveldėjimui neužtenka tik ginčijamo pareiškimo pasirašymo, nes reikia atlikti papildomus veiksmus, pristatyti notarui dokumentus ir pan. Kadangi ieškovas nesiekė paveldėti turto, jis daugiau jokių veiksmų neatliko. Teismo nuomone, ieškovas galimai galėjo klaidingai interpretuoti palikimo priėmimą ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Teismas nurodo, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Vis tik dažnai teisių į paveldėtą turtą įgyvendinimui (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.) reikalingas dokumentas, patvirtinantis įpėdinio teisių į palikimą įgijimą, todėl palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.66 str.). Pastebėtina, kad palikimo priėmimas yra nuosavybės teisės įgijimo būdas (LR CK 4.47 str. 2 p.), o paveldėjimo teisės liudijimas yra nuosavybės teises įforminantis dokumentas. Galimai ieškovas galėjo klysti tik dėl paveldėjimo teisės ir jos įforminimo, tačiau ši klaida nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo esminis suklydimas, kuris turėjo įtaką pasirašant 2011-06-10 pareiškimą.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kadangi ši byla yra dispozityvi, ir galioja šalių rungimosi principas, konstatuotina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad jo valia pasirašant 2011-06-10 pareiškimą buvo iškreipta dėl esminio suklydimo, ir jis nesuvokė, kad palikimą priimi jis, o ne jo sesuo, todėl ieškinys atmestinas.

Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos pagal LR CPK 93 str. nuostatas. Ieškinį atmetus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Pagal bylos duomenis atsakovė iš viso patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 290 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 93–94). Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais duomenimis, atitinka teisės aktų reikalavimų todėl priteistinos iš ieškovo atsakovei (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Tretieji asmenys G. K. ir L. S. procesiniuose dokumentuose ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti, jų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas nei ieškovo. Dėl šių aplinkybių atmetus ieškinį, ieškovas turi atlyginti šių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal pateikus byloje duomenis trečiasis asmuo G. K. iš viso iki bylos išnagrinėjimo iš esmės patyrė 1425,80 EUR (t 2, b. l. 160–171, t. 3, b. l. 33–41, 81–85). Trečiasis asmuo L. S. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės patyrė 863,46 EUR teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 172–176, t 2, b. l. 45–49, 87–91). Sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų šiems asmenims svarbia aplinkybe laikytina, kad šiuos asmenis atstovavo tas pats advokatas, byla nebuvo sudėtinga, t. y. nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, nebuvo sprendžiami nauji teismų praktikos aspektai ir pan. Esant šioms aplinkybėms prašomos atlyginti išlaidos mažintinos ir trečiajam asmeniui G. K. iš ieškovo priteistina 800 EUR, o trečiajam asmeniui L. S. 500 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos išlaidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimą – 54,95 EUR(LR CPK 93 str. 2 d., 88 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei notarei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 290 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui G. K., (duomenys neskelbtini) 800 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui L. S., (duomenys neskelbtini) 500 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 54,95 EUR išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą,

Bylinėjimosi išlaidos priteistos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.