Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. atstovo advokato Gilberto Kinderevičiaus atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-1948-944/2015 pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei notarei J. V., trečiajam asmeniui M. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla ieškovo J. P. ieškinį atsakovei notarei J. V., trečiajam asmeniui M. K. dėl sandorio (pareiškimo dėl palikimo priėmimo) pripažinimo negaliojančiu.

Prašymai įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu buvo grindžiami tuo, kad šios bylos išsprendimas turės įtakos pareiškėjos teisėms bei teisėtiems interesams, kadangi G. K. yra J. P. kreditorė, o J. P. jokio kito turto, išskyrus ginčijamas turtines teises šiuo metu neturi, galimai patenkinus ieškinį šioje byloje, G. K. praras galimybę patenkinti savo reikalavimą iš J. P. turimų turtinių teisių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino G. K. prašyme nurodytų aplinkybių, kurios patvirtina egzistuojantį teisinį ryšį tarp nagrinėjamos bylos ir pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų. Antstolio S. U. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0034/14/00820 ir Nr. 0034/14/01170, kuriose yra vykdomas išieškojimas išieškotojos G. K. naudai, vekselių pagrindu išieškant 164 700 Lt ir 75 337 Lt iš skolininko J. P. turimų turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą, atsiradusių pagal 2011-06-10 pareiškimą priimti mirusio tėvo V. P. palikimą. Būtent šių turtinių teisių egzistavimą ieškovas ginčija pareikštu ieškiniu ir prašo 2011-06-10 pareiškimą priimti palikimą pripažinti negaliojančiu dėl esminio suklydimo. Šiuo metu 2014-11-17 ir 2014-12-05 Kauno apylinkės teismo nutarčių šioje civilinėje byloje pagrindu, ieškovo reikalavimams užtikrinti yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas minėtose vykdomosiose bylose. Galimai patenkinus ieškovo ieškinį, t.y. pripažinus 2011-06-10 pareiškimą dėl palikimo priėmimo negaliojančiu, apskritai nebūtų galimi išieškojimo veiksmai iš J. P. turimų turtinių teisių į V. P. palikimą. Pareiškėjos žiniomis, ieškovas jokio kito turto, išskyrus ginčijamas turtines teises, neturi, todėl ieškovui galimai palankus teismo sprendimas akivaizdžiai turės įtakos G. K. kaip išieškotojos teisinei padėčiai, kadangi patenkinus ieškinį pasunkės ar taps neįmanomu teismo sprendimo, pagal kurį buvo pripažinta G. K. reikalavimo teisė, vykdymas. Pažymi, kad teismas visiškai nevertino G. K. išreikštos nuomonės dėl ieškovo ieškinio tikėtino nepagrįstumo. Reiškiamas ieškinys yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ieškovas siekia bet kokiomis įmanomomis priemonėmis išvengti prievolės, kilusios vekselių pagrindu, įvykdymo. Ieškovo įsiskolinimo suma G. K. yra didelė (241 012,60 Lt), todėl ieškovas, sužinojęs, kad G. K. nukreipė išieškojimą į ieškovo turimas turtines teises į nekilnojamąjį turtą, atsiradusias, pagal 2011-06-10 pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nedelsiant pareiškė nepagrįstą ieškinį dėl 2011-06-10 pareiškimo dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu. Taip pat nurodoma, kad nepagrįstai atmetus pareiškėjos prašymą dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, laikytinos nepagrįstomis ir nutarčių dalys, kuriomis atsisakyta priimti G. K. atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo nutarčių, kuriomis atsisakyti įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti nors ir netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Taigi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku, tam, kad trečiasis asmuo proceso metu pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą iš esmės suklydus ieškovo J. P. vienašalį sandorį – 2011 m. birželio 10 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą po ieškovo tėvo V. P. mirties. Ieškinyje teigiama, kad ieškovas neturėjo jokio tikslo paveldėti po jo tėvo mirties atsiradusį palikimą, o pareiškimą dėl palikimo priėmimo pasirašė tik dėl to, kad jo sesuo galėtų priimti palikimą po tėvo mirties nesikreipdama į teismą dėl termino atstatymo, t.y., kad pasirašydamas pareiškimą manė veikiantis išimtinai kitos V. P. įpėdinės naudai ir interesais. Sudarydamas vienašalį sandorį ieškovas iš esmės suklydo dėl sandorio pasekmių – nesuprato, kad vien šio pareiškimo pasirašymu jis įgijo teisę paveldėti savo tėvo turtą. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0034/14/00820 ir Nr. 0034/14/01170 dėl 75 645,80 Lt skolos ir 6 % metinių palūkanų bei dėl 165 366,80 Lt skolos ir 6 % metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. P. išieškotojos G. K. naudai. Vykdant išieškojimą areštuotos skolininkui priklausančios turtinės teisės į nekilnojamąjį turtą (b.l. 17-18). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad priverstiniai skolos kreditorei G. K. išieškojimo veiksmai yra nukreipti į ginčijamo sandorio pagrindu atsiradusias skolininko J. P. turtines teises, t.y. į po J. P. tėvo mirties ieškovui pagal įstatymą tenkančią palikėjo turto dalį. Nagrinėjamoje byloje atsakove patraukta notarė, priėmusi ieškovo pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o trečiuoju asmeniu – kita V. P. palikimą priėmusi įstatyminė įpėdinė (ieškovo sesuo). Taigi galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju trečiasis asmuo M. K. įgys teisę paveldėti visą po ieškovo ir trečiojo asmens tėvo mirties likusį turtą, t.y. šiam trečiajam asmeniui ieškovui palankus teismo sprendimas sukurs teigiamas turtines pasekmes. Nors apeliacinės instancijos teismui su bylos dalimi nėra pateiktas trečiojo asmens M. K. atsiliepimas į ieškinį, tačiau iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties turinio matyti, kad trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Tuo tarpu atsakove patrauktos notarės ir ieškovo iš esmės nesieja jokie sutartiniai ar prievoliniai teisiniai santykiai išskyrus tuos, kad notarė kaip valstybės įgaliotas asmuo, atliko įstatyme nustatytas funkcijas, t.y. priėmė ieškovo pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi galima teigti, jog šiuo atveju notarė nėra (nebuvo) niekaip suinteresuota palikimo priėmimu/nepriėmimu, t.y. ar palikimą priims abu ar vienas kuris nors iš įstatyminių mirusiojo įpėdinių ar nei vienas. Tuo tarpu neigiamas turtines pasekmes, pripažinus negaliojančiu pareiškimą dėl palikimo priėmimo iš esmės suklydus, iš esmės patirs tik kreditorė G. K., kadangi ji praras galimybę atgauti įsiskolinimą išieškant jį iš ginčijamo sandorio pagrindu atsiradusių ieškovo turtinių teisių. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad net ir panaikinus ginčijamą sandorį, ieškovas turės pakankamai turto, kad būtų pilnai padengtas įsiskolinimas G. K.. Akivaizdu, kad kreditorė yra suinteresuota, jog jos reikalavimas būtų patenkintas kuo didesne apimtimi, o pripažinus vienašalį sandorį (pareiškimą dėl palikimo priėmimo) negaliojančiu kreditorė gali nebeturėti galimybės išsiieškoti iš J. P. skolą, nes skolininkas nebeturės jokio turto.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodo, kad vien aplinkybės, kad asmuo yra vienos iš šalių kreditorius nepakanka, kad pripažinti kreditoriaus interesą dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškiniu iš esmės yra siekiama panaikinti ieškovo turtinę teisę iš kurios šiuo metu jau yra vykdomas išieškojimas kreditorės G. K. naudai, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju kreditorė gali nebeturėti galimybės išsiieškoti iš J. P. skolą, nes skolininkas nebeturės jokio turto, į bylą įtrauktas kitas trečiasis asmuo yra suinteresuotas ieškinio patenkinimu, o neigiamas turtines pasekmes ieškinio patenkinimo atveju patirs tik kreditorė G. K.. Susiklosčius tokiai situacijai pripažintina, kad ieškovui galimai palankus teismo sprendimas akivaizdžiai turės įtakos G. K. kaip išieškotojos galimybėms atgauti įsiskolinimą. Siekiant užtikrinti teisėtą kreditorės interesą atgauti kuo didesnę įsiskolinimo dalį, būtina sudaryti objektyvias sąlygas kreditorei pačiai dalyvauti procese. Tai jai leistų naudotis visomis procesinėmis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis (išskyrus tas, kurios susijusios su disponavimu ginčo dalyku) ir taip asmeniškai ginti savo interesus. Šiuo atveju kreditorė negali tikėtis, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys veiks taip, kad būtų užtikrinti ir jos interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas G. K. teisinis suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje pripažintinas pakankamu pagrįsti poreikį pareiškėjai dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. O tai, kad šioje byloje priimtu procesiniu sprendimu tiesiogiai nebus sukurtos, pakeistos ar panaikintos kokios nors G. K. teisės ir/ar pareigos, nepanaikina šio asmens suinteresuotumo byla.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog trečiojo asmens įtraukimas sudarys galimybes vilkinti bylos nagrinėjimą. Civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis) lemia operatyvaus proceso siekį. Tačiau proceso operatyvumą visų pirma turi užtikrinti procesui vadovaujantis teismas. Pareigas skatinti procesą, jo nevilkinti taip pat turi byloje dalyvaujantys asmenys. Pažymėtina, kad proceso vilkinimas yra piktnaudžiavimo procesu atvejis, už kurį gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CPK 95 str. 1 d.) bei CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta bauda. Teismas gali nepriimti pavėluotai pateiktų prašymų, įrodymų ar procesinių dokumentų ir naudoti kitas įstatyme įtvirtintas proceso skatinimo ir greitinimo priemones. Tačiau asmens neįtraukimas į procesą trečiuoju asmeniu, kaip proceso operatyvumo užtikrinimo priemonė, gali būti taikoma tik tada, jei tas asmuo iš tiesų neturi pakankamo teisinio ryšio su byla. Jei toks ryšys egzistuoja, proceso operatyvumas turi būti užtikrinamas kitais būdais. Be to, nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo teigti kad, pareiškėja, prašydama įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, vilkina procesą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad prašymas dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu teismui pateiktas 2014.11.28, t.y. sekančią dieną po to kai buvo gauti atsiliepimai į ieškinį. Šioje proceso stadijoje pateiktas asmens prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu realiai jokių proceso veiksmų neužvilkina.

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti atskirojo skundo teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti pareiškėjos nurodytus argumentus dėl ieškovo ieškinio tikėtino nepagrįstumo. Sprendžiant klausimą dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu vertintinos visai kitos aplinkybės, t.y. vertinama ar asmuo, pageidaujantis byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu, turi pakankamą materialinį teisinį suinteresuotumą byloje, tuo tarpu dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo/nepagrįstumo spręstina tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2014-12-29 nutarties taip pat prašoma priimti G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjos G. K. atstovo pateiktų atskirųjų skundų dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties išsprendimui yra pateikta tik suformuota civilinės bylos dalis, kurioje atrinkti tik būtent su šių skundų nagrinėjimu susiję bylos dokumentai. Šioje bylos dalyje yra tik vieno pareiškėjos atskirojo skundo (2014-11-27) kopija be kartu su juo pateiktų priedų, o kito atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bylos dalyje nėra. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių išspręsti atskirųjų skundų priėmimo klausimo, įvertinti ar jie atitinka jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, ar yra apmokėti įstatymo nustatytu žyminiu mokesčiu bei atlikti CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų (CPK 338), todėl šių skundų priėmimo klausimas grąžintinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutarties tenkintinas, atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2014-12-29 nutarties tenkintinas iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartys naikintinos ir klausimas išspręstinas iš esmės – į civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei notarei J. V., trečiajam asmeniui M. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktina G. K.. G. K. atskirųjų skundų dėl Kauno apylinkės teismo 2014-11-27 ir 2015-12-05 nutarčių, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo klausimas grąžintinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutarties tenkinti. Atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-12-29 nutarties tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – į civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei notarei J. V., trečiajam asmeniui M. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti G. K.. G. K. atskirųjų skundų dėl Kauno apylinkės teismo 2014-11-27 ir 2015-12-05 nutarčių, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.