Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei A. G.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokato padėjėjai Kamilei Žilinskytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui V. N. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys –L. N., uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktu ieškiniu atsakovui V. N. prašo teismo priteisti jos naudai iš atsakovo 2552,77 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) name, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko apliejimas, kurio metu buvo apgadintos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Apliejimo priežastis – iš atsakovui priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) išsiliejęs vanduo. Ieškovė buvo išdavusi įmonių turto draudimo polisą (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi Patalpas. Ieškovei, kaip Patalpų draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusių skysčių atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir apdrausto turto valdytojui išmokėjo iš viso 2552,77 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ginčo atveju ieškovė, įrodinėdama atsakovo atsakomybę, turi įrodyti, jog vanduo į apdraustą turtą išsiliejo iš niekur kitur, o būtent iš atsakovui priklausančio buto. Ieškovės įsitikinimu, kartu su ieškiniu teikiami įrodymai patvirtina, kad skysčiai į Patalpas pateko būtent iš atsakovui priklausančio turto, kuris yra virš apdraustų patalpų. Teismui teiktas (duomenys neskelbtini) namo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ raštas bei aktai patvirtina, kad bendrojo naudojimo objektų avarijų ginčo daugiabučiame name įvykio dieną nebuvo. Teismui teikiami apdraustų Patalpų, kurios yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bei daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšto patalpų planai patvirtina, kad užlieta Patalpų vieta ribojasi išimtinai tik su atsakovui priklausančiu butu (duomenys neskelbtini). Taigi Patalpų ir atsakovui priklausančio buto lokacija vienas kito atžvilgiu bei aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) avarijų ir gedimų bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose ir konstrukcijose nebuvo, patvirtina, kad skysčiai į Patalpas galėjo išsilieti tik iš atsakovui priklausančio turto. Žalos dydį ieškovė įrodinėja kartu su ieškiniu teikiamomis Patalpų nuotraukomis, Patalpų apžiūros aktu bei turto atstatymo sąmata.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja tariamo ieškovės turtinio reikalavimo tariamam atsakovui (kuris, jo manymu, keistinas į tinkamą, kaip antai į UAB „(duomenys neskelbtini)“, administruojančiu pastatą (duomenys neskelbtini), tai yra prižiūrinčio jo stogo būseną) pagrindo. Neegzistuoja tariamo atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) priežastinio ryšio su draudėjui padaryta ir ieškovės sąskaita atlyginta turtine žala draudėjui. Atsakovo kaltė jokiais įrodymais neįrodyta. Galimai (duomenys neskelbtini) ar ankščiau atsitikęs užfiksuotas draudiminis įvykis – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimas, niekaip nesusijęs su atsakovo asmenybe. Pastarasis negali įtakoti klimato veiksnių ar kitaip įtakoti namo konstrukcijų natūralų nusidėvėjimą ir gedimų atsiradimą. Nagrinėjant bylą, atsakovas pateiks teismui įrodymus apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (draudėjo) priklausančios patalpos buvo apipiltos iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buto, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyti butai yra virš draudėjo buto (duomenys neskelbtini), o neremontuojamo stogo techninė būklė yra priežastiniame ryšyje su draudėjo butui daroma žala. Dėl kreditorės turtinių reikalavimų pagrįstumo taip pat nėra galimybės objektyviai išsiaiškinti, nesusipažinus su žalos atlyginimo byla ir nenustačius tikrų draudiminio įvykio aplinkybių, kai įvykio (žalos atlyginimo) priežastis buvo užfiksuota (duomenys neskelbtini) eksperto subjektyviai surašytu turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūros aktu. Atkreiptinas dėmesys, kad tai atlikta tik po (duomenys neskelbtini) parų ir nedalyvaujant atsakovui nei kitiems namo bendraturčiams. Nagrinėjamoje situacijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju Administratorius privalo vykdyti daugiabučių namų statinių techninę priežiūrą.

Atsakovas papildomai nurodė ((duomenys neskelbtini)), kad ieškinio prieduose yra pernelyg mažai įrodymų, pagrindžiančių ieškovės ieškinio reikalavimus. Bandoma nuslėpti ieškovės identiško turtinio reikalavimo pareiškimą teismui dar (duomenys neskelbtini) m. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, atsakovas įžvelgia ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindą, nes, bylą nutraukus, tai yra panaikinus (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.). Pagal pateikiamas teismui namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštų eksplikacijas, butų (duomenys neskelbtini) lokalizacijos vietos iš esmės skiriasi, kas reiškia, kad butus administruojančios įmonės nuorodos į bendro naudojimo objektų gedimus (t. y. jų nebuvimą), o draudiko nuorodos į virš esančio buto kaltę vertintinos kritiškai, nes butas (duomenys neskelbtini) nėra virš (duomenys neskelbtini) buto ir fiziškai draudikui priklausančio buto (duomenys neskelbtini) aukšte apipylimas fiziškai neįmanomas. Nurodo, kad pateikiamos foto nuotraukos įrodo, kokia stogo būklė virš (duomenys neskelbtini) buto ir virš buto (duomenys neskelbtini) iki tariamo draudiminio įvykio ir po jo; pateikiamos teismui foto įrodo ir namo stogo, pietinės, šiaurinės ir vakarinės sienų stovį, kurios su buto (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo konstrukcijų avariniu stoviu visiškai nesusijiusios; atsakovo susirašinėjimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija įrodo, kad jokių stogo remonto darbų virš (duomenys neskelbtini) butų nebuvo atliekama, namo (duomenys neskelbtini) sienos pažeistos vietos nesandarintos, o lietaus vandens nuo pastato pašalinimo sistema nefunkcionuoja. Tai galutinai ir neginčijamai patvirtina (duomenys neskelbtini) Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) įvardinti statybos darbų aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyti namo trūkumai nepašalinti iki šiol dėl administratoriaus aplaidumo. Žala butui (duomenys neskelbtini) padaryta dėl blogos namo techninės priežiūros, kurią vykdo administratorius ir jo samdyti fiziniai ar juridiniai asmenys. Tik pastarosios (duomenys neskelbtini) įvykio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad „(duomenys neskelbtini) bute užpilimo nera.ira foto.“

Trečiasis asmuo L. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovu valdo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame gyvename nuo (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko bute nebuvo jokių atsitikimų, dėl kurių būtų vandeniu užpiltos žemiau esančios patalpos. Ieškovės nurodytą dieną situacijos, susijusios su vandens išsiliejimu į žemiau nurodytas gyvenamąsias patalpas, nebuvo. (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini) apliejimo fakto taip pat nebuvo. Atsakovas buto santechnikos įrenginius prižiūri nuolat. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, atsakovas be namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus pagalbos suremontavo namo stogą (duomenys neskelbtini), tačiau kita stogo dalis bei fasado būklė yra netvarkinga. Vandens užpylimas galėjo atsirasti dėl avarinės bendrojo naudojimo patalpų ir kitos bendrosios inžinierinės įrangos būklės. (duomenys neskelbtini) ar ankščiau atsitikęs užfiksuotas draudiminis įvykis – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimas – negali būti susijęs su atsakovo asmenybe. Galimai draudiminio įvykio dieną į jų butą buvo atvykęs administratoriaus atstovas. Neprisistatęs paaiškino, kad vandeniu yra užpiltos buto apačioje esančios patalpos, jos sutikimu įėjo į butą, apžiūrėjo vandens įvadus bei santechnikos prietaisus vonioje ir virtuvėje, tačiau jokio vandens pratekėjimo neužfiksavo. Į žemiau esančių aplietų patalpų apžiūrą pakviesta nebuvo.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį tenkinti. Už objektui padarytą žalą atsakingas atsakovas. Administratorius nėra atsakingas už ginčo butui padarytą žalą, kadangi avarija, sukėlusi žalą, įvyko ne bendrojo naudojimo objekte, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje vandens maišytuvo vamzdelyje. Ieškovei byloje įrodymais pagrindžiant, kad apliejimas vyko iš atsakovo buto, remiantis kasacinio teismo praktika, net nebūtina nustatinėti apliejimo priežasties ir tai yra pakankamas pagrindas kilti atsakovo atsakomybei. Komercinių patalpų (duomenys neskelbtini) savininkai, registruodami avarinį pranešimą, informavo, kad jų patalpos buvo apipiltos iš (duomenys neskelbtini) Namo buto, priklausančio atsakovui, kadangi aiškiai buvo matoma vandens nutekėjimas nuo (duomenys neskelbtini) buto lubų link apačios, o virš (duomenys neskelbtini) buto savininkų buvo būtent (duomenys neskelbtini) Namo butas. Atvykus avarinei tarnybai buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Namo bute viskas yra sausa, tačiau yra trūkusi (duomenys neskelbtini) Namo buto šalto vandens maišytuvo šlangelė. Reiškia, apliejimas vyksta tik tuo metu, kai faktiškai yra naudojamas (duomenys neskelbtini) buto šaltas vanduo. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikia jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja nors viena Administratoriaus civilinės atsakomybės sąlyga. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų (specialisto apžiūros akto, išvadų ar kt.), kurie pagrįstų, kad apliejimas įvyko dėl kokio nors bendrojo naudojimo objekto nepriežiūros.

2025-09-09 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad nėra ginčo, jog virš aplietų patalpų yra atsakovo butas. Tą patvirtina ir planas. Plane pažymėti apliejimai, apgadinimai. Atsakovui kyla griežtoji civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Aplinkybę, kad vanduo išsiliejo iš atsakovo buto, patvirtina butų lokacija, administratoriaus informacija. Taigi, vanduo neišsiliejo iš bendro naudojimo objektų. Patalpos yra (duomenys neskelbtini) aukšte, virš jų – atsakovo butas, patalpos nesiriboja su stogu, todėl atmestina versija, kad užliejimas vyko dėl stogo. Nėra įrodymų, kad ir atsakovo butas buvo aplietas. Viename iš Įvykio faktinės apžiūros aktų nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bute užpylimo nėra. Virš Patalpų yra atsakovo (duomenys neskelbtini) patalpa. Ieškovė neprivalo nurodyti išsiliejimo priežasties. Žalos dydis įrodinėjamas nuotraukomis, turto apžiūros aktu, nuostolis apskaitytas Sistela. Nesutikimai atsakovo abstraktūs, jokių skaičiavimų nepateikė. Išmoka išmokėta už lubas, sienas, grindų remontą. Apgadinimai fiksuoti nuotraukose, apžiūros aktu. Nuotraukos darytos iškart po įvykio, matosi, kad grindys užlietos, jos paveiktos vandens, fiksuotas lubų, sienų pažeidimas. Tuos pažeidimus fiksavo ir butų administratorius. Sąmata sudaryta Sistela programa. Pažeidus dalį konstrukcijos plokštumos, neįmanoma atkurti remontuojant tik dalį. Išmokėjo 2552,77 Eur be PVM. Nusidėvėjimo nevertino, atkūrimo verte išmoka. Patalpos buvo geros būklės, kaip matyti iš nuotraukų. (duomenys neskelbtini) m. buvo aplietos kitos patalpos nei ginčo atveju. Priežastinis ryšys egzistuoja, nes jei atsakovas būtų naudojęs tinkamai, nebūtų padaryta žala. Ginčas kilęs iš žalos – draudikas perėmė draudėjo teises – nagrinėjama pagal deliktinę civilinę atsakomybę, 3 m. senaties terminas nuo įvykio nėra praleistas.

2025-09-09 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti. Kaltininko bute užpylimo nėra – tą patvirtina Įvykio vietos apžiūros aktas. Iš Turto apžiūros akto neaišku, iš kokio buto užliejimas. Virš patalpų yra ne tik atsakovo ir (duomenys neskelbtini) butas, bet ir butai (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, butas (duomenys neskelbtini) priklauso kitam savininkui. Pagal atsakovą, (duomenys neskelbtini) atvažiavo apžiūrėti (duomenys neskelbtini), buvo tik truputį aplietos lubos, buvo nuvykęs pas administratorių, gavo įvykio vietos apžiūros aktą, kad bute (duomenys neskelbtini) užpylimo nėra. (duomenys neskelbtini) po apsilankymo bute (duomenys neskelbtini), užėjo į (duomenys neskelbtini) a. pažiūrėti ofiso, lubos buvo sausos. Darbuotojas nurodė, kad laminatas buvo sugadintas patalpose, esančiose po butu (duomenys neskelbtini). Turto apžiūros akte (duomenys neskelbtini) nenurodyta atsakovo kaltė. Dėl netvarkingų namo konstrukcijų, stogo namo (duomenys neskelbtini) būklė sunki. Reikalavimas yra iš draudimo teisinių santykių, todėl taikytina 1 m. senatis. Atsakovo butas užpiltas nebuvo, (duomenys neskelbtini) a. patalpų užpylimas įvyko dėl bendro naudojimo konstrukcijų. Atsakovas bute (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo pranešta, kad aplietas (duomenys neskelbtini), nuvyko apžiūrėti; atsakovo butas apžiūrėtas S. M. Su aktu nuotraukų negavo. Civilinė byla turi būti nutraukta, nes buvo civilinė byla dėl teismo įsakymo, bet ieškinio nepateikė.

2025-10-07 teismo posėdžio metu liudytojas S. M. nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Neprisimena įvykio. Per dieną būdavo 20-30 iškvietimų. Visada surašo aktą. Patvirtino, kad byloje esantį aktą užpildė ir pasirašė liudytojas (el. bylos failas 1, b. l. 39); nuotraukas darydavo darbiniu telefonu, pridėdavo prie akto. Nesupranta, iš kur du aktai. Pildo viską įvykio vietoje, nes pasirašo savininkas, kad liudytojas buvo. Pažymėjo, kad buvo patekta į butą (duomenys neskelbtini). Pagal nuotraukas turi matytis, kad neužpilta. Neprisimena, kas įleido į butą apžiūrėti (pagal pastato nuotraukas neatsimena įvykio). Apžiūrėjo (duomenys neskelbtini), o po to – (duomenys neskelbtini) a. apžiūrėjo butą. (duomenys neskelbtini) darė nuotraukas, dalyvavo (duomenys neskelbtini) atstovas. (duomenys neskelbtini) butą apžiūrėjo. Nebuvo jokių vandens pratekėjimų. Dalyvavo moteris apžiūrint (duomenys neskelbtini) butą. Pasirašo akte tas, kas kviečia. Neprašė moters parašo. Be to, buvo sausa. Jei būtų apliejimas, prašytų pasirašyti. Kokias patalpas apžiūrėjo, neprisimena. Žiūrėjo virtuvę, WC, vonią, kambarį. (duomenys neskelbtini) a. patalpose (duomenys neskelbtini) neatsimena, ar buvo dėmių. Tiksliai prisimena, kad (duomenys neskelbtini) a. bute buvo sausa. Virš (duomenys neskelbtini) yra butas, todėl ėjo į (duomenys neskelbtini) a. Bute buvo sausa. (duomenys neskelbtini) a. apžiūrėjo tik butą, neapžiūrėjo bendro naudojimo objektų, nes negali prieiti, jie paslėpti. Apžiūrėjo, kas matosi. Būnant (duomenys neskelbtini), tekėjimas nebuvo žymus. Papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) a. bute buvo (duomenys neskelbtini) k., 1-ą kartą nebuvo namuose, po to – 2-ą kartą buvo namuose. Atvyko antrą kartą, bet nepamena, ar tą pačią dieną. (duomenys neskelbtini) a. bute buvo sausa, bet gal išvalė. Neprisimena, ar yra aktas, kad nepavyko patekti į butą (duomenys neskelbtini). Jei vyksta 2-ą kartą į vietą, jei turi aktą, gali papildyti. Aktas vienam įvykiui turi vieną numerį.

2025-11-18 teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokato padėjėja nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Trečiasis asmuo yra bendrojo naudojimo objektų administratorius. Atsakovas kelia abejones, kad galimai atsakingas administratorius. Buvo registruotas avarinis pranešimas, buto (duomenys neskelbtini) savininkas informavo, kad apipiltos patalpos iš viršaus, buto (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina nuotraukos, kurios yra civilinėje byloje. Nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini) trūkusi šalto vandens maišytuvo žarnelė. Ieškovė nustatė, kad apliejimas vyko iš (duomenys neskelbtini). Administratorius nurodo ir priežastį, dėl ko atsakingas atsakovas. Trečiasis asmuo pareigas atliko tinkamai – atvyko į iškvietimą, nustatė, kad avarija ne bendrojo naudojimo objekte. Atsakovas nedetalizavo pareigų, kurių neįvykdė administratorius. Darbų perdavimo akte nurodyta, kad trūkęs šalto vandens vamzdelis. Apžiūros akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad užpylimo nėra – (duomenys neskelbtini) bute ir nebuvo užpylimo. Priežastį nustatė technikas, avarinės tarnybos specialistas. Aplinkybė, kad trūkęs vamzdelis, fiksuota akte.

2025-12-16 teismo posėdžio metu liudytojas S. M. papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros aktą surašė jis. Neatsimena, ar prie akto buvo priedai. Darbų perdavimo aktą pildė liudytojas. Bute (duomenys neskelbtini) trūko šalto vandens žarnelė, bet buvo sausa. Neprisimena, kur buvo žarnelė. Paprastai daro nuotraukas, neprisimena, ar tuo atveju darė. Nežino, dėl ko vyko užpylimas. Buvo sausa. Parašė tai, ką matė. Apžiūros akte pabraukta, kas apgadinta bute (duomenys neskelbtini) 1-ą kartą bute (duomenys neskelbtini) a. buvo ryte, antrą kartą – popiet, bet tą pačią dieną.

2025-12-16 teismo posėdžio metu baigiamojoje kalboje ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko. Reikalavimas pareikštas buto savininkui. Dėl jame esamos įrangos gedimo apliejo ir apgadino butą (duomenys neskelbtini). Jokių bendro naudojimo objekte avarijų nefiksuota. Nuotraukos pagrindžia, kad aplieta iš viršaus. Priežastis – trūkusi šalto vandens žarnelė atsakovo bute. Subrogacijos teisiniams santykiams taikomos civilinės atsakomybės normos, deliktinė civilinė atsakomybė, ne draudimo teisiniams santykiams. Atsakovas pažeidė bendrą rūpestingumo pareigą. Bandymas perkelti atsakomybę trečiajam asmeniui nepagrįstas.

Baigiamojoje kalboje trečiojo asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatės padėjėja nurodė, kad palaiko atsiliepimo argumentus, palaiko ieškinį. Įrodymų pakanka, kad už žalą atsakingas atsakovas. Liudytojas patvirtino, kad buvo trūkusi šalto vandens žarnelė.

Atsakovo atstovas advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad jokie įrodymai nenurodė apliejimo kaltininko. Byloje nėra pakankamo pagrindo identifikuoti vandens pratekėjimo vietas. Butas buvo apžiūrėtas vieną kartą, surašytas aktas. Administratorius nepateikė visos medžiagos draudikui. Nėra pagrindo civilinei atsakomybei, nėra deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Neaiški avarijos priežastis. Liudytojas patvirtino, kad vanduo galėjo patekti iš paslėptų vietų. Administratorius netinkamai vykdo pareigą prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Nėra įrodymų, kad liudytojas vyko 2 kartus, kad fiksavo 2 kartus. Nebuvo įmanoma pašalinti pasekmių, jei tokios buvo. Plane neaišku, kur buvo apliejimas. Perdavimo aktą surašė liudytojas, nors posėdžio metu jis sakė, kad jokių priedų nesurašė. Iš perdavimo darbų akto neaišku, kur darbai atlikti, kas priėmė darbus, kokios darbų apimtys. Liudytojas nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini) buvo sausa, jokio apliejimo nebuvo. Senatis – 1 metai, nes ieškinys iš draudiminių teisinių santykių. Neprašė atnaujinti terminą, nėra pagrindo atnaujinti. Pagrindas atmesti ieškinį. Terminas skaičiuojamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo, (duomenys neskelbtini) pateiktas ieškinys.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietos ir apgadintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotos patalpos (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos) (el. bylos failas 1, b. l. 144-146), kurios buvo apdraustos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turto draudimo sutarties pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 5-9). Ieškovei, kaip Patalpų draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl užpylimo atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir apdrausto turto valdytojui (draudėjui) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir draudėjas) (duomenys neskelbtini) išmokėjo 2552,77 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti (el. bylos failas 1, b. l. 41). Ieškovės teigimu, apliejimo priežastis – iš atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini) išsiliejęs vanduo. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, laikėsi pozicijos, kad žalos židinys nebuvo atsakovui priklausančiame bute, o galimai bute (duomenys neskelbtini) arba dėl draudiminio įvykio atsakingas namo administratorius – trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be kita ko, atsakovas prašė taikyti sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą, t. y. atsakovo teigimu, senaties terminas praleistas, nes ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo (duomenys neskelbtini), tos pačios dienos nurodymu pervesdamas draudėjui 2552,77 Eur draudimo išmoką, o ieškinys teismui pareikštas tik (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovo teigimu, civilinė byla turi būti nutraukta, nes tarp tų pačių šalių buvo civilinė byla dėl teismo įsakymo išdavimo.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos užpylus draudėjo Patalpas, atlyginimo. Atsakovui prašant nutraukti civilinę bylą, taip pat taikyti ieškinio senatį, pirmiausia spręstina, ar nėra pagrindo nutraukti civilinę bylą, taip pat, ar (ne)praleistas ieškinio senaties terminas.

Dėl atsakovo prašymo nutraukti civilinę bylą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė civilinę bylą nutraukti, nes buvo išnagrinėta kita civilinė byla dėl teismo įsakymo išdavimo tarp tų pačių šalių, tačiau ieškovė ieškinio toje byloje nepateikė.

Civilinė byla gali būti nutraukiama tik CPK 293 straipsnyje nustatytais pagrindais ar kitais CPK numatytais atvejais.

Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai (duomenys neskelbtini) išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko V. N. 2552,77 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir 14 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Skolininkui V. N. pareiškus prieštaravimus, teismas kreditoriui išaiškino, kad jis per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio kreditorė nepateikė, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi pareiškimas laikytinas nepaduotu, o teismo įsakymas panaikintinas (CPK 439 straipsnio 6 dalis). Ieškinys nagrinėjamojoje byloje buvo pateiktas (duomenys neskelbtini).

CPK 439 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 439 straipsnio 3 dalis). CPK 439 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 439 straipsnio 6 dalis).

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, ieškovė, nepareiškusi ieškinio po prieštaravimų pateikimo teismo įsakymo byloje, turėjo teisę pateikti ieškinį bendra tvarka, ką nagrinėjamu atveju ir padarė. Todėl nėra teisinio pagrindo civilinę bylą nutraukti.

Dėl ieškinio senaties normų taikymo byloje nagrinėjamam ginčui.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Byloje nagrinėjamam ginčui ieškinio senaties normų aiškinimas ir taikymas aktualus dėl to, kad tarp bylos šalių kilo ginčas dėl ieškinio reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino, kadangi iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vandeniu buvo aplietos Patalpos, kurios buvo apdraustos ieškovės. Ieškovės teigimu, patalpos buvo aplietos iš (duomenys neskelbtini) Buto, įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovė Patalpų valdytojui išmokėjo draudimo išmoką ir pareiškė reikalavimus atsakovui, dėl kurio neteisėtų veiksmų atsirado žala.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo žalą yra kildinamas iš deliktinės prievolės. Ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė draudimo sutarties pagrindu perėmusi iš žalą patyrusio asmens (draudėjo) reikalavimo teisę į už žalą (kilusią iš delikto) atsakingą asmenį (atsakovą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017, 47 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017, 25 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Tai reiškia, kad, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017, 26 punktas).

Kasacinio teismo praktika ir CK normų aiškinimas rodo, kad šioje byloje turi būti skaičiuojamas 3 metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju, draudžiamasis įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), draudimo išmoka išmokėta (duomenys neskelbtini), ieškinys pareikštas (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovė nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino.

Dėl civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų

Draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, kitais atvejais pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.).

Kasacinio teismo yra pažymėta, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

Nagrinėjamoje byloje faktinę aplinkybę, kad Patalpų užpylimo židinys yra viršuje esančiame atsakovo bute, ieškovė įrodinėjo Įvykio vietos apžiūros aktu, Statinio apžiūros aktu, kuriuose užfiksuota, kad Patalpos užpiltos iš viršutinio buto; nuotraukomis, kuriose užfiksuotas vandens pratekėjimas iš viršaus; daugiabučio namo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, kuris patvirtina, kad bendrojo naudojimo objektų avarijų ginčo daugiabučiame name įvykio dieną nebuvo.

Iš šalių procesinių dokumentų, šalių paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos (Namo plano) nustatyta, kad draudėjo patalpos ir atsakovo butas yra (duomenys neskelbtini) aukštų name, draudėjas (duomenys neskelbtini) pagrindu valdo Patalpas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšte, o atsakovui priklauso Butas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšte. Remiantis šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad buvo aplietos Buto (duomenys neskelbtini) patalpos, plane pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), o atsakovui priklausančios patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), yra virš užlietų patalpų (el. bylos failas 1, b. l. 35-35).

Byloje nustatyta, kad Patalpos iš viršaus buvo užlietos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) namo administratoriaus valdomoje avarinėje tarnyboje buvo užregistruotas pranešimas dėl Patalpų (duomenys neskelbtini) apliejimo. (duomenys neskelbtini) patalpų (duomenys neskelbtini) valdytojai, registruodami avarinį pranešimą, informavo, kad jų patalpos buvo apipiltos iš (duomenys neskelbtini) namo buto, priklausančio atsakovui, kadangi aiškiai buvo matoma vandens nutekėjimas nuo (duomenys neskelbtini) buto lubų link apačios, o virš (duomenys neskelbtini) buto buvo būtent (duomenys neskelbtini) butas. Iš (duomenys neskelbtini) Turto apžiūros akto matyti, kad apžiūrint matomos aplietos patalpos iš viršuje esančio buto (el. bylos failas 1, b. l. 10). Atvykus avarinei tarnybai buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo bute viskas yra sausa, tačiau yra trūkusi (duomenys neskelbtini) buto šalto vandens maišytuvo žarnelė (el. bylos failas 2, b. l. 138). Liudytojas (avarinės tarnybos darbuotojas) patvirtino, kad jis surašė ir pasirašė (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų priėmimo-perdavimo kartą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad trūkusi (duomenys neskelbtini) buto šalto vandens maišytuvo žarnelė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gautas name esančių (duomenys neskelbtini) patalpų naudotojo pranešimas dėl apliejimo. Atlikus apžiūrą, buvo nustatyta, jog tai galimai vienkartinis apliejimas, kuriam bendro naudojimo inžinerinė įranga įtakos neturėjo (el. bylos failas 1, b. l. 37). Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, gavus pranešimą (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) dėl pro lubas bėgančio vandens į (duomenys neskelbtini) patalpas, buvo nuvykta į objektą; pratekėjimo vietose nepraeina jokios bendro naudojimo inžinerinės sistemos; (duomenys neskelbtini) aukštų gyventojai neatidarė durų; įvyko vienkartinis užpylimas dėl viršuje esančių gyventojų (el. bylos failas 1, b. l. 38). Ieškovė žalos dydį grindė Lokaline sąmata, kurioje nurodyta remonto kaina yra 2552,77 Eur (el. bylos failas 1, b. l. 40).

Atsakovo atstovas byloje kėlė abejones, kad Patalpos užpiltos ne iš atsakovo buto, o kitų butų – (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad Patalpos buvo užlietos du kartus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Byloje pareikštas reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo užlietos patalpos, plane žymėtos indeksu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos yra priešingoje Patalpų pusėje nei patalpos, kurios buvo užlietos ginčo įvykio metu ((duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo užlietos patalpos, plane pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini)). Iš teismui pateiktų žalos bylų matyti, kad (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apgadintos lubos, grindys, sienos, Turto apžiūros aktuose fiksuotas skirtingas sugadinimų mastas (el. bylos failas 1, b. l. 10, el. bylos failas 2, b. l. 4). Be to, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo užlietos skirtingos patalpos ((duomenys neskelbtini) įvykis - el. bylos failas 1, b. l. 11-25, 120-120-142, el. bylos failas 2, b. l. 159-163; (duomenys neskelbtini) įvykis – el. bylos failas 2, b. l. 8-42). Tuo pačiu pažymėtina, kad ginčo įvykio metu padaryta žala apskaičiuota pagal (duomenys neskelbtini) Turto apžiūros aktą, sugadinimų mastas sąmatoje atitinka turto apžiūros akte fiksuotus sugadinimus.

Byloje nustatyta, kad, iškvietus avarinę tarnybą, buvo surašytas (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros aktas, Darbų priėmimo-perdavimo aktas. Pažymėtina, kad byloje pateikti du (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros aktai Nr. (duomenys neskelbtini) – vienas be 5.6 punkto prierašo, kitas – su prierašu „(duomenys neskelbtini) bute užpilimo nera. ira foto“ (past. – kalba netaisyta) (el. bylos failas 2, b. l. 80, 87). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros aktas be 5.6 punkto prierašo buvo pateiktas draudikui. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, (duomenys neskelbtini) darbuotojas, atvykęs į įvykio vietą ir surašęs minėtus dokumentus, patvirtino, kad aktą pasirašė, taip pat įrašus darė jis. Iš liudytojo parodymų nustatyta, kad į objektą jis vyko du kartus – vieną kartą nepavyko apžiūrėti buto (duomenys neskelbtini), kitą kartą butas (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas. Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir Statinio apžiūros akte fiksuoti duomenys, kad, gavus pranešimą (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) buvo nuvykta į objektą, viršutinių aukštų gyventojai durų neatidarė, o trečiasis asmuo L. N. atsiliepime nurodė, kad minimo galimai draudiminio įvykio dieną į butą buvo atvykęs administratoriaus atstovas, atsakingas už avarinių situacijų fiksavimą, apžiūrėjo vandens įvadus bei santechnikos prietaisus vonioje ir virtuvėje (el. bylos 2 failas, b. l. 126).

Nors atsakovo atsakovas teigė, kad įvykis įvyko dėl namo administratoriaus netinkamai atliekamų pareigų, tačiau byloje nėra duomenų, kad užliejimo laikotarpiu būtų įvykusios bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų avarijos ar užpylimo šaltinis buvo susijęs su bendro naudojimo objektais (CPK 178, 185 straipsniai).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovei pateikus pirmiau nurodytus įrodymus dėl užpylimo židinio, atsakovas savo atsikirtimus grindė paaiškinimais, kad šie įrodymai yra nepakankami, taip pat Įvykio vietos apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bute užpylimo nėra. Pažymėtina, kad atsakovo abstraktūs svarstymai negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Vertinant įrodymus, jų pakankamumą ir patikimumą, teismas pažymi, kad atsakovo atsikirtimai grindžiami iš esmės deklaratyviais teiginiais, kad dėl žalos atsakingas namo administratorius arba kitų butų, kurie net nesiriboja su Buto (duomenys neskelbtini) patalpomis, kurios buvo užlietos, savininkai, šių atsikirtimų nepagrindžia jokie kiti įrodymai, todėl atsakovo paaiškinimai nėra pakankami paneigti ieškovės pateiktus įrodymus, kuriuose užfiksuotas užpylimas iš viršaus. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovo bute įvykio dieną apžiūrint butą avarinės tarnybos darbuotojui (liudytojui) nebuvo užpylimo, taip pat nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad Patalpos užpiltos iš viršaus.

Byloje nustatyta, kad atsakovo Butas yra virš draudėjo Patalpų. Iš byloje esančiame Įvykio vietos apžiūros akte, Statinio apžiūros akte užfiksuotų aplinkybių, nuotraukų matyti, jog draudėjo patalpos buvo užlietos iš viršaus (sugadintos lubos). Byloje nėra duomenų, kad vanduo tekėjo ne iš atsakovo Buto, taigi, atsakovo teiginys, jog jo Bute užpylimo nebuvo, nepaneigia aplinkybės, jog virš draudėjo patalpų yra atsakovui priklausantis Butas ir techniškai yra įmanomas pratekėjimas iš atsakovo Buto. Juolab kad Darbų priėmimo-perdavimo akte užfiksuota, kad Bute (duomenys neskelbtini) trūkusi šalto vandens maišytuvo žarnelė. Nors atsakovas remiasi Įvykio vietos apžiūros akte fiksuotais duomenimis, kad Bute (duomenys neskelbtini) užpylimo nebuvo, siekdamas įrodyti aplinkybes, kad užliejimas galimai negalėjo įvykti iš atsakovo buto, tačiau, kaip jau buvo minėta, esant pakankamiems duomenims apie tai, kad užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovui, ieškovė neprivalo įrodyti konkrečią tokio užpylimo priežastį, t. y. dėl ko vanduo iš atsakovo buto prasiskverbė į apačioje esantį butą.

Kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio Patalpose (duomenys neskelbtini), atsakovas nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai Patalpų (duomenys neskelbtini) užpylimo priežasčiai nustatyti. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai.

Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020). Kasacinio teismo konstatuota, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, 107 punktas; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 40 punktas).

Atsakovo nurodyti teiginiai, kad ieškovės pateikti įrodymai yra nepakankami patvirtinti, jog užpylimas įvyko būtent iš atsakovo buto, teismo vertinimu, nepagrįstai išplečia ieškovei keliamą įrodinėjimo pareigą. Nagrinėjamos bylos atveju teismo aptarti įrodymai dėl užpylimo židinio yra tikėtini išvadai, jog užpylimo židinys buvo atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas. Kitų įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio, atsakovas nepateikė. Dėl šios priežasties teismas vertina, jog užpylimo židinys buvo atsakovo bute.

Taigi, šiuo atveju ieškovei byloje įrodžius buto užliejimo iš aukščiau esančio atsakovo buto faktą, pareigą įrodyti (paneigti), kad atsakovas nėra atsakingas dėl užpylimo, kad jis galėjo įvykti dėl bendro naudojimo objektų, kuriuos prižiūri namo administratorius, ar kad dėl užpylimo atsakingi su Patalpomis galimai besiribojančių kitų butų savininkai, turėjo atsakovas, tačiau to jis nepadarė, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais (CPK 178 straipsnis).

Atsakovo neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Konkrečiu atveju, teismui konstatavus, kad Patalpos buvo užlietos iš atsakovo buto ir dėl to buvo patirti nuostoliai, sudaro pagrindą išvadai, kad būtent atsakovas yra atsakinga už minėtos žalos atsiradimą, todėl jam tenka prievolė atlyginti žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad draudėjui padaryta 2552,77 Eur dydžio žala, kurią atlygino ieškovė, pateikė įrodymus, kaip buvo apskaičiuota žala (Lokalinė sąmata, parengta Sistela programa). Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime žalos dydžio neginčijo. (duomenys neskelbtini) parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad atsakovas nesutinka su sąmata, nes buvo užpiltas 1m² lubų, taip pat turi būti minusuojami darbai dėl grindų dangos.

Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

Civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Nagrinėjamoje byloje žalos dydis nurodytas remiantis ieškovės pateikta Lokaline sąmata, kurioje apskaičiuotos remonto išlaidos, reikalingos lubų, sienų ir grindų apgadinimams pašalinti. Pagal minėtą sąmatą apskaičiuota 2552,77 Eur dydžio suma (el. bylos failas 1, b. l. 40).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016). Konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Jeigu teismui nekyla abejonių dėl pateiktų skaičiavimų, o kita šalis nepateikia savo atsikirtimų dėl šių skaičiavimų, tai teismas gali laikyti žalos dydį įrodytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso tokiai bylų grupei, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Šiuo atveju teismas nuostolių dydį turi nustatyti vertindamas šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. ??? ???

Nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama prašomos priteisti žalos dydį, rėmėsi Įvykio vietos apžiūros aktu, Lokaline sąmata, ginčo patalpų sugadinimų nuotraukomis. Atsakovas jokių įrodymų žalos dydžiui paneigti neteikė, tačiau teigė, jog buvo užpiltas 1m² lubų, taip pat iš sąmatos turi būti minusuojami darbai dėl grindų dangos. Teismo vertinimu, atsakovo nurodomi bendro pobūdžio teiginiai nepaneigia ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovas teismui neteikė duomenų, kad ieškovės Lokalinėje sąmatoje nurodyti remontuotini patalpos plotai neteisingi. Ta aplinkybė, jog buvo užlieta dalis lubų ir sienų plotas nesudaro pagrindo mažinti žalos dydžio, kadangi lubų plotas tvarkomas visas, o ne tik pažeistas lubų ar sienų plotas. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kvestionuodamas žalos dydį, apsiribojo tik bendrais teiginiais, kad iš sąmatos turi būti minusuojami darbai dėl grindų dangos, tačiau nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotą žalos dydį, t. y. kad nurodytų darbų ar medžiagų kaina nepagrįstai didelė, dėl ko turėtų būti mažintinas žalos dydis (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė į bylą pateikė žalos faktą ir dydį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, atsakovas šių duomenų nenuginčijo ir kitokias išvadas dėl žalos dydžio leidžiančių daryti įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis).

Teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata, t. y. priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; ii) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus: pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, o antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo); iii) nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reguliavimo apsauginį tikslą; iv) dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (netiesioginis priežastinis ryšys), tačiau netiesioginis priežastinis ryšys neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo; teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, nutarties 69–74 punktai).

Teismo vertinimu, jeigu atsakovas būtų tinkamai eksploatavęs ir/ar prižiūrėjęs savo nuosavybės teise disponuojamą ir (ar) valdomą turtą (tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį), tai neteisėto veiksmo nebūtų kilę. Tai reiškia, jog jeigu atsakovas tinkamai vykdytų CK 4.37 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.246 straipsnio 1 dalyje (taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje) numatytas pareigas, tai neteisėtumo atsakovo veiksmuose nebūtų nustatyta. Atsakovas neįrodė aplinkybės, jog būtų egzistavusios kokios nors objektyvios priežastys, galėjusios lemti netinkamo atsakovo elgesio pateisinimą arba apskirtai jo (neteisėto elgesio) nebuvimą. Teismo vertinimu, kilę padariniai (Patalpų užliejimas) teisiškai pernelyg nenutolę nuo neteisėto veiksmo. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, jog žala turtui buvo padaryta būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, todėl konstatuotina, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių – apgadintų lubų, sienų, grindų, byloje įrodytas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad buvo nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos ir įrodytas prašomos priteisti padarytos žalos dydis, todėl ieškinio reikalavimas priteisti 2552,77 Eur žalos atlyginimą tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010 ir kt.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006 ir kt.). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkinamas ieškovės reikalavimas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2552,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-03-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas visiškai, spręstinas ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ir veikusio ieškovės pusėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimas.

Teikiant ieškinį, ieškovė sumokėjo 58 Eur žyminio mokesčio. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė įrodymus, kad patyrė 2044,90 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą, už atstovavimą byloje ((duomenys neskelbtini)).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, trukmę, teismas daro išvadą, kad trečiojo asmens nurodytos išlaidos už advokato/ advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 58 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2044,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 43,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 43,97 Eur (CPK 92, 96 straipsniai, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 2552,77 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du eurus 77 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 2552,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 2044,90 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt keturis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 43,97 Eur (keturiasdešimt tris eurus 97 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išaiškinti, kad valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.