Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui V. L. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

2.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė.

2.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, t. y. ieškovės neištikimybės. Atsakovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

21. Atsakovas V. L. apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria nustatyta šalių abipusė kaltė dėl santuokos nutraukimo. Taip pat apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad šalims gyvenant kartu nuo 2010 m. įgytas nekilnojamas turtas, t. y. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei pastatas sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas) yra V. L. ir G. L. bendra dalinė nuosavybė ir šį turtą padalinti, priteisiant jį G. L., o V. L. iš G. L. priteisiant 3 000,00 Eur piniginę kompensaciją. Taigi, apeliacijos obektas – teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai pripažinti G. L. kaltę dėl santuokos iširimo bei pripažinti šalims dalinę nuosavybę į žemės sklypą, kitus statinius – kiemo statinius, bei pastatą sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinant šį turtą tarp šalių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

22. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantas V. L. nurodo, kad ieškovė G. L. jam buvo neištikima. Minėtą aplinkybę, pasak atsakovo V. L., patvirtino byloje liudytoju apklaustas šalių sūnus M. L. bei kiti liudytojai. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantas nenurodo, kurie konkrečiai „kiti liudytojai“ jo vertinimu patvirtino buvus ieškovės neištikimybę. Taip pat nėra nurodoma, kokie kokrečiai liudytojų duoti parodymai patvirtina atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, susijusią su ieškovės kalte dėl santuokos nutrūkimo.

23. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

24. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutrūkimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

25. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

26. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

27. Atsakovas V. L. ieškovės G. L. kaltę dėl santuokos iširimo grindė savo paaiškinimais. Atsakovas paaiškino matęs ieškovę ir V. Č. bučiuojantis, susitinkant viešose vietose, nurodė, kad ieškovė V. Č. iš šalių bendrų namų nešdavo maistą, taip pat jam maisto nupirkdavo parduotuvėje. Ieškovė G. L. ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. Č. minėtas aplinkybes neigė. Teismo posėdyje apklausti liudytojai M. L., R. A. nurodė betarpiškai nematę minėtų aplinkybių. Liudytojai paaiškino aptariamas aplinkybes žinantys iš kitų asmenų pasakojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, byloje atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, be savo paaiškinimų, kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes, į bylą nėra pateikęs. Teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo anksčiau šiame nutarties punkte aptartas aplinkybes pripažinti nustatytomis. Kita vertus, akcentuotina, jog net tuo atveju, jei aptartos aplinkybės būtų egzistavusios, tai nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad ieškovė G. L. buvo neištikima sutuoktiniui.

28. Apibendrindamas šios nutarties 22-27 punktuose nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

29. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, tenkinant priešieškinio reikalavimą dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino ir ieškovė šio fakto neneigė, kad šalys kaip šeima gyveno nuo 2010 metų. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto V. L. argumentais nesutinka.

31. Turtiniai santykiai tarp dviejų asmenų, kurie nėra sudarę santuokos, tačiau bendrai gyvena, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, iki šios dienos vis dar nėra įstatymų leidėjo sureguliuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Tačiau, kaip ne kartą buvo pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, tai nereiškia, kad tokie santykiai nesusiklosto praktikoje ir kad jie nėra sprendžiami taikant kitus teisės institutus, pavyzdžiui, prievolių teisę, bendrą dalinę nuosavybę ir jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

33. Ieškovė byloje nuosekliai įrodinėjo, kad ji nuo 1996 m. iki 2010 m. lapkričio 1 d. faktinėje santuokoje gyveno su V. Ž., su kuriuo susilaukė dviejų vaikų. G. L. paaiškino, kad V. Ž. 2010 m. lapkričio 1 d. ją sužalojo ir dėl to jų santykiai nutrūko. V. Ž. buvo iškeldintas iš ieškovės nuomojamo būsto, kuriame be ieškovės ir V. Ž. gyveno jų bendri vaikai. Minėtai aplinkybei pagrįsti ieškovė į bylą pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadą Nr. G 923/10 (06) (1 t., b. l. 58). Atsakovas neginčijo šių ieškovės įrodinėjamų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iki 2010 m. lapkričio 1 d. šalys kaip šeima negalėjo gyventi, kadangi ankščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė G. L. nuo 1996 m. iki 2010 m. lapkričio 1 d. faktinėje santuokoje gyveno su V. Ž..

34. Priešingai nei nurodo apeliantas, ieškovė neigė, kad šalys, kaip faktinė šeima, pradėjo gyventi 2010 m. Ieškovė įrodinėjo, kad su atsakovu bendrą ūkį jie pradėjo vesti nuo 2014 m. (2021 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 min.). Apeliacinės instancijos teismas reikšmingomis laiko ieškovės nurodytas aplinkybes, kad nuo 2013 m. pavasario atsakovo atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės nepilnametės dukros tvirkinimo, atsakovui buvo taikytos kardomosios priemonės – draudimas gyventi ieškovės nuomojamame būste. Atsakovas V. L. minėtų aplinkybių neneigė, nurodė, kad minėtas ikiteisminis tyrimas truko apie metus laiko. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kas nurodyta, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visetas, įskaitant ir liudytojų parodymus, nesudaro pagrindo apelianto argumentus, susijusius su šalių gyvenimo faktinėje santuokoje pradžios momentu (nuo kada šalys pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį), laikyti pagrįstais. Vadovaujantis anksčiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta šalių bendro gyvenimo pradžios momentas – 2014 m. sausio mėnuo.

36. Minėta, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo turto įsigijimo metu (2011 m. ir 2013 m.) šalys jau gyveno faktinėje santuokoje. Atsakovas įrodinėjo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, siekiant ginčo sodo namą įgyti kaip bendrą būstą. Ieškovė neigė buvus tokį susitarimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. L. savo paaiškinimais nei žodinio susitarimo sudarymo aplinkybių, nei jungtinės veiklos sutarties sąlygų aiškiai neišdėstė. Apelianto teigimu, liudytojai patvirtino, jog ginčo nekilnojamasis turtas įgytas šalims turint tikslą sukurti nuosavą būstą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovas neįvardino, kurių liudytojų bei kokie konkrečiai parodymai, V. L. vertinimu, patvirtina buvus šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos vykdymo. Teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, sprendžia, kad liudytojų parodymai nesuponuoja išvados, jog G. L. ir V. L. buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

37. Apeliantas, įrodinėdamas buvus bendrą šalių susitarimą kartu įgyti ginčo nekilnojamuosius daiktus, niekaip nepagrindė egzistavus objektyvias kliūtis užregistruoti šį turtą abiejų šalių vardu.

38. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmenų susitarimas įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, gali būti įrodinėjamas visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas V. L. nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tarp jo ir G. L. buvo sudarytas susitarimas bendrai įgyti ir (ar) tvarkyti ginčo turtą tikslu įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

39. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojai patvirtino, jog dalį būtinų statybinių medžiagų ginčo nekilnojamojo turto remontui įgijo atsakovas, pagerinimus atsakovas atliko savo darbu. Konstatavus, kad atsakovas V. L. neįrodė buvus tarp šalių sudarytą susitarimą dėl jungtinės veiklos, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su ginčo turto (ne)pagerinimais, buvusiais iki šalių santuokos sudarymo 2015 m. sausio 23 d.

40. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad daugelis sodo namo pagerinimo darbų buvo atlikti santuokoje, nurodė, kad remonto darbus atliko jis. Atsakovas nesutiko su ieškovės įrodinėta aplinkybe, kad G. L. remonto darbams atlikti samdė darbininkus.

41. Atsakovas neginčijo ieškovės įrodinėtos aplinkybės, kad ginčo turtas buvo įgytas iš ieškovės vardu paimtų kreditų lėšų. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovės ginčo turto pirkimui paimti kreditai buvo baigti grąžinti jau šalims gyvenant santuokoje, iš bendrų sutuoktinių lėšų.

42. Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, kad pagal 2011 m. balandžio 20 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią G. L. buvo suteiktas 10 000,00 Lt kreditas, panaudodama 3 000,00 Lt (689,00 Eur) šio kredito sumos, ji 2011 m. gegužės 18 d. nupirko žemės sklypą ir sodo namą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini)Nurodė, kad už likusias pagal kredito sutartį gautas lėšas (7 000,00 Lt) atliko sodo namo tvarkymo, apdailos ir kitus darbus. Ieškovė nurodė, kad pagal 2013 m. spalio 10 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ji gavo 2 461,77 Eur kreditą. Iš šio kredito lėšų 2013 m. spalio 16 d. už 3 000,00 Lt (689,00 Eur) nupirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Likusias kredito lėšas (1 773,00 Eur) panaudojo sodo namo tvarkymo, apdailos ir kitiems darbams.

43. Į bylą pateiktos banko Swedbank 2021 m. spalio 20 d. pažyma ir 2021 m. lapkričio 24 d. pažyma patvirtina, kad ieškovė įvykdė visus įsipareigojimus pagal 2011 m. balandžio 20 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią G. L. buvo suteiktas 10 000,00 Lt kreditas (kredito paskirtis – automobilio pirkimui) ir pagal 2013 m. spalio 10 d. kredito sutartį Nr. 13-071552-GV, pagal kurią G. L. buvo suteiktas 2 461,77 Eur kreditas (kredito paskirtis – pagal sutartį Nr. 13-030623-GV suteikto kredito grąžinimui ir vartojimo reikmėms) (1 t., b. l. 65; b. l. 122-123). Iš šių pažymų nėra galimybės nustatyti, kada (iki šalių santuokos 2015 m. sausio 23 d., ar po šalių santuokos sudarymo) aukščiau aptarti kreditai ieškovės buvo grąžinti bankui. Į bylą nėra pateikta aptartų banko kreditų sutarčių, jų mokėjimo grafikų, iš kurių būtų galima nustatyti kredito grąžinimo terminą, mokėjimo grafikus (įmokų mokėjimo datas ir įmokų dydžius).

44. Minėta, kad atsakovas V. L. įrodinėjo, jog ieškovės G. L. vardu paimti kreditai, iš kurių buvo nupirkti ir pagerinti ginčo nekilnojamieji daiktai, buvo baigti išmokėti jau šalių santuokos metu.

46. Iš ieškovės pateikto jos banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2021 m. gegužės 27 d. matyti, kad pagal 2013 m. spalio 10 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)po šalių santuokos sudarymo (2015 m. sausio 23 d.) iki 2017 m. sausio 22 d. buvo atliekami mokėjimai (mokėtos paskolos dalys bei palūkanos) (1 t. b. l. 102-121). Įvertinus ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenis, o taip pat ieškovės 2021 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, kad 2013 m. spalio 10 d. kredito sutarties Nr. 13-071552-GV pagrindu gautas kreditas baigtas išmokėti 2019 m., yra pagrindas aiškintis, ar į bylą pateiktoje banko Swedbank 2021 m. lapkričio 24 d. pažymoje nurodytomis 2014 m. birželio 18 d., 2015 m. spalio 8 d., 2017 m. vasario 24 d. kredito sutartimis nebuvo refinansuoti 2011 m. balandžio 20 d. kredito sutartimi Nr. 11-017901-GV, ir 2013 m. spalio 10 d. kredito sutartimi ieškovei suteikti kreditai.

47. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su anksčiau aptartų ieškovei G. L. suteiktų kreditų panaudojimu (įvertinant kredito sutartyse numatytą jų suteikimo paskirtį), šių kreditų grąžinimo aplinkybių (kokiomis datomis (iki šalių santuokos, ar po šalių santuokos sudarymo) bei kokia šių kreditų dalis buvo grąžinama, kieno lėšomis (vieno iš sutuoktinių asmeninėmis ar bendromis sutuoktinių lėšomis) šie kreditai buvo grąžinti kreditoriui. Šios aplinkybės yra svarbios nustatant, iš kokių lėšų (asmeninių, ar sutuoktinių bendrų) buvo įgytas ginčo turtas, jo dalis ir (ar) atlikti šio turto pagerinimai.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu bylos įrodymų viseto analize, pirmosios instancijos teismas nepagrindė sprendime padarytos išvados, kad santuokos metu ginčo turtas nebuvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis arba atsakovo lėšomis ir darbu.

49. Pažymėtina, kad teismas visiškai nesiaiškino, kokioje būklėje buvo ginčo turtas jo įgijimo metu, ar šio turto būklė pakito (pagerėjo) po šalių santuokos sudarymo, kokie sodo namo ir priklausinių pakeitimai faktiškai buvo atlikti, jei buvo atlikti – kieno lėšomis ir ar dėl jų buvo pagerintas asmeninis ieškovės turtas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo ir nevertino, ar ginčo žemės sklypai santuokos metu buvo tvarkomi, kiek šalys tam išleido lėšų (asmeninių ar bendrų), nevertino atliktų pagerinimų apimties, t. y. ar žemės sklypai buvo pagerinti iš esmės. Siekiant teisingai išnagrinėti ginčą, turi būti išsiaiškintos bylos nagrinėjimo dalyku esančios aplinkybės, susijusios su tuo, ar buvo atlikti ginčo turto pagerinimo darbai, kokie konkrečiai ginčo turto pagerinimo darbai buvo atlikti, kokiomis datomis jie buvo atlikti ir kieno lėšomis (darbu).

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo byloje teismas visais atvejais turi išspręsti santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga.

51. Teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, nes tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinėje praktikoje nuosekliai formuojama taisyklė, jog nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą. Ieškinyje suformuluoti ieškovo reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo proceso veiklos ribas, t. y. teismas gauna informaciją apie bylos įrodinėjimo dalyką, ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir ieškovo reikalavimą bei jo pagrindimą. Nagrinėjama byla yra iš šeimos teisinių santykių. Civilinio proceso įstatymuose nustatyta, kad teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus ir kad teismas turi galimybę peržengti šalių pareikštų reikalavimų ribas (CPK XIX skyrius). Byloje yra suformuluoti atsakovo, pareiškusio priešieškinį, argumentai dėl ginčo turtui įsigyti bei pagerinti paimtų kreditų (jų dalies) išmokėjimo iš bendrų sutuoktinių lėšų bei santuokoje atlikto ginčo turto pagerinimo. Dėl to, nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turėtų pasiūlyti šalims tiksliai suformuluoti savo reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 382 straipsnis).

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi neatskleidė bylos esmės, kadangi nenustatė šios nutarties 47 punkte detaliai aptartų aplinkybių, susijusių su ieškovei suteiktų kreditų panaudojimu, šių kreditų grąžinimu, taip pat nenustatė šios nutarties 49 punkte detaliai aptartų aplinkybių, susijusių su ginčo turto (ne)buvusiais pagerinimais po šalių santuokos sudarymo.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, skundžiama sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama didele apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

55. Kadangi teismo procesinio sprendimo dalis naikinama dėl esminių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, susijusių su naikinama teismo sprendimo dalimi, teisėjų kolegija plačiau nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Teisėjų kolegija, panaikinusi teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas, dėl turto pripažinimo daline nuosavybe ir jo padalijimo, naikina ir teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, nes jų paskirstymas priklauso nuo to, kaip bus išnagrinėtas atsakovo reikalavimas dėl turto padalijimo. Šalys pateikė prašymus priteisti apeliaciniame procese jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 13-14; 21-22). Kadangi bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria spręstas priešieškinio reikalavimas dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei pastato sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).) pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jo padalijimo ir kompensacijos priteisimo, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.