Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui V. L. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Civilinio kodekso (toliau CK) straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-254/2010; 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-225-686/2015).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Priešieškinyje ir teismo posėdžio metu atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Jis teigia, kad santuoka iširo dėl to, kad ieškovė buvo atsakovui neištikima, kad nori „bendrauti su kitu vyriškiu nevaržomai“. Su tokiu atsakovo reikalavimu sutikti negalima. Toks kaltinimas neturi jokio pagrindo, yra išsigalvotas ir neteisingas bei neįrodytas. Atsakovas tuo siekia pateisinti savo netinkamą elgesį. Apklausti ieškovės pakviesti liudytojai N. Ž. ir V. Č., patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes. Be to liudytojas V. Č., tai tas asmuo su kuriuo atsakovas nurodė, kad ieškovė buvo jam neištikima, tačiau jis neigia šią aplinkybę ir nurodo, kad jis ieškovės prašymu padėjo nudirbti sode fizinius darbus, padėjo remontuoti sodo namelį, kad tarp jų su ieškove jokių artimų santykių nebuvo. Net atsakovo pakviesti liudytojai nepatvirtina, kad ieškovė buvo neištikima, nes jie nurodo, kad ieškovė su V. Č. buvo susitikusi ir kalbėjo miesto aikštėje bei teigė, kad girdėjo kalbas apie jų tarpusavio bendravimą. Tačiau tokie parodymai nepatvirtina tos aplinkybės, kad ieškovė buvo neištikima, nes tiek ieškovei, tiek V. Č. neigiant jų artimus santykius ir liudytojams nurodžius aplinkybes, kad jie girdėjo kalbas ir žino, kad jie buvo miesto aikštėje susitikę, negali patvirtinti aplinkybės apie ieškovės ir V. Č. artimus santykius. Toks atsakovo elgesys patvirtina, kad jis yra įtarus, kad be pagrindo įtarinėja ieškovę neištikimybe, nes ši aplinkybė atsakovo niekaip neįrodyta. Ieškovė nurodė esmines santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, nurodė, kuo pasireiškė atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, tai patvirtino ir sūnus M. L., todėl teismas prieina prie išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netinkamo ir prieštaraujančio teisei bei geros moralės principams elgesio, dėl santuokos iširimo ir dėl bendro gyvenimo negalimumo kalti abu. Todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalių nurodytos santuokos sudarymo ir faktinio iširimo aplinkybės patvirtina, kad šalys gyventi skyrium pradėjo dėl abiejų kaltės, abu sutuoktiniai nedėjo jokių pastangų santykiams atkurti, nebandė susitaikyti ir išsaugoti šeimą (atsakovas deklaratyviai bandė tai daryti posėdžio metu, tačiau uždavus klausimą teismui kokių priemonių atsakovas imsis, jis negalėjo nurodyti kaip jis elgsis siekdamas išsaugoti šeimą ir kalba pakrypo tik apie turtą), todėl teismas pripažįsta, kad abu sutuoktiniai yra vienodai kalti dėl santuokos iširimo ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl šie klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami.

Nesant ginčo dėl ieškovės pavardės, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė.

Nutraukiant santuoką, tarp šalių padalintinas turtas, kuris yra bendroji jungtinė (sutuoktinių) nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116 straipsnis).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Teisminėje praktikoje laikoma, kad dalijant tarp sutuoktinių turtą, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, tame tarpe į sutuoktinių socialinę ir turtinę padėtį, sveikatos būklę, jų elgesį kitų šeimos narių atžvilgiu, į tai, kuris iš sutuoktinių faktiškai turtu naudojasi ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004 ir kt.).

Šalys turi procesinę pareigą pateikti informaciją apie jų turimą ir dalijamą turtą bei reikalavimą padalyti tokį turtą, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Atsakovas prašo pripažinti, jog šalims gyvenant kartu nuo 2008 metų įgytas nekilnojamas turtas, t. y. 2011 m. gegužės 18 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pirktas žemės sklypas su sodo nameliu ir priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. spalio 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pirktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šalių bendra dalinė nuosavybė. Atsakovas prašo visą šį nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei, o jam priteisti iš ieškovės 3000 Eur piniginę kompensaciją, vėliau ją sumažino iki 2800 eurų. Su šiuo atsakovo reikalavimu ieškovė nesutinka. Teismas taip pat laiko, kad atsakovo nurodomos aplinkybės yra neteisingos, atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas dėl šių priežasčių ir aplinkybių. Atsakovas teigia, kad šalys pradėjo gyventi kartu nuo 2008 metų, tačiau toks atsakovo teiginys neatitinka tikrovės. 2008 metais ieškovė gyveno šeimoje su sugyventiniu V. Ž. ir su jų sugyventais vaikais - dukra G. Ž. (dabar – l.) ir sūnumi E. Ž.. Todėl yra visiškai akivaizdu, jog tuo pačiu metu niekaip negalėjo gyventi ir su atsakovu. Su sugyventiniu V. Ž. vienoje šeimoje gyveno iki 2010 m. lapkričio 1 d., kai jis, būdamas girtas, namuose ieškovę sužalojo. Tai patvirtina pateikta valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Šioje specialisto išvadoje yra nurodytos to įvykio aplinkybės: „2010 11 01 apie 23.30 val. namuose sumušė sugyventinis, būdamas neblaivus, suduodamas smūgius kumščiais, arbatiniu puoduku.“ Buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sugyventinis V. Ž. po šio įvykio iš buto išsikraustė ir santykiai su juo nutrūko, ieškovė bute liko gyventi viena su vaikais. Atsakovas nuo 2011 m. gruodžio 22 d. apsigyvenimo ieškovės nuomojame bute, nes pasiligojus motinai, ji sutiko, kad motina ir atsakovas apsigyventų pas ją. 2011 m. gruodžio 22 d. sūnus M. L. atvežė ieškovės motiną į jos namus. Kartu su juo atvyko ir atsakovas, kuris pasiūlė savo paslaugas prižiūrėti ir slaugyti ieškovės motiną, kai ji bus darbe. Jis turėjo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą (buvo įsiskolinęs 34 000 Lt, apie 10 000 Eur). Todėl už savo paslaugas slaugant motiną pareikalavo, kad ieškovė antstolių kontoroje nutrauktų vykdomąją bylą dėl išieškojimo vaikams įsiskolinimo išieškojimo. Ieškovė su pasiūlymu sutiko. Taip atsakovas apsigyveno ieškovės nuomojamame bute, dar ilgą laiką (daugiau nei 2 metus) jie negyveno kaip sugyventiniai. Po metų ieškovės motina mirė (2013 m. sausio 8 d.), natūraliai susiklostė taip, kad jie pradėjo gyventi kaip sugyventiniai nuo 2014 m. sausio mėn. Todėl atsakovo teiginiai, kad pradėjo bendrai gyventi nuo 2008 metų yra visiškai neteisingi ir neatitinka tikrovės. Pradėjus gyventi kartu atsakovas nemokėjo jokių mokesčių (už buto nuomą, šildymą, elektrą, vandenį ir kitus komunalinius patarnavimus), savo lėšomis ar darbu niekaip neprisidėjo prie buto išlaikymo, prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto gerinimo, remonto. Jis nedirbo, savo, kaip neįgalaus, asmens, iš valstybės gaunamas išmokas ir pensiją naudojo vien tik savo reikmėms. Ieškovė išlaikė šeimą ir atsakovą iš savo gaunamų pajamų. Ieškovės ir atsakovo pajamos buvo atskiros. Atsakovas nurodė deklaratyvius teiginius, kad su ieškove nuo 2008 metų iki santuokos bendrai vedė ūkį, bendrai dalijosi visomis išlaidomis, yra niekuo nepagrįsti ir neteisingi, atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė „Swedbank“ AB banke pagal 2011 m. balandžio 20 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 10 000 Lt kreditą ir 2011 m. gegužės 18 d. notariškai patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartimi už šias asmenines lėšas, pirkimui panaudodama 3 000 Lt, nusipirko žemės sklypą ir sodo namelį su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Už likusias pagal kredito sutartį gautas lėšas (7 000 Lt) atliko reikalingus sodo namelio tvarkymo, apdailos ir kt. darbus. Atsakovas prie viso to neprisidėjo nei savo darbu, nei pinigais, nes jis tuo metu gyveno kitur, net ir nežinojo apie šį turtą, kuris yra įgytas ieškovės asmeninėmis lėšomis, įregistruotas jos vardu ir yra asmeninė nuosavybė. Norėdama prie šios asmeninės nuosavybės (prie nupirkto sklypo) prisijungti gretimai parduodamą žemės sklypą, aš „Swedbank“ AB banke pagal 2013 m. spalio 10 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 2 461,77 Eur kreditą ir 2013 m. spalio 16 d. notariškai patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartimi už šias asmenines lėšas, už 3 000 Lt (689 Eur) nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Likusias lėšas (1 773 Eur) taip pat panaudojo sodo namelio tvarkymo, apdailos ir kt. darbų atlikimui. Atsakovas prie viso to neprisidėjo nei savo darbu, nei lėšomis, su juo tada dar nebuvo sugyventiniai. Šis turtas yra įgytas ieškovės asmeninėmis lėšomis, įregistruotas ieškovės vardu ir yra jos asmeninė nuosavybė. Nekilnojamąjį turtą įsigijo savo asmeninėms reikmėms ir asmeninėmis lėšomis, gavusi reikiamas banko paskolas, kurias, kaip matyti iš pateikiamų banko pažymų, ji pati bankui ir grąžino. Visas šis nekilnojamas turtas yra ieškovės įgytas iki santuokos sudarymo su atsakovu 2015 m. sausio 23 d. ir yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nes atsakovas prie šio turto įgijimo bei pagerinimo niekuo neprisidėjo ir neturi jokių teisių nei šį turtą, nei į piniginę kompensaciją. Su atsakovu nebuvo susitarimo bendrai pirkti šį turtą. Jis prie šio turto įgijimo savo lėšomis neprisidėjo, nes jis tokių lėšų ir neturėjo. Atsakovas tik deklaratyviai teigia, kad bendrai įgijo šį turtą ir kad jis buvo įgytas bendromis lėšomis, nors nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nepateikė ir jokių įrodymų, kad jis turėjo lėšų tokiam turtui pirkti: pateikė pažymą iš Sodros apie nuo 2020 m. spalio 1 d iki 2021 m. spalio 11 d. jo gautas išmokas dėl nedarbo draudimo ir netektą darbingumą (pensiją), bei išrašą iš sąskaitos apie darbo užmokestį nuo 2018-11-20 iki 2020-02-03 gautą UAB (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu minėtas turtas buvo nupirktas 2011 m. ir 2013 metais. Santuokos metu šis turtas nebuvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis arba atsakovo lėšomis ar darbu. Atsakovas visą laiką atsisakinėdavo ką nors dirbti kolektyviniame sode, teigdamas, jog jis čia nieko nedarysiąs, nes šis turtas nėra jo nuosavybė, bei kad jis yra neįgalus ir negalintis dirbti (patvirtino liudytojai V. Č. ir N. Ž., iš dalies ir liudytojas M. L.). Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šis nekilnojamasis turtas yra ieškovės asmeninėmis lėšomis įgytas iki santuokos sudarymo su atsakovu ir yra jos asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl nutraukiant santuoką tarp šalių nedalintinas (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė atsisakė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo už automobilį ir sutinka, kad automobilis liktų atsakovui. Todėl jis ir paliktinas atsakovui, nepriteisiant kompensacijos ieškovei.

Šioje byloje sumokėtas ieškovės 120 Eur žyminis mokestis - 100 Eur už santuokos nutraukimą ir 20 Eur už turto padalijimą (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinant visiškai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis ieškovei (120 Eur).

Taip pat byloje susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tai yra išlaidos už teisinės pagalbos suteikimą ieškovei. Atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų teikiant 100 procentų antrinę teisinę pagalbą (b. l. 57). Tenkinant ieškinį visiškai, o priešieškinį atmetant, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato teikiamą teisinę pagalbą.

Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtina, kad ieškovė G. L. sumokėjo advokatui už atstovavimą, dokumento surašymą ir patarimą ir 800 Eur (b. l. 81). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o priešieškinys atmetamas, tai šios išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Teismas vertindamas šalies turėtas išlaidas susijusias su advokato pagalbos suteikimu atsižvelgia į bylos sudėtingumą, byloje buvo pateiktas ieškinys ir priešieškinys, advokatas rengė ieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį, bylos nagrinėjimas vyko dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 5 valandos, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į laiko sąnaudas rengiant ieškinį ir priešieškinį bei nagrinėjimą teismo posėdyje laiką, į tai, kad išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio, iš atsakovo V. L. priteistina ieškovei G. L. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje aktu Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką nutraukus, palikti G. L. ir V. L. turimas santuokines pavardes (atitinkamai – L. ir L.).

V. L. priteisti lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. N r. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 400 Eur.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 (vienas šimtas dvidešimt) eurų žyminio mokesčio ir 800 (aštuonis šimtus) Eur už advokato pagalbą, iš viso 920 (devynis šimtus dvidešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.