Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės ir nukentėjusiosios S. K. atstovo advokato Piotro Orlovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

S. K. civilinis ieškinys dėl jai ir nepilnamečiui P. K. padarytos turtinės ir neturtinės žalos paliktas nenagrinėtas. S. K. prašymas priteisti jai advokato pagalbos išlaidas atmestas.

Nurodyta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti prokuroro 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu taikytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į krovininį automobilį „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir V. Š. nuosavybės teisės į automobilį „Mercedes Benz E 350 bluetec“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), apribojimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, dėl neatsargumo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe:

2019 m. lapkričio 14 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), V. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, organizuodamas sodo namo statybos darbus elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai: darbams vadovauti paskyrė neapmokytą darbuotoją K. K., kuris atliko ir statybininko darbus, neparengė įmonės lokalinių aktų: instrukcijų ir (ar) technologinio aprašymo (kortelės), paskyros-leidimo, kaip saugiai, kokiais būdais ir priemonėmis vykdyti statybos darbus, montuoti pastato medinę stogo konstrukciją aukštyje – užkelti į 3,6 m aukštį 70–80 kg sveriančias sijas ir jas sumontuoti ant sienos bei kolonų viršuje esančių metalinių inkarų, su šiais dokumentais nesupažindino ir neinstruktavo darbuotojų K. K. bei A. B., neužtikrino, jog šie darbuotojai naudotų tinkamas palipti ir darbui aukštyje skirtas darbo priemones, nenaudotų savadarbių kopėčių laikydami montuojamas konstrukcijas, turėtų ir naudotų asmenines apsaugos priemones – šalmus, nekontroliavo darbų atlikimo eigos, tuo pažeidė:

1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus: 2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus);

2) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio („Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“) 1 dalies reikalavimus: „1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoja <...> profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę <...> atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, <...>

4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, <...> nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“;

3) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio („Darbuotojų instruktavimas ir mokymas“) 1 dalies reikalavimus: 1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti. Darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Instruktavimas ir mokymas vykdomas darbuotojo darbo laiku, atnaujinamas pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojamas;

4) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio („Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis“) 1 dalies reikalavimus: 1. Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones;

5) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio („Darbdavių, padalinių vadovų atestavimas“) 3 dalies reikalavimus: padalinio vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdavio, kuris yra įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas ir kuris darbdavio pavedimu ir darbdavio kontroliuojamas organizuoja ir užtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų bei priemonių įgyvendinimą tokiame įmonės padalinyje;

6) Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 5, 6, 10, 11, 13, 17, 18, 27, 41, 43, 44, 46 punktų reikalavimus:

5) prieš statybos darbų pradžią veikiančios įmonės teritorijoje statybos rangovas (-ai) ir įmonės vadovas privalo įforminti aktą-leidimą (1 priedas), kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios darbų saugą;

6) prieš statybos darbų pradžią ir darbų metu statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai;

10) pavojingos zonos, kuriose gali veikti (atsirasti) pavojingi ir (arba) kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos;

11) darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas (3 priedas). Įmonėje, atsižvelgiant į veiklos profilį ir remiantis šių Taisyklių 4 priedu, turi būti sudarytas darbo vietų ir darbų, atliekamų tik pagal paskyrą-leidimą, sąrašas. Sąrašą tvirtina darbdavys. Paskyrą-leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje-leidime;

13) paskyra-leidimas išduodama darbų vykdymo laikotarpiui. Kai darbų vykdymo metu atsiranda paskyroje-leidime nenumatyti pavojingi ar kenksmingi veiksniai, darbus būtina nutraukti. Atnaujinti darbus galima tik gavus naują paskyrą-leidimą ir įgyvendinus joje numatytas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

17) statybos darbuose naudojamos darbo priemonės, įrenginiai ir technologinė įranga turi atitikti saugos ir sveikatos reikalavimus ir turi būti nurodyti statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte ar technologinėse kortelėse;

18) visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus;

27) priemonės darbo vietai paaukštinti (pastoliai, kopėčios ir kitos) ir jų naudojimas turi atitikti standartų reikalavimus;

41) pristatomas kopėčias be darbo aikštelių leidžiama naudoti užlipimui tarp atskirų statomo statinio aukštų bei darbams, kuriuos atliekant neprireiktų papildomai remtis į statinio konstrukcijas. Pristatomos kopėčios turi būti su įtaisais, neleidžiančiais joms pasislinkti ar virsti darbo metu;

43) pristatomų kopėčių matmenys turi būti tokie, kad darbuotojas galėtų dirbti stovėdamas ant pakopos, esančios ne mažesniu kaip 1 m atstumu iki kopėčių viršaus. Leidžiama naudoti ne ilgesnes kaip 5 m pristatomas medines kopėčias. Dirbant ant pristatomų kopėčių aukščiau kaip 1,3 m, reikia naudoti saugos diržą, pritvirtintą prie pastato konstrukcijos arba kopėčių, jeigu šios patikimai pritvirtintos prie pastato konstrukcijos;

– <...> prilaikyti aukštyje sunkias detales. Šiuos darbus leidžiama atlikti naudojant pastolius, aikšteles ir kitas priemones;

46) priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, turėti lygų darbo paviršių be didesnių kaip 5 mm plyšių. Jei jos aukštesnės kaip 1,3 m, privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo.

5 priedo („Pagrindiniai saugos sprendimai statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte (technologinėse kortelėse)“) 7 dalies reikalavimus:

siekiant išvengti konstrukcijų, gaminių ir medžiagų kritimo iš aukščio pavojaus, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti nurodyta: <...>

– krovinių kėlimo reikmenys (stropai, traversai ir montavimo griebtuvai);

– kabinimo būdai, užtikrinantys sandėliuojamų ir montuojamų elementų perkėlimą į nurodytą vietą;

– įrenginiai (piramidės, kasetės), užtikrinantys sandėliuojamų konstrukcinių elementų stabilumą;

– montuojamų (demontuojamų) konstrukcijų laikino ir pastovaus tvirtinimo būdai;

7) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 9 dalies reikalavimus:

statytojas (užsakovas) arba statinio statybos valdytojas užtikrina, kad, prieš pradedant statybvietės įrengimo darbus, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei būtų nustatyti statinio techniniame projekte, konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, būtų nustatytos statybos darbų technologijos projekte, vadovaujantis šių Nuostatų 13.2 punkto reikalavimais;

4 priedo („Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėje“) 36.1, 37.2, 38.2, 38.4 punktų reikalavimus:

36.1. darbuotojai turi būti apsaugoti nuo krentančių daiktų kolektyvinėmis saugos priemonėmis, taip pat darbuotojams turi būti išduotos reikiamos asmeninės apsauginės priemonės;

37.2. darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarai, platformos arba apsauginiai tinklais ir kitos priemonės. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai;

38.2. darbo platformos, pakylos ir pastolių kopėčios turi būti suprojektuotos ir sumontuotos tokio dydžio, laikomos ir naudojamos taip, kad patikimai saugotų darbuotojus nuo kritimo arba nuo krintančių daiktų;

38.4. kopėčios turi būti pakankamai tvirtos ir reikiamai prižiūrimos. Jos turi būti tinkamai naudojamos atitinkamose vietose ir pagal paskirtį;

8) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7 dalies reikalavimus: 7. Darbdavys privalo: <...>

7.11.1. analizuoti ir įvertinti rizikos veiksnius, kurių negalima išvengti ar pašalinti kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis ar kitais būdais;

7.13. įvertinti darbo aplinkos rizikos veiksnius ir parinkti asmenines apsaugos priemones, vadovaudamasis Reglamento (ES) 2016/425, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, higienos normų nuostatomis, techniniais ir technologiniais dokumentais, rizikos įvertinimo duomenimis, darbo įrenginių techniniais dokumentais ir jų naudojimo instrukcijomis bei kitais dokumentais. <...>,

dėl to, K. K. ir A. B. neturint asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų ir šalmų, ir atliekant stogo konstrukcijų – 15 cm storio, 15 cm pločio, 6 metrų ilgio sijų montavimo darbus ant 3,6 metro aukščio mūro sienos, A. B. savadarbe medine iš statybinių padėklų ir lentų pačių pagaminta palipimo priemone užlipus ant sienos ir užkėlus ant jos viršaus vieną apie 6 m ilgio sijos galą, kitą šios sijos galą (apie 25 cm) K. K. užkėlė ant savadarbių iš lentų padarytų medinių 3,15 metro ilgio, 0,5 metro pločio nepritvirtintų kopėčių, atremtų į apvalią koloną, viršutinės išsikišusios pakopos; tada K. K., palipęs kopėčiomis keletą pakopų, nulipo žemyn ir rankomis šiek tiek pajudindamas į šonus tikslino jų stabilumą, dėl to kopėčių viršutinei daliai, atremtai į apvalią koloną, pasislinkus sija nuslydo nuo kopėčių pakopos ir krito ant K. K. galvos (pakaušio-kaklo srityje), padarydama sunkius sužalojimus, sukėlusius jo mirtį darbo vietoje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

10. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš pateiktų apeliacinių skundų, prokurorė ir nukentėjusioji iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir tuo pagrindu padarytas išvadas dėl išteisintojo V. Š. kaltės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu keliamas klausimas dėl civilinių ieškinių.

Dėl kaltinimo keitimo

11. Lietuvos Aukščiausiajam teismui 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimis buvo nuspręsta paskirti mobiliojo ryšio telefono HUAWEI Mate 10 lite tyrimą, bei nuspręsta paskirti kompleksinę statybų-darbų saugos ekspertizę, apklausti liudytojus. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė apeliacinės instancijos teismui 2024 m. kovo 14 d. pateikė pareiškimą dėl kaltinimo keitimo.

12. Pagal teismų praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kuris išdėstomas apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-526/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016, 2K-7-162-303/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Kita vertus, kai to neprašoma apeliaciniuose skunduose, kaltinimo keitimas apeliacinės instancijos teisme neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-327-788/2017, 2K-72-1073/2018, 2K-7-25-495/2020).

13. Svarbu ir tai, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia. Taigi teismas turi įvertinti keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pobūdį ir spręsti, ar jos reikšmingos užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, 2K-141/2011, 2K-23/2013, 2K-7-25-495/2020). Toks aiškinimas tinka ir sprendžiant, ar apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-976/2020).

14. Prokurorė pareiškimu prašo pakeisti V. Š. kaltinimo aplinkybes ir jas išdėstyti taip: V. Š. kaltinamas tuo, kad, būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, dėl neatsargumo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe:

2019 m. lapkričio 14 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, organizuodamas sodo namo statybos darbus elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai: darbams vadovauti paskyrė neapmokytą darbuotoją K. K., kuris atliko ir statybininko darbus, neparengė įmonės lokalinių aktų: instrukcijų ir (ar) darbų vykdymo technologinio aprašymo (kortelės), paskyros-leidimo, kaip saugiai, kokiais būdais ir priemonėmis vykdyti statybos darbus, montuoti pastato medinę stogo konstrukciją aukštyje – užkelti į 3,6 m aukštį 70–80 kg sveriančias sijas ir jas sumontuoti ant sienos bei kolonų viršuje esančių metalinių inkarų, su šiais dokumentais nesupažindino ir neinstruktavo darbuotojų K. K. bei A. B., neužtikrino, jog šie darbuotojai naudotų tinkamas palipti ir darbui aukštyje skirtas kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones, neaprūpino tinkamomis darbo ir kolektyvinės apsaugos priemonėmis - pastoliais, arba konstrukcijų kėlimui skirta mechanizuota ar kita kėlimo įranga, sienų ir stogo konstrukcijų montavimo darbams leido naudoti savadarbes ir nestabilias iš padėklų ir lentų pagamintas palipimo priemones, nekontroliavo darbų atlikimo ir kaip darbuotojai laikosi darbų saugos reikalavimų atlikdami stogo konstrukcijų montavimo darbus, naudodami kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones, tuo pažeisdamas:

1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus: 2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus);

2) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio („Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“) 1 dalies reikalavimus: „1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoja <...> profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę <...> atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, <...>

4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, <...> nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“;

3) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio („Darbuotojų instruktavimas ir mokymas“) 1 dalies reikalavimus: 1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti. Darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Instruktavimas ir mokymas vykdomas darbuotojo darbo laiku, atnaujinamas pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojamas;

4) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio („Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis“) 1 dalies reikalavimus: 1. Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones;

5) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio („Darbdavių, padalinių vadovų atestavimas“) 3 dalies reikalavimus: padalinio vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdavio, kuris yra įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas ir kuris darbdavio pavedimu ir darbdavio kontroliuojamas organizuoja ir užtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų bei priemonių įgyvendinimą tokiame įmonės padalinyje;

6) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintu Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12. punkto, 2 priedo 4.2. punktų reikalavimus:

2.12 . Darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tokiomis sąlygomis ir tokiems veiksmams (darbams). kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas.

4.2.1. Kopėčios turi būti pastatytos taip, kad lipant jos stovėtu stabiliai. Nešiojamosios kopėčios turi būti statomos ant nejudančio. tvirto ir tinkamo dydžio pagrindo, kad jų skersiniai būti horizontalioje padėlyje,< ... >.

4.2.2. Prie nešiojamųjų kopėčių atramų viršutinių ar apatinių galy turi būti pritvirtintas kopėčioms nuslysti neleidžiantis įtaisas ar panaudotas kitas slydimą pašalinantis būdas. Kopėčios, kuriomis lipama į darbo vietą. turi būti pakankamai ilgos, kad kyšotų virš paaukštinimo, ant kurio reikia užlipti, jeigu daugiau nėra už ko tvirtai laikytis.< ... >. Mobiliosios (perstumiamosios) kopėčios turi būti pastatytos stabiliai. kad lipant nejudėtų.

4.2.3. Kopėčios turi būti naudojamos taip, kad darbuotojai visada galėtų patikimai stovėti ant jų ir laikytis. Jei lipant kopėčiomis rankoje nešamas krovinys, jo svoris ir konfigūracija neturi trukdyti saugiai lipti ir laikytis.

7) Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 5, 6, 10, 11, 13, 17, 18, 27, 41, 43, 44, 46 punktų reikalavimus:

5) prieš statybos darbų pradžią veikiančios įmonės teritorijoje statybos rangovas (-ai) ir įmonės vadovas privalo įforminti aktą-leidimą (1 priedas), kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios darbų saugą;

6) prieš statybos darbų pradžią ir darbų metu statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai;

10) pavojingos zonos, kuriose gali veikti (atsirasti) pavojingi ir (arba) kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos;

11) darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas (3 priedas). Įmonėje, atsižvelgiant į veiklos profilį ir remiantis šių Taisyklių 4 priedu, turi būti sudarytas darbo vietų ir darbų, atliekamų tik pagal paskyrą-leidimą, sąrašas. Sąrašą tvirtina darbdavys. Paskyrą-leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje-leidime;

13) paskyra-leidimas išduodama darbų vykdymo laikotarpiui. Kai darbų vykdymo metu atsiranda paskyroje-leidime nenumatyti pavojingi ar kenksmingi veiksniai, darbus būtina nutraukti. Atnaujinti darbus galima tik gavus naują paskyrą-leidimą ir įgyvendinus joje numatytas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

17) statybos darbuose naudojamos darbo priemonės, įrenginiai ir technologinė įranga turi atitikti saugos ir sveikatos reikalavimus ir turi būti nurodyti statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte ar technologinėse kortelėse;

18) visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus;

27) priemonės darbo vietai paaukštinti (pastoliai, kopėčios ir kitos) ir jų naudojimas turi atitikti standartų reikalavimus;

41) pristatomas kopėčias be darbo aikštelių leidžiama naudoti užlipimui tarp atskirų statomo statinio aukštų bei darbams, kuriuos atliekant neprireiktų papildomai remtis į statinio konstrukcijas. Pristatomos kopėčios turi būti su įtaisais, neleidžiančiais joms pasislinkti ar virsti darbo metu;

43) pristatomų kopėčių matmenys turi būti tokie, kad darbuotojas galėtų dirbti stovėdamas ant pakopos, esančios ne mažesniu kaip 1 m atstumu iki kopėčių viršaus. Leidžiama naudoti ne ilgesnes kaip 5 m pristatomas medines kopėčias. Dirbant ant pristatomų kopėčių aukščiau kaip 1,3 m, reikia naudoti saugos diržą, pritvirtintą prie pastato konstrukcijos arba kopėčių, jeigu šios patikimai pritvirtintos prie pastato konstrukcijos;

– <...> prilaikyti aukštyje sunkias detales. Šiuos darbus leidžiama atlikti naudojant pastolius, aikšteles ir kitas priemones;

46) priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, turėti lygų darbo paviršių be didesnių kaip 5 mm plyšių. Jei jos aukštesnės kaip 1,3 m, privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo.

5 priedo („Pagrindiniai saugos sprendimai statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte (technologinėse kortelėse)“) 7 dalies reikalavimus:

siekiant išvengti konstrukcijų, gaminių ir medžiagų kritimo iš aukščio pavojaus, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti nurodyta: <...>

– krovinių kėlimo reikmenys (stropai, traversai ir montavimo griebtuvai);

– kabinimo būdai, užtikrinantys sandėliuojamų ir montuojamų elementų perkėlimą į nurodytą vietą;

– įrenginiai (piramidės, kasetės), užtikrinantys sandėliuojamų konstrukcinių elementų stabilumą;

– montuojamų (demontuojamų) konstrukcijų laikino ir pastovaus tvirtinimo būdai;

8) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 9 dalies reikalavimus:

statytojas (užsakovas) arba statinio statybos valdytojas užtikrina, kad, prieš pradedant statybvietės įrengimo darbus, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei būtų nustatyti statinio techniniame projekte, konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, būtų nustatytos statybos darbų technologijos projekte, vadovaujantis šių Nuostatų 13.2 punkto reikalavimais;

4 priedo („Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėje“) 36.1, 37.2, 38.2, 38.4 punktų reikalavimus:

36.1. darbuotojai turi būti apsaugoti nuo krentančių daiktų kolektyvinėmis saugos priemonėmis, taip pat darbuotojams turi būti išduotos reikiamos asmeninės apsauginės priemonės;

37.2. darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarai, platformos arba apsauginiai tinklais ir kitos priemonės. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai;

38.2. darbo platformos, pakylos ir pastolių kopėčios turi būti suprojektuotos ir sumontuotos tokio dydžio, laikomos ir naudojamos taip, kad patikimai saugotų darbuotojus nuo kritimo arba nuo krintančių daiktų;

38.4. kopėčios turi būti pakankamai tvirtos ir reikiamai prižiūrimos. Jos turi būti tinkamai naudojamos atitinkamose vietose ir pagal paskirtį;

9) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7 dalies reikalavimus: 7. Darbdavys privalo: <...>

7.11.1. analizuoti ir įvertinti rizikos veiksnius, kurių negalima išvengti ar pašalinti kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis ar kitais būdais;

7.13. įvertinti darbo aplinkos rizikos veiksnius ir parinkti asmenines apsaugos priemones, vadovaudamasis Reglamento (ES) 2016/425, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, higienos normų nuostatomis, techniniais ir technologiniais dokumentais, rizikos įvertinimo duomenimis, darbo įrenginių techniniais dokumentais ir jų naudojimo instrukcijomis bei kitais dokumentais. <...>,

dėl to, K. K. ir A. B. darbo vietoje neturint asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų ir šalmų, ir atliekant stogo konstrukcijų – 15 cm storio, 15 cm pločio, 6 metrų ilgio sijų montavimo darbus ant 3,6 metro aukščio mūro sienos, A. B. savadarbe medine iš statybinių padėklų ir lentų pačių pagaminta palipimo priemone užlipus ant sienų mūrų ir užkėlus ant jos viršaus vieną apie 6 m ilgio murbalkio galą, o kitą šio murbalkio galą K. K. rankomis keliant ar pakėlus ant kitos statomo namo konstrukcijos – kolonos, ar į koloną atremtų savadarbių kopėčių viršutinės lentynos, dėl tyrimo metu nenustatytų priežasčių minėtas murbalkio vienas galas krito žemyn ant apačioje esančio K. K. galvos (pakaušio-kaklo srityje), padarydamas sunkius sužalojimus, sukėlusius jo mirtį darbo vietoje.

15. Teismas, gavęs prašymą dėl kaltinimo keitimo, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-258-788/2022, 2K-95-594/2023 ir kt.) ir suteikia galimybę jiems pasiruošti dalyvavimui procese.

16. Taigi prokurorė kaltinimą prašė papildyti iš esmės tik tuo, kad be nurodytųjų kaltinimuose, papildomai padaryti atitinkamų norminių aktų reikalavimų pažeidimai, susiję su darbo priemonių naudojimu. Prokurorė pareiškimą dėl kaltinimo keitimo pateikė 2024 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu V. Š. ir jo gynėjui, todėl pareiškimas dėl kaltinimo pakeitimo buvo įteiktas tinkamai, V. Š. ir jo gynėjui buvo suteiktas laikas susipažinti su prokurorės pareiškimu, kito teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 25 d., V. Š. dėl pakeisto kaltinimo buvo apklaustas.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad dėl papildomai inkriminuotų teisės aktų pažeidimų veikos kvalifikacija nesikeičia. Sprendžiant, ar dėl tokio kaltinimo keitimo gynyba būtų kitokia, svarbu ir tai, kad papildomai V. Š. inkriminuotų norminių aktų pažeidimai, nepasunkino jo teisinės padėties, taip pat nepakeitė jos gynybos, nes V. Š. pozicija proceso metu išliko nuosekli.

Dėl V. Š. kaltės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį

18. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuris paliktas nepakeistu apeliacinės instancijos teismo nutartimi, V. Š. buvo išteisintas, nurodant, jog įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes bei įrodymus, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką liko neįrodyta. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su atliktu įrodymu vertinimu. Teisėjų kolegija pritaria kasacinio teismo išvadai, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas iš esmės rėmėsi išteisintojo V. Š. ir liudytojo A. B. parodymais, sumenkindami kitų netiesioginių įrodymų reikšmę.

19. Teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo / nekaltumo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokuroro apeliacinio skundo argumentus, nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentus, bei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir tarpusavio sąsają, vertindamas suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl spręsdamas V. Š. kaltės klausimą padarė neteisingas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnį dėmesį suteikė išteisintojo V. Š. ir liudytojo A. B. parodymams laikydamas juos nuosekliais, tuo tarpu kitus bylos įrodymus sumenkino ir vertino atskirai, kas lėmė neteisėto bei nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą. Išteisinamasis nuosprendis priimtas padarius išvadą, kad įrodymai ir jų visuma neginčijamai patvirtina, kad K. K. savavališkai, be V. Š. žinios nusprendė atlikti stogo įrengimo (sijų iškėlimo) darbus, nesulaukus atvežant būtinų šiems darbams atlikti pastolių. Tačiau teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištirta įvykio situaciją, neįsigilinta į faktines bylos aplinkybes ir pažeidžiant BPK reikalavimus padaryta nepagrįsta išvada, jog V. Š. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje.

21. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK 176 straipsnį atsako tik specialieji subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Paprastai BK 176 straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjektas yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2011, 2K-597/2011, 2K-154/2012, 2K-341/2012, 2K-236/2014). BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinant sąvokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai, įstatymų įgyvendinamieji ir įmonių vietiniai (lokalūs) norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo srityje, ir sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-572/2013, 2K-355-788/2016).

22. Pripažįstant, kad teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ar sveikatos reikalavimai buvo pažeisti, būtina nustatyti, kas buvo atsakingas už jų įgyvendinimą, t. y. kada, kam ir kokia apimtimi tokie įgaliojimai buvo suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2008). Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Šias darbdavio pareigas įgyvendina darbdaviui atstovaujantis asmuo. Pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, darbdaviui atstovaujančio asmens gali būti perleistos paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11, 32 straipsniai). Tokiais atvejais šie asmenys laikytini BK 176 straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2013). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016 ir kt.).

23. BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355-788/2016, 2K-321-303/2019). Pagal aktualų teisinį reguliavimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima tik esant neatsargiai kaltės formai. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar darbdavys ar jo įgaliotas atstovas pažeidė darbų saugos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kiekvienu atveju turi būti analizuojamas taikytinų teisės normų turinys.

24. K. K. žuvo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Kaip matyti, iš 2019 m. gegužės 16 d. darbo sutarties Nr. 09, K. K. nuo 2019 m. gegužės 17 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovu (t. 1, b. l. 41-42).

25. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti dėl K. K. mirties priežasties. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje konstatuota, kad K. K. lavone nustatyti odos nubrozdinimai kaktos kairėje, muštinė žaizda su poodine kraujosruva galvos pakaušinės srities kairėje, kraujosruva liežuvyje, kaklinių III, IV slankstelių kūnų lūžiai su tarpslankstelinio disko išnirimu, kaklinių IV, V slankstelių keterinių ataugų lūžiai, edema, kraujosruvos nugaros smegenyse, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina, kietu buku daiktu kontaktuojant su galvos ir kaklo užpakaliniais paviršiais, netrukus iki mirties, ir kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 33-35). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. lapkričio 28 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, jog veikiant kopėčių tiek kairįjį, tiek dešinįjį šoną, tiek kopėčių pakopų kraštą mechaniškai, galėjo susidaryti sąlygos sijos galui, padėtam ant tarp 7-8 pakopos esančios atramos/lentynėlės, nukristi pro kopėčių vieną iš kraštų (t. 6., b. l. 51-54). Be to, specialistas R. D. apklaustas teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu pasisakydamas dėl kaklinių slankstelių lūžio parodė, kad turi būti pakankama jėga, kad lūžtų kaulai, jo manymu, balkio kritimas padarytų tokius sužalojimus. Taigi, K. K. žuvo nelaimingo atsitikimo darbe metu, murbalkio vienam galui kritus žemyn ant apačioje buvusio K. K. galvos (pakaušio-kaklo srityje), padarė sunkius sužalojimus, sukėlusius jo mirtį darbo vietoje.

26. Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 nurodyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal pasirinkta projektą vykdė pastato (I grupės sodo namas) statybos darbus. Kadangi statomas pastatas mėgėjų sodų bendrijos paskirties sklype iki 80 kv. m. (pasirinktame projekte 79.76 kv. m.), jam teisės aktu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka leidžiantis statybos darbus dokumentas nereikalingas, bei pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį tokiam statomam pastatui statinio projektą, taip pat ir statybos darbų technologijos (vykdymo) projektą ar technologines korteles parengti nebūtina. Statybos darbai buvo atliekami direktoriaus nurodymu. Iki įvykio dienos buvo atlikti sienos mūro darbai. Pagal darbų eiliškumą toliau turėjo būti įrengiama pastato perdanga ir montuojamos stogo konstrukcijos. 2019 m. lapkričio 13 d. direktorius V. Š. atvykęs į statomą objektą su įmonės darbuotojais projekto vadovu K. K. ir plataus profilio statybininku A. B. aptarė tolimesnę statybos darbų eigą objekte. Direktorius V. Š. savo paaiškinime nurodė, kad instruktavo darbuotojus dėl tolimesnės darbų eigos. Jis K. K. ir A. B. nurodė pasiruošti statybvietę pastolių montavimui, nes pagal darbų eigą buvo būtina sumontuoti murbalkius. V. Š. informavo darbuotojus, kad sekančią dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 14 d.) į objektą atveš išnuomotus pastolius. Kad objekte nebūtų prastovų, darbuotojams nurodė vykdyti kitus einamuosius darbus: išgręžti mūrbalkio tvirtinimo skyles, lyginti gruntą objekto viduje ruošiant pagrindą juodgrindžių įrengimui bei komunikacijų pravedimui. 2019 m. lapkričio 14 d. dienos ryte V. Š. nepavyko surasti transporto priemonės pastolių transportavimui į objektą, todėl pastolius į objektą ketino atvežti po pietų. Pastoliai pagal 2018 m. kovo 15 d. Kliento sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojami iš (duomenys neskelbtini), veikiantį per (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 14 d. apie 9.00 val. K. K. ir A. B. atvyko į darbą prie statomo pastato adresu (duomenys neskelbtini). Savo paaiškinime A. B. nurodė, kad direktorius V. Š. buvo instruktavęs dėl dienos darbų eigos. V. Š. liepė ruoštis darbams, bet nepradėti, kol nebus atvežti pastoliai. Tačiau nesulaukus pastolių, A. B. teigimu, K. K. kaip projektų vadovas, nutarė murbalkių montavimo darbus pradėti anksčiau. Darbuotojai objekte turėjo medines 3,15 m ilgio ir 0,5 m pločio kopėčias, kurias buvo patys pasigaminę. Šias savadarbes kopėčias naudojo ir murbalkių montavimo darbams. Naudodamiesi šiomis kopėčiomis palipimui ir murbalkių pakėlimui darbuotojai jau buvo sumontavę 4 murbalkius (viso turėjo būti sumontuoti 8 murbalkiai). Po pietų pertraukos apie 13.30 val. darbuotojai vieną iš montuojamų murbalkio galą užkėlė ant sienos, o kitą galą užkėlė ir padėjo ant kopėčių pakopos. Kopėčios buvo paremtos į apvalią gelžbetoninę koloną. A. B. buvo užlipęs prie murbalkio kito galo, kuris buvo padėtas ant sienos. Jo teigimu, tuo metu K. K. palipęs ant kopėčių pakopos pajuto, kad kopėčios stovi nestabiliai ir nulipęs ėmė jas tvarkyti. Jam pajudinus kopėčias, murbalkio galas, kuris buvo padėtas ant šių kopėčių specialios pakopos, krito ir pataikė į K. K. galvą ir kaklą bei parbloškė jį ant šono. A. B. nedelsdamas pribėgo prie K. K., tačiau jis nelabai reagavo į aplinką. Nubėgęs pas kaimynus A. B. iškvietė medikus. Operatyviai atvykę GMP darbuotojai konstatavo K. K. mirties faktą. Direktoriaus V. Š. savo paaiškinime nurodė, kad statybos objekte atsakingas asmuo už darbuotojų saugą ir sveikatą paskirta nebuvo, visiems darbams ir jų eigai vadovavo jis pats. V. Š. paaiškina, kad nurodymo montuoti murbalkius, kol nebus sumontuoti pastoliai, nedavė. Darbuotojai šiuos darbus nutarė atlikti savarankiškai, jo apie tai neinformavę ir nepasitarę dėl darbų eigos. V. Š. teigimu, jei jis būtų sužinojęs, kad darbuotojai montuoja murbalkius, juos keldami pasinaudojant tokiomis pagalbinėmis, nepatikimomis priemonėmis, būtų uždraudęs toliau vykdyti tokius darbus, kol į objektą nebus atvežti pastoliai. K. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo projekto vadovu nuo 2019 m. gegužės 17 d.. Įmonė nepateikė Projekto vadovo pareiginių nuostatų, o pateikė Darbų vadovo pareiginius nuostatus Nr. 02, su kuriais K. K. pasirašytinai susipažinęs. Pagal 2017 m. spalio 5 d. direktoriaus įsakymu Nr. MT-1 patvirtintą Darbuotojų mokymo ir instruktavimo tvarką (27 punktas) darbuotojai, kurie dirba pavojingus darbus, apmokomi prieš pradedant darbus pagal įmonėje patvirtintas pavojingų darbų mokymo programas. V. Š. pateikė Darbuotojų, tvarkančių krovinius rankomis, saugos ir sveikatos mokymo programą, tačiau nepateikė dokumentų (protokolų) įrodančių, kad darbuotojai K. K. ir A. B. būtų apmokyti šiam pavojingam darbui. K. K. įmonėje pagal nustatytą tvarką instruktuotas darbo vietoje pagal aštuonias darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, tačiau pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale esamus įrašus data kada tai atlikta nenustatyta. K. K. buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės: darbo kostiumas, apsauginiai akiniai, darbo avalynė su apsaugine nosele, respiratorius, šalmas, saugos diržai (apraišai, karabinas), šilta žieminė striukė, darbo pirštinės. Asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje K. K. parašu patvirtino, kad visas sąraše nurodytas asmens apsaugos priemones (toliau – AAP) gavo, yra instruktuotas žodžiu ir apmokytas praktiškai, kaip teisingai jomis naudotis, bet patvirtino, kad išduotas AAP dėvės tinkamai viso darbo proceso metu. Įvykio metu K. K. šalmo nedėvėjo, tačiau daryti išvadą ar šalmo dėvėjimas/nedėvėjimas būtų turėjęs įtakos traumos pasekmėms negalima. Duomenų apie darbuotojo sveikatos pasitikrinimą ir sveikatos būklės atitikimą atliekamam darbui tyrimo metu nepateikta. Tyrimo metu nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko darbuotojams K. K. ir A. B. montuojant murbalkius. Darbuotojai turėjo pasiruošti ant žemės esančius medinius (eglinius) 15 cm x 15 cm ir 6 m ilgio sveriančius apie 70-80 kg balkius, tai yra pamatavus nupjauti reikiamo ilgio ir išgręžti pritvirtinimo vietose skyles. Vėliau paruoštą murbalkį pakelti ir uždėti ant pastato sienos, kurios aukštis nuo žemės yra apie 3,6 m, esančių ankerių ir pritvirtinti. Apie 13.30 val. pasiruošus montavimui vieną iš murbalkių, darbuotojai vieną jo galą užkėlė ant pastato sienos. A. B. pasilipo ant pastato sienos prie užkeltojo murbalkio galo. Tuo tarpu K. K. palipdamas savadarbėmis kopėčiomis, kurios buvo atremtos į apvalią 250 mm diametro, 3,60 m aukščio gelžbetotinę koloną užkėlė kitą galą ant specialiai padarytos kopėčių pakopos (2,6 m aukštyje nuo žemės paviršiaus). K. K. pajutęs, kad kopėčios stovi nestabiliai, nulipęs bandė pataisyti kopėčių padėtį. Sujudinus kopėčias murbalkio galas, kuris buvo padėtas ant kopėčių specialios pakopos, krisdamas kliudė apačioje stovėjusį K. K. galvos ir kaklo srityje. Nuo patirtų sužalojimu K. K. netrukus mirė įvykio vietoje. Kaip saugiai ir kokiais būdais, naudojant kokias priemones reikia pakelti į 3,6 m aukštį sveriančius apie 70-80 kg murbalkius jokiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose dokumentuose nenurodoma. Direktorius V. Š. atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais". Nelaimingo atsitikimo priežastys: Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, kuris pasireiškia tuo, kad bendrovėje nebuvo numatyta: kokiais būdais ir kokias priemones reikia naudoti, kad, montuojant murbalkius, būtų išvengta darbuotojų, atliekančių šiuos darbus, traumų. Tuo pažeista: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis. „20 straipsnis. Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų vykdymą įmonėse 2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus).“ (t. 1, b. l. 97-153).

27. V. Š. viso proceso metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, neigė. V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. prie statomo namo buvo atvežta mediena, skirta murbalkiams ir gegnėms, aptarta, kad kitą dieną vyrai ruoš murbalkius, kurie bus montuojami ant mūro sienos bei statomo namo viduje lygins gruntą. Darbuotojams sakė, jog 2019 lapkričio 14 d. bus pristatyti pastoliai, kuriais bus naudojamasi keliant murbalkius jų montavimui ant mūro sienos. Nurodė, darbuotojams aiškinęs, kad, kol pastoliai neatvežti, murbalkių nemontuoti. Nors bendrovė 2018 metų kovo mėn. buvo sudariusi ilgalaikę sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl pastolių nuomos, bet nebūtinai kreipdavosi į šį padalinį, nes ne vien ši firma užsiima įrangos nuoma. Pastolius būtų išnuomojęs 2019 m. lapkričio 14 d. ir juos samdytu transportu būtų atvežęs į statybos objektą. Vienok, įvykio dieną iki pietų nepavyko rasti laisvos transporto priemonės, todėl pastolius ketino pristatyti po pietų. Parodė, jog kodėl darbuotojai, nesulaukę atvežtų pastolių, savo iniciatyva ir be jo leidimo montavo murbalkius, jis nežinojo, Murbalkių kėlimui nurodymo naudoti savadarbes kopėčias jis nedavė ir jie tokius darbus atliko su juo nepasitarę ir neįspėję. Jis klausė A. B., kodėl jie, nesulaukę pastolių, ėmėsi be leidimo montuoti murbalkius, į ką jis atsakė, kad K. K. ėmėsi iniciatyvos nelaukti pastolių (t. 1, b. l. 84-87). Teisiamojo posėdžio metu jis papildomai parodė, kad nors 2018 metų kovo mėnesį buvo sudariusi ilgalaikę sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl pastolių nuomos, tačiau nebūtinai kiekvienu atveju kreipdavosi į šią įmonę, pastolius ketino išnuomoti iš V. A., užsiimančio statybinės įrangos nuoma Derceklių k., nurodė, kad su juo buvo nuo 2019 m. spalio 2 d. sudaręs pastolių nuomos sutartį, anksčiau to paties namo statybiniams darbams jais jau naudojosi, bet paskui grąžino V. A., kad nesiskaičiuotų nuomos mokestis ir kad tų pastolių ar jų dalių nepavogtų. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. apklausos metu pateikė sąskaitą faktūrą, patvirtinančią, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 2 d iki 2020 m. kovo 9 d. iš V. A. individualios įmonės nuomojo pastolius. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad nebuvo davęs jokio pavedimo, kad jie atliktų kaltinime minimus darbus. Turėjo atlikti paprastus žemės darbus, kurie buvo skirti pasiruošimui. Nurodė, kad sakė, jog ruoštųsi murbalkių montavimui. Buvo važiuota ieškoti pastolių, ieškotas transportas. Taigi V. Š. tvirtina, jog buvo liepęs atlikti parengiamuosius darbus kol bus atvežti pastoliai, nurodė be pastolių murbalkių nemontuoti. Taigi, V. Š. viso proceso metu teigė, jog K. K. ir A. B. buvo nurodęs nemontuoti murbalkių, kol nebus atvežti pastoliai.

28. Teismai sprendė, jog nėra jokių duomenų, kad V. Š. būtų nurodęs kitaip, todėl vadovavosi jo ir liudytojo A. B. parodymais. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 14 d. apie 09.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Š. nurodymu kartu su bendradarbiu K. K. atvyko dirbti į objektą, adresu (duomenys neskelbtini), kur turėjo atlikti stogo dengimo darbus bendrovei priklausančiame statomame name. Nurodė, kad įvykio dieną su K. K. dėjo ant statomo namo sienų viršaus apie 6 metrų ilgio 15 cm pločio ir 15 cm aukščio medinius murbalkius, kurie sudaro stogo pagrindą. Pirmiausia vieną balkio galą užsikėlė ant sienos viršaus, paskui kitą balkio galą dviese užkėlė ant savadarbių medinių kopėčių, kurios buvo atremtos į apvalią koloną. Jis nuėjo prie balkio galo, kuris buvo užkeltas ant sienos viršaus ir pats užlipo ant sienos viršaus, nes turėjo balkį uždėti ant mūrinės kolonos. Tuo metu K. K. buvo užlipęs viena pakopa ant savadarbių kopėčių, po ko nulipo ant žemės ir pradėjo jas taisyti, kad stabiliau stovėtų. Po akimirkos balkis nuslydo nuo kopėčių ir nukrito ant apačioje stovėjusio K. K.. Atvykusi greitoji medicinos pagalba konstatavo K. mirtį. Taip pat parodė, kad įvykio išvakarėse, t. y. lapkričio 13 dieną apie 16.30 val. – 17.00 val. į minėtą objektą buvo atvykęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Š., su kuriuo buvo aptarti sekančios dienos darbai ir būtent jis ir K. K. turėjo atlikti murbalkių (medinių balkių) montavimą. Direktorius aiškino, kad darbams vykdyti bus atvežti pastoliai, kuriuos patys turės ir susimontuoti. Pamena, kad būnant objekte K. K. paskambino Š., kuris pranešė, kad pastoliai nebus pristatyti, nes yra nesklandumų su jų pristatymu. Parodė, kad supranta, kad nesant pastolių, jis su K. neturėjo teisės vykdyti murbalkių montavimo darbų. Parodė, kad jau įvykio išvakarėse direktorius leido suprasti, jog neaišku, ar pastoliai bus pristatyti, todėl nurodė ruošti ant žemės medienos ruošinius, lyginti žemes, laukti atvežamų pastolių (t. 1, b. l. 46-48, 50-53). Teisiamojo posėdžio metu jis parodymus patvirtino, parodęs, kad 2019 m. lapkričio 13 d. V. Š. buvo atvykęs į statybvietę, dalyvavo iškraunant medieną, nurodė jam ir K. K., kokius darbus reikės atlikti rytoj, o 2019 m. lapkričio 14 d. priešpiet paskambino pranešti, kad pastolių kol kas negavo ir darbuotojai turi dirbti tuos darbus, kuriuos buvo aptarę jų negavimo atveju.

29. Liudytojas A. B. dar kartą buvo apklaustas teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ir parodė, kad nurodymai buvo iš vakaro gauti, buvo pristatytos medžiagos stogo darbams, buvo aptarti rytojaus darbai, buvo atvežta viskas. Murbalkius pasiruošė tos dienos ryte. Tą dieną murbalkiai keliami buvo virvės ir kopėčių pagalba. Čia nepakankamos priemonės, reikėjo pastolių. Nurodymo nebuvo, jie nelaukė pastolių, objekte pabaigė vieną darbą, pradėjo šį darbą daryti. Tokį murbalkių kėlimą su K. K. atliko pirmą kartą. Nurodė, kad jis užlipo ant sienos savadarbio pastolio pagalba, nes reikėjo pasikelti vieną galą su virve, o kitą galą su kopėčiom. Vieną galą pakėlė, jis buvo padėtas ant betoninio žiedo. Parodė, jog kai balkis yra tokioje padėtyje, neina jo užmauti, reikia kitą galą taip pat tolygiai pasidėti ir tada abu galus užkelti. Jis vieną galą užkėlė ir padėjo, o antrą galą buvo K. K. pasiėmęs, jis turėjo pasidėti ant kopėčių, tada reikėjo palipti gal 70 cm su visu ūgiu, pasidėti ant betoninės kolonos, o užkelti reikėjo dviese, kadangi balkis buvo uždėtas ant kopėčių. Kolona buvo apvali. Jis nulipo, kadangi kopėčios buvo pastatytos nestabiliai, norėjo pasitaisyti kopėčias. Betaisant kopėčias, išsprūdo balkis, nes kitas balkio galas buvo padėtas ant kopėčių pakopos. Nurodė, kad tuo metu jis buvo ant monolitinio žiedo, kai murbalkis krito. Taip pat parodė, kad buvo susitikę 13 dienos pavakary su V. Š., pakalbėjo, kad kol bus pastoliai, prasilyginti grindis ten, kur pastolius statys. Nurodė, kad jis neinformavo V. Š., kad pakeitė planą pradėti montuoti murbalkius, tačiau nežino dėl K. K., ar jam skambino.

30. Taigi, liudytojas A. B. teigia, jog V. Š. įvykio dieną skambino K. K. ir informavo, jog pastoliai nebus atvežti. Todėl buvo nuspręsta atlikti mobiliojo ryšio telefono HUAWEI Mate 10 lite tyrimą. Iš pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad mobiliojo ryšio telefone „Huawei RNE-L21” (IMEI l: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini) rasti skambučių žurnalo įrašų duomenys laikotarpio nuo 2019-11-13 iki 2019- 11-14 (imtinai), susiję su asmeniu „A. Švedija“ (abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie šių įrašų pakeitimą (modifikavimą), ištrynimą – nerasta. Duomenų apie susirašinėjimą (SMS pranešimais, internetinių susirašinėjimo programomis) tarp V. Š. ir K. K., K. K. ir A. B. laikotarpyje nuo 2019- 11-13 iki 2019-11-14 (imtinai), nerasta. Taigi kaip matyti, buvo rasti skambučių žurnalo įrašų duomenys laikotarpio nuo 2019-11-13 iki 2019-11-14 (imtinai), susiję su asmeniu „A. Švedija“, kitų duomenų nerasta, duomenų apie šių įrašų pakeitimą (modifikavimą), ištrynimą – nerasta (t. 5, b. l. 189-192). Specialistas N. B. apklaustas teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu patvirtino savo išvadą ir parodė, kad šiuo atveju nebuvo rasta ištrintų reikšmingų duomenų, kurių nepavyktų atstatyti, tarp nereikšmingų duomenų nebuvo ieškota, kas buvo atkurta. Taigi nėra jokių objektyvių duomenų apie realiai buvusį skambutį K. K., todėl yra pagrindo abejoti tiek V. Š., tiek A. B. teiginiais, jog K. K. nelaukęs pastolių nusprendė montuoti murbalkius, nes K. K. negalėjo žinoti, ar direktorius V. Š. atveš pastolius. Be to, kaip aukščiau minėta A. B. buvo savo paaiškinime tiriant nelaimingą atsitikimą darbe buvo nurodęs, kad iki nelaimingo atsitikimo, t. y. iki apie 13.30 val., jie jau buvo sumontavę 4 mūrbalkius iš 8. Todėl V. Š. ir A. B. nurodoma versija, jog K. K. po UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Š. skambučio nusprendė nelaukti pastolių ir pradėti montuoti murbalkius be V. Š. žinios, vertintina kritiškai.

31. Pasisakant dėl V. Š. teiginių, jog įvykio dieną ieškojo pastolių, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog, kaip V. Š. teigė ikiteisminio tyrimo metu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sudariusi ilgalaikę sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl pastolių nuomos, bet nebūtinai kreipdavosi į šį padalinį, pastolius būtų išnuomojęs 2019 m. lapkričio 14 d. ir juos samdytu transportu būtų atvežęs į statybos objektą, tačiau įvykio dieną iki pietų nepavyko rasti laisvos transporto priemonės, todėl pastolius ketino pristatyti po pietų. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 18 d. raštu patvirtino, kad 2019 m. lapkričio 14 d. pastoliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nuomoti. 2020 m. rugsėjo 7 d. V. Š. pateikė sąskaitą faktūrą, išrašytą V. A., kuris turi individualią įmonę, kuri užsiima įrankių nuoma, nuomoja ir pastolius. Apklausos metu V. Š. nurodė, kad būtent iš V. A. jis 2019 m. spalio 2 d. statant sodo namą išsinuomojo pastolius, bet kai buvo atlikti mūro darbai, maždaug prieš dvi savaites iki nelaimingo atsitikimo, jis pastolius grąžino. Pastolių įvykio dieną jis negavo iš V. A., todėl jų ieškoti išvyko į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, bet taip nieko ir neišnuomojo. Sąskaitoje nurodyta, kad pastolius išsinuomojo iki 2020 m. kovo 9 d., bet per visą nurodytą sąskaitoje laikotarpį jis vieną kartą pastolius buvo gražinęs ir juos vėl paėmė tik po K. K. žūties, praėjus maždaug savaitei po įvykio (t. 3, b. l. 90–91). Nors V. Š. nurodė, kad tą dieną negavo pastolių iš V. A., tačiau teisiamojo posėdžio metu V. A. patvirtino, kad lapkričio mėnesį turėjo savo žinioje pakankamą pastolių kiekį, nebuvo taip, kad klientui prašant nebūtų turėjęs ką pasiūlyti, juolab V. Š., kuris tuos pastolius jau buvo išsinuomojęs, tik trumpam grąžinęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. Š. nurodomos aplinkybės, jog jis ieškojo pastolių, jų negavo, nepagrįstos kitais byloje surinktais duomenimis.

32. Be aukščiau minėtų duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Š. kaltę patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. kovo 7 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte nurodyta, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: ant nestabiliai atremtų pristatomų kopėčių užkelta medinė sija dėl kopėčių sujudinimo neteko stabilumo, krito iš apie 3 m aukščio ir mirtinai sužalojo jos kritimo trajektorijoje buvusį K. K.. Pristatomos kopėčios yra skirtos darbuotojui pakilti/palipti į aukštį, jos yra pastatomos atremiant abu kopėčių ilginius į horizontalų pagrindo paviršių viename gale taip, kad kopėčios negalėtų slysti ar kitaip keisti savo padėtį. Kitame gale kopėčios remiamos taip pat ilginiais į tokią atramą, kuri užtikrina, kad kopėčios, lipant jomis darbuotojui, nepakeis savo padėties, t. y. išliks stabilios. Tiriamuoju atveju buvo naudojamos savadarbės medinės pristatomos kopėčios, kurios buvo panaudotos kaip laikina atrama montuojamai medinei sijai, t. y. ne pagal pristatomų kopėčių paskirtį. Be to, pristatomos kopėčios įvykio metu buvo atremtos į koloną, kurios skersinis pjūvis yra apskritimo, kurio skersmuo yra 250 mm, formos ir todėl naudotos kopėčios negalėjo būti atremtos į koloną abiem ilginiais. Užfiksuotas atstumas tarp kopėčių ilginių yra ženkliai didesnis nei kolonos skersmuo. Faktiškai kopėčios buvo atremtos į koloną vienu kopėčių skersiniu, tiksliau – tik nedidele jo dalimi, o tokį atrėmimą galima vadinti „taškiniu“. Toks kopėčių atrėmimo būdas neužtikrino kopėčių stabilumo, nes atrėmimo taškas turėjo techninę galimybę keisti savo padėtį kopėčių skersinio (kuris galėjo slysti ir suktis apie koloną), kuriuo kopėčios rėmėsi į koloną, atžvilgiu, nors Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintu Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų priedo 4.2.1 punkte nurodyta, kad kopėčios turi būti pastatytos taip, kad jomis naudojantis jos stovėtų stabiliai. Todėl iš išdėstyto seka, kad tiriamo įvykio metu pristatomos kopėčios, kurių stabilumas nebuvo užtikrintas, buvo panaudotos kaip laikina atrama montuojamai medinei sijai, o, kopėčioms dalinai netekus stabilumo dėl to, kad jas pajudino K. K., ant kopėčių vienu galu atremta/padėta medinė sija krito ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Jei medinės sijos laikinam atrėmimui būtų buvusi panaudota tam skirta įranga, kurios stabilumas būtų buvęs užtikrintas, medinė sija nebūtų kritusi ir nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Iš išdėstyto seka, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad K. K. pajudinus kopėčias, kurios medinės sijos montavimo metu buvo panaudotos ne pagal paskirtį – kaip laikina medinės sijos atrama ir kurių stabilumas nebuvo užtikrintas, nukrito į kopėčias atremta medinė sija ir sužalojo darbuotoją, o vykdyti darbai neatitiko Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintu Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 punkto reikalavimo, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas. Tiriamas nelaimingas atsitikimas įvyko statybvietėje atliekant statybos-montavimo darbus, o, tokiu atveju, darbuotojų saugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintos Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00. Taisyklių 68 punktas nurodyta, kad po pakeltais montuojamų konstrukcijų elementais ar įrenginiais žmonėms būti draudžiama. Tiriamuoju atveju K. K. buvo po pradėta montuoti ir atremta į nestabilias pristatomas kopėčias medine sija, kuri krito iš aukščio ir traumavo darbuotoją. Jei K. K. nebūtų buvęs po nesaugiai atremta medine sija, t. y. nebūtų buvęs jos kritimo trajektorijoje, tai nelaimingas atsitikimas, esant visoms kitoms toms pačioms sąlygoms, nebūtų įvykęs ir K. K. nebūtų patyręs mirtinų sužalojimų. Iš išdėstyto seka, jog tai, kad K. K. buvo po pakelta į aukštį montuojama medine sija taip pat yra nelaimingo atsitikimo priežastis, o vykdyti montavimo darbai neatitiko Taisyklių 68 punkto, kuris nurodo, kad po pakeltais montuojamų konstrukcijų elementais ar įrenginiais žmonėms būti draudžiama. Taip pat nurodyta, kad ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių K. K. ir A. B. kvalifikacijas statybos srityje, todėl negalima nustatyti, ar jie buvo mokyti atlikti statybos-montavimo darbus. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale esančius duomenis negalima nustatyti, kada instruktuotojo ir instruktuojamųjų parašais buvo patvirtintas jų instruktavimo įforminimo faktas (ekspertizei pateiktoje medžiagoje nesant duomenų apie instruktavimo procedūras, negalima nustatyti, ar buvo techninė galimybė darbuotojams suprasti ir suvokti instrukcijų turinį ir reikalavimus), todėl negalima nustatyti, ar įforminti instruktavimai atitiko įmonėje nustatytą tvarką. Jei K. K. nebuvo mokytas atlikti statybos-montavimo darbus ir nebuvo instruktuotas apie tai, kaip saugiai sumontuoti medinę siją statybvietėje Klaipėdos rajone, tai minėtos aplinkybės organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą, nes didino jo tikimybę. K. K. asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje nurodyta, kokias asmenines apsaugos priemones yra gavęs K. K.. Asmeninės apsaugos priemonės negali apsaugoti darbuotojo nuo 80 kg sveriančios medinės sijos sukeltų sužalojimų jos užkritimo atveju (šiuo atveju darbuotojo sauga užtikrinama parenkant stabilias sijos laikino atrėmimo priemones bei užtikrinant, kad darbuotojas nepateks po pakelta ir laikinai atremta medine sija), todėl aplinkybės, susijusios su asmeninių apsaugos priemonių išdavimu ir naudojimu su tiriamu nelaimingu atsitikimu nėra sietinos ir todėl netirtos. Duomenų apie tai, kad darbo priemonės, įranga, naudojamos medinės sijos montavimui, buvo išduotos darbuotojams (statybvietėje Klaipėdos rajone), ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra (t. 5, b. l. 179-184).

33. Ekspertas T. D. apklaustas teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu parodė, kad nustatydamas įvykio mechanizmą, vadovavausi liudytojo parodymais ir įvykio vietos informacija. Nurodė, kad balkis slydo nuo kopėčių specialios atramos, pataikė į pakaušį, sprandą, petį ir mirtinai sužalojo. Jei balkis kampu pataikė, žymė liko maža, jei balkis būtų pataikęs plokštuma į plokščią daiktą, poveikio sritis gali būti didžiulė. Taip pat nurodė, kad atrėmimas buvo nepatikimas, nestabilus, darbuotojas buvo po montuojama konstrukcija. Jei bent vienas dalykas iš jų būtų buvęs eliminuotas, tai nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Kopėčios nėra skirtos balkiams atremti. Kopėčios galėjo suktis apie koloną, buvo nestabilios. Jei būtų buvę pastoliai sumontuoti, balkis būtų atremtas į pastolį, ir eksperto manymu, konstrukcija būtų buvusi daug stabilesnė. Taip pat parodė, kad pagal statybos įstatymą rangovas paskiria statinio statybos vadovą. Niekur nėra reglamentuota, kaip dažnai statybos vadovas turi atvykti į objektą statybos vadovas. Taip pat paaiškino, kad statyboje darbas aukštyje laikomas nuo 1,30 m. Jeigu aukščiau, nei 5 m nuo pagrindo, tada yra aukštalipio darbai. Šiuo atveju, įvykio metu jis stovėjo ant žemės, todėl negali būti laikomas darbu aukštyje. Taip pat paaiškino, kad šiuo atveju statybos darbų technologijos projekto nebuvo, rizikos vertinimo čia nereikėjo atlikti. Rizika vertinama, kad būtų nustatyti pavojingi rizikos veiksniai, sugalvoti priemones, kaip ką daryti. Buvo sugalvotos priemonės, kad balkius montuos nuo pastolių.

34. Kaip matyti, iš ekspertizės akto ir eksperto parodymų, nelaimingas atsitikimas įvyko būtent dėl to, kad murbalkio kėlimui buvo naudotos kopėčios, kurios nėra tinkama priemonė murbalkių montavimui. Pažymėta, jog jei medinės sijos laikinam atrėmimui būtų buvusi panaudota tam skirta įranga, kurios stabilumas būtų buvęs užtikrintas, medinė sija nebūtų kritusi ir nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.

35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, t. y. apklaususi liudytojus, atlikusi ekspertizę ir objektų apžiūrą, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V. Š. pareikšto kaltinimo, tinkamai neįvertino V. Š. kaltinančių įrodymų visumos, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija, įrodytomis pripažįsta veikos faktines aplinkybes: V. Š., būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, dėl neatsargumo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, o būtent: jis, 2019 m. lapkričio 14 d. apie 13.30 val. Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, organizuodamas sodo namo statybos darbus elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai: darbams vadovauti paskyrė neapmokytą darbuotoją K. K., kuris atliko ir statybininko darbus, neparengė įmonės lokalinių aktų: instrukcijų ir (ar) darbų vykdymo technologinio aprašymo (kortelės), paskyros-leidimo, kaip saugiai, kokiais būdais ir priemonėmis vykdyti statybos darbus, montuoti pastato medinę stogo konstrukciją aukštyje – užkelti į 3,6 m aukštį 70–80 kg sveriančias sijas ir jas sumontuoti ant sienos bei kolonų viršuje esančių metalinių inkarų, su šiais dokumentais nesupažindino ir neinstruktavo darbuotojų K. K. bei A. B., neužtikrino, jog šie darbuotojai naudotų tinkamas palipti ir darbui aukštyje skirtas kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones, neaprūpino tinkamomis darbo ir kolektyvinės apsaugos priemonėmis – pastoliais, arba konstrukcijų kėlimui skirta mechanizuota ar kita kėlimo įranga, sienų ir stogo konstrukcijų montavimo darbams leido naudoti savadarbes ir nestabilias iš padėklų ir lentų pagamintas palipimo priemones, nekontroliavo darbų atlikimo ir kaip darbuotojai laikosi darbų saugos reikalavimų atlikdami stogo konstrukcijų montavimo darbus, naudodami kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones, tuo pažeisdamas: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 3 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintu Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12. punkto, 2 priedo 4.2. punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 5, 6, 10, 11, 13, 17, 18, 27, 41, 43, 44, 46 punktų, 5 priedo 7 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 9 dalies, 4 priedo 36.1, 37.2, 38.2, 38.4 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7 dalies, dėl to, K. K. ir A. B. darbo vietoje neturint asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų ir šalmų, ir atliekant stogo konstrukcijų – 15 cm storio, 15 cm pločio, 6 metrų ilgio sijų montavimo darbus ant 3,6 metro aukščio mūro sienos, A. B. savadarbe medine iš statybinių padėklų ir lentų pačių pagaminta palipimo priemone užlipus ant sienų mūrų ir užkėlus ant jos viršaus vieną apie 6 m ilgio murbalkio galą, o kitą šio murbalkio galą K. K. rankomis keliant ar pakėlus ant kitos statomo namo konstrukcijos – kolonos, ar į koloną atremtų savadarbių kopėčių viršutinės lentynos, dėl tyrimo metu nenustatytų priežasčių minėtas murbalkio vienas galas krito žemyn ant apačioje esančio K. K. galvos (pakaušio-kaklo srityje), padarydamas sunkius sužalojimus, sukėlusius jo mirtį darbo vietoje.

36. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, jog V. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis V. Š. atžvilgiu naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalyje, 329 straipsnio 2 punkte).

Dėl bausmės

37. BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba laisvės atėmimas.

38. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

39. Teismas, skirdamas bausmę V. Š., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikos pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. Š. padarė vieną neatsargią nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. V. Š. ankščiau neteistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, byloje nėra duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

40. Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyta, kad už neatsargų nusikaltimą nustatoma – nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. V. Š. nustatomas artimas minimaliam šios bausmės rūšies, skirtinos už neatsargų nusikaltimą, dydis. Taigi V. Š. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį skirtina prokuroro prašoma 30 MGL (1500 eurų) dydžio bauda. Teismo vertinimu, toks bausmės dydis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Dėl žalos atlyginimo

41. Nukentėjusioji S. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš civilinių atsakovų nukentėjusiajam P. K. patirtą 50 000 Eur dydžio neturtinę žalą, nukentėjusiajai S. K. patirtą 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir 2429 Eur dydžio turtinę žalą (t. 3, b. l. 12-50). Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji S. K. nurodė, jog įmonės vadovas laidojimo išlaidas atlygino ir toje dalyje ji pretenzijų nebereiškia. Tą patvirtina ir nukentėjusiosios į baudžiamąją bylą pateiktas 2021 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymas (t. 4, b. l. 5).

42. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo priteisti solidariai iš civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. Š. nukentėjusiajam P. K. patirtą 50 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir nukentėjusiajai S. K. 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos vertinimas susijęs su artimojo netekties skausmu bei su tuo susijusiais dvasiniais ir fiziniais išgyvenimais, stipriais emociniais pokyčiais.

43. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju už žalą, atsiradusią dėl V. Š. kaltės, atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalimi, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016). Juridinio asmens darbuotojas pagal deliktinę prievolę gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės subjektas (darbdavys) išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

44. Nėra ginčo, jog įvykus nelaimingam atsitikimui darbe buvo pažeista nukentėjusiesiems artimo žmogaus – vyro ir tėvo, gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

45. Paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 2607 iki 28 962 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017, 2K-93-719/2021).

46. Nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam P. K. atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta neatsargiu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – žuvo nukentėjusiojo tėvas. Atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis P. K. nelaimingo atsitikimo metu buvo nepilnametis, yra neįgalus, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. Iš neįgalumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis (t. 3, b. l. 33). Nėra pagrindo abejoti tuo, jog skaudūs neigiami išgyvenimai pablogino P. K. emocinę būklę, kas turėjo neigiamos įtakos jo ligos eigai, kaip nurodė nukentėjusioji S. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, dvasinių išgyvenimų pasekmės, netekus tėvo, yra ilgalaikės bei nepataisomai keičia asmens gyvenimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pareikštas civilinis ieškinys dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam P. K. iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai su V. Š. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia suma yra proporcinga bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų reikalavimus.

47. Nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai S. K. atsižvelgtina į tai, kad, kaip matyti iš 2016 m. balandžio 21 d. ištuokos liudijimo, santuoka tarp jos ir žuvusiojo K. K. nutraukta 2016 m. balandžio 15 d. (t. 3, b. l. 38). Tačiau po santuokos nutraukimo jie gyveno kartu, rūpinosi neįgaliu sūnumi. Po vyro žūties ji viena rūpinasi sūnumi, dengia jo finansinius įsipareigojimus, kurie perėjo paveldėjus tėvo turtą. Atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų reikalavimus, ir į tai, kad S. K. ir žuvusysis K. K. buvo išsiskyrę, tačiau po buvusio vyro žūties nukentėjusioji liko viena rūpintis neįgaliu sūnumi, be to, ji neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, ir priteistina S. K. iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai su V. Š. 5 000 Eur dydžio neturtinė žala.

Dėl proceso išlaidų

48. Nukentėjusioji S. K. pateikė prašymą priteisti jai advokato pagalbos išlaidas, kurios viso sudaro 1 012 Eur sumą. Pateikti dokumentai – 2021 m. balandžio 6 d. prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, taip pat pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pat pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina lėšų sumokėjimą ir jų gavimą (t. 4, b. l. 1-4).

49. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėta byla ir koks yra šių skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-200-495/2020, 2K-242-1073/2020).

50. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus, kurie yra tenkinami, o skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Todėl nukentėjusioji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Byloje nėra duomenų apie nuteistojo sunkią finansinę padėtį. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad prašoma atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodyto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, nėra per didelė, adekvati proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, vertintina kaip protinga ir pagrįsta, todėl nukentėjusiosios atstovo prašymas yra tenkinamas ir nukentėjusiajai iš nuteistojo priteistina prašoma 1 012 eurų suma advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1500 eurų) dydžio baudą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti S. K. iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), subsidiariai su nuteistuoju V. Š. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio neturtinę žalą, priteisti P. K. iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), subsidiariai su nuteistuoju V. Š. 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) dydžio neturtinę žalą.

Priteisti iš nuteistojo V. Š. nukentėjusiajai S. K. 1 012 Eur turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuteistasis per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.