Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. P. ir M. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų laisvės apribojimo bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

M. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę - panaikintina.

K. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.

K. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyto bausmę - panaikintina.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, R. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį bei jiems paskirtos bausmės, tačiau apeliacinių skundų šių nuteistųjų atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. (toliau – ir M. K.) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d., apie 22 val. 30 min., R. K. ir M. K., veikdami kaip bendrininkų grupė, iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 1205,66 Eur vertės turtą – metalo gaminius, tai yra 920 Eur vertės 400 kg metalinių konstrukcijų, 190,08 Eur vertės 216 kg armatūros gaminių, 95,58 Eur vertės 162 kg armatūros.

2. Taip pat, K. P. (toliau – ir K. P.) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, žinodamas, kad metalo gaminius R. K. ir M. K. gavo nusikalstamu būdu, tai yra juos pavogė, paprašytas R. S. pavogtą svetimą turtą padėti parsivežti, abu į vagystės vietą nuvažiuodami K. P. naudojamu automobiliu Kia Sportage, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie kurio prikabino išnuomotą priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir iš vagystės vietos metalo gaminius išvežę, padėjo R. K. ir M. K. 2021 m. rugpjūčio 31 d., apie 22 val. 30 min., iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobti svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 1205,66 Eur vertės turtą – metalo gaminius, tai yra 920 Eur vertės 400 kg metalinių konstrukcijų, 190,08 Eur vertės 216 kg armatūros gaminių, 95,58 Eur vertės 162 kg armatūros.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo K. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą bei nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų laisvės apribojimo bausmės dalimi ir M. K. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Atitinkamai K. P. pripažintas kaltu padėjęs padaryti vieną nesunkų nusikaltimą bei nuteistas 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi šiuo atveju yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistiesiems. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

9. Atmetant nuteistųjų apeliacinių skundų prašymus jų atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

10. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo M. K. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistasis anksčiau buvo teistas 6 kartus, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, anksčiau jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, taip pat, jau buvo taikytos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos, tačiau jis toliau darė tyčines nusikalstamas veikas – vykdė vagystes, smurtinio pobūdžio nusikaltimus, o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo. Tuo labiau, kad ir priėmus skundžiamą nuosprendį nuteistasis savo elgesio nepakeitė ir pakartotinai nusikalto – 2022 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu M. K. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nors nuosprendis šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, tačiau iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad M. K. savo kaltės neskundžia, nesutinka tik su jam paskirta bausme, todėl pagrindo abejoti, kad net ir po šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės M. K. savo elgesio nekeitė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, pagrindo vis tik nėra. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad yra pasiruošęs keisti savo elgesį ir daugiau nenusikalsti, tačiau esant tokiai situacijai minėti apeliacinio skundo teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs.

11. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek M. K. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo buvusius teistumus, atsižvelgiant į tai, kad praeityje M. K. atžvilgiu jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, taip pat, ir švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau nuteistajam ir toliau darant nusikalstamas veikas, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad neizoliuojant M. K. nuo visuomenės be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nebus keičiamas. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog šiuo metu M. K. vienas išlaiko mažametį vaiką, kadangi šeimyninė padėtis ir darbo santykių turėjimas jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad M. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

12. Abejonių pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistojo K. P. atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, aukštesniajam teismui taip pat nekyla. Pirmosios instancijos teismas, K. P. paskirdamas bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: jis padėjo padaryti vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su svetimo turto pagrobimu. K. P. baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 31-49). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad K. P. penkis kartus teistas, jo atžvilgiu net tris kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl darė naujus nusikaltimus. Parinkdamas K. P. bausmę ir nustatydamas jos dydį apylinkės teismas, be jau aptartų aplinkybių, įvertino tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad bausmės tikslai K. P. atžvilgiu gali būti pasiekti jam paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas minimalus tos rūšies bausmei.

13. Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas, neatidėdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (BK 75 straipsnis), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Toks nuteistojo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Nors pačiame BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas ne visais atvejais. Tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020).

14. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybes, kad K. P. dirba, yra pasiryžęs pakeisti savo gyvenimą būdo, planuoja kurti šeimą, tačiau, nagrinėjamu atveju, jos nesudaro pagrindo manymui, kad nuteistasis iš esmės pakeitė savo elgesį, laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nors nuteistasis nurodo, kad jis turi finansinių įsipareigojimų, kurių mokėjimas, atliekant laisvės atėmimo bausmę, bus apsunkintas, tačiau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo K. P. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip jau minėta, K. P., būdamas pakankamai jauno amžiaus, yra ne kartą teistas. Teismai, skirdami bausmes, jam ne kartą parodė pasitikėjimą atidėdami bausmės vykdymą, tačiau tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Svarbu pažymėti, kad jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taigi, K. P. nusikalstamai elgėsi, žinodamas, kad bet kokie jo priešingi teisei veiksmai gali lemti taikomo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą. Aptartos aplinkybės rodo K. P. cinišką požiūrį į įstatymų ir visuotinai priimtinų elgesio taisyklių laikymąsi bei patvirtina, kad jis jokių teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Nors nuteistasis nurodo, kad jo vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, tačiau į minėtas aplinkybes buvo atsižvelgta nuteistajam skiriant bausmę, kurios dydis parinktas minimalus, todėl dar labiau švelninti nuteistojo teisinės padėties pagrindo nėra. Aptarti duomenys patvirtina, kad nusikalstama veika, už kurią K. P. nuteistas šioje byloje, buvo ne atsitiktinė, bet dėsninga nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmė. Todėl nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes net jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą ir paskyrus kelias tarpusavyje suderintas baudžiamajame įstatyme numatytas pareigas, K. P. patiriami suvaržymai, nebūtų pakankami užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

15. Kita vertus, K. P. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies sudėdamas jam atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, parinko netinkamą bausmės dalį, yra pagrįsti. K. P. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu buvo nuteistas galutine 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant įpareigojimus: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje; per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslais ar gydymusi. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis numatančiomis, jog jeigu nuteistasis naują nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistajam skiriamos bausmės bendrinimo būdo yra prieštaringos. Nors apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ir nurodė tinkamą bendrinimo pagrindą – BK 64 straipsnio 3 dalį, įtvirtinantį bausmių dalinį sudėjimą, tačiau įvertinus galutinės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimas, akivaizdu, kad nemotyvuotai buvo pritaikytas visiškas bausmių sudėjimas, įtvirtintas BK 64 straipsnio 2 dalyje, todėl įvertinus visumą aukščiau paminėtų aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės skyrimui bei atsižvelgiant į šiuo nuosprendžiu nustatytą K. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmių subendrinimui taikytina teisės norma nurodyta skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, t. y. dalinis bausmių sudėjimas BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu. Parenkant pridėtinos bausmės dalį atsižvelgtina į K. P. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, į tai, kad žala nebuvo padaryta, nes pavogti daiktai buvo grąžinti jų teisėtam savininkui, taip pat, tai, kad K. P. savo kaltę pripažino ir nurodo, jog dėl padarytos veikos galisi.

16. Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. birželio 20 d. nuosprendžiu K. P. paskirtos ir neatliktos galutinės 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedama skundžiamu nuosprendžiu K. P. paskirtos bausmės dalis – 1 mėnuo terminuoto laisvės atėmimo, skiriant nuteistajam galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

17. Kauno apygardos teisme 2022 m. kovo 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl K. P. ir M. K. gynybos patyrė 73,40 Eur išlaidų (4 t., b. l. 147).

18. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu gynėjas advokatas R. Gargasas nurodė, kad su nuteistuoju K. P. sudarė susitarimą dėl jo gynybos, todėl teisinės pagalbos išlaidos pateiktos ir apskaičiuotos tik dėl nuteistojo M. K. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu atmetamas kaip nepagrįstas. Jokių duomenų apie nuteistojo M. K. finansinę padėtį byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas, todėl konstatuoti jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios asmuo nesugebėtų sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pagrindo nėra.

20. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 73,40 Eur, ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam M. K. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas, iš nuteistojo M. K. valstybės naudai priteisiant 73,40 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu.

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl K. P. subendrintos galutinės 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. birželio 20 d. nuosprendžiu K. P. paskirtos ir neatliktos 1 metų 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu K. P. paskirtos bausmės dalį – 1 mėnesį terminuoto laisvės atėmimo, ir skirti K. P. galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 6 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Priteisti iš nuteistojo M. K. valstybei 73,40 Eur (septyniasdešimt tris eurus, 40 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.