Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Civilinei ieškovei ir nukentėjusiajai A. B. iš J. J. priteista 220 Eur žalai atlyginti.

1. J. J. nuteista už tai, kad 2020 m. kovo 10 d., apie 20.00 val., atėjusi į A. B. kambarį, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Telšiai, atvirai, t. y. matant A. B. ir nereaguodama į šios paliepimą padėti jos pinigus, iš tame kambaryje ant palangės buvusios dėžutės pagrobė A. B. priklausiusius 220 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. J. prašo peržiūrėti bylą ir priimti naują sprendimą, kadangi jokios nusikalstamos veikos A. B. atžvilgiu ji nepadarė.

2.1. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas buvo šališkas jos atžvilgiu, nes, priimdamas nuosprendį, rėmėsi vien nukentėjusiosios A. B. parodymais, o į jos (nuteistosios) ir liudytojos O. A. parodymus visiškai neatsižvelgė, netinkamai vertino liudytojo V. R. parodymus. Nuteistosios nuomone, A. B. parodymai yra neadekvatūs ir nenuoseklūs, tuo tarpu teismas laikė juos nuosekliais, neatsižvelgė į nukentėjusiosios sveikatos būklę.

2.2. Apeliantė nurodo, kad nukentėjusioji A. B. pinigų vagyste ją apkaltino vien dėl to, kad ji (J. J.) po konflikto su A. B. pasakė daugiau pas ją negyvensianti ir jos neprižiūrėsianti, nes A. B. yra melagė. Prižiūrėjo A. B. maždaug pusantrų metų, ja rūpinosi, tvarkė dokumentus, kad A. B. gautų didesnę slaugą. Žodiniu susitarimu A. B. buvo pažadėjusi įforminti J. J. kaip globėją ir tą pinigų sumą, kurią gaus už globą, mokėti J. J. už priežiūrą. Tačiau po to, kai dokumentai buvo sutvarkyti, nuteistoji suprato, kad A. B. visiems meluoja, nes girdėjo, kaip savo sūnui sakė, kad niekas jos neprižiūri, nesirūpina, ji badauja. Pasakė A. B., kad jai (apeliantei) nieko iš jos nereikia, kad ieškotųsi, kas ją prižiūrės, nes ji (J. J.) daugiau jos nebeprižiūrės ir pas ją nebegyvens. A. B. supyko ir pagrasino J. J., kad jeigu ją paliks, geruoju tai nesibaigs, šaukė: „Pamatysi, kaip aš tau dar pridarysiu“.

2.3. Nuteistosios teigimu, mėlynoje dokumentų dėžutėje, kurią buvo paėmusi nuo palangės, jokių pinigų nebuvo. Dėžutė buvo tuščia, tą matė ne tik ji (J. J.), bet ir liudytoja O. A., kuri visą laiką kartu su ja (J. J.) buvo pas A. B. ir matė, kaip ji (J. J.) paėmė tuščią mėlyną dėžutę. A. B. pradėjo šaukti, kad padėtų jos pinigus. J. J. ir O. A. net nesuprato, apie kokius pinigus A. B. kalba, nes žinojo, kad ji nuolat išsigalvoja. Pasakė A. B., kad tie pinigai atsiras ir išėjo. Pinigų – 220 Eur, kurių vagyste buvo apkaltinta, nematė.

2.4. Apeliantė pažymi gerai žinanti apie nukentėjusiosios polinkį meluoti, kaltinti visus aplinkinius vagystėmis. A. B. ne kartą prašė J. J. iškviesti policijos pareigūnus arba kreiptis į teismą dėl nukentėjusiosios buvusių nuomininkų, nes, esą, buvo apvogta. Pasak apeliantės, ji ramindavo A. B., nes suprato, kad ši linkusi prisigalvoti nebūtų dalykų. Tai užfiksuota gydytojų išvadose, į kurias teismas nekreipė dėmesio. Be to, A. B. per posėdį sakė, kad jau buvo dingę 25 000 Eur, kad J. J. jos neprižiūrėjo, dokumentų netvarkė, niekuo nepadėjo. Anot nuteistosios, normaliai mąstantis asmuo negali taip kalbėti, todėl nukentėjusiosios parodymais negalima remtis.

2.5. Skunde apeliantė nurodo apie kaltinimą vagyste sužinojusi iš policijos pareigūnų. Po to, kai ją (nuteistąją) uždarė į areštinę ir pagrasino, kad išveš į Šiaulius, o po to – į moterų kalėjimą, patyrė šoką, pasimetė ir išsigando. Policijos pareigūnams pasakius, kad to galima išvengti, jeigu prisipažins, sutiko su viskuo, kas buvo nurodyta kaltinime. Policijos pareigūnai taip pat paaiškino, kad savo teisybę galės įrodinėti teisme. Tačiau pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio spaudimo jai nedarė. To ji įrodyti negali, nes jokiuose dokumentuose šios aplinkybės neužfiksuotos. Teismo posėdžio metu ji pakeitė parodymus, norėdama pasakyti, kaip buvo iš tikrųjų, tačiau nesupranta, kodėl teismas jos motyvus vertino kaip nelogiškus, neatsižvelgė į O. A. ir V. R. parodymus, o rėmėsi tik A. B. parodymais.

2.6. Apie susitarimą su A. B., kad ši mokės jai (J. J.) už priežiūrą, žinojo tik ji (J. J.), jos sugyventinis V. R. ir pati A. B., kuri prašė apie susitarimą niekam, net jos sūnui, nesakyti. Apie tai niekam ir nesakė, todėl nei A. B. sūnus, nei socialinės darbuotojos apie šį susitarimą nežinojo. Atkreipia dėmesį, kad 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu apklaustas V. R. atsakė tik į jam teisėjo užduotus klausimus, tačiau teismas vertino, kad V. R. parodymai nepatvirtina nuteistosios nurodytų aplinkybių. Pažymi, kad atsakomybės nevengia, tačiau jokios nusikalstamos veikos nepadarė.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistosios J. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jos kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teigia jokios nusikalstamos veikos A. B. atžvilgiu nepadariusi, taip pat kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

6. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu) nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020, 2K-141-303/2020). Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2009, 2K-214-976/2017).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą įvertinusi apylinkės teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad J. J. yra kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visumą, detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių atmeta nuteistosios parodymus ir kodėl remiasi nukentėjusiosios parodymais, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų, tarp jų ir kaltinamosios (nuteistosios) J. J., nukentėjusiosios A. B., liudytojų S. Č., V. N., V. M., D. J., R. J., V. R. parodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia J. J. kaltę.

8. Apeliaciniame skunde nuteistoji kaip pagrindinį pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo trūkumą laiko tą aplinkybę, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi vien tik nukentėjusiosios A. B. parodymais, kurie, pasak apeliantės, yra nenuoseklūs, o į jos (nuteistosios) bei liudytojos O. A. parodymus visiškai neatsižvelgė, netinkamai vertino liudytojo V. R. parodymus, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, save apkalbėjo dėl policijos pareigūnų jai daromo spaudimo.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Priešingai, nei teigia apeliantė, nukentėjusiosios A. B. parodymai yra nuoseklūs, esminėse detalėse nekito viso proceso metu, todėl netikėti jos parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną pinigus už neįgalumą (220 Eur) jai atnešė laiškininkas, šiuos pinigus ji įdėjo į kambaryje ant palangės buvusią dėžutę (buvo dvi dėžutės, sudėtos viena ant kitos, pinigus įdėjo į apatinę dėžutę); vakare pas ją į kambarį atėjo J. J. ir O. A.. J. J. paėmė dėžutę, kurioje buvo pinigai. A. B. pasakė, kad neimtų dėžutės, nes ten jos pinigai, tačiau nuteistoji į tai nekreipė dėmesio: kilnojo viską, kas buvo dėžutėje, po to padėjo ją ant palangės, bet dėžutėje, A. B. patikrinus jos turinį, pinigų nebebuvo. Jai ėmus šaukti: „Kur mano pinigai?“, nuteistoji pasakė, kad gal nukrito ant žemės, buvo palindusi po lova paieškoti pinigų, pasakė, kad ir po lova nėra, kad gal rytoj pinigai atsiras. A. B. taip pat nurodė mačiusi, kaip J. J. įsikišo ranką į kišenę, jos manymu, nuteistoji ten įkišo pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu A. B., apklausta kaip liudytoja (1 t., b. l. 26-29), iš esmės nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymus netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2020 m. kovo 11 d. įvykio vietos, 2020 m. birželio 5 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolai (1 t., b. l. 8-14, 15-17), Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus 2020 m. birželio 5 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60-65), iš kurio matyti, kad A. B. 2020 m. kovo mėnesį, kaip slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, buvo išmokėta 222,30 Eur suma. Tai, kad nukentėjusioji įvykio dieną nurodytą pinigų sumą turėjo, patvirtino ir pati nuteistoji – 2021 m. spalio 21 d. teisiamajame posėdyje parodė mačiusi įvykio dieną A. B. kambaryje ant stalo padėtą lapelį (kvitą) apie gautus slaugos pinigus. Ta aplinkybė, jog teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, jog dėžutėje buvo keturios 50 eurų kupiūros ir dvi 10 eurų kupiūros, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog dėžutėje buvo dvi 100 eurų kupiūros ir viena 20 eurų kupiūra, nelaikytina pakankamu pagrindu nukentėjusiosios parodymus pripažinti nepatikimais ir nesiremti sprendžiant J. J. kaltės klausimą. Be to, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl nuteistosios kaltės nagrinėjamu atveju laikytinos aplinkybės, susijusios su J. J. veiksmais, neteisėtai užvaldant A. B. priklausančius pinigus, t. y. nuteistosios veiksmų atvirumas BK 178 straipsnio 2 dalies kontekste ir pačios A. B. suvokimas, kad grobiamas jai priklausantis turtas. Nukentėjusiosios parodymai dėl šių aplinkybių proceso metu nekito. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors byloje esama duomenų apie tai, kad A. B. anksčiau yra galimai nepagrįstai apkaltinusi asmenis dėl tariamai įvykdytų vagysčių, tačiau ši aplinkybė savaime irgi neleidžia jos parodymų vertinti kaip nepatikimų, nes A. B. parodymai dėl nagrinėjamo įvykio, priešingai, nei nuteistosios J. J. parodymai, yra nuoseklūs ir neprieštaringi: nukentėjusioji nuosekliai nurodė visas J. J. atliktų veiksmų, pagrobiant pinigus, esmines aplinkybes, esminių prieštaravimų, analizuojant nukentėjusiosios parodymus viso proceso metu, nenustatyta.

10. Teisiamajame posėdyje J. J., pakeitusi ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, savo kaltę dėl pinigų vagystės neigė, nurodė, kad pagal susitarimą su nukentėjusiąja turėjo sutvarkyti jai slaugą, o A. B. buvo pažadėjusi ją įdarbinti dėl stažo bei mokėti 70 Eur už priežiūrą. Nukentėjusioji jokių pinigų J. J. nemokėjo, todėl ji nusprendė išsikraustyti iš A. B. namų. Ši pagrasino, kad tai geruoju J. J. nesibaigs. Nuteistosios teigimu, ji yra nepagrįstai kaltinama, nes jokių pinigų iš nukentėjusiosios neėmė. Plastmasinę dėžutę buvo paėmusi, tačiau tik tam, kad perdėtų į ją iš kitos dėžutės dokumentus; jokių pinigų nematė ir jų neėmė.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistosios parodymais nesirėmė, vertino juos kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu J. J., 2020 m. balandžio 22 d. apklausta įtariamąja (1 t., b. l. 92-95), prisipažino įvykdžiusi vagystę, nurodė, kad, atėjusi į nukentėjusiosios kambarį, paėmė nuo palangės dėžutę ir pasakė A. B., kad susirenka savo daiktus. A. B. jai pasakė neimti tos dėžutės, nes ten yra jos pinigai; imant dėžutę, iš jos ant žemės iškrito pinigai. Nukritusius pinigus J. J. paėmė nuo žemės ir įsikišo į striukės kišenę, nurodė mananti, kad A. B. matė, kaip ji tuos pinigus įsikišo į kišenę, nes, jai išeinant iš kambario, nukentėjusioji pasakė atiduoti pinigus. Šios apklausos metu J. J. taip pat nurodė visus pinigus (220 Eur) nukentėjusiajai grąžinsianti, nori jos atsiprašyti ir su ja susitaikyti. 2020 m. liepos 1 d. J. J. buvo papildomai apklausta įtariamąja (1 t., b. l. 101-103), šios apklausos metu nurodė, kad visiškai sutinka su jai pareikštu įtarimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir dar kartą pažymėjo, kad nori grąžinti A. B. 220 Eur. 2020 m. balandžio 22 d. ir 2020 m. liepos 1 d. įtariamosios J. J. parodymai teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (2 t. b. l. 3-7). Teisiamajame posėdyje, aiškindama ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pakeitimo motyvus, J. J. nurodė dėl pinigų vagystės prisipažinusi, nes pirmą kartą gyvenime buvo uždaryta areštinėje, buvo išsigandusi ir pasimetusi; ją pasikvietė į kabinetą, pradėjo gąsdinti ir pasakė, kad jeigu prisipažins, tai ją išleis, jeigu ne – išveš į Šiaulius, o paskui į moterų kalėjimą.

12. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie nėra niekiniai, beverčiai – ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008; 2K-274/2008, 2K-412/2008, 2K-7-198/2008, 2K-55/2009, 2K-11/2011, 2K-344/2011). Šiame kontekste pažymėtina, kad J. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, sutampa su nukentėjusiosios A. B. parodymais, kas dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą nukentėjusiosios parodymų patikimumu, juo labiau, kad J. J. apklausas atlikusios ikiteisminio tyrimo pareigūnės D. J., R. J., taip pat procesinius veiksmus byloje atlikęs pareigūnas V. M., teisiamajame posėdyje apklausti liudytojais, paneigė apie nuteistajai, neva, darytą spaudimą, nurodė, kad nuteistoji laisva valia papasakojo įvykio aplinkybes ir jai nebuvo sakoma, kad prisiimtų tokią poziciją – prisipažintų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi ir tai, kad 2020 m. balandžio 22 d. įtariamosios J. J. apklausos metu dalyvavo gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė, kuri taip pat jokių pastabų dėl, neva, nuteistajai daromo spaudimo nepareiškė. Be to, iš įtariamosios apklausos protokolų matyti, kad J. J. po šių apklausų buvo pateikti perskaityti apklausos protokolai, kuriuos ji perskaitė, pastabų nepareiškė, nurodė, kad surašyta teisingai. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad J. J. apklausiama įtariamąja, patyrė neteisėtą spaudimą ir dėl to save apkalbėjo. Tokių duomenų, išskyrus pačios nuteistosios parodymus, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistosios teisiamajame posėdyje duotais parodymais kaip patikimais ir eliminuojančiais jos kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos.

13. Liudytojų S. Č., V. N., V. R. parodymais teismas rėmėsi, spręsdamas dėl nuteistosios išsakytos versijos apie susitarimą su nukentėjusiąja, sutvarkius slaugos dokumentus, gauti pinigus. Nepaisant to, jog nuteistoji nurodė, kad apie tokį susitarimą tarp jos ir A. B. žinojo ir socialiniai darbuotojai, tačiau, apklausus liudytojomis socialines darbuotojas V. N., S. Č., šios liudytojos nuteistosios J. J. nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Aplinkybės, kad J. J. turėjo gauti piniginį atlygį iš nukentėjusiosios už priežiūrą, taip pat nepatvirtino ir liudytoju apklaustas V. R., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo J. J. sugyventinis ir kartu su ja gyveno pas nukentėjusiąją. Pasak liudytojo, su nukentėjusiąja A. B. buvo tariamasi, kad jai bus sutvarkyta slauga ir J. J. galės ją slaugyti, o už tai nuteistajai bus užrašyta pusė namo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nepasitvirtinus J. J. nurodomoms aplinkybėms, kad tarp jos ir nukentėjusiosios buvo susitarimas dėl užmokesčio už priežiūrą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo J. J. kaltės turinio ir įvykio aplinkybių vertinti kaip savavaldžiavimo.

14. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į O. A. parodymus, kurie, nuteistosios teigimu, patvirtina, kad ji (apeliantė) vagystės neįvykdė. Teisėjų kolegija pažymi, kad, iš tiesų, pirmosios instancijos teismas savo išvadų dėl nuteistosios kaltės O. A. parodymais negrindė, nes O. A. pirmosios instancijos teismo apklausta nebuvo. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas ėmėsi priemonių ją iškviesti į teismo posėdį, 2021 m. spalio 26 d. nutartimi pavedė Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK nustatyti O. A. buvimo vietą ir ją atvesdinti į teisiamąjį posėdį (3 t., b. l. 9), tačiau pastaroji su ja susisiekusiems policijos pareigūnams savo adresą nurodyti atsisakė, o su ja susisiekus telefonu, teigė neturinti techninių galimybių posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, į teisiamąjį posėdį neatvyko. Kadangi galimybės apklausti teisme O. A. buvo išnaudotos, pirmosios instancijos teisme šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad O. A. nurodė nemačiusi, paėmė J. J. iš dėžutės kokius nors pinigus, ar nepaėmė, taip pat nurodė nemačiusi, kad pinigai būtų iš dėžutės iškritę, buvo paskelbti juos perskaitant (BPK 290 straipsnis) (1 t., b. l. 44-47, 50-53).

15. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiama J. J. kaltė, yra nukentėjusiosios parodymai, tačiau, minėta, šie parodymai nuoseklūs, viso proceso metu nekito, sutapo su nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu, neva, duotais apkalbant save parodymais, nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtino ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai – įvykio vietos apžiūros ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokolai, Telšių rajono savivaldybės administracijos raštas apie A. B. 2020 m. kovo mėnesį išmokėtą slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją; visų šių įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina nuteistosios kaltę, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje įrodyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos atvirosios vagystės sudėties požymiai. Nustačius aplinkybę, kad nuteistosios veiksmai padaryti matant A. B., suvokiančiai, kad grobiamas jos turtas, o nuteistajai suprantant, kad tokie jos veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant (nereaguojant į paliepimą padėti pinigus) ir tęsiant veiksmus, darytina išvada, kad J. J. svetimą, nukentėjusiajai A. B. priklausantį, turtą – 220 Eur pagrobė atvirai. Nuteistoji neabejotinai suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jos veiksmų nukentėjusioji praras jai priklausančius pinigus ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

16. Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2010).

17. Vertindama subjektyviuosius ir objektyviuosius nešališkumo aspektus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti pirmosios instancijos teismo šališkumą. Nuteistoji pirmosios instancijos teismą laiko šališku jos atžvilgiu vien dėl to, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantė. Tik nesutikimas su teismo atliktu įrodymu vertinimu nėra pakankamas pagrindas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistosios teisė į nešališką teismą pažeista nebuvo.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl advokato darbo apmokėjimo apeliacinės instancijos teisme

19. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 22 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų (3 t., b. l. 62-64), kurioje prašoma priteisti valstybei iš J. J. 80,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Algirdo Zakraso nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

21. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį apskundė nuteistoji J. J.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji pati gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nuteistajai buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas (3 t., b. l. 58). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistosios J. J. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantė yra darbinga, išieškoti prašoma suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą J. J. apeliacinės instancijos teisme tenkintinas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistosios 80,00 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistosios J. J. 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.