Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, (duomenys neskelbtini) pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, našlė, nedirbanti, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. 2020 m. kovo 10 d., apie 20.00 val., atėjusi į A. B. kambarį, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), atvirai, t. y. matant A. B. ir nereaguodama į šios paliepimą padėti jos pinigus, iš tame kambaryje, ant palangės buvusios dėžutės pagrobė A. B. priklausiusius 220 eurų.

Kaltinamoji J. J. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji pusę metų prižiūrėjo nukentėjusiąją A. B., gyvendama pas ją. Tą dieną, kai viskas įvyko, pas ją buvo atvažiavęs sūnus. Išvažiavus sūnui, pasak kaltinamosios, ji nuėjo su O. pas A. B. O. atsisėdo prie jos lovos, o tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas. Kaip nurodė kaltinamoji, ji su nukentėjusiąja buvo susitarusios, jog kaltinamoji sutvarkys jai slaugą, o nukentėjusioji ją įdarbins dėl stažo bei mokės 70 eurų už priežiūrą. Pasak kaltinamosios, nukentėjusioji jai jokių pinigų nemokėjo, todėl nusprendusi išsikraustyti iš nukentėjusiosios namų ir jos nebeprižiūrėti, tačiau pastaroji kaltinamajai pagrasino, kad jai geruoju nesibaigs. Kaltinamosios vertinimu, ji yra nepagrįstai kaltinama, nes nukentėjusioji nepagrįstai ją kaltina dėl vagystės. Kaltinamoji teigia, kad jokių pinigų, ji iš nukentėjusiosios neėmė. Tuo metu nukentėjusioji ant palangės buvo prisidėjusi visokių laikraščių, saldainių, taip pat ten buvo dvi plastmasinės dėžutės, kuriuose buvo dokumentai. Kaip nurodė kaltinamoji, ji paėmė vieną plastmasinę dėžutę ir į kitą išpylė dokumentus bei pasakė, kad pasiima dėžutę savo dokumentams susidėti. Tada nukentėjusioji pradėjo šaukti, kad padėtų jos pinigus. Kaip nurodė kaltinamoji, nukentėjusioji niekada nėra laikiusi ant palangės jokių pinigų, ji kai gauna pinigus visada juos paslepia po pagalve, rankinuką po galva pasikiša. Kaltinamoji tada pasakiusi O., kad „einam, nėra čia ką kalbėti“ ir išėjo, dėžutę paliko. Pasak kaltinamosios, jokių pinigų ji nematė. Paaiškino, kad policijoje ikiteisminio tyrimo metu dėl pinigų vagystės prisipažino, nes pirmą kartą gyvenime buvo uždaryta areštinėje, buvo išsigandusi ir pasimetusi. Kaip nurodė kaltinamoji, ją pasikvietė į kabinetą, pradėjo ją gąsdinti ir pasakė, jeigu ji prisipažins, tai ją išleis, jeigu ne, tai išveš į Šiaulius, o paskui į moterų kalėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant to, kad kaltinamoji neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tačiau jos kaltė įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), esantis mūrinis, trijų aukštų namas. Į namo vidų patenkama betoniniais laiptais. Palipus į antrą aukštą, patenkama į koridorių, kur tiesiai stebimos baltos spalvos, medinės durys su įleidžiama spyna. Per jas patenkama į gyvenamąjį kambarį. Ten yra spintelė, o ant jos padėtas televizorius. Kambaryje yra langas ir prie jo palangė. Ant palangės viena ant kitos yra padėtos dvi mėlynos spalvos lentynėlės, dėžutė su įvairiais daiktais bei laikrodis, o šalia palangės yra lova. Taip pat yra stalas, ant kurio sudėti įvairūs daiktai ir vaistai. Prie stalo yra kėdė, o šalia, sienoje yra kitos, baltos spalvos, medinės durys su įleidžiama spyna, kurios yra uždarytos. Taip pat yra fotelis bei medinė komoda su veidrodžiu (1 t., b. l. 8-14, 15-17).

Nukentėjusiosios A. B. parodymai taip pat patvirtina įvykio aplinkybes. Kaip nurodė nukentėjusioji, ji 2020 m. kovo 10 d. įvykius pamena gerai, nes tą dieną jai dingo 220 Eurų. Laiškanešis atnešė jai pinigus. Tą dieną ji pinigus pasislėpė po mėlyna dėžele. Vakare pas ją atėjo O. A. ir J. J. O. atsisėdo prie stalo galo ir kažką su kompiuteriu darė, o J. atsisėdo prie jos lovos ir ji pagriebė tą dėžę, nes jai jos reikia. Nukentėjusioji pasakė, kad neimtų, nes ten yra jos pinigai, tačiau ji vis tiek ėmė ir čiupinėjo, čiupinėjo, kol pasiėmė tuos pinigus. Kai pasiėmė tuos pinigus, nukentėjusioji pradėjo šaukti kur jos pinigai? Pasak nukentėjusiosios, ji pažiūrėjo ir pinigų nebuvo, žadėjo kviesti policiją, bet J. sakė, kad gal ryte atsiras pinigai. Ji sakiusi nukentėjusiajai, kad jie nukrito ant žemės ir rytoj ji jų paieškosianti. Tada nukentėjusioji pagalvojusi, kad kaltinamoji tuos pinigus atiduos, tačiau ryte kaltinamoji neatėjo, toliau girtavo ir pinigų neatidavė. Kaip nurodė nukentėjusioji, niekas kitas nepaėmė tų pinigų kaip J. Pasak nukentėjusiosios, ji matė, kaip J. viską kilnojo, buvo laikraščiai įdėti, tai ji tuos laikraščius išžiūrinėjo. Nukentėjusioji nurodė, kad ji paskui matė kaip kaltinamoji ranką įsikišo į kišenę ir ten įsidėjo pinigus. Pasak nukentėjusiosios, pinigai buvo 4 kupiūros po 50 Eurų ir 2 kupiūros po 10 Eurų. Pinigai buvo suvynioti ir viena dėžutė buvo viršuje, kita apačioje ir ji dėjusi pinigus į tą apatinę dėžutę.

Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 21-22, 26-27).

Aplinkybė, kad nukentėjusioji turėjo šiuos pinigus patvirtina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus pateikti dokumentais, iš kurių matyti, kad A. B. nuo 2019 m. gruodžio 13 d. gauna slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. 2020 m. kovo mėnesį jai buvo išmokėti 222,30 eurų (1 t., b. l. 60-65).

Nepaisant to, kad iš esmės vienintelis tiesioginis įrodymas, kuriuo grindžiama kaltinamosios kaltė yra nuketėjusiosios parodymai, tačiau jie yra nuoseklūs. Teismas vadovaudamasis jais ir spręsdamas dėl jų pakankamumo įvertina ir padarytos nusikalstamos veikos latentiškumą. Teismo vidiniam įsitikinimui, kad buvo padaryta nusikalstama veika, susiformuoti taip pat turėjo įtakos pačios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė iš esmės identiškas aplinkybes kaip ir nukentėjusioji ir prisipažino padariusi nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 92-93, 101). Teismo vertinimu, jeigu ji nebūtų pagrobusi nukentėjusiajai priklausiusių pinigų nebūtų taip detaliai nupasakojusių įvykio aplinkybių, kurios sutapo su nukentėjusiosios parodymais. Nepaisant to, kad kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu ir pakeitė parodymus ir tokią teisę ji turi, tačiau kaltinamosios motyvai dėl parodymų pakeitimo yra nelogiški ir vertintini kaip jos gynybinė pozicija. Dėl to teismas negali priimti kaltinamosios pozicijos išsakytos teisme kaip pagrįstos ir ja vadovautis kaip patikima ir eliminuojančia kaltinamosios kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teisiamojo posėdžio metu 2021-10-21 (11-22) Apklausus kaltinamosios nurodytus pareigūnus, Vaidotą Markevičių, Donatą Jaugienę ir Robertą Juozapavičiūtę, jie paneigė apie kaltinamajai neva darytą spaudimą. Minėti liudytojai nurodė, kad kaltinamoji laisva valia papasakojo aplinkybes, kurios buvo patvirtintos parašu ant apklausos protokolo. Pasak liudytojų, ši kaltinamosios apklausa nesiskyrė nuo kitų jų atliekamų apklausų (3 t., b. l. 3-6; 26-29).

Kaltinamosios atsakomybės nurodytų aplinkybių kontekste neeliminuoja jos nurodoma aplinkybė, kad tarp jos ir nukentėjusiosios buvo susitarimas sutvarkius slaugos dokumentus gauti pinigus. Nepaisant to, kad kaltinamoji nurodė, kad apie tokį susitarimą tarp jos ir nukentėjusiosios žinojo ir socialiniai darbuotojai, tačiau apklausus socialines darbuotojas V. N., S. Č. Šios liudytojos kaltinamosios nurodytų aplinkybių nepatvirtino (2 t., b. l. 28–31). Aplinkybės, kad kaltinamoji turėjo gauti piniginį atlygį iš nukentėjusiosios už priežiūrą taip pat nepatvirtino ir liudytoju apklaustas 2021 m. gruodžio 1 d. teisiamojo posėdžio metu V. R., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo kaltinamosios sugyventinis ir kartu su ja gyveno pas nukentėjusiąja. Pasak liudytojo, su nukentėjusiąja buvo tartasi, kad jai bus sutvarkyta slauga ir kaltinamoji galės ją slaugyti ir už tai J. bus užrašyta pusė namo.

Taigi nepasitvirtinus kaltinamosios nurodomoms aplinkybėms, kad tarp jos ir nukentėjusiosios buvo susitarimas dėl užmokesčio už priežiūrą, teismas kaltinamosios kaltės turinio ir įvykio aplinkybių neturi pagrindo vertinti kaip savavaldžiavimo.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji J. J. atvirai pagrobė A. B. priklausiusius 220 Eurų. Ji suprato, kad jos veiksmai yra neteisėti, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Dėl to kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas pripažinęs kaltinamąją kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį turi paskirti jai bausmę. Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamoji teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka, Teismo vertinimu, pirmą kartą teisiamam asmeniui bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią ir vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimalus – dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamosios veiksmuose nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas nustatydamas bausmės dydį įvertina ir nusikalstama veika padarytą žalą, todėl skiria kaltinamajai mažesnę nei sankcijos vidurkis – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat siekiant, kad nuteistoji susimastytų dėl savo veiksmų ir išvengtų nusikalstamų veikų darymo ateityje, jis įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą ir būdą konstatuoja, kad nėra tikslinga nustatyti kaltinamajai buvimo vietos ir laiko kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kaltinamojo nusikalstamos veikos rizika gali būti eliminuota iki minimumo paskirtais įpareigojimais ir draudimais.

Šioje baudžiamojoje byloje civiline ieškove 220 Eur sumai buvo pripažinta nukentėjusioji A. B. Įrodžius, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ši suma kaip žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamosios nukentėjusiajai.

Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta 2020 m. balandžio 21 d. 10 val. 57 min. iki 2020 m. balandžio 22 d. 11 val. 23 min. (2 paros) ir praleido dvi paras suėmime pagal Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį (t.2, b. l. 113–114; 119–127). Dėl to šis laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną suėmimo ar sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Į bylą gautos pažymos iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kurios patvirtina išlaidų dydį skirt advokatui apmokėti, kuris buvo paskirtas nukentėjusiajai jos prašymu. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę priteisti išlaidas skirtas advokatui apmokėti iš kaltinamojo. Taigi įstatymas suteikia teismui teisę, bet ne imperatyvią pareigą priteisti išlaidas skirtas apmokėti advokatui. Teismas įvertinęs bylos sudėtingumą ir aplinkybę, kad besąlyginis poreikis turėti gynėją buvo nulemtas nukentėjusiosios fizinės būklės, teismas išlaidų skirtų advokatui apmokėti iš kaltinamosios nusprendžia nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

J. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamosios laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (4 paras) vieną suėmimo ar sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Priteisti iš kaltinamosios J. J. 220 Eur žalos atlyginimą civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios A. B. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.