Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. N. ir R. N. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog ginčas tarp šalių iš esmės kyla dėl konkrečiai toliau nurodytų sutarties sąlygų: 1) turtą pasidalinti tokiu būdu: po santuokos nutraukimo 2/3 dalys buto natūra atitenka pareiškėjai D. N., o 1/3 dalis buto natūra atitenka pareiškėjui R. N. (sutarties 2.1.1 papunktis); 2) turtą pasidalinti tokiu būdu: po santuokos nutraukimo transporto priemonė asmeninės nuosavybės teise atitenka pareiškėjai D. N. (sutarties 2.1.2 papunktis); 3) pareiškėjas R. N. įsipareigoja kiekvieną mėnesį kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečio vaiko E. N. išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės; šią sumą pareiškėjas R. N. įsipareigoja pervesti į pareiškėjos D. N. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS, už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d., o pareiškėja D. N. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (sutarties 3.2 punktas).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra viena iš bendrosios nuosavybės rūšių, kuri reiškia, kad sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl abu sutuoktiniai turi lygias teises naudoti, valdyti visą bendrą turtą ir disponuoti juo pagal CK 3.92-3.95 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019).

17. CK 3.117 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.

18. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytoje teisės normoje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020, 26 punktas).

19. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019).

23. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).

24. Nagrinėjamos bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nutraukus pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta 2021 m. vasario 1 d. jų pasirašyta ir teismui pateikta sutartis, kuria santuokos metu įgytas turtas, priklausęs jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, padalintas sekančiai: 2/3 dalys buto natūra atitenka pareiškėjai D. N., o 1/3 dalis buto natūra – pareiškėjui R. N. (sutarties 2.1.1 papunktis); 2) transporto priemonė asmeninės nuosavybės teise atitenka pareiškėjai D. N. (sutarties 2.1.2 papunktis), pareiškėjui R. N. už pareiškėjai D. N. priteisto turto vertę, viršijančią jos dalį iš bendro turto, nepaskiriant jokios kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tokia sutartis neatitiko sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas, prieš ją tvirtindamas, turėjo įvertinti šios sutarties teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis.

25. Byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtų atlikęs priežasčių, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t. y. dėl kurių buvo nuspręsta nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo, analizę. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, konstatuodamas, kad sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai (CK 3.53 straipsnio 4 dalis), nepažeidžia nepilnamečio vaiko, sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl yra tvirtintina, nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis padarė tokią išvadą, nors, kaip minėta, pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju, kai teismui pateikiama tvirtinti sutartis, kuria sutariama ženkliai didesnę viso santuokoje įgyto turto paskirti vienam sutuoktiniui, kitam neskiriant jokios kompensacijos, teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosios teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

26. Minėta, kad pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutartyje, proporcingai santuokos metu įgyto turto vertei, 2/3 dalis buto ir transporto priemonę priskiriant pareiškėjai D. N., nenustatyta kompensacija pareiškėjui R. N..

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009).

28. Vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokios sutarties nuostatos pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, apribojančiomis vieno sutuoktinio turtines teises.

29. Pareiškėjas R. N., apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl sutarties 3.2 punkto sąlygos, kuria įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečio vaiko E. N. išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, nurodė, kad šalys iš tiesų susitarusios dėl 200,00 Eur nepilnamečio sūnaus E. N. išlaikymo dydžio, įvertinus toliau nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo R. N. darbo užmokestis sudaro 893,83 Eur (neatskaičius mokesčių) ir jis moka išlaikymą kitam vaikui iš pirmos santuokos. Pareiškėjos D. N. teigimu, ši suma niekada nebuvo derinama nei žodžiu, nei raštu, nes neatitiktų ir neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių patenkinimo, kūrybinio ugdymo, laisvalaikio nepertraukiamumo, tuo tarpu pareiškėjo R. N. teiginiai, kad jis moka išlaikymą vaikams iš kitos santuokos, neatitinka tikrovės, nes jie yra suaugę, pilnamečiai ir nesimoko universitetų dieniniuose skyriuose.

30. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog sutarties tekstas išdėstytas ant dviejų atskirų A4 formato popieriaus lapų; ginčijama sutarties 3.2 punkto sąlyga nurodyta antrame A4 popieriaus lape; pirmasis A4 formato popieriaus lapas su sutarties tekstu pareiškėjo R. N. nepasirašytas (taigi, pareiškėjo R. N. parašu nepatvirtintas jo autentiškumas), tuo tarpu po antruoju yra padėtas jo parašas; išorinių sutarties teksto antrajame A4 formato lape rankinių redagavimo požymių nematyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. N. neginčija nei savo parašo, padėto po sutarties tekstu (antrajame A4 formato lape), autentiškumo, nei sutarties pasirašymo aplinkybių, todėl nėra pagrindo abejoti jo tikrosios valios išraiška nepilnamečiam vaikui E. N. teikti ne 200,00 Eur, tačiau 300,00 Eur dydžio išlaikymą. Pažymėtina, jog sutarties teksto išdėstymo pozicija taip pat neleidžia daryti priešingų išvadų – akivaizdu, jog pasirašydamas sutarties teksto antrąjį A4 formato lapą, pareiškėjas R. N. turėjo matyti jame įtvirtintą 3.2 punkto sąlygą dėl nepilnamečiam vaikui E. N. teiktino 300,00 Eur dydžio išlaikymo ir, su ja nesutinkant, pateikti prieštaravimus, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog aplinkybę, kad būtent tokia sutarties sąlyga tikėtinai atitiko tikrąją šalių valią, patvirtina ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ gauti duomenys, kuriais remiantis nustatyta, kad pareiškėjas R. N. iš pirmos santuokos turi du vaikus – R. N., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. N., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriems atitinkamai šiuo metu yra 23 metai ir 25 metai; išlaikymas Trakų rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimu ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-74-359/2012 kiekvienam jų po 86,89 Eur (300,00 Lt) priteistas iki pilnametystės. Kadangi abu pareiškėjo R. N. vaikai iš pirmos santuokos – pilnamečiai, duomenų, kad jie studijuotų aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir jiems būtų reikalinga parama, byloje nėra (CPK 178 straipsnis), sutiktina su pareiškėja D. N., kad pareiškėjo R. N. teiginiai, jog jis moka savo vaikams – R. ir K. N. išlaikymą – neatitinka tikrovės.

Dėl draudimo apeliaciniame procese nurodyti naujas bylos aplinkybes

31. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

32. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį naujai nurodytų argumentų dėl santuokos nutraukimo priežasčių, su 2007 m. vasario 13 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 742 sudarymu susijusių aplinkybių, bendro turto padalijimo nelygiomis dalimis aplinkybių, nepilnamečio vaiko E. N. poreikių nustatymo ir jų pagrindu pateiktų naujų įrodymų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

34. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

35. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

36. Apeliacinės instancijos teismas padarytos situacijos analizės kontekste sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jam padarius išvadas, nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu ir įrodymų, reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, pakankamumu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui išaiškintina, jog byloje turi būti nustatyta dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-2164-804/2021 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.