Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl M. M. sužalojimo) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. Š. sužalojimo) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, nustatyta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėjus 2023-04-12 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų paskirtos subendrintos 1 metų 11 mėnesių neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (5 mėnesiai 23 dienos) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikta nepakeista. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2024-04-07 iki 2024-04-08 (2 dienos), nuo 2024-04-10 iki 2025-05-08 ir bausmės pradžia nustatyta nuo 2025-05-08.

M. G. pripažintas recidyvistu.

Patenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. M. ieškinys ir priteista iš M. G. R. M. naudai 225,68 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Patenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai ir iš M. G. Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 62,71 Eur ir 53,06 Eur M. M. ir G. Š. gydymo išlaidų.

Priteista iš M. G. 943,16 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam bei 548,03 Eur teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. M., šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Iš nuteistojo M. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neneigia padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, neginčija byloje nustatytų aplinkybių, savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), taip pat į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).

9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus bei tikslus ir jas objektyviai įvertino. Nagrinėjamu atveju M. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 4 baigtas nusikalstamas veikas, kurios, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalis). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad M. G. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino. Dėl padarytų nusikaltimų nesigailėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nevertino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad M. G. aptariamas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. G. pripažino recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

10. Iš baudžiamojoje byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad M. G., būdamas pilnamečiu, buvo teistas 7 kartus, iš esmės už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (t. 2, b. l. 88–112). Taigi, naujas tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 145 straipsnio 1 dalyje nuteistasis padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus, neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės. M. G. ne kartą laisvės atėmimo vietų įstaigoje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs smurtauti ir nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog jis taip pat nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-06 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme – 1 metams 4 mėnesiams. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog M. G. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio – tai jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pagal BK 27 straipsnį, nuteistasis M. G. pripažintinas recidyvistu, kadangi jis, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus būnant pilnamečiu, jo teistumui neišnykus ir esant nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinius nusikaltimus.

11. M. G. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-02-22 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 2023-04-12 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2023-09-27 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie griežčiausios paskirtos galutinės 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, iš dalies pridėta švelnesnė galutinė bausmė paskirta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-04-12 nuosprendžiu ir nuteistajam M. G. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, galutinės subendrintos bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2022-10-17. Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu M. G. 2024-03-25 lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, neatlikus 5 mėnesių 23 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. M. G. praėjus tik kelioms dienoms po paleidimo iš kalėjimo padarė nusikaltimus už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tai yra, jis 2024-04-05 padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, 2024-04-07 padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o 2024-04-09 grasino nužudyti. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bausmės tikslai dėl M. G. padarytų nusikalstamų veikų bus pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmes. Nuteistojo sistemingi smurtiniai veiksmai prieš kitus asmenis vertintini išskirtinai neigiamai, yra neabejotinai pavojingi, o padarytos nusikalstamos veikos negali būti laikomos atsitiktinėmis. Atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad jos iš esmės paneigia galimybę bausmės tikslų siekti neizoliuojant nuteistojo ir skiriant jam švelnesnes nei laisvės atėmimo bausmes, ar atidėti paskirtų bausmių vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

12. M. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos taikant jam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą. Taip pat, įvertinus aplinkybę, kad nusikalstamų veikų darymo metu nuteistasis buvo lygtinai paleistas neatlikęs Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-02-22 bei 2023-09-27 nuosprendžiais paskirtos bei 2023-09-27 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi subendrintos 5 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės, todėl pagrįstai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi 3 dalimi, prie paskirtos skundžiamu nuosprendžiu subendrintos bausmės buvo pridėta neatliktos bausmės dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta, atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, todėl jos švelninti jokio teisinio pagrindo nėra. Tai, kad M. G. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-06 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme – 1 metams 4 mėnesiams ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta 2023 m. rugsėjo 27 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi paskirtos neatliktos bausmės dalis ir M. G. skirta galutinė bausmė – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, nėra dvigubas bausmių bendrinimas, kaip teigia nuteistasis. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės šiuo metu nėra subendrintos, akivaizdu, kad jas turėtų subendrinti paskutinį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, išvengdamas dvigubo bausmių bendrinimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis, dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, gali būti skundžiama apygardos teismui.

13. Apeliantas abstrakčiai prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Šio prašymo tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo.

14. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022 ir kt.).???

15. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau aptarta anksčiau, M. G. yra daug kartų teistas, taip pat šiuo metu yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, nedirba, praėjus kelioms dienoms po to, kai 2024-03-25 neatlikęs bausmės buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, padarė naują nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Konstatuotina, jog esant išvardytų aplinkybių visumai M. G. taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai arba iš dalies atidėti nėra teisinio pagrindo, nes pasiekti bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo – šiuo metu galima tik paskyrus realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis jau padarė išvadas iš savo netinkamo elgesio ir nori gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tokios išvados paneigti negali ir nesudaro prielaidų išvadai, kad nuteistojo resocializacija šiuo atveju galima be realaus laisvės atėmimo (arba nuteistajam atlikus tik laisvės atėmimo bausmės dalį).

Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio

16. Baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtinta nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis).

17. Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Teismo išvada dėl nustatytos nusikaltimu padarytos žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

18. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir – CK) neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką asmens gyvybė, sveikata, fizinis ir dvasinis neliečiamumas pripažįstami absoliučiomis prigimtinėmis neturtinėmis vertybėmis, kurių pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypač stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015, Nr. 2K-294-303/2018 ir kt.).

19. M. G. skunde prašo sumažinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį, bet jokių motyvų nenurodo. Nukentėjusioji R. M. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 225,68 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 106–118). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino ir priteisė turtinę ir neturtinę žalą iš M. G. Priimdamas tokį sprendimą teismas atsižvelgė į tai, kad dėl M. G. tyčinių veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, pablogėjusia sveikatos būkle. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų ji iki šiol jaučia nerimą, liko baimė, pablogėjo jos sveikata dėl ankstesnių ligų, kurios paūmėjo po nusikaltimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo nukentėjusiajai priteistinos neturtinei žalai atlyginti sumos dydį. Kaip matyti iš byloje neginčijamai nustatytų aplinkybių, M. G. pažeidė viešąją tvarką, viešojoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, po įvykusio tarpusavio konflikto su M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mesdamas akmenis, išdaužė R. M. priklausančių dviejų langų stiklo paketus, 129 Eur vertės, bei apgadino vieno lango stiklą ir jo mechanizmą, tuo nukentėjusiajai R. M. padarė 129 Eur turtinę žalą ir taip buvo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi akivaizdu, jog nuteistasis M. G. tyčiniais veiksmais padarė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, tokie jo veiksmai sukėlė nepatogumus, moralinius išgyvenimus, turėjo poveikį nukentėjusiosios sveikatai.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi konkrečiai šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai R. M. skundžiamu nuosprendžiu priteista 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Juolab, kad apeliaciniame skunde nepateikiama jokių konkrečių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog nukentėjusiajai priteista suma neturtinei žalai atlyginti iš tiesų laikytina per didele. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo M. G. apeliacinio skundo reikalavimas dėl nukentėjusiajai R. M. teismo nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimo netenkintinas, pripažįstant, kad šis klausimas pirmosios instancijos teismo šioje konkrečioje byloje buvo išspręstas tinkamai, nenukrypstant nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertinus visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustačius nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams ir, priešingai nei teigia apeliantas, nėra aiškiai per didelis.

Dėl proceso išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

21. Pirmosios instancijos teismas priteisė Valstybei iš M. G. 943,16 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, bei 548,03 Eur teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. M.. Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde su tuo nesutinka ir prašo atsižvelgti į jo turtinę padėtį, nurodo, kad neturi pajamų sumokėti priteistų advokato išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

22. Įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir priteista už nuteistajam ir nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis M. G. yra jauno amžiaus. Nors nuteistasis M. G. turto neturi, šiuo metu oficialių pajamų negauna, tačiau jis yra darbingo amžiaus, todėl nepaisant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tai neužkerta kelio dirbti pataisos įstaigoje ir gauti pajamų ar atlikus laisvės atėmimo bausmę įsidarbinti ir gauti nuolatines pajamas. Pirmosios instancijos teismo priteista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma, teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, yra pagrįsta rašytiniais duomenimis proporcinga kaltinamajam suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl nėra pagrindo jos mažinti. Teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta advokatė atstovavo nukentėjusiosios interesams bylos ikiteisminio tyrimo metu, t. y. susipažino su bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga ir teikė atstovaujamajai konsultacijas, dalyvavo tyrimo veiksmų atlikime, parengė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys byloje buvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priteista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. M., kolegijos vertinimu, yra proporcinga nukentėjusiajai suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nemažintina.

23. 2025-07-17 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš M. G. valstybei priteistinos 150 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato M. Repšo užmokestis (t. 5, b. l. 5–7).

24. 2025-09-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad valstybei priteistinos 20,83 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro užmokestis advokatei Aušrai Petkevičiūtei-Pušinskienei teikiant antrinę teisinę pagalbą R. M. (t. 5, b. l. 19–21).

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-192-489/2019).???

26. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą, kuriuo jis ginčijo jam paskirtos bausmės individualizavimą ir kuris yra atmetamas, byloje nėra duomenų apie nuteistojo sunkią finansinę būklę, nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, teisinė pagalba nuteistajam ir nukentėjusiajai R. M. buvo suteikta tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš M. G. priteisia. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš M. G. prašoma valstybei priteisti pinigų suma – 170,83 Eur (150 Eur + 20,83 Eur) – žymiai M. G. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam ir nukentėjusiajai suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo M. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 170,83 Eur – valstybei.