- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-28
- Bylos Nr.
- eAN2-83-1072/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00013-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Pažeidėjas
- E. A.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
- Kategorijos
- 17.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. A. (toliau – ir pareiškėjas) atstovės advokatės Aušros Ručienės (toliau – ir atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties, kuria netenkintas E. A. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-31818-2024 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. E. A. Institucijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 175 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 1 d. 15.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį, pažeisdamas kelio ženklinimo Nr. 1.1. (siaura ištisinė linija) reikalavimus. Šiais veiksmais E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 140.7 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartimi Institucijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjo E. A. atstovė advokatė Aušra Ručienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, Institucijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu E. A. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjo atstovė skunde nurodo, kad E. A. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, tačiau paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta bei neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai jau yra iš esmės pasiekti. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo, tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.
3.2. Pareiškėjo atstovė, cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo ir Institucijos argumentai yra formalūs, nes egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šiuo atveju, administracinio nusižengimo pavojingumo vertinimui reikšmės turi tai, kad vairavimo metu E. A. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių eismui, be to, nenustatyta E. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčija, pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nurodytu motyvu, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, taip pat nuobaudos keliami tam tikri nepatogumai, savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, kadangi, pareiškėjo atstovės vertinimu, šis argumentas yra pernelyg lakoniškas ir nevisiškai atitinka teisingumo principą.
3.3. Pareiškėjo atstovė, akcentuodama E. A. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, lemiančias mažesnį nei rūšinį šio nusižengimo pavojingumą, nurodo, kad jo manevravimas nebuvo piktybiškas, nesukėlė avarinės situacijos, žalingi padariniai nekilo, žmonės ar kitos transporto priemonės nenukentėjo, eismas nebuvo sutrikdytas, kitų transporto priemonių kelyje nebuvo, jis neturi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas ir įtvirtintas taisykles, susijusias su eismo dalyvių elgesiu, nepiktnaudžiauja alkoholiu, nėra padaręs panašių nusižengimų ar nusikalstamų veikų pripažino, savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Praeityje E. A. padaryti keli KET pažeidimai nebuvo šiurkštūs. Taigi, tokios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad jis yra piktybinis KET pažeidėjas, kuris sistemingai ir nuolatos pažeidinėja taisykles. E. A. laiku sumokėdavo anksčiau jam skirtas baudas, kas patvirtina, kad jis atsakomybės nesiekė išvengti.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu. E. A. teisė vairuoti transporto priemones reikšminga siekiant tęsti darbinius santykius, kurie yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, kadangi jis yra logistikos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir jo kasdienė veikla reikalauja nuolatinio mobilumo, važiuojant iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į įmonės ofisus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), organizuojant logistikos procesus bei susitinkant su klientais ir partneriais. Taigi skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, jog esant poreikiui pareiškėjas gali naudotis viešuoju transportu ar pavežėjų paslaugomis, neatitinka realybės, kadangi vienas įmonės ofisas nutolęs 123 km atstumu nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, o kitas – 45 km atstumu. Jis per darbo savaitę nuvažiuoja apie 1 000 km, taigi vairuotojo pažymėjimas yra būtinas vykdant darbines funkcijas, nes susisiekimas viešuoju transportu yra apsunkintas, o kasdien naudotis pavežėjų paslaugomis nėra finansinių galimybių. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taip pat apsunkintų turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą (turima būsto paskolos sutartis) ir siekiant užtikrinti mažamečio sūnaus, gyvenančio su motina, patekimą į mokymo įstaigą, kadangi jis, kelias dienas paėmęs sūnų iš gyvenamosios vietos, veža į ugdymo įstaigą, būrelius. Atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones, bus atimta iš sūnaus teisė bendrauti su tėvu. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neigiamas pasekmes jam ir jo sūnui. Skunde sutinkama, kad E. A. teise vairuoti transporto priemones naudojosi neatsakingai, tačiau įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad jos turi būti vertinamos kaip jo atsakomybę švelninančios ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme.
3.5. Apeliaciniame skunde pareiškėjo atstovė taip pat nurodo, kad administracinio nusižengimo bylose Nr. eAN2-1-1058/2025 ir eAN2-15-493/2025 panašios aplinkybės į šioje byloje aplinkybes buvo laikomos svarbiomis taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, proporcingumo ir teisingumo principai nebus nepažeisti pritaikius E. A. ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki mažesnio nei sankcijoje nustatytas minimalus – vieno mėnesio, kadangi jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir pareiškėjo atstovės apeliacinį skundo netenkinti. Institucijos atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Skundžiamoje nutartyje detaliai nurodyti motyvai, dėl kurių priimtas sprendimas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Vien dėl to, kad pareiškėjui nepriimtinos išvados, nelaikytina, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pareiškėjo E. A. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Visų pirma, pasisakytina dėl apeliacinio skundo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad to paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad bendra tvarka procesas apeliacinės instancijos teisme vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus kai teismas nustato būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, įvertinęs byloje pateiktus prašymus dėl šio klausimo ir tai, ar apeliaciniame skunde ginčijamos bylos faktinės aplinkybės arba asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-16-697/2019, 2AT-41-458/2020; 2AT-45-1073/2024). Analizuojamu atveju apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymas nemotyvuotas. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra įstatyme numatytų privalomų pagrindų šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla dėl pareiškėjo E. A. atstovės A. Ručienės apeliacinio skundo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniu skundu pareiškėjo atstovė neginčija E. A. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių ir kaltės, tačiau kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose, t. y. pasisakys tik dėl to, ar E. A. buvo tinkamai nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismui paduotas skundas dėl skundžiamos nutarties yra iš esmės identiškas skundui, paduotam pirmosios instancijos teismui. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, skunde nenurodoma. Tai, kad pareiškėjas ar jo atstovė nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu ir jame pateiktais argumentais, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
8. Asmeniui, kuris padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Šiuo atveju E. A. už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trims mėnesiams.
9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
10. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje nustatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones.
11. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą elektroninės administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių pareiškėjo E. A. administracinio nusižengimo byloje nėra. Jis, vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą automobilį, pažeisdamas kelio ženklinimo Nr. 1.1. (siaura ištisinė linija) reikalavimus, t. y. kelyje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip E. A., pažeisdamas KET 140.7 punkto reikalavimus, lenkė kitą transporto priemonę, o jam pabaigus manevrą, priešpriešais, važiuojamąja kelio dalimi, laikydamasis arčiau kelkraščio, atvažiuoja dviratininkas, o kiek vėliau – ir kita transporto priemonė. Taigi, įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs tokią privalomą skirti administracinio poveikio priemonę, tuo tik pabrėžė pažeidimo pavojingumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Šių aplinkybių kontekste svarbu paminėti ir tai, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kas reiškia, kad skirtinos administracinio poveikio priemonės atskaitos taškas, nuo kurio nustatoma administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) trukmė, šiuo atveju būtų nuo 4,5 mėnesio, kai tuo tarpu E. A. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, Institucijos nutarime nenustačius jo atsakomybę sunkinančių ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas – trys mėnesiai. Nagrinėju atveju, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti mažesnį nei minimalus administracinio poveikio priemonės terminas ir dar labiau švelninti pareiškėjo padėtį – nėra.
12. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek skunde apeliacinės instancijos teismui, nurodytos analogiškos aplinkybės nėra pareiškėjo E. A. atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Sutiktina, kad E. A. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė pasekmių, tačiau kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl kilę padariniai nėra šio nusižengimo būtinieji padariniai. Vien tai, kad E. A., vairuodamas transporto priemonę ir lenkdamas kitą automobilį per siaurą ištisinę liniją, nepadarė kitų administracinių nusižengimų, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar jos iš viso neskirti. Pareiškėjo E. A. atstovės apeliaciniame skunde nurodytos pareiškėją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad jis dirba, turi rūpintis sūnumi, veda socialiai įprastą gyvenimo būdą, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės ir niekaip nepagrindžia, kodėl paskirta minimali administracinio poveikio priemonės trukmė nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta neproporcinga ir dar labiau mažintina.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl galimybės pareiškėjui E. A. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki mažesnio nei sankcijoje nustatytas minimalus – vieno mėnesio, turi būti įvertinta, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netenkinti pareiškėjo atstovės prašymo sutrumpinti šį terminą, įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pagrįstai nurodė, kad E. A. padarytas pažeidimas laikytinas šiurkščiu. Taip pat pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti pareiškėjui E. A. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pagrįstai įvertino ir pareiškėjo, kaip eismo dalyvio, charakteristiką. Iš skundui nagrinėti pateiktos administracinio nusižengimo elektroninės bylos duomenų matyti, kad per pastaruosius penkerius metus iki šioje byloje nagrinėjimo administracinio nusižengimo padarymo, E. A. vien už KET pažeidimus yra baustas 53 kartus, taip pat ir po šio pažeidimo padarymo baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimais, 2 kartus (nėra duomenų apie vieno iš jų įsiteisėjimą), visos paskirtos nuobaudos sumokėtos, tačiau administracinės nuobaudos už juos vis dar galiojančios. Pažymėtina, kad nors iš paminėtų 53 administracinių nusižengimų E. A. nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau įvertinus ir kitų pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavyzdžiui, 2024 m. liepos 2 d. važiavimo krypties keitimas, nerodant įspėjamojo posūkio signalo, 2024 m. gegužės 4 d. nesustojimas prieš „Stop“ liniją, 2024 m. gegužės 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 21 d. daugiau kaip 41 km/val. nustatyto greičio viršijimas mieste, 2024 m. birželio 16 d. 25 km/val. nustatyto greičio viršijimas mieste, 2021 m. gegužės 10 d. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir daugybė kitų administracinių nusižengimų, charakterizuoja kaip nedrausmingą eismo dalyvį. Pagrindą taip manyti sustiprina ir skundžiamoje nutartyje nepaminėta aplinkybė, tačiau kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, 2025 m. sausio 6 d. E. A., jau žinodamas, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones už šioje byloje analizuojamo administracinio nusižengimo padarymą, padarė kitą gana šiurkštų administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/val.), už kurio padarymą jam šiuo metu įsiteisėjusiu 2025 m. vasario 6 d. nutarimu taip pat paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda, kuri šiuo metu sumokėta, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 28 d. iki 2025 m. gegužės 27 d. Maža to, 2025 m. vasario 21 d. E. A. padarė ir dar vieną administracinį nusižengimą, susijusį su KET pažeidimu, t. y. vairuodamas automobilį įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui ir už tai jam buvo paskirta administracinė nuobauda, kuri šiuo metu sumokėta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį E. A.. Taigi administracinio nusižengimo byloje apygardos teismas nenustatė jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Institucijai ar pirmosios instancijos teismui, dėl kurių E. A. turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Visos šios aplinkybės, priešingai nei akcentuojama apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jų kiekis ir sistemiškumas, rodo, kad E. A. nėra drausmingas eismo dalyvis, linkęs laikytis saugaus elgesio kelyje taisyklių. Duomenys apie ankstesnius E. A. baustumus, charakterizuoja jį kaip itin nedrausmingą eismo dalyvį ir leidžia daryti išvadą, kad E. A. padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinis ir vienkartinis, E. A. yra linkęs nepaisyti teisės aktais įtvirtintų, ypatingai su eismo dalyvių elgesiu susijusių, privalomų elgesio taisyklių. Akivaizdu, kad anksčiau skirtos nuobaudos, nesusijusios su teisės vairuoti transporto priemones apribojimu, jam teigiamos įtakos neturėjo ir jis 2024 m. rugsėjo 1 d. padarė administracinį nusižengimą, už kurį ir buvo skirta administracinio poveikio priemonė. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, dėl kurių nebuvo tenkintas pareiškėjo E. A. atstovės skundas.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Institucija, nustatydama administracinio poveikio priemonės terminą, tiek apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjo atstovės skundą, vertino visas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į gana pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybės nešvelnina nei viena skunde nurodyta aplinkybė, akivaizdu, kad pareiškėjas E. A. neįvertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių, nors privalėjo tai padaryti. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
15. Nagrinėjamu atveju teigti, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino aplinkybių (reikalingumas artimųjų gerovės rūpinimuisi, asmeniniams poreikiams ar kt.) išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, taip pat nėra teisinio pagrindo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo šeimos ar artimųjų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Pareiškėjo atstovė apeliaciniame skunde prašo įvertinti ir pareiškėjo darbo pobūdį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjo E. A. užimamos pareigos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, dėl to, nėra pagrindo spręsti, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės apeliantas neteks darbo ar juo labiau, jam terminuotam laikui netekus teisės vairuoti transporto priemones, teks atleisti visus įmonės darbuotojus. Pareiškėjas E. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu savo darbo funkcijas, susijusias su nuvykimu į darbovietės padalinį kitame mieste, gali pavesti kitam atsakingam asmeniui, susitikimus su klientais ir partneriais organizuoti nuotoliniu būdu ar telefonu, ar jiems atvykstant į pareiškėjui patogią vietą, kreiptis pagalbos į artimuosius, draugus arba pasisamdyti papildomą darbuotoją – vairuotoją. Suprantama, kad tai sukels ženklius nepatogumus, reikš finansines išlaidas, tačiau pažeidėjas turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, jog paskirta administracinio poveikio priemonė, kuri nėra paskirta neapibrėžtam laikotarpiui, o minimaliam – trijų mėnesių laikotarpiui, turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo artimųjų įprastam gyvenimui. Kita vertus, paskirta administracinio poveikio priemonė netrukdo apeliantui dirbti kitokio pobūdžio darbo. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad net ir atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas tiesiogiai siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pareiškėjas E. A., prieš darydamas minimą administracinį nusižengimą, privalėjo numatyti visas galimas neigiamas savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, kad tų pasekmių būtų išvengta. Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas savo šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais, savo ir jų gerove, turi būti itin atidus bei rūpestingas ir iš anksto numatyti savo elgesio pasekmes, vertinti jų pavojingumą ir galimus neigiamus padarinius, kurie kiltų atliekant vienokius ar kitokius veiksmus. Apeliaciniame skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, suteikiančiomis galimybę E. A. taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.
16. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo atstovės skunde nurodomi apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo bylose Nr. eAN2-1-1058/2025, eAN2-15-493/2025 nelaikyti precedentais pareiškėjo atžvilgiu, kadangi vienu atveju teismas, įvertinęs pažeidėjo asmenybę (sistemingai nepažeidinėjo KET taisyklių, nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis), jo darbinę veiklą (vykdė individualią – taksi – veiklą) ir šeiminę padėtį (prižiūri senyvo amžiaus neįgalią mamą), sprendė, kad nebūtų teisinga bei proporcinga nuobauda, todėl paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpino iki vieno mėnesio, kitu atveju – teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko interesus (sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo su vaiko motina buvo nustatyta su pareiškėjo, jų gyvenamoji vieta yra kaimo vietovėje, lanko pagrindinę mokyklą) ir paties pareiškėjo asmenybę (per penkerius metus padarė tik vienintelį administracinį nusižengimą dėl kurio ir buvo nagrinėjamas skundas, tarnauja, darbdavio charakterizuojamas teigiamas), sprendė, kad specialiosios teisės atėmimo minimaliam terminui taikymas, įvertinus pažeidėjo asmenybę, jo šeiminę padėtį (vienas augina mažametį sūnų, kuris yra moksleivis, lanko ugdymo įstaigą, kuri su gyvenamąja vieta nesutampa), darbinę veiklą (transporto priemonės vairavimas tiesiogiai susijęs su vykimu į tarnybą), taip pat tai, kad padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, nebūtų teisinga bei proporcinga nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors teismų praktikos formavimas yra viena iš aukštesnės instancijos teismų funkcijų, visgi Lietuvos Respublikos teismų įstatyme yra įtvirtinta, jog teismai, priimdami spendimus atitinkamų kategorijų bylose yra saistomi ne tik savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių suformuotų analogiškose ar panašaus pobūdžio bylose, tačiau žemesnės instancijos teismai yra saistomi būtent aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, precedento galią, saistančią tiek patį kasacinės instancijos teismą, tiek kitus bendrosios kompetencijos teismus, turi būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniai sprendimai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs individualią teisinę situaciją ir lygindamas faktines bylų aplinkybes, neprivalo priimti analogiško net ir tam pačiam apygardos teismui, procesinio sprendimo. Todėl nagrinėjamu atveju, nors ir esant panašioms faktinėms aplinkybėms, tačiau skirtingoms administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų teisinėms situacijoms, skunde paminėtais procesiniais sprendimais kaip precedentais nesivadovautina.
17. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik pareiškėjo E. A. pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
18. Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad E. A. Institucijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu paskirta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi palikta nepakeista administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. A. atstovės apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį nepakeistą ir E. A. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.