Vilniaus apygardos teismo nutartis, eAN2-1-1058/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-06
Bylos Nr.: eAN2-1-1058/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01572-2024-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas: V. C.
Advokatai: Pavelas Borkovskis

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-1-1058/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01572-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui G. V.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam V. C. (V. C.) ir jo atstovui advokatui Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovski),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. C. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties, kuria netenkintas V. C. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiosios tyrėjos M. K. 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-22121-2024.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. K. 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-22121-2024 V. C. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. birželio 14 d. 11.34 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1. Tokiais savo veiksmais V. C. pažeidė KET 140.1, 140.7 punktus. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu V. C. paskirta administracinė nuobauda – 170 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartimi V. C. skundas dėl Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-22121-2024 netenkintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. C. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį; 2) pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. l0-ANR_N-22121-2024 ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, kitą nutarimo dalį paliekant nepakeistą; 3) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka – į teismo posėdį kviesti pareiškėją A. K. ir iš jo pareikalauti pateikti registratoriaus vaizdo įrašą prieš pradedant atlikti jo automobilio lenkimą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucija pažeidė teisingo proceso principą, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių nustatant bylai svarbias aplinkybes, nepatikrino apelianto aiškinimų apie kito vairuotojo veiksmus, kurie privertė jį daryti lenkimo manevrą, nekvietė pareiškėjo, neišreikalavo registratoriaus vaizdo įrašo iki lenkimo pradžios, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių. Be to, apylinkės teismas tinkamai nepatikrino Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nekvietė pareiškėjo, neišreikalavo vaizdo įrašo, apsiribojo esamo vaizdo įrašo fragmento, kuriame užfiksuotas tik pats automobilio lenkimo momentas, vertinimu. Apeliantas pripažįsta, kad padarė KET pažeidimą, tačiau pabrėžia, kad KET reglamentuoja eismo dalyvių privalomumą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nevertino, dėl kokios priežasties kitas vairuotojas galimai tyčia sudarė kliūtį jo automobiliui ir taip išprovokavo lenkimo manevrą, nepatikrino Institucijos nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo ir neišaiškino kiekvienos bylos aplinkybės, t. y. Institucija ir apylinkės teismas apelianto kaltę grindė išimtinai vaizdo įrašu.

3.2. Nesutinkama su skundžiamoje nutartyje pateikta išvada, kad lenkiamo automobilio vairuotojas nesudarė apeliantui jokių prielaidų lenkimo manevrą pradėti ir baigti pažeidžiant KET reikalavimus. Akcentuojama, jog teismo posėdžio buvo aiškinama, kad vairuotojas mažino greitį iki 20 km/h, po to – iki 10 km/h ir iki beveik sustojimo. Apeliantas nesuprato, kas vyksta kelyje, ir galvojo, kad galimai automobilis sugedo, todėl pradėjo lenkimo manevrą, išvažiavo į kitą eismo juostą. Būtent tuomet automobilio vairuotojas pradėjo didinti greitį iki 40-43 km/h ir apeliantas baigė lenkimo manevrą – tai ir yra užfiksuota vaizdo įraše. Nepaisant to, vaizdo įraše matomas tik lenkimo manevras, todėl, nustatant aplinkybes, svarbu išreikalauti įrašą ir nustatyti, kaip apeliantas važiavo paskui šį automobilį iki lenkimo, kokiu momentu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kiek laiko ja važiavo, ar kito automobilio vairuotojas tyčia didino greitį ir taip sudarė kliūtį užbaigti lenkimą. Suprantama, kad net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad kito automobilio vairuotojas tyčia mažino greitį prieš jo automobilį ir jam išvažiavus į kitą eismo juostą tikslu lenkti padidino greitį iki 43 km/h, tai nepašalintų apelianto atsakomybės už KET pažeidimą, tačiau leistų tinkamai įvertinti jo veiksmų priežastis, pavojingumo laipsnį bei parinkti nuobaudą.

3.3. Pastebima, kad iš pareiškėjo pateikto policijai itin trumpo 7 sekundžių vaizdo įrašo matyti, jog jis didino automobilio važiavimo greitį nuo 42 km/h (11.34.12 val.) iki 43 km/h (11.34.14 val.). Daroma išvada, kad iš dalies ir ši aplinkybė patvirtina apelianto aiškinimus, jog tuo metu, kai išvažiavo į kitą eismo juostą, vairuotojas pradėjo didinti greitį. Vis tik, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai ir vadovaudamasis vien vaizdo įrašu padarė nepagrįstą išvadą apie situaciją kelyje. Apelianto įsitikinimu, šis įrašo epizodas rodo tik tai, kad lenkė kitą automobilį, važiavusį 42-43 km/h, o kokia situacija kelyje buvo iki lenkimo pradžios, liko nenustatyta.

3.4. Apeliaciniame skunde sutinkama su skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija, kad pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas nesudaro pagrindo švelninti nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Apeliantas supranta, kad už įvykdytą nusižengimą turi būti nubaustas, o taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą prioritetas teikiamas visuomenės interesui, tačiau akcentuoja konstitucinio proporcingumo principą bei nuobaudos individualizavimą. Pripažįsta, kad praeityje buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau šiurkščių KET pažeidimų niekada nepadarė, nors turi (duomenys neskelbtini) metų vairuotojo darbo ir (duomenys neskelbtini) metų taksi vairuotojo stažus. Taigi automobilį vairuoja beveik kiekvieną dieną. Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino nusižengimo padarymą bei gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino, kad apeliantas yra neįgalus asmuo, jo darbingumas – (duomenys neskelbtini) procentų, dėl ligos judėjimas yra apsunkintas. Neįgaliai mamai nustatytas specialiųjų poreikių vidutinis lygis, ji gyvena atskirai nuo apelianto, turi ja pasirūpinti. Neginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ši aplinkybė egzistavo pažeidimo metu ir apeliantas turėjo tai tinkamai įvertinti, ko nepadarė, tačiau pareiga rūpintis mama išliko – atsižvelgiant į tai, kad ji gyvena 10 km atstumu nuo apelianto namų, be teisės vairuoti transporto priemones tai bus daryti itin sunku.

3.5. Apelianto įsitikinimu, padaryto nusižengimo aplinkybės, jo pavojingumo laipsnis, asmenybė, vairavimo stažas ir šiurkščių KET pažeidimų praeityje nedarymas rodo, kad nuobaudos tikslai tikrai gali būti pasiekti apsiribojant bauda ir neskiriant administracinio poveikio priemonės. Pastebima, kad tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, ištisinės linijos kirtimas buvo padarytas atsitiktinai, o ne sistemingai pažeidinėjant teisės aktų reikalavimus. Prašoma įvertinti visas aplinkybes, o būtent tai, kad priekyje važiavęs automobilio vairuotojas išprovokavo pažeidimą, jį aplenkė važiuodamas apie 40-42 km/h greičiu, o jokių piktybiškų paskatų ar abejingo požiūrio į nustatytas elgesio taisykles neturėjo. Taigi administracinio poveikio priemonė gali būti neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad poveikio priemonės taikymas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes dėl to galimai kilsiantys padariniai bus neproporcingi apelianto asmenybei, profesijai, neįgalumui, ilgam vairavimo stažui, taip pat ir padarytam administraciniam nusižengimui, įvertinus jo atsitiktinį aspektą bei visas jo padarymo aplinkybes.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodoma, kad apeliaciniame skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurių Vilniaus miesto apylinkės teismas nebūtų žinojęs ir nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Atstovo teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir apelianto skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą, teisėtą nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos stovi kelio ženklas, t. y. greičio apribojimas 40 km/val. Visoje (duomenys neskelbtini) gatvėje iki sankryžos yra ištisinė linija. Kiek atsimena, automobilis „Volvo“ jį tvarkingai aplenkė, parodė posūkius ir nuvažiavo. Tuo metu jis (liudytojas) važiavo apie 40 km/val. greičiu. Prieš „Volvo“ lenkimą nebuvo sulėtinęs greičio. Automobilyje yra vaizdo registratorius, jis rodo greitį. Nemano, kad jo greitis buvo drastiškai mažas (20 km/val.), t. y. toks, kad trukdytų lenkimui. E.policija neleidžia įkelti didesnės apimties negu 30 Mb ar 32 Mb vaizdo įrašo, todėl ir įkėlė tai, kas yra svarbiausia, t. y. kad matytųsi kelio ženklas.. Vaizdo įrašą iki lenkimo pateikti galimybės neturi, nes vaizdo registratorius veikia principu, jog įrašo ir tai, kas nereikalinga, ištrina ir vėl įrašo ant viršaus. Tuo atveju jis paėmė tokią įrašo dalį, kurios jam reikėjo, ir pateikė policijai nemanydamas, kad didesnės apimties vaizdo įrašas gali turėti įtakos. Taigi jis pateikė lenkimo momentą, t. y. savo padėtį, kai prasidėjo lenkimas, ir vairuotojo manevravimo vaizdo įrašą jį lenkiant ir nuvažiuojant nuo jo. Nurodė esąs labai pilietiškas, dirba (duomenys neskelbtini), užtikrina ne tik viešąją tvarką, bet ir saugų eismą.

6. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. C. prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais, taip pat pažymėjo, kad be teisės vairuoti transporto priemones jam bus sunku gyventi. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. C. atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti nurodydamas, kad liudytojas negalėjo pateikti vaizdo registratoriaus įrašo, nes jeigu jis iš tikrųjų tyčia stabdė, tokie veiksmai pagal analogiją baudžiamajame procese galėtų būti vertinami kaip provokacija. Be to, nagrinėjamu atveju pripažįstama, jog buvo padarytas administracinis pažeidimas, tačiau įvertinus pažeidimą ir V. C. asmenybę (yra neįgalus, jo mama gyvena už 10 km, ji taip pat turi neįgalumą ir jai reikalinga priežiūra, jis (duomenys neskelbtini) metų dirba taksi vairuotoju, ir nors yra padaręs KET pažeidimų, bet per visus vairavimo metus nei karto nevairavo girtas, chuliganiškai, neviršijo greičio), yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir V. C. palikti tik administracinę nuobaudą – baudą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. C. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. C. apeliaciniame skunde iš esmės neginčija savo kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, taip pat neginčija ir už šį pažeidimą jam paskirtos 170 EUR dydžio baudos, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams, ir prašo šios administracinio poveikio priemonės visiškai neskirti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina administracinio poveikio priemonės individualizavimo aspektu.

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 EUR. ANK 420 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

9. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-22121-2024 V. C. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartimi V. C. skundas dėl Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo atmestas konstatuojant, kad administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo trumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, V. C. apeliacinio skundo argumentus bei proceso dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, kad apeliantui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams nelaikytinas proporcingu padarytam nusižengimui. Apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip poveikio priemonės, tikslai gali būti pasiekti paskyrus trumpesnį terminą nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus.

10. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

12. Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. C. neneigia Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavęs automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodo, kad buvo išprovokuotas atlikti lenkimą. Iš apeliacinio skundo turinio, kaip ir iš skundo pirmosios instancijos teismui, matyti, kad V. C. į teismo posėdį prašė iškviesti A. K. ir iš jo pareikalauti pateikti registratoriaus vaizdo įrašą prieš pradedant atlikti jo automobilio lenkimą. ANK 645 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis procesas (dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų) vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis aptartomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas, administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, atlikdamas dalinį įrodymų tyrimą ir liudytoju apklausdamas apelianto nurodytą asmenį – A. K.. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos stovi kelio ženklas, t. y. greičio apribojimas 40 km/val., o visoje (duomenys neskelbtini) gatvėje iki sankryžos yra ištisinė linija. Patikino, kad prieš automobiliui „Volvo“ jį aplenkiant, nebuvo sulėtinęs greičio, taip pat nurodė nemanantis, kad jo greitis buvo drastiškai mažas (20 km/val.), t. y. toks, kad trukdytų eismui. Vaizdo įrašą iki lenkimo pateikti galimybės neturi, nes vaizdo registratorius veikia principu, jog įrašo ir tai, kas nereikalinga, ištrina ir vėl įrašo naujus įrašus. Tad šiuo atveju parinko, jo manymu, reikšmingiausią vaizdo registratoriaus įrašo dalį ir ją įkėlė, t. y. vaizdo įrašu pateikė savo padėtį, kai prasidėjo lenkimas, ir vairuotojo manevravimo vaizdo įrašą jį lenkiant ir nuvažiuojant nuo jo. Šio įrašo nėra išsaugojęs ir todėl teismui ilgesnės važiavimo atkarpos įrašo pateikti negali.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. C. apeliacinio skundo motyvus, byloje surinktų įrodymų visumą, apelianto iškeltą įvykio versiją, taip pat kitą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, bei atlikęs dalinį įrodymų tyrimą – apklausęs liudytoją A. K., daro išvadą, jog V. C. apeliacinio skundo argumentai dėl išprovokuoto jo elgesio nėra pagrįsti. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio A. K. pateikto vaizdo registratoriaus 7 sekundžių vaizdo įrašo matyti, kad liudytojas V. C. lenkimo metu važiavimo greitį didino nuo 42 km/h (11.34.12 val.) iki 43 km/h (11.34.14 val.), t. y. iš esmės važiavo stabiliai. Tuo atveju, jei kaip nurodo apeliantas, jo lenkimo momentu liudytojas būtų ženkliai didinęs greitį, jo automobilio spidometras net ir per tokį trumpą laiką rodytų didesnį greitėjimą. Šiuo atveju V. C. daromo manevro metu A. K. palaikė iš esmės vienodą greitį – tiek apeliantui pradėjus jį lenkti, tiek ir baigiant. A. K., kurio darbinė veikla apima ne tik viešosios tvarkos užtikrinimą, bet ir saugų eismą, apeliacinės instancijos teisme būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad prieš „Volvo“ vairuotojui pradedant lenkimą, jis nebuvo sulėtinęs greičio, t. y. neprovokavo. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas būtų šališkas, suinteresuotas apkalbėti ar duoti V. C. kaltinančius parodymus. Taigi apeliacinės instancijos teismas netikėti jo parodymais, o taip pat ir spręsti dėl galimai buvusios A. K. provokacijos, neturi pagrindo.

14. Skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartyje nurodyta, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, taip pat nuobaudos keliami tam tikri nepatogumai (negalės tinkamai pasirūpinti sunkiai sergančia mama), savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, vis tik, apygardos teismo vertinimu nurodytas skundžiamos nutarties argumentas yra pernelyg lakoniškas ir šiuo atveju nevisiškai atitinka teisingumo principą. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti ir įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su padarytu administraciniu nusižengimu ir pažeidėjo asmenybe, t. y. kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

15. Neabejotina, kad V. C. padarytas nusižengimas vertintinas kaip vienas pavojingesnių administracinių teisės nusižengimų, galinčių sukelti pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. V. C. manevravimas kelyje, t. y. transporto priemonės lenkimas draudžiamoje vietoje, nebuvo agresyvus ar piktybiškas, jis avarinės situacijos nesukėlė, jokie žalingi padariniai dėl padaryto pažeidimo nekilo, nei žmonės, nei kitos transporto priemonės nenukentėjo, eismas nebuvo sutrikdytas, kitų transporto priemonių kelyje apskritai nebuvo.

16. Pažeidėjo asmenybė taip pat laikytina mažesnio pavojingumo. Anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą V. C. nebuvo baustas, dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nors V. C. praeityje buvo kelis kartus baustas už KET pažeidimus, tačiau jo padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenų matyti, kad iš viso buvo registruoti 5 administraciniai nusižengimai, o paskutinis iš jų buvo padarytas 2023 m. gruodžio 21 d. dėl transporto priemonės palikimo stovėti prie ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos arčiau nei 3 m. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad V. C. yra piktybinis KET pažeidėjas, kuris sistemingai ir nuolatos pažeidinėja šias taisykles, bei manyti, jog nagrinėjamu atveju jam inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo šiam asmeniui būdingo elgesio modelio pavyzdys.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad V. C. nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią – taksi – veiklą. Taigi akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemones V. C. yra itin reikšminga siekiant tęsti darbinius santykius, kurie yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Be to, apelianto teigimu, jis taip pat prižiūri ir neįgalią mamą, kuriai yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ji gyvena 10 km atstumu nuo apelianto namų, o iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad V. C. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. Išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog V. C. paskirtas specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams yra neproporcingas ir neadekvatus jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai. Sutiktina, kad V. C. žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia teise naudojosi neatsakingai, tačiau įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad V. C. nuo pat pradžių pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsižvelgiant į apeliantą charakterizuojančius duomenis, spręstina, jog visuma išdėstytų aplinkybių turi būti vertinamos V. C. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, specialiosios teisės atėmimo, nors ir minimaliam terminui, taikymas, įvertinus pažeidėjo asmenybę, jo darbinę veiklą (transporto priemonės vairavimas tiesiogiai susijęs su darbine veikla) ir šeiminę padėtį (prižiūri senyvo amžiaus neįgalią mamą) nebūtų teisinga bei proporcinga nuobauda.

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, proporcingumo ir teisingumo principai nebus nepažeisti pritaikius V. C. ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki mažesnio nei sankcijoje nustatytas minimalus – 1 mėnesio. Atsižvelgiant į V. C. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui nei numatytas ANK 420 straipsnio 6 dalyje, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, nes padarytas nusižengimas neabejotinai yra pavojingas, o duomenys apie V. C. administracinį baustumą neleidžia daryti išvados apie jo išimtinai nepriekaištingą KET reikalavimų laikymąsi praeityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. C. (V. C.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį: vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. K. 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-22121-2024 V. C. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. K. 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą palikti nepakeistus.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Giedrė Telksnienė