Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. A. (toliau – ir pareiškėjas, ir apeliantas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria T. A. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-20530-2024 administracinio nusižengimo byloje, ROIK: 24253009112, pakeitimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20530-2024 administracinio nusižengimo byloje T. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad kelyje (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 23 d. 17.14 val., vairavo transporto priemonę ir lenkė tapačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę liniją atkarpoje pažymėta kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 140.6, 140.7, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimą jam skirta administracinė nuobauda – 170,00 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto T. A. skundas tenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Apeliaciniame skunde padaryto nusižengimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas nėra keliamas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. A. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Nagrinėjamoje byloje T. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje (Kelių eismo taisyklėse nustatytas draudimas lenkti), už kurio padarymą šio straipsnio sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų dydžio bauda, kartu ANK 420 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

9. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

11. Nagrinėjamu atveju T. A. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis pirmiau (tai yra šios nutarties 1-ame punkte) nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę ir lenkė tapačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę liniją atkarpoje pažymėta kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, šiais savo veiksmais pažeisdamas KET 140.6, 140.7, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas T. A. neneigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių pagrindu prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio nusižengimo priemonę arba jos iš viso neskirti.

12. Pareiškėjo skundą išnagrinėjęs apylinkės teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pakankamai išskirtinių aplinkybių, leidžiančių, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti pareiškėjui administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos taikymo terminą šioje administracinio nusižengimo byloje nėra. Vis tik, apygardos teismo vertinimu, nurodytas skundžiamos nutarties argumentas yra pernelyg lakoniškas ir šiuo atveju nevisiškai atitinka teisingumo principą. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti ir įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su padarytu administraciniu nusižengimu ir pažeidėjo asmenybe, t. y. kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

13. Neabejotina, kad T. A. padarytas nusižengimas vertintinas kaip vienas pavojingesnių administracinių teisės nusižengimų, galinčių sukelti pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. T. A. manevravimas kelyje, t. y. transporto priemonės lenkimas draudžiamoje vietoje, nebuvo agresyvus ar piktybiškas, jis avarinės situacijos nesukėlė, jokie žalingi padariniai dėl padaryto pažeidimo nekilo, nei žmonės, nei kitos transporto priemonės nenukentėjo, eismas nebuvo sutrikdytas.

14. Pažeidėjo asmenybė taip pat laikytina mažesnio pavojingumo. Anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą T. A. nebuvo baustas, dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Iš 2024 m. spalio 7 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad per minėtą laikotarpį apeliantas padarė tik vienintelį šiuo atveju aktualų administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 23 d. padarytas administracinis nusižengimas, kaip ir teigiama apeliaciniame skunde, yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir, kad T. A. nėra piktybinis KET pažeidėjas, kuris sistemingai ir nuolatos pažeidinėja šias taisykles, bei manyti, jog nagrinėjamu atveju jam inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo šiam asmeniui būdingo elgesio modelio pavyzdys.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad su apeliaciniu skundu pateikti duomenys patvirtina, jog teismo sprendimo pagrindu pareiškėjo nepilnamečio sūnaus D. A., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo su šio vaiko motina yra nustatyta su T. A.. Pareiškėjas su sūnumi gyvena kaimo vietovėje – (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde nurodyta, kad sūnus D. lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę. T. A. yra dirbantis – nuo (duomenys neskelbtini) metų tarnauja (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Gyvenamoji ir darbo vietos nesutampa, todėl, pasak apelianto, nuvykimui į tarnybos vietą yra ypatingai svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Taigi akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemones T. A. yra itin reikšminga tiek siekiant užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesus, tiek siekiant tęsti darbinius santykius, kurie yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Pastebėtina, kad su darbine veikla susijusios pajamos pareiškėjui būtinos tiek jo paties poreikių tenkinimui, tiek su juo gyvenančio nepilnamečio sūnaus poreikių užtikrinimui. Be to, iš skundo turinio matyti, kad T. A. turi kreditorinių įsipareigojimų, susijusių su būsto paskolos sutartimi.

16. Išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog T. A. paskirtas specialiosios teisės atėmimas 3 (trims) mėnesiams yra neproporcingas ir neadekvatus jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai. Sutiktina, kad T. A., žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia teise naudojosi neatsakingai, tačiau įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad T. A. nuo pat pradžių pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsižvelgiant į apeliantą charakterizuojančius duomenis, spręstina, jog visuma išdėstytų aplinkybių turi būti vertinamos T. A. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios ir visa apimtimi eliminuojančios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, specialiosios teisės atėmimo, nors ir minimaliam terminui, taikymas, įvertinus pažeidėjo asmenybę, jo šeiminę padėtį (vienas augina mažametį sūnų, kuris yra moksleivis, lanko ugdymo įstaigą, kuri su gyvenamąja vieta nesutampa), darbinę veiklą (transporto priemonės vairavimas tiesiogiai susijęs su vykimu į tarnybą), taip pat tai, kad padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, nebūtų teisinga bei proporcinga nuobauda.

17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, proporcingumo ir teisingumo principai nebus nepažeisti pritaikius T. A. ANK 34 straipsnio 6 dalį ir iš viso neskyrus administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgiant į apelianto asmenybę, į tai, kad jam už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinė nusižengimą yra paskirta administracinė nuobauda – 170,00 eurų dydžio bauda, neabejotina, kad net ir neatėmus jam teisės vairuoti transporto priemones, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto T. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį: vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-20530-2024, ROIK: 24253009112, T. A. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo trims mėnesiams už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – neskirti.

Likusioje dalyje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.