Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei V. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

9. Apeliantas esant bylai apeliacinės instancijos teisme pateikė naują įrodymą – advokatų kontoros elektroninį pranešimą A. D. apie Airijoje, Clonmel rajono apylinkės teisme vykstantį procesą dėl išlaikymo sūnui A. S. įsiskolinimo išieškojimo. Pasak ieškovo, šiuo dokumentu A. D. įsipareigojimas mokėti kas mėnesį 100 Eur pripažįstamas tinkamu, kas rodo, kad teismas iš esmės pripažįsta, jog tokią sumą A. D. gali mokėti pagal savo turtinę padėtį ir šiuo metu esančią materialinę jo šeimos situaciją.

10. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai). Atsižvelgiant į nagrinėjimo klausimo esmę, į tai, kad pateiktas įrodymas yra susijęs su sprendžiamu ginču ir jo prijungimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, siekiant tinkamai ir visapusiškai atskleisti bylos aplinkybes ir išnagrinėti apeliacinį skundą, ieškovo pateiktas įrodymas prijungtinas prie bylos.

Dėl vaiko poreikių

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.198 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

12. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-04-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-253-308/2013 nuspręsta priteisti iš A. D. sūnui A. S. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio išmokomis nuo 2013 m. vasario 1 d. iki sūnaus A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) pilnametystės, vaikui išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną atsakovę V. S..

15. Atsakovė pateikė į bylą duomenis apie šalių vaiko poreikius ir nurodė pinigines lėšas, reikalingas šių poreikių tenkinimui. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad vaikui reikalinga apie 8 644,00 Eur suma metams. Pastovi reikalinga suma mėnesiui nurodoma apie 538 Eur neskaičiuojant išlaidų, reikalingų mokslo metams (mokyklinės prekėms, uniformai, pratyboms, ekskursijoms, renginiams). Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su vaikų poreikių patenkinimui nustatyta suma, būtent dalyje dėl komunalinių mokesčių paskaičiavimo. Taip pat nurodo, kad bendra apie 720 Eur suma mėnesiui yra nepagrįstai didelė.

16. Ieškovo teigimu, atsakovės nurodyta komunalinių paslaugų dalis, tenkanti vaikui – 100 Eur per mėnesį, šeimoje gyvena trys asmenys (A., atsakovė ir jos motina), atitinkamai komunaliniai mokesčiai turėtų sudaryti 300 Eur per mėnesį, tuo tarpu iš atsakovės pateiktų išlaidų dokumentų, matyti, kad jie sudaro apie 50 Eur/mėn. Taip pat ieškovas nurodo, kad esant nedidelėms tėvų pajamos – net 1000 Eur metams – nurodytos išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms; augintinio išlaikymo išlaidos nurodytos kaip būtinos vaiko išlaikymo išlaidos. Teisėjų kolegija su šiais ieškovo argumentais sutinka. Susipažinus su atsakovės pateiktų komunalinių mokesčių sąskaitomis matyti, kad jos per mėnesį sudaro apie 35 Eur (UAB „Šilėja“ mokėjimo pranešimas, AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimas už atliekų tvarkymą vienam mėnesiui) vasaros metu. Šią sumą padalinus iš trijų asmenų, vaikui tenkanti dalis sudaro tik apie 12 Eur. Žiemos sezono metu gaunamos sąskaitos iš AB Vilniaus šilumos tinklai turėtų būti didesnės, nes žiemos metu skaičiuojamas mokestis už šildymą. Tačiau ir šaltuoju metų laiku atsakovės nurodoma 100 Eur suma tenkanti vienam asmeniui yra pernelyg didelė. Todėl nėra pagrindo nesutikti su ieškovu, kad vaikui skiriami 100 Eur suma už komunalinius mokesčius yra neadekvati.

18. Atsakovės nurodytos 800 Eur išlaidos drabužiams ir 180 Eur avalynei teismas vertina kaip nepagrįstai dideles. Nors sezoniniai viršutiniai rūbai kainuoja daugiau, jų nėra poreikio pirkti kiekvieną mėnesį, o kiti rūbai nėra brangūs. Tuo labiau, kad šalių turtinė padėtis neleidžia skirti vaikų drabužiams atsakovės nurodytas sumas.

19. Atsakovė taip pat nurodė, kad vaiko atostogoms ir laisvalaikiui skiria 1000 Eur per metus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad šios išlaidos reikalingos vaiko poreikiams ir kokybiško laisvalaikio leidimui. Tačiau tokios išlaidos turėtų būti planuojamos atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Šiuo atveju, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinė padėtį, šios išlaidos turėtų būti mažintinos. Tuo labiau, kad atsakovė yra pateikusi tik apie vasaros metu patirtas išlaidas (muziejų, įvairių parkų lankymas ir pan.).

20. Atsakovės nurodytos išlaidos kiekvieno nepilnamečio vaiko maitinimui (iki 200 Eur per mėnesį) ir 64 Eur maitinimas mokykloje, nors ir nėra visiškai pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su minimaliais kiekvieno asmens poreikiais. Todėl maistui nurodomos išlaidos laikytinos pagrįstomis. Taip pat atsižvelgtina, kad vaikų maitinimas mokyklose ne visais atvejais yra kompensuojamas, todėl mokiniams įprasta duoti smulkių pinigų užkandžiams ar pietums mokykloje įsigyti. Pažymėtina, kad atsakovė yra pateikusi duomenis apie tai, kad pietūs mokykloje kainuoja 2,20 Eur, kas per mėnesį sudaro apie 44 Eur, nors savo išlaidų lentelėje nurodo 64 Eur, kas kelia abejonių dėl šių išlaidų tikslumo. Visas kitas atsakovės nurodytas išlaidos laikytinos pagrįstomis: medicininėms paslaugoms (40 Eur), higienos reikmenims (30 Eur), kirpyklai (10 Eur), telefono kortelės papildymui (10 Eur), vaiko augintinio priežiūrai (50 Eur), būreliui (20 Eur) reikalingos ir būtinos. Be to, ieškovas atskirai jų nekvestionavo.

21. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad šalių vaiko vien būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga beveik 400 Eur per mėnesį suma, o įvertinus kitas išlaidas, jos sudaro apie 450 Eur per mėnesį, kurie reikalingi vaiko poreikiams tenkinti (būtinosios išlaidos ir išlaidos skirtos laisvalaikiui, atostogoms, augintinio priežiūrai).

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 35 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir į atsakovės gaunamą 50 Eur išmoką vaikui iš valstybės biudžeto, teismas daro išvadą, kad šalys savo nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių ir papildomo ugdymo užtikrinimui turi skirti 400 Eur per mėnesį sumą.

Dėl šalių turtinės padėties

23. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

26. Byloje nustatyta, kad ieškovo darbo užmokestis yra nepakitęs ir sudaro apie 300 Eur per savaitę, atitinkamai, esant 20 darbo dienų, 1200 Eur per mėnesį. Ieškovo šeimai pagal Airijoje nustatytą pragyvenimo lygį paskirta socialinė išmoka, kuri šiuo metu sudaro 321 Eur per savaitę. Ieškovas pateikė duomenis apie savo išlaidas, iš kurių matyti, kad šeimai Airijoje yra paskirtas socialinis būstas, už kurį jie moka 105,60 Eur per savaitę. Ieškovas nurodė, kad jo kitos būsto išlaidos: 104 Eur/mėn. elektra, 45 Eur/mėn. šiukšlių išvežimas, 30 Eur/mėn. Internetas, bendros būsto nuomos bei išlaikymo išlaidos sudaro 649 Eur/mėn., maisto išlaidos per mėnesį – 860 Eur, dukterų išlaikymui ugdymo įstaigose per mėnesį reikia skirti ne mažiau 700 Eur. Išlaidos drabužiams, avalynei, higienos prekėms – apie 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Mokyklinės bei papildomo lavinimo M. išlaidos – apie 100 Eur mėnesiui (knygų nuoma mokykloje – 4 Eur, kanceliarinės prekės – 10 Eur, muzikos pamokos mokykloje – 5 Eur, plaukimo pamokos mokykloje – 20 Eur, išlaidos mokyklinėms ekskursijoms, renginiams – 15 Eur). A., kuri šiuo metu lanko darželį, ir namuose augančio D. lavinimo bei ugdymo išlaidos yra 50 Eur abiem vaikams per mėnesį. Nenumatytoms vaikų išlaikymo išlaidoms reikia skirti apie 50 Eur per mėnesį. Be šių išlaidų ieškovas kas mėnesį moka 50 Eur antstolei V. M., kurios kontoroje vykdomas išieškojimas Vaikų išlaikymo fondui. Prie kitų išlaidų ieškovas nurodo paskolos mokėjimą, nes reikėjo lėšų socialinio būsto įrengimui, baldų pirkimui. Atsakovė pateikė duomenis apie gaunamą atlyginimą, kuris sudaro apie 430 Eur per mėnesį, taip pat pajamas iš sezoninių darbų, uogavimo, grybavimo ir pan. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-253-308/2013 nustatyta, kad atsakovės mėnesines pajamas sudarė tik socialinė pašalpa 326 Lt ir išmoka vaikui 97,50 Lt, vidutiniškai – 420 Lt (121,64 Eur) per mėnesį. Taigi, vertinant atsakovės pajamas, matyti, kad jos nuo 2013 metų yra padidėjusios.

27. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo padidėjęs išlaikomų asmenų, kuriems būtina skirti dalį savo pajamų, skaičius yra svarbi aplinkybė sprendžiant išlaikymo pakeitimo klausimą. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-253-308/2013 priėmimo metu buvo atsižvelgta, kad ieškovas turėjo du nepilnamečius vaikus, o šiuo metu ieškovas privalo išlaikyti savo penkis nepilnamečius vaikus. Byloje nustatyta, kad ieškovo darbo užmokestis nuo 2013 metų nėra pasikeitęs. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas yra jauno amžiaus ir esant padidėjusiam išlaikytinų asmenų skaičiui turėtų daugiau dėti pastangų, kad susirastų geriau mokamą darbą. Tačiau iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad ieškovui diagnozuotas artritas, dėl ko ieškovas iš esmės negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Bylos duomenimis, ieškovo išsilavinimas yra vidurinis, kas neturint konkrečios kvalifikacijos apsunkina galimybes susirasti geriau apmokamą darbą. Vertinant CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą ir šiuo metu ieškovo gaunamų pajamų dydį, taip pat šį dydį vertinant ir vaiko poreikių aspektu, spręstina, jog yra pagrindas sumažinti iš ieškovo šalių sūnui priteistą išlaikymą.

28. Ieškovas prašo sumažinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-253-308/2013 iš A. D. priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. S. dydį, nustatant išlaikymą nepilnamečiui sūnui iki 100 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks dydis neatitiktų vaiko poreikių užtikrinimo, o taip pat prieštarautų teismų praktikai. Pažymėtina, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proporcingumo principą, priteisdamas 120 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nurodytoje byloje spręstas išlaikymo padidinimo klausimas; 57 Eur per mėnesį išlaikymas priteistas 2003 m. teismo sprendimu; ieškovė prašė šią sumą padidinti iki 185 Eur per mėnesį; teismų nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi išlaikyti dar po vieną nepilnametį vaiką; atsakovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – 312 Eur; ieškovės – 226,48 Eur; nepilnametės dukters poreikius realiai atitinka mažesnė nei pusė MMA dydžio suma.

29. Kitoje kasacinio teismo byloje, kurioje buvo sprendžiamas priteisto išlaikymo sumažinimo klausimas, buvo nustatyta, kad tėvo, iš kurio priteistinas išlaikymas, pajamas sudaro gaunama netekto darbingumo pensija – apie 183 Eur, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, apribojimai dirbti naktinį, viršvalandinį darbą ir požeminius darbus, turint dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam kas mėnesį perveda po 87 Eur. Kasacinis teismas priteisė iš tėvo 150 Eur per mėnesį išlaikymo dydį jo nepilnamečiui vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

30. Aukščiau nurodytose Kasacinio teismo bylose nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra identiškos ir kiekvienu atveju teismas turi vertinti tiek vaiko poreikius, tiek vaiko tėvų pajamas, turtą, išlaikomų asmenų skaičių. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovo pajamos net ir atsižvelgiant į padidėjusį asmenų skaičių nėra tokios mažos, kad reikėtų iš jo priteisti visiškai minimalų ir vaiko interesų neužtikrinantį išlaikymo dydį, kuris net teismų praktikoje esant prastesnei tėvų turtinei padėčiai nepriteisiamas. Tuo labiau, kad padidėjus iki 3 asmenų ieškovo išlaikomų asmenų skaičiui ieškovas gauna Airijoje 321 Eur dydžio išmokas per savaitę, moka sumažintą mokestį už būstą.

31. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė advokatų kontoros elektroninį pranešimą A. D. apie Airijoje, Clonmel rajono apylinkės teisme vykstantį procesą dėl išlaikymo sūnui A. S. įsiskolinimo išieškojimo. Pasak ieškovo, šiuo dokumentu A. D. įsipareigojimas mokėti kas mėnesį 100 Eur pripažįstamas tinkamu, kas rodo, kad teismas iš esmės pripažįsta, jog tokią sumą A. D. gali mokėti pagal savo turtinę padėtį ir šiuo metu esančią materialinę jo šeimos situaciją. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovo argumentu nesutinka. Iš šio pranešimo matyti, kad sprendžiant dėl išieškojimo buvo vertinama tik ieškovo pateikti duomenys. Tačiau nebuvo įvertinti atsakovės duomenys, vaiko poreikiai ir kiti svarbūs aspektai, kurie yra reikšmingi sprendžiant vaikui teikiamo išlaikymo sumažinimo klausimą. Todėl pateiktas ieškovo įrodymas negali būti vertinamas kaip vienintelis faktorius apsprendžiantis priteistiną iš ieškovo šalių sūnui išlaikymo dydį.

32. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra iš esmės panaši, todėl išlaikymą vaikams šalys turėtų teikti lygiomis dalimis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas savaime negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Papildomai paminėtina ir tai, kad netgi nustačius, jog išlaikymą abu tėvai teikia po lygiai, akivaizdu, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovui nustatyta diagnozė (artritas) taip pat savaime nėra pakankamas pagrindas, spręsti, jog jis turėtų teikti mažesnį nei atsakovė išlaikymą savo sūnui.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio sumažinimo klausimą, vertindamas ieškovo gaunamas pajamas, vaiko poreikius ir padidėjusį ieškovo išlaikytinių skaičių iš dalies netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnį ir jame įtvirtintą proporcingumo principą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį, jį sumažinant. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą sumažinti priteisto išlaikymo dydį tenkinti iš dalies – priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 200 Eur per mėnesį.

34. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

35. Pakeitus priteisto išlaikymo dydį, nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau lieka atsakovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

37. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. liepos 7 d. pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 45,28 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (47 proc.), iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos 24 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsakovei teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo A. D. ieškinį tenkinti iš dalies.

Sumažinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-253-308/2013 iš A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį, priteisiant išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš jo tėvo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 20 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliekant atsakovę V. S., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24 Eur išlaidų už atsakovei V. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).