- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-03
- Bylos Nr.
- eB2-465-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00365-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. G.
- Kategorijos
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Audmina“ pareiškimą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Aboleo“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Aboleo“ iškėlė bankroto bylą, bankroto (nemokumo) administratore paskyrė UAB „Audmina“ (toliau – ir nemokumo administratorė) (nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 11 d.). Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (patikslintas 2022 m. kovo 8 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimis). Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB „Aboleo“ pripažinta likviduotina dėl bankroto.
2. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi priėmė bankrutavusios UAB „Aboleo“ nemokumo administratorės prašymą UAB „Aboleo“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nustatyti A. G. kaip kaltą asmenį, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė UAB „Aboleo“ tyčinį bankrotą, apriboti BUAB „Aboleo“ buvusio vadovo A. G. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atlikto operatyvaus patikrinimo metu (patikrinimas pradėtas 2021 m. rugsėjo 14 d., baigtas 2022 m. kovo 23 d.) nustatyta, kad pagal 2020 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. KOM-1 vadovas A. G. buvo komandiruotas į Ispaniją, Geroną nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. liepos 30 d., komandiruotės tikslas – bendradarbiavimo sutarčių pasirašymas. Tam tikslui 2020 m. liepos 14 d. iš kasos A. G. kaip atskaitingas asmuo paėmė 89 000 Eur, nors per gegužės mėn. kaip atskaitingas asmuo buvo gavęs 28 000 Eur, per birželio mėn. 107 651,89 Eur, per liepos mėn. 52 234,40 Eur, kurių nepanaudojo. Iš viso grynųjų pinigų likutis pas atskaitingą asmenį A. G. 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo 276 836,29 Eur. Siekiant išsiaiškinti, kam A. G. išleido gautą pinigų sumą, buvo išsiųstas pranešimas apie numatomą atlikti operatyvų patikrinimą ir prašoma 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus. Nurodytą dieną dokumentai nebuvo pateikti, su vadovu susisiekti telefonu nepavyko. 2021 m. lapkričio 17 d. iš VMI Atrankos ir paramos auditui departamento gauta informacija, kad bendrovė pelno mokesčio deklaracijoje už 2020 metus nedeklaravo 557 463 Eur pardavimo pajamų, galimai siekdama mokestinės naudos;
2.2. iškėlus UAB ,,Aboleo“ bankroto bylą, Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi įpareigojo įmonės vadovą A. G. ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, tačiau vadovas to iki šiol nepadarė;
2.3. UAB „Aboleo“ finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenių registrui teikė tik už 2019 metus, vėliau dokumentų neteikė, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnyje nustatytą pareigą;
2.4. A. G. nevykdė savo kaip vadovo pareigų iki bankroto bylos iškėlimo, tyčiniais veiksmais blogino bendrovės finansinę būklę, teikė apgaulingus duomenis VMI, siekė išvengti mokesčių, galimai sudarinėjo fiktyvius sandorius, nedeklaravo pardavimų, sistemingai nemokėjo mokesčių valstybei; laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo;
2.5. A. G. buvo ne vienos įmonės vadovu - UAB "Autvina, UAB "Lapsta", UAB "Metanora", visos šios įmonės kaip ir UAB ,,Aboleo“ yra bankrutavusios arba likviduotos dėl bankroto.
Atsiliepimas
3. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo nustatytas 14 dienų terminas kreditoriams pateikti informaciją, galinčią turėti reikšmės UAB „Aboleo“ bankroto pripažinimui tyčiniu, suinteresuotam asmeniui A. G. pateikti atsiliepimą į nemokumo administratorės prašymą.
4. Suinteresuotas asmuo A. G. nepateikė atsiliepimo į nemokumo administratorės prašymą UAB „Aboleo“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo
5. 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – ir JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Taigi JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021, 18 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021).
6. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).
7. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1461-1043-2021 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00436-2021-4 ) iškėlė UAB „Aboleo“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 11 d. Tai reiškia, kad UAB „Aboleo“ nemokumo procesas buvo pradėtas (iškelta nemokumo byla) ir prašymas dėl šio juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas galiojant aktualioms JANĮ nuostatoms.
8. Nemokumo administratorė prašyme dėl UAB „Aboleo“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašo įvertinti buvusio UAB „Aboleo“ direktoriaus A. G. veiksmus iki bankroto bylos iškėlimo (dėl 2020 m. gegužės-liepos mėn. A. G. iš kasos nepagrįstai išmokėtų 276 836,29 Eur; bankroto proceso neinicijavimo; 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo, netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo, bendrovės turto ir dokumentų nepateikimo nemokumo administratorei) jau galiojant JANĮ, todėl nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl UAB „Aboleo“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos JANĮ nuostatos.
9. Teismas taip pat pažymi, kad, įvertinus iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ 20 straipsnio normą ir nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią JANĮ 70 straipsnio normą, reglamentuojančias tyčinį bankrotą, matyti, kad esminių normų skirtumų, lemiančių tyčinio bankroto apibrėžties ir (ar) jų požymių skirtingą taikymą, nėra, todėl teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, vadovaujasi ir aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota galiojant ĮBĮ.
Dėl UAB „Aboleo“ nemokumo momento nustatymo
10. Apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą. Tik nustačius konkretų nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-781/2020).
11. Nemokumo sąvoka yra apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas yra būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Aboleo“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. balandžio 4 d., jos direktoriumi nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2020 m. sausio 14 d. buvo L. Č., nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. I. K., nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. A. J., nuo 2020 m. gegužės 26 d. A. G., kuris nuo 2020 m. gegužės 26 d. taip pat buvo ir UAB „Aboleo“ vieninteliu akcininku.
13. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1461-1043/2021 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00436-2021-4) iškėlė UAB „Aboleo“ bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 11 d.), kurią inicijavo kreditorė VMI. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje konstatavo, kad 2019 m. balanso duomenimis bendrovė ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikio turto turėjo už 2 500 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 0 Eur. Nuo 2020 metų bendrovė neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Viešų registrų duomenimis įmonė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Aboleo“ iškėlimo VMI pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės mokestinė nepriemoka yra 135 979,60 Eur. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, apdraustųjų asmenų bendrovėje nėra nuo 2020 m. lapkričio 1 d., todėl teismas padarė išvadą, kad bendrovė nevykdo ūkinės veiklos, negauna ir ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Iš Antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0176/21/00148 dėl 13 254,17 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI naudai, šis sprendimas buvo perduotas vykdyti antstolei N. B.; vykdomoji byla Nr. 0036/21/00048 dėl 121 485,34 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI naudai. VMI 2020 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-63654 išieškoti 121 485,34 Eur mokestinę nepriemoką iš atsakovės, šis sprendimas buvo perduotas vykdyti antstolei A. A.
14. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad įmonės veiklos laikotarpiu buvo pateiktas balansas, faktiškai apimantis pirmųjų nepilnų veiklos metų (9 mėn.) laikotarpį po įmonės įsteigimo - nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 2500 Eur vertės trumpalaikį turtą - pinigus ir pinigų ekvivalentus. Bankroto bylą inicijavusi kreditorė VMI pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aboleo“ nurodė, kad bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo 135 979,60 Eur, iš kurių 497,60 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) ir 27 Eur delspinigiai bei 128 516 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) ir 6 939 Eur delspinigiai. Nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. bendrovei nesumokėjus GPM ir šio mokesčio delspinigių už 2020 m. kovo – rugsėjo mėn. bei PVM ir delspinigių už 2020 m. balandžio – liepos mėn., rugsėjo – spalio mėn. Iš VMI pateikto balanso duomenų matyti, kad UAB „Aboleo“ nuo 2020 m. birželio mėn. susidūrė su finansiniais sunkumais - pradėjo sistemingai nevykdyti mokestinės prievolės mokėti PVM, taip pat nuo 2020 m. birželio mėn. nebemokėjo už suteiktas paslaugas UAB „Bitė Lietuva“. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė jau 2020 m. birželio mėnesį neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais ir sudaro pagrindą išvadai, jog pagal JANĮ nustatytus nemokumo kriterijus UAB „Aboleo“ nemokia tapo 2020 m. birželio mėn.
15. Pažymėtina ir tai, kad nustačius UAB „Aboleo“ nemokumo momentą 2020 m. birželio mėn., nemokumo administratorės argumentai dėl bankroto bylos nesavalaikio iškėlimo, kaip tyčinio bankroto požymio, tapo neaktualūs, nes 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, tokio tyčinio bankroto požymio neliko.
Dėl tyčinio bankroto požymių
16. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020).
18. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tik pavyzdinis tyčinio bankroto požymių sąrašas, kuris nėra išsamus. Taigi, bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu nustačius vieną ar kelis šio straipsnio antroje dalyje įtvirtintus požymius, taip pat ir esant kitokiems, straipsnyje nenurodytiems požymiams, jei kartu nustatoma ir tyčinio blogo valdymo, sukėlusio nemokumą, sąlyga (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
19. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti šie tyčinio bankroto požymiai: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
20. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė prašymą UAB „Aboleo“ bankrotą pripažinti tyčiniu iš esmės grindžia JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatytais požymiais – nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių sudarymu; kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą apribojimu; apgaulingu ar aplaidžiu juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymu; 2020 m. finansinės atskaitomybės neteikimu Juridinių asmenų registrui; savalaikiu UAB „Aboleo“ bankroto neinicijavimu; juridinio asmens valdomo ir naudojamo turto, dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitos juridinio asmens informacijos, susijusios su jo veikla neperdavimu nemokumo administratorei (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktai).
21. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra įmonės sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
22. Nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais galėtų būti pripažįstami tokie sandoriai, kurių vykdymas reikštų nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo sudarant ekonomiškai nenaudingus sandorius ir įmonės nemokumo arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą.
23. Sutiktina su nemokumo administratore, kad VMI atlikto operatyvaus patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad A. G. 2020 m. gegužės-liepos mėn. iš bendrovės kasos iš viso buvo išmokėta 276 836,29 Eur suma, kurių atskaitingas asmuo bendrovės veikloje nepanaudojo, taip pabloginant jos finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu bendrovė turėjo mokestinių ar kt. įsiskolinimų, kurie nuolat didėjo, grynųjų pinigų išmokėjimas A. G. šių pinigų nepanaudojant įmonės veikloje apribojo arba panaikino kitų kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
24. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. įsiteisėjusiu nutarimu A. G. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur baudą. Teismas šioje byloje nustatė, kad A. G. nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2021 m. liepos 20 d., būdamas UAB „Aboleo“ vadovu, ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad ji neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei bei savivaldybių biudžetams, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. liepos 17 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tai yra 2020 m. liepos 14 d. išmokėjo 89 000 Eur sau, 2020 m. liepos 17 d. išmokėjo 5 000 Eur V. M., todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – VMI interesus, kai VMI 2020 m. liepos 14-17 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė
25. Pažymėtina, kad pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat akcentuojamas ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas pagrindas, t. y. juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
26. Bankrotas gali būti pripažįstamas tyčiniu šiuo pagrindu, kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
27. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
28. Kai buhalterinė apskaita tvarkoma aplaidžiai, tyčinio bankroto įrodinėjimo faktas turi savo specifiką, kadangi dalis įrodymų yra prarasti dėl asmenų, galimai atsakingų už tyčinį bankrotą, kaltės. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas, tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris neįvykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos, kad šis turtas egzistuoja arba jo nėra dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl valdymo organų aplaidumo ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014). Priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra preziumuojamas, jei dokumentų trūksta dėl vadovo ar kito suinteresuoto asmens kaltės ir dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta didžioji dalis kreditorių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-79-1120/2022).
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad paskutinis UAB“ Aboleo“ direktorius A. G. nėra įvykdęs Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo, t. y. nemokumo administratorei nėra perdavęs įmonės turto ir dokumentų. Suinteresuotasis asmuo A. G. neteikė teismui atsiliepimo į prašymą dėl UAB „Aboleo“ bankroto pripažinimo tyčiniu, duomenų, dėl kokių priežasčių neperdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentų ir turto. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-534-381/2018).
30. Buvusiam įmonės vadovui nepagrindus, kodėl nemokumo administratoriui neperduotas įmonės turtas ir dokumentai, yra pagrindas spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
31. ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (2, 12 punktai). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi bankroto bylos iškėlimo metu, toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskutinė UAB „Aboleo“ finansinė atskaitomybė Juridinių asmenų registrui pateikta už 2019 m. laikotarpį. Finansinė atskaitomybė už 2020 m. nebuvo pateikta. Minėta, kad įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimas ir pateikimas Juridinių asmenų registrui yra įmonės vadovo pareiga. Šios pareigos nevykdymas rodo, kad įmonė vengė viešinti savo finansinius duomenis. Tai netiesiogiai patvirtina teismo nustatyta aplinkybė, kad 2020 m. birželio mėn. UAB „Aboleo“ faktiškai tapo nemokia. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad buvęs įmonės vadovas A. G. nesilaikė įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, kas taip pat atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.
33. Atsižvelgiant į byloje pateiktus teisinius išaiškinimus bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad UAB „Aboleo“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai veiksmai, todėl egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai pripažinti UAB „Aboleo“ bankrotą tyčiniu.
34. Nemokumo administratorė prašo dėl UAB ,,Aboleo“ tyčinio bankroto kaltu pripažinti suinteresuotą asmenį A. G.
35. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta, jog įmonės akcininku ir vadovu nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki bankroto bylos UAB „Aboleo“ iškėlimo buvo A. G., laikytina, kad būtent jis atsakingas už tyčinį UAB „Aboleo“ bankrotą.
Dėl teisės eiti vadovo pareigas apribojimo
36. Vadovaujantis JANĮ 13 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (ši iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra beveik identiška šiam klausimui aktualioms JANĮ 13 straipsnio 2–3 dalims) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo taisyklių ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).
38. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu. Sprendžiant, ar taikyti aptariamą apribojimą įmonės vadovui, būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).
39. Teismui nustačius, kad A. G. sukėlė UAB „Aboleo“ tyčinį bankrotą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratorei turto, dokumentų ir (ar) informacijos, tenkintinas nemokumo administratorės prašymas apriboti A. G. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Sprendžiant klausimą dėl tokios teisės apribojimo įstatyme nustatytam ilgiausiam terminui, reikšminga laikytina nemokumo administratorės pateikta informacija, kad UAB "Autvina“, UAB "Lapsta", UAB "Metanora", kurioms A. G. vadovavo anksčiau, buvo jų akcininkas, yra likviduotos dėl bankroto arba išregistruotos.
40. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1043-480/2021 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00132-2021-7) UAB „Autvina“ iškėlė bankroto bylą. Šiai bendrovei nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo A. G.. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1570-640/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00039-2021-2) iškėlė bankroto bylą UAB „Lapsta“. Šiai bendrovei nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo taip pat vadovavo A. G., jis buvo ir vienintelis akcininkas. Taigi, A. G. buvo neabejotinai žinoma jo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aboleo“, šiai įmonei esant nemokiai, apie kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo jį įspėjo ir kreditorė VMI, tačiau A. G. nevykdė savo, kaip vadovo pareigų.
41. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apriboti A. G. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
uždarosios akcinės bendrovės „Aboleo“, juridinio asmens kodas 305107742, bankrotą pripažinti tyčiniu.
Nustatyti, kad tyčinis bankrotas yra sukeltas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksmais.
Apriboti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Įpareigoti nemokumo administratorę su nutartimi supažindinti kreditorius.
Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir šios nutarties kopiją.
Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.