Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-11-18 · Civilinė byla Nr. e2A-1049-796/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-18
Bylos Nr.
e2A-1049-796/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02829-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
T. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1049-796/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02829-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.3; 2.6.16.9; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 164,89 Eur skolą, 148,40 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

2. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš atsakovo T. M. 164,89 Eur skolos, 14,84 Eur delspinigių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą 179,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 78,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1 Tarp atsakovo ir pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ 2020 m. vasario 7 d. sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-020982 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas telefonas Blackview-BV5500 PRO, Dual SIM 3-6931548305798 13 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nesilaikė mokėjimo grafike nustatytos įmokų mokėjimo tvarkos, todėl 2020 m. gegužės 6 d. atsakovui išsiųsta pretenzija dėl skolos, nurodant, jog neatsiskaičius per septynias dienas Sutartis bus nutraukta. Atsakovas į raginimus padengti įsiskolinimą nereagavo, todėl 2020 m. gegužės 13 d. su atsakovu sudaryta Sutartis nutraukta dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo. Atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei 164,89 Eur. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-09/22 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą informuotas elektroniniu paštu ieškovės siųstu 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimu.

3.2 Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovės prašoma priteisti skolos suma neviršija Reikalavimo perleidimo sutartimi perimto reikalavimo apimties, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų įvykdęs visus savo įsipareigojimus pradinei ar naujajai kreditorei, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti nesumokėtą 164,89 Eur nuomos mokestį yra pagrįstas.

3.3 Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo ir apygardų teismų formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, teismas konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 procento delspinigiai yra aiškiai per dideli. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 3 dalimi, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškovės prašomus priteisti delspinigius sumažino iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. iki 14,84 Eur delspinigių (164,89 Eur x 0,05 procento x 180 dienos).

3.4 Teismas taip pat pažymėjo, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

3.5 Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistos ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

4. Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo už akių dalis dėl delspinigių bei dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jai iš atsakovo T. M. 148,40 Eur delspinigių bei 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti apeliantei iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėję visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas Vartojimo kredito įstatymas.

4.2 Apeliantės nuomone, teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikomų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas netesybų dydį sumažindamas nuo 164,89 Eur iki 14,84 Eur, t. y. sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

4.3 Be to, teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasis teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laikotarpį, t. y. už 180 dienų. Atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už Sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą kreipėsi po protingo termino.

4.4 Mano, kad apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sulygtai valiai, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio. Atsakovas susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tarp jų ir su Sutartyje numatytu delspinigių dydžiu. Kadangi jis netinkamai vykdė savo prievolę, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

4.5 Nustačius, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas visa apimtimi, turi būti pakeista ir sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria tik iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu sumažinti pradinės kreditorės ir atsakovo susitartą delspinigių dydį nuo 0,5 procentų iki 0,05 procentų. Taip pat kilo ginčas dėl teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei priteista iš atsakovo tik dalis pirmosios instancijos teisme jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo pagrįstumo ir teisėtumo

9. Anot apeliantės UAB „Legal Balance“, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Apeliantės manymu, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje Sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis atitinka Sutarties šalių valią. Be to, teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi išimtinai tik atsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. tik už 180 dienų.

10. Byloje nėra ginčo, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis – tai vartojimo sutartis. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju taip pat nėra ginčo, jog išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo, prekę (telefoną) įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens – verslo subjekto.

11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Kadangi ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi.

12. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, išsamiai ir aiškiai apibendrino kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.228⁴ straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo.

13. Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą laikotarpį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Nors apeliantė vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau nesilaikė Vartojimo kredito įstatyme nustatyto vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

16. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

17. Taigi nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, Vartojimo kredito įstatymo nuostatas ir taikydamas jas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į orientacinį kriterijų, vertindamas delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, nusprendžia, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine komercine veikla, interesus. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad delspinigių dydis teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei iš atsakovo priteista 14,84 Eur delspinigių, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

19. Apeliantė dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, teigia, jog nustačius, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas visa apimtimi, turi būti pakeista ir sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 136,00 Eur.

20. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl teisėtai ir pagrįstai proporcingai sumažino ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl delspinigių priteisimo paliekama nepakeista, pagrindo perskaičiuoti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra. Ši skundžiamo sprendimo už akių dalis taip pat paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Teisėjų kolegija nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, todėl sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, jos turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė