Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-580-524/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-18
Bylos Nr.: e2A-580-524/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00244-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas: R. B.
Ieškovas: I. M.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2A-580-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00244-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. B. prašydamas priteisti 101,27 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2019 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais sugadino jam priklausančią tvorą, nuvertė šalia tvoros stovintį medinį stovą, palenkė metalinį tvoros virpstą ir sudaužė prie tvoros pritvirtintą žibintą. Dėl šių veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalį. 2019 m. rugsėjo 18 d. priimtu nutarimu nubaustas 400 Eur bauda. Nesutikdamas su nutarimu, atsakovas jį apskundė. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. priimtu nutarimu skundžiamą nutarimą panaikino ir nutraukė administracinę bylą. Nesutikdamas su teismo sprendimu, ieškovas jį apskundė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi skundą patenkino ir paliko galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK Šilalės r. PK) 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą. Ieškovas paaiškino, kad atsakovui tyčiniais veiksmais sugadinus jam priklausančią tvorą, t. y. nuvertus šalia tvoros buvusį medinį stovą, palenkus metalinį tvoros virpstą ir sudaužius prie tvoros pritvirtintą žibintą, jis atsakovui siūlęs pačiam viską sutvarkyti, tačiau atsakovas tvoros nesutaisė, taip pat neatlygino padarytos žalos. Nurodė, kad rašydamas pareiškimą policijai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jis nežinojo, kiek jam kainuos tvoros remontas, todėl policijos pareigūnams nurodė, kad patirta žala – 30 Eur. Pažymėjo, kad tai buvo pirmoji mintis, tą minutę „atėjusi į galvą“, todėl nurodė tokią sumą, iš anksto nežinodamas, kiek realiai kainuos tvoros remontas. Dėl šios priežasties atsakovui surašytame administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodyta minėta žalos suma. Kadangi atsakovas geranoriškai tvoros nesutaisė, ėmėsi tvoros taisymo. Nurodė, kad kreipėsi į UAB „Jozita“ dėl tvoros remonto darbų atlikimo, taip pat nupirko reikiamų daiktų ir įrankių, t. y. analogišką atsakovo sudaužytam prožektorių, medsraigčių, emalinių dažų, teptuką, tvirtinimo plokštelę. Minėti daiktai ir įrankiai kainavo 22,37 Eur, o už UAB „Jozitos“ darbuotojo atliktą darbą taisant tvorą sumokėjo 108,90 Eur. Pažymi, kad iš viso atsakovas neteisėtais veiksmais jam padarė 131,27 Eur žalą. Nurodė, kad 2020 m. vasario 20 d. kreipėsi į atsakovą dėl geranoriško žalos atlyginimo, tačiau 2020 m. kovo 1 d. S. B. į jo sąskaitą pervedė 30 Eur sumą, pervedimo paskirtyje nurodydama „Turtinės žalos mokestis“. Kadangi likusi 101,27 Eur žalos suma liko neatlyginta, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismui išdavus įsakymą, atsakovas pateikė prieštaravimus, dėl to teko teikti šį ieškinį. Ieškinį grindžia deliktinės atsakomybės pagrindais. Mano, kad nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtas veikimas apgadinant ieškovui priklausančią tvorą ir sudaužant ant tvoros pritvirtintą prožektorių yra konstatuotas 2019 m. rugsėjo 18 d. Tauragės AVPK Šilalės r. PK įsiteisėjusiu nutarimu, todėl pakartotinai atsakovo nusikalstamų veiksmų įrodinėti nereikia. Pažymi, kad egzistuoja aiškus teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir faktiškai patirtos materialinės žalos. Atkreipė dėmesį į tai, kad administracinėje byloje jo nurodyta turtinė žala buvo preliminari, apimanti sugadintą prožektorių ir kitas medžiagas, reikalingas tvoros atstatymui, o ne atstatymo darbus. Pažymėjo, kad tą pačią dieną, kai atsakovas sugadino tvorą, jos neatstatinėjo į pirmykštę padėtį. Tačiau atsakovui nesiėmus aktyvių veiksmų siekiant pašalinti padarytą žalą, nusprendė atlikti tvoros remontą iš savo lėšų. Remonto darbus atliko UAB „Jozita“ darbuotojas, už atliktą darbą atsiskaitė rangovui pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas apie ieškovo patirtą 131,27 Eur patirtą žalą buvo informuotas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-115-761/2019, kurioje yra pateikti duomenys apie faktiškai patirtas išlaidas atstatant apgadintą tvorą. Taip pat apie minėtas faktiškai patirtas išlaidas yra pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties 16 punkte.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant teise, kadangi atsakovas ieškovui žalą yra atlyginęs. Mano, kad ieškovas nepagrįstai siekia atsakovo sąskaita pagerinti savo turto būklę, be to, žala negalėjo būti padaryta savavališkam statiniui, kuris turėjo būti nugriautas, o ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo. Paaiškino, kad atsakovas atrišo ir šalia tvoros paguldė prie tvoros viela pritvirtintą medinį kuolą, šiais veiksmais pašalindamas eismui trukdančias kliūtis, kadangi 3,04 metrų aukščio medinis kuolas kliudė manevruoti traktoriui iškraunant ant kelio pastatytą priekabą su šieno rulonais. Nurodė, kad medinės karties nuvertimo metu metalinė tvoros konstrukcija nebuvo ir negalėjo būti apgadinta, nes viela buvo atrišta. Ieškovas dėl nuversto medinio kuolo padarytą žalą įvertino 30 Eur, atsakovas šią žalą atlygino. Pažymėjo, kad pareikštu ieškiniu ieškovas prašo atlyginti jo išlaidas dėl medinės karties pritvirtinimo prie metalinės tvoros, šiuo reikalavimu siekdamas pagerinti turto būklę, kadangi iki medinės karties nuvertimo ji prie tvoros buvo pritvirtinta viela. Ieškovas medinę kartį prie tvoros pritvirtino atlikdamas rangos darbus metaliniais lankstais ir medsraigčiais, tokiu būdu iš esmės pakeičiant medinės karties tvirtinimo būdą iš pigaus tvirtinimo viela į brangiau kainuojantį tvirtinimą metaliniais lankstais. Tokiu atveju reikalaujama apmokėti už naujas iki tol nenaudotas medžiagas, taip pat buvo atlikti papildomi nauji darbai, kaip skylių gręžimas, tvirtinimas medsraigčiais, dažymas. Mano, kad pasirinkęs brangesnį medinės karties tvirtinimo būdą ieškovas pasigerino savo turto būklę, todėl nepagrįstai reikalauja atlyginti šias papildomas išlaidas. Taip pat mano, kad ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant subjektine teise, nes reikalaujama apmokėti savavališkos statybos išlaidas už statinį, kuris turi būti nugriautas, todėl tokio statinio įrengimo išlaidos negali būti laikomos žala. Šią aplinkybę grindžia nurodydamas, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) išnagrinėjusi G. B. pareiškimą 2017 m. vasario 15 d. nustatė, kad ,,I. M. įrengta tvora rytinėje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje pažeidžia pagal ,,Sklypo padalinimo“ projekte ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane pažymėtos indeksu ,,B“ teritorijos naudojimo tvarką (neužtikrina galimybės laisvai naudotis valstybinės žemės plotu)“. Pažymėjo, kad minėtame rašte užfiksuota ir kita svarbi aplinkybė, kad sklypas, žymimas indeksu ,,B“, kuriame yra kelias, ant kurio I. M. savavališkai įrengė tvorą, priklauso 3 asmenims, tarp kurių ir valstybė. Nurodė, kad tvora įrengta ant kelio, kuriuo užtvertas patekimas ir į valstybei priklausančią sklypo dalį. Pažymėjo, kad ši aplinkybė svarbi tuo, kad ginčas dėl tvoros pastatymo ir kelio užtvėrimo susijęs ne tik su asmenų privačiu ginču, bet ir su visuomenės intereso pažeidimu, nes neteisėtais veiksmais apribota asmenų teisė patekti į valstybės žemę. Nurodė, kad NŽT, išnagrinėjusi G. B. pareiškimą, 2017 m. vasario 15 d. raštu įpareigojo Šilalės skyriaus vedėją, nustačius, kad apribotas priėjimas (naudojimas) prie sklypo, kuriame yra ir valstybinės žemės, imtis priemonių dėl žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios valstybinės žemės tinkamo naudojimo užtikrinimo. Pažymėjo, kad NŽT Šilalės skyriaus vedėjas nuo 2017 m. vasario mėnesio neatliko veiksmų, kuriais būtų pašalinta kliūtis, todėl, siekdamas patekti į savo žemės sklypą, pašalino ant kelio esančią kliūtį, t. y. ieškovo neteisėtai pastatytą medinį kuolą. Šį veiksmą pateisina profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui pasiekti, imantis būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus. Tokiu veiksmu tiesiog gynė įstatymu saugomą interesą – savo teisę patekti į nuosavybės teise priklausantį sklypą ir tokiu būdu išvengė ieškinio pateikimo ieškovui dėl kliudymo naudotis nuosavybe. Taip pat nurodė, kad ieškovas turėjo pareigą neatlygintinai nuo kelio pašalinti kliūtį (savavališkai pastatytą kelio užtvarą) vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktais bei atlyginti kitiems asmenims padarytą žalą dėl tokių kliūčių įrengimo. Mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovas (nukentėjusysis) savo neteisėtais veiksmais, t. y. savavališkai, be gretimo sklypo savininko sutikimo įrengdamas tvorą ir prie jos viela pritvirtindamas 3,04 m aukščio medinę kartį, kurią privalo pašalinti, pasunkino atsakovui šieno įvežimą į gretimą sklypą, todėl savo neteisėtais veiksmais sukūrė situaciją, prielaidas ir sąlygas žalai atsirasti dėl įvažiavimui kliudančios medinės karties pašalinimo. Mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašydamas atlyginti tvoros remonto išlaidas, kurios skirtos ne atkurti buvusią turto padėtį (medinio kuolo pritvirtinimas prie tvoros viela), bet ją kokybine prasme pagerindamas (medinio kuolo pritvirtinimas prie tvoros metaliniais lankstais ir medsraigčiais) iš esmės siekia pagerinti turto būklę, todėl siekia nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita.

Šalies argumentai

5. Ieškovas dubliku nurodė, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog jam priklausanti tvora yra užtverta atsakovui priklausančioje žemėje ir pažeidžia jo interesus. Pažymėjo, kad atsakovas apskritai nėra gretimo žemės sklypo savininkas, kadangi gretimo sklypo bendraturtis yra ieškovas ir atsakovo sutuoktinė G. B., bet ne atsakovas. Nurodė, kad nei atsakovas, nei jo sutuoktinė G. B. nebuvo ir nėra jam ir Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, susidedančio iš 0,1468 ha, kuriame yra pastatyta jam priklausanti tvora, savininkais, tuo labiau – jam priklausančios tvoros savininkais. Mano, kad dėl šių aplinkybių atsakovas neturėjo ir neturi absoliučiai jokios teisės į jam priklausančią tvorą. Atkreipė dėmesį, kad dėl tvoros pastatymo tariamo neteisėtumo jokių administracinių arba teisminių sprendimų nėra priimta.

Atsiliepimas

6. Atsakovas tripliku nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, pateikia naujus rašytinius įrodymus, t. y. 2020 m. rugsėjo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 05/20/27. Pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. antstolis konstatavo faktines aplinkybes, t. y. kad į atsakovo šeimai priklausantį sklypą galima patekti tik per vienintelį įvažiavimą, kuris yra šalia prie tvoros pritvirtinto medinio kuolo, kad senaisiais iki tvoros pastatymo buvusiais įvažiavimais atsakovas naudotis negali, nes jie užtverti tvora, kad yra išlikę senojo įvažiavimo asfaltbetonio fragmentai, kad kitų įvažiavimų į atsakovui priklausantį žemės sklypą nėra, nes viskas aplinkui užtverta tvoromis. Mano, kad šis rašytinis įrodymas paneigia ieškovo dublike nurodytą aplinkybę, kad tvora nėra kliūtis. Taip pat nurodė, kad dublike ieškovas pripažįsta faktą, kad sklypas, kuriame įrengta tvora, yra bendras su atsakovo sutuoktine, tačiau nutyli svarbią aplinkybę, kad greta savavališkai įrengtos tvoros atsakovo sutuoktinei priklausančiame sklype yra pastatyta ferma ir įrengtas ūkis, kurie yra bendra jungtinė atsakovo ir jo sutuoktinės nuosavybė, todėl atsakovas turi teisę ir teisėtą interesą patekti į jam priklausančius pastatus ir aptarnauti ūkį. Pažymėjo, kad tai ir buvo daroma medinio kuolo kaip kliūties pašalinimo metu, t. y. atsakovas atsivežė šieną, tačiau medinis kuolas kliudė manevravimui ir šieno įvežimui, todėl atsakovas atrišo vielą, kuria buvo pritvirtintas medinis kuolas, ir kuolą paguldė šalia tvoros. Konstatuoja, kad pats ieškovas savo neteisėtais veiksmais įrengdamas tvorą, kuri išilgai įvažiavimo užtvėrė bendrą pravažiavimą, sukėlė situaciją, kad atsakovas buvo priverstas pašalinti kliūtį, kliudančią įvažiavimui ir šieno rulonų įvežimui. Mano, kad ieškovas savo tyčiniais veiksmais prisidėjo prie to, kad turėjo būti pašalinta kliūtis, ir jam dėl to kilo žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 101,27 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo pareiškimo padavimo teismui dienos, t. y. 2020 m. gegužės 14 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1 035 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

8. Teismas nurodė, jog į bylą pateiktas I. M. pareiškimas Tauragės AVPK Šilalės r. PK dėl svetimo turto sugadinimo, iš jo matyti, jog 2019 m. liepos 25 d. ieškovas kreipėsi į policijos komisariatą nurodydamas, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 12 val., grįžęs į namus pastebėjo, kad apgadinta jam priklausanti tvora, t. y. nuverstas šalia tvoros pritvirtintas medinis rastas, palenktas metalinis tvoros virpstas, numestas ir sudaužytas ant tvoros pritvirtintas žibintas. Nurodė, kad patyrė 30 Eur žalą. Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 R. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2019 m. liepos 25 d. tyčiniais veiksmais sugadino I. M. priklausančią tvorą, nuvertė šalia tvoros stovintį medinį stovą, palenkė metalinį tvoros virpstą ir sudaužė prie tvoros pritvirtintą žibintą, tokiu būdu I. M. padarydamas 30 Eur žalą. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu tenkino R. B. skundą ir Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 panaikino. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi tenkino I. M. apeliacinį skundą, panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir paliko galioti Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą. Pateikta 2019 m. spalio 23 d. PVM sąskaita faktūra, serija JZŠ1901 Nr. 1487, ir mokėjimo kvitas 11/2880, iš kurių matyti, kad už UAB „Jozita“ atliktus tvoros remonto darbus ieškovas sumokėjo 108,90 Eur sumą, o iš 2019 m. spalio 12 d. PVM sąskaitos faktūros, serija AGV Nr. SB17472, ir apmokėjimo kvito Nr. 59193/205 matyti, kad už tvoros remontui įsigytas medžiagas ir įrankius ieškovas sumokėjo 22,37 Eur sumą. Į bylą pateiktas ieškovo atsakovui adresuotas 2020 m. vasario 20 d. pasiūlymas dėl turtinės žalos atlyginimo, iš kurio matyti, kad ieškovas patyrė 131,27 Eur išlaidas ir reikalauja minėtą sumą atlyginti. Pateiktas I. M. banko sąskaitos išrašas, kad 2020 m. kovo 1 d. S. B. į ieškovo banko sąskaitą pervedė 30 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Turtinės žalos mokestis“. Į bylą prie atsiliepimo atsakovo pateiktuose fotografijose užfiksuota tvora, šalia jos gulintis medinis rastas, nukritęs lauko šviestuvas, ant tvoros kabanti viela. Iš antstolės B. T. 2020 m. rugsėjo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 05/20/27 ir jo priedų matyti, kad, atsakovo pageidavimu, antstolė 2020 m. rugsėjo 2 d. konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su ginčo tvora. Ieškovas I. M. teigia, jog jis patyrė 101,27 Eur žalos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – sugadinant tvorą ir dėl to ieškovui padarant turtinės žalos.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas pažymėjo, jog tam, kad kiltų atsakovo deliktinė civilinė atsakomybė nagrinėjamoje byloje, būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Atsakovas R. B. Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2019 m. liepos 25 d. tyčiniais veiksmais sugadino I. M. priklausančią tvorą, nuvertė šalia tvoros stovintį medinį stovą, palenkė metalinį tvoros virpstą ir sudaužė prie tvoros pritvirtintą žibintą, tokiu būdu I. M. padarydamas 30 Eur žalą. Nors Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu panaikino Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir paliko galioti Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 rugsėjo 18 d. nutarimą. Klaipėdos apygardos teismas laikė, jog Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 tinkamai nustatyta, kad atsakovas R. B. 2019 m. liepos 25 d. tyčiniais veiksmais sugadino I. M. priklausančią tvorą, nuvertė šalia tvoros stovintį medinį stovą, palenkė metalinį tvoros virpstą ir sudaužė prie tvoros pritvirtintą žibintą, tokiu būdu I. M. padarydamas 30 Eur žalą. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo R. B. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala nustatytos įsiteisėjusiu Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi Nr. AN2-43-462/2020, ir tai yra prejudiciniai faktai šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ir jų papildomai įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas). Taigi nagrinėjamoje byloje esminis klausimas sprendžiamas dėl padarytos turtinės žalos dydžio.

Šalies argumentai

10. Teismas nurodė, kad Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarime konstatuota, jog ieškovui I. M. atsakovo tyčiniais veiksmais buvo padaryta 30 Eur turtinė žala. Tačiau ieškovas ieškinyje, dublike ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas rašydamas pareiškimą policijai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų administracinėje byloje nežinojo, kiek jam kainuos tvoros remontas, todėl policijos pareigūnams nurodė, kad patirta žala – 30 Eur. Pažymėjo, kad ieškovui tai buvo pirmoji mintis, tą minutę „atėjusi į galvą“, todėl nurodė tokią sumą, iš anksto nežinodamas, kiek realiai kainuos tvoros remontas. Dėl šios priežasties atsakovui surašytame administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodyta minėta žalos suma. Ieškovas siūlė per policijos atstovus R. B. pačiam sutvarkyti tvorą, tačiau pastarasis nesutiko. Kadangi atsakovas geranoriškai tvoros nesutaisė, ieškovas nusprendė imtis tvoros taisymo ir kreipėsi į UAB „Jozita“ dėl tvoros remonto darbų atlikimo. Be to, jis nupirko reikiamų daiktų ir įrankių, t. y. analogišką atsakovo sudaužytam prožektorių, medsraigčių, emalinių dažų, teptuką, tvirtinimo plokštelę. Minėti daiktai ir įrankiai kainavo 22,37 Eur, o už UAB „Jozitos“ darbuotojo atliktą darbą taisant tvorą sumokėjo 108,90 Eur. Pažymi, kad iš viso atsakovas neteisėtais veiksmais jam padarė 131,27 Eur žalą. Tačiau kadangi atsakovas sumokėjo jam 30 Eur, todėl suma mažintina ir jam padaryta turtinė žala yra 101,27 Eur. Byloje pateiktos dvi sąskaitos faktūros: 2019 m. spalio 12 d. PVM sąskaita faktūra, serija AGV Nr. SB17472 (apmokėjimo kvitas Nr. 59193/205), iš kurios matyti, kad ieškovas I. M. įsigijo medžiagas – emalę, plokštę tvirtinimui, tris teptukus, šviestuvą ir dviejų rūšių medsraigčius, iš viso sumokėdamas už šias medžiagas 22,37 Eur. UAB „Jozita“ pateikta 2019 m. spalio 23 d. PVM sąskaita faktūra, serija JZŠ1901 Nr. 1487 (mokėjimo kvitas 11/2880), nustatyta, jog UAB „Jozita“ ieškovas už atliktus tvoros remonto darbus sumokėjo 108,90 Eur sumą. Šioje sąskaitoje faktūroje nurodyti, kokie buvo atlikti konkrečiai darbai ir jų atlikimo kaina, tai yra medinio stovo (stulpo) pastatymas kainavo 30,25 Eur, metalinio tvoros vamzdžio tiesinimas, virinimas – 60,50 Eur ir prožektoriaus montavimas prie tvoros – 18,15 Eur. Atsakovas tvirtina, kad ieškovas tokiu būdu siekia pasigerinti tvoros būklę, kadangi atsakovas tik atrišo metalines vielas ir medinė kartis nuvirto ant žemės, kurią jis prispaudė prie žemės, o metalinis lankstas laikėsi, nebuvo nuvirtęs. Atsakovas taip pat nurodė, jog nematyti, kad ant medinio stovo anksčiau būtų buvusios medsraigčių žymės, tvoros vamzdis matyti, kad nedažytas, o pažeistas korozijos, tai yra surūdijęs, prožektoriaus iš viso nebuvo, negali paaiškinti, kaip jis atsirado fotonuotraukose, o kuolą buvo galima atstatyti pritvirtinant ta pačia viela.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas konstatavo, kad šiuos atsakovo paaiškinimus visiškai paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019, kuriuo teismas remiasi kaip prejudiciniu faktu šioje byloje, yra užfiksuotos ir nustatytos aplinkybės, tai yra, tyčiniai atsakovo veiksmai, kad atsakovas nuvertė medinį kuolą, palenkė metalinį tvoros virpstą ir sudaužė žibintą (prožektorių). Todėl teismas papildomai, ar visi šie veiksmai buvo atlikti, neanalizuoja, kadangi tai jau yra nustatyta ir konstatuota administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 ir Klaipėdos apygardos teismo Nr. AN2-43-462/2020 nutartyje. Byloje būtina nustatyti, ar buvo reikalinga atlikti visus tvoros darbus, kurie nurodyti UAB „Jozita“ pateiktoje 2019 m. spalio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija JZŠ1901 Nr. 1487, ir ar jie buvo atlikti. Atsakovas nuvertė medinį stovą, todėl medinio stovo pastatymas buvo reikalingas, kadangi prie medinio stovo tvirtinama visa tvoros dalis. Metalinis tvoros virpstas buvo palenktas, todėl buvo reikalinga jį ištiesinti, ir tai buvo padaryta suvirinimo būdu. Administracinio nusižengimo byloje taip pat vienareikšmiškai buvo nustatyta, jog atsakovas sudaužė prožektorių, todėl nupirktas prožektorius turėjo būti pritvirtintas prie tvoros. Taipogi iš byloje esančių pateiktų nuotraukų matyti, jog buvo panaudotos plokštės tvirtinimui ir medsraigčiai bei atlikti dažymo darbai. Taigi iš aptartos atliktų darbų analizės teismas daro išvadą, jog visus šiuos darbus buvo reikalinga atlikti, kad būtų galima atstatyti tvorą į pradinę padėtį, ir visi šie darbai buvo atlikti, tai patvirtina ieškovas, byloje esančios fotonuotraukos, atsakovas taip pat neneigia, kad darbai buvo atlikti. Atliktų darbų kainos yra detaliai nurodytos ieškovo pateiktame rašytiniame įrodyme – PVM sąskaitoje faktūroje, todėl atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė padarytos žalos dydį, todėl reikalavimas dėl 101,27 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 101,27 Eur už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Ieškinį tenkinus, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovo atstovė pateikė įrodymus apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 1 020 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, be to, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp atsakovo ir ieškovo kilo konfliktas, kai ieškovas iš atsakovo sutuoktinės brolio įsigijo turtinę teisę pagal paveldėjimo teisės liudijimą į dalį bendro žemės sklypo. Įsigijęs šią turtinę teisę ieškovas savavališkai ant bendro įvažiavimo keliuko pastatė tvorą, kuria užtvėrė įvažiavimą į atsakovo sutuoktinei priklausančio žemės sklypo dalį, kartu atitverdamas ir valstybinės žemės sklypą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021 paveldėjimo nuginčijimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti Tauragės apylinkės teismui. Teismas ieškovo neteisėtų veiksmų nevertino ir teismo sprendime dėl jų nepasisakė, todėl neatskleidė bylos esmės. Teismas vertindamas žalos dydį nepagrįstai nesivadovavo atsakovo pateiktais rašytiniais dokumentais ir išvadas grindė niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Nagrinėjamu atveju ieškovas (nukentėjusysis) savo neteisėtais veiksmais, t. y. savavališkai, be gretimo sklypo savininko sutikimo įrengdamas tvorą ir prie jos viela pritvirtindamas 3,04 m aukščio medinę kartį, kurią privalo pašalinti, apsunkino atsakovui šieno įvežimą į gretimą sklypą, todėl savo neteisėtais veiksmais sukūrė situaciją ir sąlygas žalai atsirasti dėl įvažiavimui kliudančios medinės karties pašalinimo. Ieškovas savo neteisėtais veiksmais įrengdamas tvorą, kuri išilgai įvažiavimo užtvėrė bendrą pravažiavimą, sukėlė tokią situaciją, kurioje atsakovas buvo priverstas pašalinti kliūtį, kliudančią įvažiavimui ir šieno rulonų įvežimui. Ieškovas savo tyčiniais veiksmais prisidėjo prie to, kad turėjo būti pašalinta kliūtis ir ieškovui dėl to kilo žala. Ieškovo atstovė 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokią funkcinę paskirtį atlieka prie tvoros pritvirtinta 3,04 m aukščio medinė kartis ir kodėl ji tokia aukšta. Skirtingai nei nurodo ieškovas procesiniuose dokumentuose, NŽT 2017 m. vasario 15 d. rašte Nr. 1SS-411-(7.5.) buvo nustatytas įpareigojimas imtis priemonių pašalinti užtvaras, kliudančias patekti į sklypą. Šis raštas kaip didesnę įrodomąją galią turintis dokumentas patvirtina ieškovo veiksmų neteisėtumą. Nevykdant šių įpareigojimų atsakovui parsivežus šieną iškilo neatidėliotinas poreikis pašalinti šieno įvežimui kliudančią kliūtį. R. B. gynė įstatymo saugomą interesą – savo teisę patekti į nuosavybės teise priklausantį sklypą (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). I. M. turėjo pareigą neatlygintinai nuo kelio pašalinti kliūtį (savavališkai pastatytą kelio užtvarą) vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktais bei atlyginti kitiems asmenims padarytą žalą dėl tokių kliūčių įrengimo. Ieškovas šių pareigų nevykdė, todėl savo veiksmais sąmoningai sudarė kliūtį, kurią atsakovas turėjo pašalinti siekdamas į sklypą įsivežti šieną.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio reikalavimus tam, kad I. M. galėtų naudotis statytojo teise tvorai pastatyti, jis turėjo turėti nuosavybės teisę į žemę, ant kurios stovi statiniai. Šiuo atveju tvora pastatyta ant valstybinės žemės sklypo ribos, neturint savininko ir gretimo sklypo savininko sutikimo, todėl neteisėtai. Tvora, kaip statinys, viešajame registre neįregistruota, ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tvoros statybos teisėtumą. Tvoros apačioje paguldyti gelžbetoniniai elektros stulpai, kurie sudaro kliūtį paviršinio vandens nutekėjimui. Dėl šių dirbtinių kliūčių įrengimo I. M. nesitarė. Nagrinėjamu atveju tvora pastatyta pažeidžiant Statybos įstatymo reikalavimus, todėl savavališkai. Tokiam objektui negali būti padaryta žalą, nes toks objektas privalo būti pašalintas (Statybos įstatymo 32 straipsnis). Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovas turėjo būti atleistas nuo žalos atlyginimo.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad medinė kartis galėjo būti atstatyta į vietą vėl ją pririšant viela. Atsakovas nesutinka su ieškovo pasirinktu brangesniu medinės karties pritvirtinimo būdu. Įvykio dieną 2019 m. liepos 25 d. medinė kartis buvo pririšta viela, o vėliau ieškovas ją pritvirtino metaliniais laikikliais ir medsraigčiais tuo pakeisdamas tvirtinimo būdą, pagerindamas savo turtą ir sudarydamas sąlygas nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Atsakovas nesutiko taip pat su tuo, kad buvo atliekami dažymo darbai, metalinio virpsto tiesinimo darbai. Dažymo darbų atlikimą paneigia atsakovo pateiktos fotonuotraukos. Metalinio virpsto tiesinimo darbų atlikimą paneigia pateiktos fotonuotraukos, darytos įvykio dieną ir 2021 m. vasario 15 d. Įvykio vietoje darytose nuotraukose nematyti, kad metalinis virpstas būtų nors kiek pasviręs. 2021 m. vasario 15 d. darytose nuotraukose ant metalinio virpsto nėra jokių žymių, kad jis būtų tiesintas arba dažytas. Medinės karties tvirtinimo būdą viela patvirtina atsakovo į bylą pateiktos įvykio dieną policijos padarytos fotonuotraukos, kuriose matyti ant tvoros kabantys vielos likučiai. Prie medinės karties ir tvoros nėra jokių metalo laikiklių. Ieškovas prašo atlyginti tvoros remonto išlaidas, kurios skirtos ne atkurti buvusią turto padėtį (medinio kuolo pritvirtinimas prie tvoros viela ir žibinto pakabinimas), bet ją kokybine prasme pagerindamas (medinio kuolo pritvirtinimas prie tvoros metaliniais lankstais ir medsraigčiais) iš esmės siekia pagerinti turto būklę, todėl siekia nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Be to, atsakovas siekia gauti atlygį už darbus, kurie neatlikti. Nebuvo atlikti dažymo darbai, nebuvo atlikti metalo virpsto tiesinimo darbai. Šį faktą patvirtina atsakovo 2021 m. vasario 15 d. pateiktos fotonuotraukos. Jeigu tokie darbai ir buvo atliekami, tai jie nesusiję su medinės karties atstatymu. Ieškovas dažymo darbų ir metalinio virpsto tiesinimo darbų atlikimą grindžia tik sąskaitomis, tačiau sąskaitose nepažymėta konkreti darbų atlikimo lokacija. Atsakovas siekdamas paneigti, kad pastatant medinę kartį buvo atlikti dažymo darbai ir metalinio virpsto tiesinimo darbai 2021 m. vasario 15 d., pateikė fotografijas, kurios paneigia tokių darbų atlikimą. Šios fotografijos patvirtina faktą, kad nebuvo atlikti jokie dažymo darbai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą. Medinis kuolas, šalia kuolo esanti medinė tvora, prie kurios pritvirtintas kuolas, metalinis virpstas yra su atsilupusiais dažais, sutrešę, o metalinis kuolas visas pažeistas korozijos. Tvirtinimo vietos ir tvirtinimo detalės – nenudažyti. Nuotraukose matomos naujos iš metalo pagamintos medinės karties tvirtinimo detalės, kurių nebuvo tuo metu, kai medinė kartis buvo nuversta, o pati kartis įvykio metu 2019 m. liepos 25 d. buvo pritvirtinta tik metalo viela. Tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio ir ieškovo siekio nepagrįstai praturtėti, todėl teismas privalėjo patikrinti atsakovo nurodomas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nustatyti faktus pagal šalių pateiktus įrodymus įvertindamas įrodymų patikimumą ir jų tarpusavio ryšį su kitais byloje esančiais duomenimis, teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų, nes net nevertino ieškovo pateiktų į bylą nuotraukų, nurodomų aplinkybių ir darė įrodymams prieštaraujančias išvadas. 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu ieškovė atsakydama į klausimus, susijusius su žalos dydžiu, nurodė aplinkybes, kurios patvirtina, kad dažymo darbai, virpsto tiesinimo darbai neatlikti, o pasirinktas medinės karties tvirtinimo būdas sudaro sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti. Ieškovo atstovė negalėjo atsakyti į klausimą, kokiais įrodymais grindžia, kad medinė kartis prie tvoros buvo pritvirtinta metaliniais lankstais (laikikliais ir medsraigčiais). Ieškovo atstovė atsakydama į klausimą, kuri vieta buvo dažoma, nurodė, kad dažoma taisoma dalis, tačiau šis paaiškinimas prieštarauja atsakovo 2021 m. vasario 15 d. į bylą pateiktoms fotonuotraukoms, kuriose matyti, kad nei medinė kartis, nei tvirtinimo vietos, nei metalinis virpstas 2021 m. vasario 15 d. nenudažyti. Šiose nuotraukose, taip pat ir kitose nuotraukose neužfiksuota, kad metalinį virpstą būtų reikėję tiesinti arba būtų matomos metalinio virpsto tiesinimo žymės. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kad metalinis kuolas realiai buvo tiesintas, dažytas ir tai kaip nors susiję su medinės karties atlaisvinimu ir nuvertimu. Į klausimą, kas kliudė ieškovui viela pritvirtinti medinį kuolą, atsakė, kad niekas nekliudė, tačiau neprivalo to daryti.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą nepagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiu Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-43-462/2020. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas atlygintinos žalos dydžio klausimas. Buvo sprendžiamas klausimas tik dėl atsakovo atsakomybės už tyčinį svetimo turto sugadinimą. Prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Minėtoje byloje teismas nepasisakė, kokio dydžio žala buvo padaryta, kaip turi būti atkurta buvusi padėtis, ar ieškovas nesiekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

Atsiliepimas

18. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-53-999/2021 palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovui 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ieškovas 2019 m. liepos 25 d. iškviestų policijos pareigūnų prašė, kad policijos pareigūnai tarpininkautų, kad atsakovas atstatytų tvorą, stovą ir žibintą į pradinę padėtį, nesirengė net pareiškimo rašyti policijai dėl padarytų atsakovo veiksmų. Policijos pareigūnai surado atsakovą ir pasiūlė jam gera valia sutvarkyti tvorą ir pakabinti naują žibintą. Atsakovas kategoriškai atsisakė gera valia atstatyti tvorą, medinį stovą ir pakabinti naują žibintą, todėl policijos pareigūnai grįžo pas ieškovą ir ieškovas parašė pareiškimą, kad jam priklausančio turto tyčinis sugadinimas būtų įvertintas teisine prasme, o atsakovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareiškimą policijai ieškovas parašė tą pačią dieną, kai atsakovas sugadino tvorą, t. y. 2019 m. liepos 25 d. Pareiškimo rašymo momentu tvoros metalinis virpstas nebuvo atstatytas į pradinę padėtį, medinis stovas nebuvo pastatytas į tą vietą, kurioje iki tol stovėjo, o sudaužytas žibintas nebuvo pakeistas nauju. Todėl pareiškimo parašymo momentu neturėjo jokių duomenų, kokia ieškovui buvo padaryta reali turtinė žala, ir ją įvertino daugmaž skaičiuodamas naudotinų medžiagų ir žibinto kainas, neskaičiuodamas darbų vertės. Nuo tos dienos, kai atsakovas tyčia sugadino ieškovui priklausančią tvorą, praėjus apie dviem su puse mėnesio, teisme ginčijant administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą, dar buvo paklausta atsakovo, ar jis nemano, kad reiktų sutvarkyti tvorą, atstatyti stovą ir pakabinti naują žibintą. Atsakovas kategoriškai atsisakė gera valia atstatyti tvorą, medinį stovą ir žibintą. Todėl neturėdamas pasirinkimo ir norėdamas, kad metalinis tvoros virpstas, medinis stovas ir žibintas būtų atstatyti į pirmykštę padėtį, ieškovas kreipėsi į UAB „Jozita“, kad suremontuotų sugadintą tvorą. 2019 m. spalio 12 d. iš I. A. PKF „Agava“ už 11,89 Eur nupirko naują prožektorių (žibintą), analogišką prožektoriui (žibintui), kurį atsakovas 2019 m. liepos 25 d. sudaužė. Taip pat nupirko medsraigčius mediniam stovui pritvirtinti, už kuriuos sumokėjo 1,81 Eur, emalinių dažų už 4,01 Eur tvoros daliai perdažyti, už 2,17 Eur teptuką tvoros dalies perdažymui ir už 1,14 Eur plokštelę tvoros pritvirtinimui. Iš viso už prekes sumokėjo 22,37 Eur su PVM. Šioms išlaidoms patvirtinti teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą, serija AGV Nr. SB17472, ir pinigų priėmimo čekį. 2019 m. spalio 23 d. atvyko UAB „Jozita“ darbuotojas į vietą ir atliko darbus: atstatė į tą pačią vietą atsakovo nuverstą medinį stovą, ištiesino palenktą tvoros metalinį vamzdį ir jį suvirino, prie tvoros sumontavo prožektorių (žibintą), nudažė suvirintą tvoros dalį. UAB „Jozita“ darbuotojas atliko išimtinai tik tuos darbus, kuriais reikėjo atstatyti viską į pradinę padėtį, buvusią iki tvoros apgadinimo, ir tvoros būklės nepagerino.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovas apeliaciniame skunde klaidina teismą, kad ieškovas, įsigijęs iš jo sutuoktinės brolio turtinę teisę pagal paveldėjimo teisės liudijimą į dalį bendro žemės sklypo, savavališkai ant bendro įvažiavimo keliuko pastatė tvorą, kuria užtvėrė įvažiavimą į atsakovo sutuoktinei priklausančio žemės sklypo dalį. Tokie atsakovo argumentai neatitinka tikrovės. Tvorą ieškovas pastatė 2016 metais. Šią aplinkybę atsakovas patvirtino nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, be to, tą aplinkybę atsakovas nurodė antstolės surašytame 2020 m. rugsėjo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 05/20/27. 2016 m. tvora pastatyta ieškovo vardu registruotame žemės sklype, susidedančiame iš 0,1468 ha, esančiame (duomenys neskelbtini). Viešajame registre šis žemės sklypas nuo 1999 m. spalio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. buvo įregistruotas kaip ieškovo nuosavybė. Atsakovas klaidingai teigia, kad tvora buvo pastatyta po to, kai ieškovas įgijo iš V. Š. turtines paveldėjimo teises ir paveldėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. 1/4 dalį žemės sklypo, susidedančio iš 2,31 ha, ieškovas įgijo 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu, o atsakovo sutuoktinė 3/4 to paties žemės sklypo įgijo 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Tiek ieškovui, tiek bendraturtei G. B. įgyjant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovo tvora, ieškovui priklausanti tvora žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jau buvo pastatyta. Atsakovo sutuoktinė iškėlė iš esmės tokią pačią bylą, antrą kartą ginčydama ieškovui išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo teisėtumą.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai atskleidė bylos esmę, teisingai išaiškino ir pritaikė materialines ir procesines teisės normas, spręsdamas tarp proceso šalių iškilusį ginčą dėl turtinės žalos visiško atlyginimo. NŽT nesprendė ieškovo 2016 m. pastatytos tvoros (ne)teisėtumo klausimo, o tik nurodė žemesnės grandies specialistams nagrinėti 274 kv. m žemės sklypo priklausomybės klausimus. NŽT Šilalės skyriaus atstovai išsiaiškino 274 kv. m žemės sklypo priklausomybę ir ją 2017 m. gruodžio 1 d. įregistravo kaip Lietuvos Respublikos nuosavybę. Dėl šio žemės sklypo atidalijimo buvo iškelta Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų civilinė byla Nr. e2-69-999/2019 ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. priimtas sprendimas, kuriuo buvo atidalytas žemės sklypas ir 274 kv. m žemės plotas atiteko ieškovui, o ieškovas valstybei sumokėjo kompensaciją. Ši civilinė byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1-730/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įvykdytas. Nors kad ir kokius nepagrįstus kaltinimus atsakovas reikštų ieškovui, tvoros pastatymo neteisėtumo klausimo nenustatė jokia institucija. Atsakovas dėl tvoros (ne)teisėtumo apskundė ieškovą apskritai visoms įmanomoms institucijoms, tačiau niekas ir niekada nereikalavo ieškovo tvorą nugriauti ir nekonstatavo, kad ji pažeidžia gretimo sklypo savininkės teises ir teisėtus interesus. Tvora buvo pastatyta 2016 metais ir iki 2019 metų atsakovui netrukdė įvežti pašarus. Tik 2019 metais atsakovui pradėjo tariamai trukdyti įvežti pašarus, kadangi atsakovas sudarė sau kliūtis, nesusitvarkydamas savo ūkyje, prie įvažiavimo sukraudamas didžiulę krūvą mėšlų ir apsodindamas sklypą medžiais, pro juos pačiam sunku pravažiuoti. Tvoros (ne)teisėtumo klausimu išsamiai yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AN2-43-462/2020.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad suremontavus nulenktą metalinį virpstą, atstačius medinį stovą ir pajungus šviestuvą (žibintą) buvo ieškovo turtas iš esmės pagerintas. Medinis stovas prie metalinės tvoros buvo pritvirtintas metaline plokštele, kuri buvo priveržta medsraigčiais. Nuversdamas medinį stovą, atsakovas nuplėšė metalines plokšteles ir ištraukė medsraigčius, kurių surasti ir panaudoti atstatant stovą į pradinę padėtį nebebuvo galimybės. Dėl tos priežasties reikėjo nupirkti naujas metalines plokšteles, kurios kainavo 1,14 Eur, ir medsraigčius mediniam stovui pritvirtinti, už kuriuos sumokėta 1,81 Eur. Atsakovas palenkė metalinę tvorą, kurią atstatant reikėjo apačią įpjauti, metalinį virpstą atlenkti į pradinę padėtį ir atgal suvirinti. Tvoros suvirintą vietą būtinai reikėjo uždažyti, kad nerūdytų. Dėl tos priežasties teko nupirkti emalinių dažų už 4,01 Eur tvoros daliai perdažyti ir teptuką už 2,17 Eur. Atsakovas savo neteisėtus veiksmus bando pateisinti tuo, kad medinis tvoros stovas jam trukdė įvažiuoti. Tačiau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo peržiūrimas vaizdo įrašas, iš kurio buvo akivaizdu, kad traktorius netrukdomai įvažiuoja į žemės sklypą ir ieškovui priklausanti tvora netrukdo įvežti šieno rulonus. Šios aplinkybės yra fiksuotos ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AN2-43-462/2020.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovo R. B. prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, teikdamas prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nenurodo motyvų dėl CPK 322 straipsnyje numatytos išimties taikymo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2021 m. balandžio 21 d. sudarytą nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nenurodydamas motyvų, kodėl šio įrodymo, t. y. ankstesnės datos sudaryto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo neteikė pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovo pridėtą įrodymą atsisakytina priimti.

27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

28. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimas, kuriuo tenkintas I. M. ieškinys atsakovui R. B., priteista ieškovui iš atsakovo 101,27 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo pareiškimo padavimo teismui dienos, t. y. 2020 m. gegužės 14 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir priteista ieškovui iš atsakovo 1 035 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

29. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, jog teismo sprendimas nepagrįstas, teismas nepagrįstai neįvertino dalies atsakovo argumentų ir teiktų rašytinių įrodymų, todėl teismas neatskleidė ginčo esmės, teismas nustatė aplinkybes, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais ir prieštarauja byloje esantiems tiesioginiams įrodymams. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas savavališkai ant bendro įvažiavimo keliuko pastatė tvorą, kuria užtvėrė įvažiavimą į atsakovo sutuoktinei priklausančio žemės sklypo dalį, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl apeliacinio skundo motyvų dėl civilinės atsakomybės netaikymo dėl nukentėjusio asmens neteisėtų veiksmų, dėl tvoros savavališkos statybos, dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

Faktinės bylos aplinkybės

30. Iš ieškovo pareiškimo Tauragės AVPK Šilalės r. PK dėl svetimo turto sugadinimo nustatyta, jog 2019 m. liepos 25 d. ieškovas kreipėsi į policijos komisariatą nurodydamas, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 12 val., grįžęs į namus pastebėjo, kad apgadinta jam priklausanti tvora, t. y. nuverstas šalia tvoros pritvirtintas medinis rastas, palenktas metalinis tvoros virpstas, numestas ir sudaužytas ant tvoros pritvirtintas žibintas. Nurodė, kad patyrė 30 Eur žalą.

31. Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 R. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2019 m. liepos 25 d. tyčiniais veiksmais sugadino I. M. priklausančią tvorą, nuvertė šalia tvoros stovintį medinį stovą, palenkė metalinį tvoros virpstą ir sudaužė prie tvoros pritvirtintą žibintą, tokiu būdu I. M. padarydamas 30 Eur žalą.

32. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu tenkino R. B. skundą ir Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 panaikino. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi tenkino I. M. apeliacinį skundą, panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir paliko galioti Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą.

33. Pateikta 2019 m. spalio 23 d. PVM sąskaita faktūra, serija JZŠ1901 Nr. 1487, ir mokėjimo kvitas 11/2880, iš kurių matyti, kad už UAB „Jozita“ atliktus tvoros remonto darbus ieškovas sumokėjo 108,90 Eur sumą, o iš 2019 m. spalio 12 d. PVM sąskaitos faktūros, serija AGV Nr. SB17472, ir apmokėjimo kvito Nr. 59193/205 matyti, kad už tvoros remontui įsigytas medžiagas ir įrankius ieškovas sumokėjo 22,37 Eur sumą.

34. Į bylą pateiktas ieškovo atsakovui adresuotas 2020 m. vasario 20 d. pasiūlymas dėl turtinės žalos atlyginimo, iš jo matyti, kad ieškovas patyrė 131,27 Eur išlaidas ir reikalauja minėtą sumą atlyginti.

35. Pateiktas I. M. banko sąskaitos išrašas, kad 2020 m. kovo 1 d. S. B. į ieškovo banko sąskaitą pervedė 30 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Turtinės žalos mokestis“.

36. Atsakovo atsiliepimo pateiktose fotografijose užfiksuota tvora, šalia jos gulintis medinis rastas, nukritęs lauko šviestuvas, ant tvoros kabanti viela. Atsakovas nurodo, jog atrišo ir šalia tvoros paguldė prie tvoros viela pritvirtintą medinį kuolą, šiais veiksmais pašalindamas eismui trukdančias kliūtis, kadangi 3,04 metrų aukščio medinis kuolas kliudė manevruoti traktoriui iškraunant ant kelio pastatytą priekabą su šieno rulonais. Nurodė, kad medinės karties nuvertimo metu metalinė tvoros konstrukcija nebuvo ir negalėjo būti apgadinta, nes viela buvo atrišta. Pažymėjo, kad pareikštu ieškiniu ieškovas prašo atlyginti jo išlaidas dėl medinės karties pritvirtinimo prie metalinės tvoros, šiuo reikalavimu siekdamas pagerinti turto būklę, kadangi iki medinės karties nuvertimo ji prie tvoros buvo pritvirtinta viela. Nurodo, jog jis negali kitu būdu patekti į savo sklypą.

37. Iš antstolės B. T. 2020 m. rugsėjo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 05/20/27 ir jo priedų matyti, kad atsakovo pageidavimu antstolė 2020 m. rugsėjo 2 d. konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su ginčo tvora.

38. Ieškovas I. M. teigia, jog jis patyrė 101,27 Eur žalos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – sugadinant tvorą ir dėl to ieškovui padarant turtinės žalos.

39. Byloje pateiktos dvi sąskaitos faktūros: 2019 m. spalio 12 d. PVM sąskaita faktūra, serija AGV Nr. SB17472 (apmokėjimo kvitas Nr. 59193/205), iš kurios matyti, kad ieškovas I. M. įsigijo medžiagas – emalę, plokštę tvirtinimui, tris teptukus, šviestuvą ir dviejų rūšių medsraigčius, iš viso sumokėdamas už šias medžiagas 22,37 Eur. Remiantis UAB „Jozita“ pateikta 2019 m. spalio 23 d. PVM sąskaita faktūra, serija JZŠ1901 Nr. 1487 (mokėjimo kvitas 11/2880), nustatyta, jog UAB „Jozita“ ieškovas už atliktus tvoros remonto darbus sumokėjo 108,90 Eur sumą.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir savigynos instituto taikymo

40. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi pateikti duomenis, patvirtinančius, kad asmuo, nurodytas kaip atsakovas, yra kaltas dėl kilusios žalos, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Kadangi civilinė atsakomybė galima tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems atsakovo veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat atsakovo kaltei. Kadangi civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl žalos atsiradimo (CPK 12, 178 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).

41. Atsakovas R. B. Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2019 m. liepos 25 d. tyčiniais veiksmais sugadino I. M. priklausančią tvorą, nuvertė šalia tvoros stovintį medinį stovą, palenkė metalinį tvoros virpstą ir sudaužė prie tvoros pritvirtintą žibintą, tokiu būdu I. M. padarydamas 30 Eur žalą.

42. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir paliko galioti paminėtą Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 rugsėjo 18 d. nutarimą.

43. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą civilinėje byloje nereikia įrodinėti administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluota aktuali nagrinėjamai bylai taisyklė, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nutarimu konstatuoti administracinio nusižengimo veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nutarimas. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nutarimu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos; kiti teismo nutarimu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; kt.).

44. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-687/2015). Šioje byloje ir nurodytoje administracinėje byloje faktinės aplinkybės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra tapačios, todėl byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė dėl ieškovui padarytos žalos.

45. Byloje įrodyta, kad ieškovui padaryta turtinė žala yra tiesiogiai susijusi su atsakovo 2019 m. liepos 25 d. atliktais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į ieškovui priklausančios tvoros apgadinimą.

46. Įsiteisėjusiame institucijos nutarime yra nurodyta, kad atsakovo veiksmai buvo tokie: 2019 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais sugadino ieškovui priklausančią tvorą, nuvertė šalia tvoros stovintį medinį stovą, palenkė metalinį tvoros virpstą ir sudaužė prie tvoros pritvirtintą žibintą. Atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) ir jo kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 2 dalis) nustatyta įsiteisėjusiu Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR N -1092-2019, todėl byloje įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos turtinės žalos.

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Tik konstatavus CK 6.253 straipsnio nuostatose nurodytus pagrindus, teismui paliekama diskrecijos teisė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį – visiškai ar tam tikra dalimi atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės.

48. Atsakovas nepagrįstai šioje byloje nurodo, jog šioje byloje yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, nurodytos apeliacinio skundo 38–44 punktuose dėl atsakovo nurodomos savavališkos tvoros statybos, nes ginčas dėl savavališkos statybos yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas.

49. Pagal CK 1.139 straipsnį savigyna galima tik CK numatytais atvejais, ėmusis savigynos įstatymo nenumatytais atvejais, taip pat peržengus savigynos leistinas ribas, padaryta žala atlyginama bendraisiais pagrindais. Žala taip pat turi būti atlyginama, jeigu savigyna buvo nesąžininga ar neprotinga arba teisė galėjo būti įgyvendinta kitais būdais, kreipiantis į teismą ir pan. Todėl nurodomi apeliacinio skundo motyvai dėl atsakovui trukdymo patekti į savo sklypą, dėl apelianto nurodomo tvoros pastatymo yra pagrindas atsakovui teisėtais būdais ginti savo teises. Šioje byloje esant įrodytai žalos padariusio asmens kaltei ir apelianto nurodomų ieškovo veiksmų dėl kliudymo atsakovui patekti į jo valdomą sklypą vertinimas kaip lygiareikšmių prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Šioje byloje nebuvo iškeltas ginčas dėl apelianto nurodomo užtvarų pašalinimo pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. vasario 15 d. rašte Nr. 1SS-411-(7.5.) nurodomas aplinkybes.

50. Byloje iš LITEKO duomenų nustatyta, kad dėl atsakovo nurodomų Nacionalinės žemės Ttarnybos 2017 m. vasario 15 d. rašte aplinkybių dėl šio žemės sklypo atidalijimo buvo iškelta Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų civilinė byla Nr. e2-69-999/2019 ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. priimtas sprendimas, kuriuo buvo atidalytas žemės sklypas ir 274 kv. m žemės plotas atiteko ieškovui, o ieškovas valstybei sumokėjo kompensaciją. Ši civilinė byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1-730/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

51. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties 38 punkte civilinėje byloje Nr. e2A-1-730/2021 konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,1468 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priklausančias 274/1468 dalis šio žemės sklypo priteisti ieškovui nuosavybės teise, priteisiant iš ieškovo Lietuvos Respublikai piniginę kompensaciją už šį žemės sklypą – 954 EUR, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.

52. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties 33 punkte civilinėje byloje Nr. e2A-1-730/2021 konstatuota remiantis byloje pateiktomis fotofiksacijomis (I e. tomas 50, 175 e. b. l., II e. tomas, 60, 65 e. b. l.), antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (III e. tomas, 43–55 e. b. l., IV e. tomas, 53–66 e. b. l.), sklypų išdėstymo schemomis (I e. tomas, 19–49 e. b. l.) nustatyta, kad ieškovas yra įrengęs tvorą, kuri skiria sklypų ribas. Kaip matyti, tvoros pabaigoje, ties Svirno gatve, įrengti du įvažiuojamieji keliai. Vienas kelias įrengtas ieškovo pusėje ir kitas kelias įrengtas apeliantės pusėje. Fotofiksacijos patvirtina, kad apeliantės pusėje taip pat buvo įrengtas ir trečias kelias, bet jis buvo panaikintas augalais suformuojant sklypo kontūro ribas (I e. tomas, 50–51 e. b. l.).

53. Paminėtos nutarties 35 punkte konstatuotos aplinkybės, jog G. B. turi nevaržomą galimybę patekti į jai priklausančią valdą iš Svirno gatvės ir tokia galimybe apeliantė faktiškai naudojasi ilgą laiko tarpą, paneigia apeliacinio skundo motyvus, jog ieškovas savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie jam padarytos žalos ir atsakovas turi teisę pasinaudoti savigynos institutu, nes apeliantas į savo valdomą sklypą gali patekti tik per ieškovo įrengtą užtvarą.

54. Ginčo, kad tvora ir sugadintas užtvaras nuosavybės teise priklauso ieškovui, byloje nėra, todėl, įrodžius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, mažinti priteisto žalos atlyginimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

55. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktas, kt.).

56. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė – ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.

57. Pagal kasacinio teismo formuojamą CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką prejudicinę reikšmę turi tik tos kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatytos aplinkybės, kurios buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas, t. y. teismas šias aplinkybes nustatė, vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis, įtvirtintomis civilinio proceso ir kituose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-77/2007; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2008). Pažymėtina, kad prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus, todėl jos taikymas neturėtų būti išplėstas. Administracinio nusižengimo byloje ieškovo nurodyta turtinė žala buvo preliminari, apimanti sugadintą prožektorių (žibintą) ir kitas medžiagas, reikalingas tvoros atstatymui, o ne atstatymo darbus, ir ji nebuvo administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ginčo žalos atlyginimą, t. y. didesnę sumą, kurią iš esmės sudarė išrašyta ieškovui sąskaita už atliktus darbus, atstatant užtvarą.

58. Byloje ieškovas įrodė, jog medinis stovas prie metalinės tvoros buvo pritvirtintas metaline plokštele, kuri buvo priveržta medsraigčiais. Nuversdamas medinį stovą, atsakovas nuplėšė metalines plokšteles ir ištraukė medsraigčius, kurių surasti ir panaudoti atstatant stovą į pradinę padėtį nebebuvo galimybės. Dėl tos priežasties reikėjo nupirkti naujas metalines plokšteles, kurios kainavo 1,14 Eur, ir medsraigčius mediniam stovui pritvirtinti, už kuriuos sumokėta 1,81 Eur. Atsakovas palenkė metalinę tvorą, kurią atstatant reikėjo apačią įpjauti, metalinį virpstą atlenkti į pradinę padėtį ir atgal suvirinti ir uždažyti.

59. 2019 m. spalio 23 d. PVM sąskaita faktūra, serija JZŠ1901 Nr. 1487, ir mokėjimo kvitas 11/2880 įrodo, kad už UAB „Jozita“ atliktus tvoros remonto darbus ieškovas sumokėjo 108,90 Eur sumą, o iš 2019 m. spalio 12 d. PVM sąskaitos faktūros, serija AGV Nr. SB17472, ir apmokėjimo kvito Nr. 59193/205 matyti, kad už tvoros remontui įsigytas medžiagas ir įrankius ieškovas sumokėjo 22,37 Eur sumą.

60. Šių įrodymų atsakovas nenuginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino įskaitydamas jau atsakovo sumokėtą 30 eurų sumą.

61. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Apeliacinės instancijos teismo išvada

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

64. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbą sumokėjo 400 Eur, ši suma neviršija paminėtų rekomendacijų, todėl priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui įrodymą, pateiktą su atsiliepimu į apeliacinį skundą.

Priteisti ieškovui I. M. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo R. B..

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė