- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- AN2-43-462/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00150-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis (pirm.)
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė, Tadas Ugintas
- Kategorijos
- 7.8Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas (ANK 115 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato ir nukentėjusiojo I. M. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019-12-20 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. B. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2019-09-18 nutarimu administracinio nusižengimo byloje nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnį 400 eurų dydžio bauda už tai, kad 2019-07-25 apie 12 val. tyčiniais veiksmais sugadino I. M. priklausančią tvorą, tai yra nuvertė šalia tvoros buvusį medinį kuolą, palenkė metalinį tvoros virpstą ir sudaužė prie tvoros pritvirtintą žibintą.
2. R. B. bei jo atstovas su Institucijos 2019-09-18 nutarimu nesutiko, jį apskundė.
3. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019-12-20 nutarimu R. B. bei jo atstovo advokato T. Uginto skundus patenkino, panaikino Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. B. pagal ANK 115 straipsnį nutraukė, priteisė R. B. iš I. M. 300 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
4. Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019-12-20 nutarimu, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir palikti Institucijos 2019-09-18 nutarimu R. B. paskirtą administracinę nuobaudą – 400 Eur baudą. Institucija skunde nurodo, jog išnagrinėjęs R. B. skundą Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas spręsdamas dėl tvoros pastatymo teisėtumo vadovavosi Statybos įstatymo 3 straipsniu ir padarė išvadą, jog tam, kad I. M. galėtų naudotis tvoros statytojo teise, jis turėjo turėti nuosavybės teisę į žemę, ant kurios yra tvora, arba teisę teisėtai naudotis žemės sklypu, ant kurio stovi tvora. Teismas nustatė, kad į žemės sklypo 274 kv. m dalį, kur yra pastatyta tvora, I. M. nuosavybės teisės ir teisėto valdymo teisės neturėjo. I. M. bendrai su valstybe valdomas žemės sklypas nėra atidalytas. Žemės sklypu, kurio plotas 274 kv. m, naudojosi M. Š., o nuo 2017-12-01 žemės sklypas įregistruotas valstybės vardu. Teismas nutarime nurodė, kad I. M. pagal Statybos įstatymo reikalavimus negalėjo statyti tvoros, o neteisėtai pasistatęs tvorą I. M. negali būti šios tvoros savininku, todėl R. B. veiksmai neturi administracinio nusižengimo požymių. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne administracinio nusižengimo bylą dėl svetimo turto sugadinimo, o civilinę bylą dėl tvoros pastatymo teisėtumo. Tokiu nutarimu pirmosios instancijos teismas įteisino R. B. galimybę ir toliau gadinti už I. M. pinigus pastatytą tvorą ir už tai nebūti baudžiamam.
5. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis I. M. nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019-12-20 nutarimu, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – pareiškėjo R. B. bei jo atstovo advokato T. Uginto skundus atmesti ir palikti galioti Institucijos 2019-09-18 nutarimą be pakeitimų, priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. I. M. visas išlaidas, patirtas advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti. Teismui nusprendus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, I. M. reiškia reikalavimą kviesti į posėdį jį ir jo interesams atstovaujančią advokatę Stanislavą Jorudienę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas R. B. veiksmus pripažino teisėtais ir pagrįstais, t. y. pirmosios instancijos teismas suteikė teisę R. B. ardyti ir gadinti I. M. priklausantį turtą. Nei R. B., nei gretimo žemės sklypo bendraturtė G. B., nei Lietuvos Respublika nesikreipė į teritorijų planavimo institucijas dėl I. M. priklausančios tvoros (ne)teisėtumo nustatymo, nebuvo iškelta civilinė byla dėl tvoros pašalinimo ir pan. Šioje byloje nekilo ginčo, kad tvora priklauso I. M. ir yra jo nuosavybė, todėl R. B. padaryto nusižengimo dalykas yra I. M. priklausančios tvoros apgadinimas. Net tuo atveju, jeigu I. M. priklausanti tvora būtų buvusi pastatyta neteisėtai ir prieštarautų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, R. B. teismas negali suteikti teisės gadinti ir griauti I. M. priklausančią tvorą be kompetentingų institucijų ar (ir) teismo sprendimo civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog „tarp I. M. ir R. B. konfliktiški santykiai susiklostė būtent dėl I. M. neteisėtai pastatytos tvoros, kuria buvo aptverta ir valstybei priklausančio žemės sklypo dalis, tuo apsunkinant patekimą į gretimą žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nors iš nukentėjusiojo I. M. 2019-12-16 pateiktų papildomų įrodymų matosi, kad R. B. turėjo galimybę įrengti įvažiavimą į jo naudojamą žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje vietoje, arba praplatinti esamą įvažiavimą šio sklypo sąskaita, tačiau nesant nustatyto kito įvažiavimo į šį žemės sklypą, R. B. turėjo teisę netrukdomai naudotis jau esamu įvažiavimu į jo žemės sklypą“. Žemės sklypo plotas, kuriuo pagal planą turi naudotis M. Š., yra parduotas I. M., nes Tauragės apskrities viršininko administracijos 1998-01-23 priimto įsakymo Nr. 105 pagrindu su I. M. 1998-02-09 buvo sudaryta valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 421. Sudarius 1998-02-09 valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 421 prie privatizuotų pastatų (1 t., b. l. 59) I. M. priklausanti namų valda buvo įregistruota viešajame registre pagal A. Ž. parengto žemės sklypo ribas 4, 5, 6, 7, 8, 9, 1, 2, 13, 12, t. y. 7 999 kv. m žemės sklypas, nors Įsakyme Nr. 105 ir Sutartyje Nr. 421 perkamo žemės sklypo plotas nurodytas 7 725 kv. m. Įsakyme Nr. 105 ir Sutartyje Nr. 421 apskaičiuojant parduodamos žemės plotą ir pinigus už parduodamą žemę, šiuos dokumentus priėmę ir patvirtinę asmenys suklydo ir nurodė 274 kv. m mažesnį žemės plotą ir pinigus už žemę, negu faktiškai buvo parduodama. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nei Įsakymu Nr.105, nei Sutartimi Nr. 421 gretimo žemės sklypo savininkui M. Š. nebuvo nustatytas servitutas, nebuvo leista privatizuoti dalies žemės sklypo, kuris buvo nurodytas I. M. suformuotame bendrame žemės plote prie privatizuotų pastatų, kurį sudarė 13 607 kv. m. Tik 2017-12-01 (1 t., b. l. 55–56) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai pastebėjo kolegų padarytą klaidą, kad priimant Įsakymą Nr. 105 ir sudarant Sutartį Nr. 421 buvo nurodytas ne visas žemės plotas, kuris I. M. buvo parduotas, t. y. vietoj 7 999 kv. m buvo nurodyta 7 725 kv. m. Apie šią klaidą pasisakyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 2017-11-29 rašte Nr. 33SD-2480-(14.33.137E) ir šio rašto pagrindu, I. M. su juo nesupažindinus ir nesudarius jam galimybės šį raštą apskųsti įstatymų nustatyta tvarka, nuo 2017-12-01 Lietuvos Respublika buvo įregistruota kaip 274 kv. m žemės sklypo savininkė (1 t., b. l. 55–56, 127–128). Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo teisinė registracija I. M. vardu jam nesukėlė teisinių pasekmių, prieštarauja sveikai logikai.
5.3. Pirmosios instancijos teismas nutarime padarė išvadą, kad R. B. turėjo teisę netrukdomai naudotis jau esamu įvažiuojamuoju keliu į jo žemės sklypą. Tai absoliučiai jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsta teismo išvada. R. B. niekuomet nebuvo ir nėra žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Kaip žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 1999-10-26 iki 2017-12-01 buvo registruotas I. M., o nuo 2017-12-01 – I. M. ir Lietuvos Respublika (1 t., b. l. 55–56). Žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nuo 1995 m. iki 2008 m. (iki mirties) buvo M. Š.. 2017-03-10 į 1/4 dalį šio žemės sklypo I. M. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o į 3/4 dalis šio žemės sklypo 2017-04-28 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas G. B. (1 t, b. l. 34–36). Kaip matyti iš Įsakymo Nr. 105 ( 1 t., b. l. 57), Sutarties Nr. 421 (1 t., b. l. 59), žemės sklypas, kurio plotas 274 kv. m ir kurį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius 2017-12-01 įregistravo Lietuvos Respublikos vardu, niekuomet nepriklausė gretimo sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvusiam savininkui M. Š., o tuo labiau jo įpėdiniams I. M. ir G. B..
5.4. Pagal I. M. ieškinį Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-69-999/2019, kurioje priimtas sprendimas atidalyti I. M. ir valstybei priklausantį 0,1468 ha žemės sklypą ir valstybei priklausančius 274 kv. m priteisti I. M., o iš I. M. valstybei priteista piniginė kompensacija. Šis teismo sprendimas apeliacine tvarka apskųstas ne pagal atsakovės Lietuvos Respublikos apeliacinį skundą, o pagal trečiojo asmens G. B. apeliacinį skundą ir bus nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. M. 2016 m. statydamas tvorą, kai viešajame registre jis buvo įregistruotas kaip vienintelis 0,1468 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, privalėjo gauti kito bendraturčio – Lietuvos Respublikos sutikimą, yra nelogiška. Tuo metu, kai buvo statoma tvora, I. M. nežinojo, kad šio žemės sklypo dalis priklauso Lietuvos Respublikai, nes tuo metu 1998 m. padarytos klaidos nebuvo pastebėjusi ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tuo labiau 0,1468 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiu niekuomet nebuvo M. Š., šiame žemės sklype nebuvo nustatytas servitutas ar specialiosios kelio naudojimo sąlygos, todėl gauti kitų asmenų sutikimą I. M. neprivalėjo.
5.6. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad I. M. priklausanti tvora priskiriama prie II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių. Tvora pastatyta, ją atitraukiant nuo kaimyninės žemės sklypo ribos į I. M. žemės sklypą. Kadangi I. M. tvora nesiekia 2 metrų aukščio (STR 2 lentelės 3.1 p.), yra medinė su atitinkamais tarpais, todėl priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams (STR 6.1 p.). Dėl tos priežasties tvora galėjo būti statoma net ant sklypo ribos ir kito kaimyninio sklypo bendraturčio sutikimas nereikalingas. Tvoros gale esantis medinis kuolas žymi tvoros pabaigą, ant jo pritaisytas žibintas, apšviečiantis įvažiuojamąjį kelią į sklypą, tačiau tai nėra tvora.
5.7. R. B. konfliktines situacijas sudaro tyčia ir sąmoningai. Pirmosios instancijos teismui I. M. pateikė 2019-04-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (2 t., b. l. 20), iš kurio matyti, kad palei I. M. tvorą R. B. jau keletą metų krauna mėšlą ir yra susikrovęs didžiulę krūvą. Susidėjęs didelę krūvą mėšlo ir jo neišveždamas iš I. M. ir R. B. sutuoktinei G. B. priklausančio žemės sklypo, pats sau susidaro kliūtį su didesne technika įvažiuoti į žemės sklypą. Iš prie 2016-12-19 sanitarinio patikrinimo akto Nr. SKA-56 pateiktų fotonuotraukų (2 t., b. l. 21–30) matyti, kad šio patikrinimo metu prie mėšlo krūvos ir šalikelėje nėra pasodinta tujų. Taigi, R. B. po 2016-12-19 atlikto patikrinimo pasodino tujas prie mėšlo krūvos ir jomis užsodino šalikelę. Tarp šiuo metu užsodintų tujų pareiškėjas buvo pasidaręs kitą įvažiuojamąjį kelią į žemės sklypą, tačiau, prasidėjus teisminiams procesams, šį kelią panaikino, atgal atsodindamas tujas ir kitus medelius (1 t., b. l. 61–64, 2 t., b. l. 21–30). Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad R. B. tyčia pats sau sudaro kliūtis patekti į žemės sklypą, siekdamas išprovokuoti konfliktus ir tyčiniais veiksmais sugadinti I. M. priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
5.8. Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, kad R. B. neprivalo įsirengti sau įvažiuojamojo kelio į jo sutuoktinei priklausančią žemės sklypo dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. M. ir G. B. priklausantis žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, išsidėstęs palei vietinės reikšmės kelią, vedantį per (duomenys neskelbtini) kaimą, ir jo pakanka pasidaryti nuovažai projektą ir jį suderinti su seniūnu. Be to, į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), galima patekti keliu, einančiu per žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. M.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra 0,062 ha kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas) ir būtent šiuo keliu yra galimybė be kliūčių patekti į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32–33). Be to, teismas nevertino ir UAB „Žemės matas“ parengtos žemės sklypų išsidėstymo schemos, kurioje yra nurodyta, kad į I. M. ir G. B. priklausantį žemės sklypą galima patekti per žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. M. (2 t., b. l. 31).
5.9. Darant išvadą, kad I. M. tvora pastatyta savavališkai, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. B. priėjo prie I. M. priklausančios tvoros, tyčiniais veiksmais sugadino I. M. priklausančią tvorą, nuvertė šalia tvoros stovintį medinį stovą, palenkė tvoros virpstą ir sudaužė prie tvoros pritvirtintą žibintą, tuo padarydamas I. M. 30,00 Eur turtinę žalą.
5.10. Remiantis ANK 666 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsniu administracinių nusižengimų teisenoje teismas, pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį teisės nusižengimą, priimdamas sprendimą turi teisę išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą ir palikus galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato priimtą nutarimą galioti, iš administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. I. M. priteistinos jo patirtos išlaidos teisinei advokato pagalbai apmokėti (išlaidas patvirtinantys dokumentai yra pateikti byloje).
5.11. Taip pat padaryta daug procesinių pažeidimų: ANK 585 straipsnio 2 dalyje įgaliotam atstovui nėra suteikta teisė pasirašyti skundą administracinėje byloje už pareiškėją. Advokatas T. Ugintas nedalyvavo nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, nes pareiškėjas R. B. pasirūpino savo atstovavimu, pasisamdė kitą advokatą. 2019-09-30 R. B. skundas, kurį pareiškėjo vardu pasirašė advokatas T. Ugintas, neturintis tam įgaliojimų, priimtas ir išnagrinėtas, pažeidžiant ANK 624 straipsnį. Remiantis ANK 626 straipsnio 3 dalies l punktu teismas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje motyvuota nutartimi skundą turėjo atsisakyti priimti, išaiškindamas R. B. teisę, kad skundą gali pasirašyti pats. Taip pat pirmosios instancijos teismas, gavęs R. B. skundą, nesprendė jo priėmimo klausimo, nenustatė, ar skundas paduotas nepraleidus skundo padavimo termino (ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas nevykdė ANK 640 straipsnio l dalies l punkto reikalavimų ir neišsiuntė ANK 621 straipsnyje nurodytiems asmenims skundo nuorašų, nereikalavo pateikti atsiliepimų į šį skundą (antrąjį)
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į I. M. apeliacinį skundą Institucija sutinka su I. M. apeliaciniu skundu.
7. Atsiliepimu į Institucijos ir I. M. apeliacinius skundus R. B. atstovas advokatas V. Batūra su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti R. B. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
9. ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad R. B. nuvertė prie I. M. tvoros pritvirtintą medinį kuolą. Šią aplinkybę taip pat įrodo administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai (1 t., b. l. 108), nuotraukos (1 t., b. l. 14–17), paties R. B. prisipažinimas (1 t., b. l. 18). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl aplinkybių, ar R. B. nulenkė metalinį tvoros virpstą ir sudaužė žibintą.
11. Medinis kuolas, kurio nuvertimo R. B. neneigia, buvo pritvirtintas prie I. M. priklausančios tvoros. Nors tiek R. B. atstovo advokato Tado Uginto skunde pirmosios instancijos teismui, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme R. B. (ir jo atstovas) neigė nulenkęs metalinį tvoros virpstą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, administracinį nusižengimą tiriant Institucijos pareigūnams, R. B. pripažino savo kaltę iš dalies, t. y. „R. B. pripažino, kad nuvertė medinį kuolą, kad apgadino tvorą, palenkė metalinį tvoros virpstą“ (1 t., b. l. 18). Be to, paties R. B. teiktame skunde (1 t., b. l. 70) R. B. taip pat nurodo: „Patraukiau nuo kelio medinį rąstą ir palenkiau metalinį strypą.“ Todėl apygardos teismas, atsižvelgęs į įrodymų visumą (nuotraukas, vaizdo įrašus, kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymus pirmosios instancijos teisme, paties R. B. nurodytas aplinkybes), konstatuoja, jog aplinkybė, kad R. B. nulenkė metalinį tvoros virpstą, yra neabejotinai įrodyta.
12. Kaip minėta, R. B. taip pat neigia, kad sudaužė I. M. priklausantį žibintą. I. M. nurodė, jog žibintas buvo pritvirtintas prie medinio kuolo, kurio nuvertimo R. B. neginčija. Aplinkybę, kad žibintas buvo pritvirtintas ant R. B. nuversto medinio kuolo, patvirtino ir kaip liudytoja 2019-11-22 teismo posėdžio metu apklausta L. M.. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, kad prie nuversto medinio kuolo yra nukritęs ir sudužęs žibintas (1 t., b. l. 14–15, 17). Kad žibintas yra sudaužytas, taip pat patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai įrodymai: Institucijos 2019-07-31 administracinio nusižengimo protokolas (1 t., b. l. 18), 2019-09-18 nutarimas (1 t., b. l. 21). Kad būtent R. B. sudaužė ant medinio kuolo pritvirtintą žibintą, apygardos teismo vertinimu, patvirtina aplinkybių visuma. Pirmiausia, iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų (1 t., b. l. 106) matyti, kad 11.22.50 val. į I. M. kiemą įvažiuoja lengvasis automobilis. Atsižvelgiant į tai, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų nustatyta, jog sudaužytas žibintas yra nukritęs ant įvažiuojamojo kelio į I. M. kiemą krašto, darytina išvada, jog lengvuoju automobiliu važiuojančiam asmeniui sudužęs žibintas, jei jis būtų buvęs automobilio įvažiavimo į kiemą metu, būtų buvęs matomas ir galbūt trukdęs pravažiuoti. Tačiau lengvasis automobilis pravažiuoja be kliūčių. Toliau 11.24.50 val. vaizdo įraše matomi R. B. veiksmai – pirmiausia panaudojant didelę fizinę jėgą spyris koja į medinį kuolą, nuo šio smūgio medinis kuolas stipriai sujuda. Vėliau seka medinio kuolo judinimas rankomis. Apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad I. M. nurodė apie ant medinio kuolo buvusį pritvirtintą nesugadintą žibintą, į tai, kad, kaip minėta, iš vaizdo įrašo matyti, kad dvi minutės iki R. B. veiksmų pro minėtą medinį kuolą pravažiuoja automobilis, žibinto ant žemės nematyti, o jau po dviejų minučių atėjus ir pradėjus smūgiuoti į medinį kuolą žibintas užfiksuojamas sudaužytas ant žemės, daro išvadą, jog žibintas buvo sudaužytas R. B. gadinant I. M. priklausančią tvorą. R. B. versija, kad jis tariamai žibinto nematė ir jo nesugadino. vertintina kaip siekis išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės.
13. Pažymėtina ir tai, jog tiek pats R. B., tiek jo atstovas nurodo, jog R. B. veiksmuose nuverčiant medinį I. M. tvoros kuolą, palenkiant metalinį virpstą bei sudaužant žibintą nebuvo tyčios, todėl nagrinėjamu atveju nėra ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Tačiau apygardos teismas atmeta šiuos R. B. bei jo atstovo argumentus kaip nepagrįstus. Pirmiausia, nesutiktina, jog R. B., nuversdamas medinį kuolą, šalino tariamą grėsmę eismo saugumui. Nei pats R. B., nei jo atstovas nenurodo, kokią grėsmę tas medinis kuolas kėlė eismo saugumui. Be to, taip pat nesutiktina su R. B. versija, neva jo veiksmuose nuverčiant medinį kuolą bei padarant kitus tvoros apgadinimus nėra tyčios, nes R. B. norėjo tik pašalinti medinį kuolą, kad jis netrukdytų traktoriui manevruoti. Tačiau pažymėtina, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog šieną vežantis traktorius pravažiuoja pro stovintį medinį kuolą ir jo nekliudo. Be to, nors R. B. nurodo: „vykdydamas savo kaip ūkininko veiklą turėjau pravažiuoti neteisėtai užtvertu bendro naudojimo keliu ir niekaip kitaip to negalėjau padaryti“ (1 t., b. l. 72), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdu, jog šieną vežantis traktorius pravažiuoja tiek pro I. M. tvorą, tiek pro stovintį medinį kuolą ir traktoriaus manevravimas nėra iš esmės palengvinamas pašalinus minėtą kuolą (1 t., b. l. 108). Iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog traktoriui labiau kliudo ne, kaip nurodo R. B., I. M. tvora ar prie jos pritvirtintas medinis kuolas, o paties R. B. sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame sklype esantys objektai – medeliai, didžiulė mėšlo krūva.
14. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos (1 t., b. l. 64) akivaizdu, jog R. B. naudojosi kitu įvažiuojamuoju keliu į savo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį sklypą, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu šis kelias yra panaikintas, žemė išlyginta ir tarpas, kuriame buvo įvažiuojamasis kelias į sklypą, užsodintas medeliais, taip panaikinant galimybę patekti į R. B. sutuoktinei priklausantį žemės sklypą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat parodo R. B. tyčią principingai siekiant naudotis būtent pro I. M. įvažiuojamąjį kelią į gyvenamąją zoną einančiu įvažiuojamuoju keliu ir taip ne tik nespręsti ilgalaikių susiklosčiusių konfliktiškų santykių, bet ir juos dar labiau skatinti.
15. Be to, pažymėtina ir tai, jog pats R. B. tiriant administracinio nusižengimo bylą Institucijos atstovams nurodė: „Dėl tvoros vietos pastatymo vyksta atskiras civilinis procesas, ginčas. I. M. tvora nėra pastatyta jo (R. B.) žmonos sklypo teritorijoje. R. B. neneigia, kad tvora, medinis kuolas, šviestuvas nuosavybės teise priklauso I. M.“ (1 t., b. l. 16). Pažymėtina, jog ir asmeniniame skunde pirmosios instancijos teismui (1 t., b. l. 70–73) R. B. nurodė, jog „dėl kelio užtvėrimo tarp Šalių (I. M. ir R. B. bei jo sutuoktinės) vyko civiliniai ginčai nagrinėjami civilinio proceso tvarka“. Esant tokiai situacijai, teismo vertinimu, R. B. turi sulaukti kompetentingos institucijos sprendimo dėl galbūt savavališkai I. M. pastatytos tvoros ir kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, o ne pats aktyviais veiksmais ardyti gretimą sklypą juosiančią tvorą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog R. B. nurodo, kad dėl I. M. pastatytos tvoros yra kreipęsis ir į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigą, ir į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą (1 t., b. l. 71), taigi, akivaizdu, jog R. B. savo galbūt pažeistas teises dėl I. M. galbūt savavališkai pastatytos tvoros siekia ginti pakankamai aktyviai, todėl nesuprantama, kodėl R. B., užuot nuvertęs I. M. pastatytą medinį kuolą, taip nulenkdamas metalinį tvoros virpstą bei sudaužydamas I. M. priklausantį žibintą, nesikreipia į teismą ir savo galbūt pažeistų teisių negina teisme civilinio proceso tvarka siekdamas įpareigoti I. M. pašalinti neteisėtos statybos padarinius ar nustatyti servitutą ir pan.
16. Nors tiek R. B., tiek jo atstovas nesutinka, kad I. M. buvo padaryta žala, tačiau šis argumentas atmestinas. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad I. M. patyrė žalą, patvirtina jo į bylą pateikti įrodymai apie R. B. padarytos žalos pašalinimą – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jozita“ sąskaita faktūra, kasos kvitas, UAB „Agava“ sąskaita faktūra ir kasos kvitas (1 t., b. l. 82–85), iš kurių nustatyta, jog už medinio stovo (stulpo) pastatymą, metalinio tvoros vamzdžio tiesinimą, virinimą ir prožektoriaus montavimą prie tvoros I. M. sumokėjo 108,90 Eur.
17. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog R. B. kaltė dėl svetimo turto sugadinimo yra neabejotinai įrodyta, R. B. veiksmai nuverčiant prie I. M. tvoros pritvirtintą medinį kuolą, nulenkiant metalinį tvoros virpstą bei sudaužant žibintą atitinka ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, kuris naikintinas ir paliktinas galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2019-09-18 nutarimas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
18. I. M. yra pateikęs prašymą priteisti jo advokato pagalbai apmokėti patirtas išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teisme advokatei sumokėjo 900 Eur (1 t., b. l. 66, 2 t., b. l. 35), už apeliacinio skundo surašymą – 400 Eur (2 t., b. l. 72). Apygardos teismas pažymi, kad pareiškėjas, pagal kurio pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, pagal ANK nuostatas nėra įpareigotas pateikti atsiliepimą, tai yra jo teisė, bet ne pareiga. Teismo vertinimu, I. M. pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, todėl, įvertinus tai, kad advokatė tiek padėjo nukentėjusiajam parengti procesinius dokumentus, tiek jam atstovavo pirmosios instancijos teisme, I. M. prašymas dėl pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies – jam iš R. B. priteistina 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad siekdamas apginti savo pažeistas teises bei apskųsti neteisėtu ir nepagrįstu pripažintą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą turėjo pateikti apeliacinį skundą, todėl I. M. prašymas priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai už apeliacinio skundo surašymą yra pagrįstas, išlaidos nėra per didelės ar neprotingos, šis I. M. prašymas tenkintinas – jam iš R. B. priteistina 400 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato ir nukentėjusiojo I. M. apeliacinius skundus tenkinti.
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019-12-20 nutarimą panaikinti ir palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2019-09-18 nutarimą.
Priteisti I. M. iš R. B. 400 Eur advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.
Priteisti I. M. iš R. B. 400 Eur advokato pagalbai už apeliacinio skundo surašymą apmokėti.
Nutartis neskundžiama.