Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-53-999/2021

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-05
Bylos Nr.: e2-53-999/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00244-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daina Dyburienė
Ieškovas: I. M.
Atsakovas: R. B.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.3Atsakomybė už kitų asmenų padarytą žalą
2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2-53-999/2021Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00244-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.3; 2.6.10.9 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 5 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant ieškovo I. M. atstovei advokatei S. J.,atsakovui R. B., jo atstovui advokatui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pateiktu ieškiniu ieškovas I. M. prašo iš atsakovo R. B. priteisti 101,27 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2019 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais sugadino jam priklausančią tvorą, nuvertė šalia tvoros stovintį medinį stovą, palenkė metalinį tvoros virpstą ir sudaužė prie tvoros pritvirtintą žibintą. Dėl šių veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį. 2019 m. rugsėjo 18 d. priimtu nutarimu nubaustas 400 Eur bauda. Nesutikdamas su nutarimu, atsakovas jį apskundė. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. priimtu nutarimu skundžiamą nutarimą panaikino ir nutraukė administracinę bylą. Nesutikdamas su teismo sprendimu, ieškovas jį apskundė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi skundą patenkino ir paliko galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK Šilalės r. PK) 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą. Ieškovas paaiškino, kad atsakovui tyčiniais veiksmais sugadinus jam priklausančią tvorą, t. y. nuvertus šalia tvoros buvusį medinį stovą, palenkus metalinį tvoros virpstą ir sudaužius prie tvoros pritvirtintą žibintą, jis atsakovui siūlęs pačiam viską sutvarkyti, tačiau atsakovas tvoros nesutaisė, taip pat neatlygino padarytos žalos. Nurodė, kad rašydamas pareiškimą policijai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jis nežinojo, kiek jam kainuos tvoros remontas, todėl policijos pareigūnams nurodė, kad patirta žala – 30 Eur. Pažymėjo, kad tai buvo pirmoji mintis tą minutę „atėjusi į galvą“, todėl nurodė tokią sumą, iš anksto nežinodamas kiek realiai kainuos tvoros remontas. Dėl šios priežasties atsakovo atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodyta minėta žalos suma. Kadangi atsakovas geranoriškai tvoros nesutaisė, ėmėsi tvoros taisymo. Nurodė, kad kreipėsi į UAB „Jozita“ dėl tvoros remonto darbų atlikimo, taip pat nupirko reikiamų daiktų ir įrankių, t. y. analogišką atsakovo sudaužytam prožektorių, medsraigčių, emalinių dažų, teptuką, tvirtinimo plokštelę. Minėti daiktai ir įrankiai kainavo 22,37 Eur, o už UAB „Jozita“ darbuotojo atliktą darbą taisant tvorą sumokėjo 108,90 Eur. Pažymi, kad iš viso atsakovas neteisėtais veiksmais jam padarė 131,27 Eur žalą. Nurodė, kad 2020 m. vasario 20 d. kreipėsi į atsakovą dėl geranoriško žalos atlyginimo, tačiau 2020 m. kovo 1 d. S. B. į jo sąskaitą pervedė 30 Eur sumą, pervedimo paskirtyje nurodydama „Turtinės žalos mokestis“. Kadangi likusi 101,27 Eur žalos suma liko neatlyginta, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismui išdavus įsakymą, atsakovas pateikė prieštaravimus, dėl ko teko teikti šį ieškinį. Ieškinį grindžia deliktinės atsakomybės pagrindais. Mano, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo neteisėtas veikimas apgadinant ieškovui priklausančią tvorą ir sudaužant ant tvoros pritvirtintą prožektorių yra konstatuotas 2019 m. rugsėjo 18 d. Tauragės AVPK Šilalės r. PK įsiteisėjusiu nutarimu, todėl pakartotinai atsakovo nusikalstamų veiksmų įrodinėti nereikia. Pažymi, kad egzistuoja aiškus teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir faktiškai patirtos materialinės žalos. Atkreipė dėmesį į tai, kad administracinėje byloje jo nurodyta turtinė žala buvo preliminari, apimanti sugadintą prožektorių ir kitas medžiagas, reikalingas tvoros atstatymui, o ne atstatymo darbus. Pažymėjo, kad tą pačią dieną, kai atsakovas sugadino tvorą, jos neatstatinėjo į pirmykštę padėtį. Tačiau atsakovui nesiėmus aktyvių veiksmų siekiant pašalinti padarytą žalą, nusprendė atlikti tvoros remontą iš savo lėšų. Remonto darbus atliko UAB „Jozita“ darbuotojas, už atliktą darbą atsiskaitė rangovui pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas apie jo patirtą 131,27 patirtą žalą buvo informuotas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. 11-115-761/2019, kurioje yra pateikti duomenys apie faktiškai patirtas išlaidas atstatant apgadintą tvorą. Taip pat apie minėtas faktiškai patirtas išlaidas yra pasisakyta 2020 m. vasario 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties 16 punkte.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant teise, kadangi atsakovas ieškovui žalą yra atlyginęs. Mano, kad ieškovas nepagrįstai siekia atsakovo sąskaita pagerinti savo turto būklę, be to žala negalėjo būti padaryta savavališkam statiniui, kuris turėjo būti nugriautas, o ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo. Paaiškino, kad atsakovas atrišo ir šalia tvoros paguldė prie tvoros viela pritvirtintą medinį kuolą, šiais veiksmais pašalindamas eismui trukdančias kliūtis, kadangi 3,04 metrų aukščio medinis kuolas kliudė manevruoti traktoriui iškraunant ant kelio pastatytą priekabą su šieno rulonais. Nurodė, kad medinės karties nuvertimo metu metalinė tvoros konstrukcija nebuvo ir negalėjo būti apgadinta, nes viela buvo atrišta. Ieškovas dėl nuversto medinio kuolo padarytą žalą įvertino 30 Eur, šią žalą atlygino. Pažymėjo, kad pareikštu ieškiniu ieškovas prašo atlyginti jo išlaidas dėl medinės karties pritvirtinimo prie metalinės tvoros, šiuo reikalavimu siekdamas pagerinti turto būklę, kadangi iki medinės karties nuvertimo ji prie tvoros buvo pritvirtinta viela. Ieškovas medinę kartį prie tvoros pritvirtino atlikdamas rangos darbus, metaliniais lankstais ir medsraigčiais, tokiu būdu iš esmės pakeičiant medinės karties tvirtinimo būdą iš pigaus tvirtinimo viela, į brangiau kainuojantį tvirtinimą metaliniais lankstais. Tokiu atveju reikalaujama apmokėti už naujas iki tol nenaudotas medžiagas, taip pat buvo atlikti papildomi nauji darbai, kaip skylių gręžimas, tvirtinimas medsraigčiais, dažymas. Mano, kad pasirinkęs brangesnį medinės karties tvirtinimo būdą ieškovas pasigerino savo turto būklę, todėl nepagrįstai reikalauja atlyginti šias papildomas išlaidas. Taip pat mano, kad ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant subjektine teise, nes reikalaujama apmokėti savavališkos statybos išlaidas už statinį, kuris turi būti nugriautas, todėl tokio statinio įrengimo išlaidos negali būti laikomos žala. Šią aplinkybe grindžia nurodydamas, kad Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) išnagrinėjusi G. B. pareiškimą 2017 m. vasario 15 d. nustatė, kad ,,I. M. įrengta tvora rytinėje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje pažeidžia pagal ,,Sklypo padalinimo” projekte ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane pažymėtos indeksu ,,B” teritorijos naudojimo tvarką (neužtikrina galimybės laisvai naudotis valstybinės žemės plotu)”. Pažymėjo, kad minėtame rašte užfiksuota ir kita svarbi aplinkybė, kad sklypas, žymimas indeksu ,,B”, kuriame yra kelias, ant kurio I. M. savavališkai įrengė tvorą, priklauso 3 asmenims, tarp kurių ir valstybė. Nurodė, kad tvora įrengta ant kelio, kuriuo užtvertas patekimas ir į valstybei priklausančią sklypo dalį. Pažymėjo, kad ši aplinkybė svarbi tuo, kad ginčas dėl tvoros pastatymo ir kelio užtvėrimo susijęs ne tik su asmenų privačiu ginču, bet ir su visuomenės intereso pažeidimu, nes neteisėtais veiksmais apribota asmenų teisė patekti į valstybės žemę. Nurodė, kad NŽT išnagrinėjusi G. B. pareiškimą, 2017 m. vasario 15 d. raštu įpareigojo Šilalės skyriaus vedėją, nustačius, kad apribotas priėjimas (naudojimas) prie sklypo, kuriame yra ir valstybinės žemės, imtis priemonių dėl žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios valstybinės žemės tinkamo naudojimo užtikrinimo. Pažymėjo, kad NŽT Šilalės skyriaus vedėjas nuo 2017 m. vasario mėnesio neatliko veiksmų, kuriais būtų pašalinta kliūtis, todėl siekdamas patekti į savo žemės sklypą, pašalino ant kelio esančią kliūtį, t. y. ieškovo neteisėtai pastatytą medinį kuolą. Šį veiksmą pateisina profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui pasiekti, imantis būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus. Tokiu veiksmu tiesiog gynė įstatymu saugomą interesą – savo teisę patekti į nuosavybės teise priklausantį sklypą ir tokiu būdu išvengė ieškinio pateikimo ieškovo atžvilgiu dėl kliudymo naudotis nuosavybe. Taip pat nurodė, kad ieškovas turėjo pareigą neatlygintinai nuo kelio pašalinti kliūtį (savavališkai pastatytą kelio užtvarą) vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktais bei atlyginti kitiems asmenims padarytą žalą dėl tokių kliūčių įrengimo. Mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovas (nukentėjusysis) savo neteisėtais veiksmais, t. y. savavališkai, be gretimo sklypo savininko sutikimo įrengdamas tvorą ir prie jos viela pritvirtindamas 3.04 m aukščio medinę kartį, kurią privalo pašalinti, apsunkino atsakovui šieno įvežimą į gretimą sklypą, todėl savo neteisėtais veiksmais sukūrė situaciją, prielaidas ir sąlygas žalai atsirasti dėl įvažiavimui kliudančios medinės karties pašalinimo. Mano, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas prašydamas atlyginti tvoros remonto išlaidas, kurios skirtos ne atstatyti buvusią turto padėtį (medinio kuolo pritvirtinimas prie tvoros viela), bet ją kokybine prasme pagerindamas (medinio kuolo pritvirtinimas prie tvoros metaliniais lankstais ir medsraigčiais) iš esmės siekia pagerinti turto būklę, todėl siekia nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog jam priklausanti tvora yra užtverta atsakovui priklausančioje žemėje ir pažeidžia jo interesus. Pažymėjo, kad atsakovas apskritai nėra gretimo žemės sklypo savininkas, kadangi gretimo sklypo bendrasavininkiais yra ieškovas ir atsakovo sutuoktinė G. B., bet ne atsakovas. Nurodė, kad nei atsakovas, nei jo sutuoktinė G. B. nebuvo ir nėra jam ir Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, susidedančio iš 0,1468 ha, kuriame yra pastatyta jam priklausanti tvora, savininkais, tuo labiau – jam priklausančios tvoros savininkais. Mano, kad dėl šių aplinkybių, atsakovas neturėjo ir neturi absoliučiai jokios teisės į jam priklausančią tvorą. Atkreipė dėmesį, kad dėl tvoros pastatymo tariamo neteisėtumo jokių administracinių arba teisminių sprendimų nėra priimta. Mano, kad atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog jis pašalino tariamą kelio kliūtį yra visiškas išsigalvojimas, kadangi jo tvora nėra kliūtis atsakovui patekti į jo sutuoktinei ir jam priklausantį žemės sklypą. Pažymėjo, kad atsakovas savo sklype yra susikrovęs didelę stirtą mėšlo, pro kurią pačiam sunku pravažiuoti, taip pat, jam ir atsakovo sutuoktinei priklausančiame žemės sklype pasodino medžius taip, kad norint pro juos pravažiuoti reikia manevruoti. Tvirtina, kad jo užtverta tvora nėra įsiterpusi į atsakovo sutuoktinei ir jam priklausančio žemės sklypo ribą, tuo labiau netrukdo atsakovui. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju gretimo sklypo savininko sutikimo statant tvorą, įstatymo leidėjas nereikalauja. Nurodė, kad atsakovas melagingai klaidina teismą, kad medinis stovas prie tvoros buvo pritvirtintas tik viela, kadangi medinis stovas prie medinės tvoros buvo pritvirtintas mediniais medsraigčiais ir lankstais. Viela ant medinio stovo buvo naudojama tik šio stovo statymo metu, kad prilaikytų stovą, kol jis buvo tvirtinamas prie tvoros mediniais medsraigčiais ir lankstais. Paaiškino, kad pasinaudojus viela, ji buvo palikta ant medinio stovo. Pažymėjo, kad tokio dydžio stovas nebūtų laikęsis prie tvoros, jeigu nebūtų suvaržytas medsraigčiais ir pritvirtintas lankstais, todėl teigia, kad atsakovo keliama versija apie tariamą pasipelnymą yra tik jo paties išgalvota. Be to, nesutinka, su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad jis „šalino savavališkos statybos padarinius“. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas nedirba atitinkamose institucijoje ir jam nėra deleguota teisė „šalinti savavališkos statybos padarinius“. Pažymėjo, kad atsakovo pateiktas NŽT 2017 m. vasario 15 d. raštas nesukėlė absoliučiai jokių pasekmių. Paaiškino, kad rašte pateikta G. B. skundą tyrusio specialisto nuomonė su rekomendacija teritoriniam padaliniui atlikti papildomus matavimus ir nustačius, kad dalis žemės nėra išpirkta iš valstybės, įregistruoti šią žemės sklypo dalį valstybės vardu viešajame registre. Nurodė, kad Teritorinis padalinys atliko papildomus matavimus, nustatė, kad 275 kv. m. nėra išpirkti iš valstybės ir šią žemės sklypo dalį įregistravo Lietuvos Respublikos vardu. Pažymėjo, kad Teritorinis padalinys nenustatė jokių pažeidimų tvoros pastatymo klausimu, jo atžvilgiu dėl tvoros (ne)teisėtumo nebuvo priimti administraciniai aktai ar teismo sprendimai.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, pateikia naujus rašytinius įrodymus t. y. 2020 m. rugsėjo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 05/20/27. Pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. antstolis konstatavo faktines aplinkybes, t. y. kad į atsakovo šeimai priklausantį sklypą galima patekti tik per vienintelį įvažiavimą, kuris yra šalia prie tvoros pritvirtinto medinio kuolo, kad senaisiais iki tvoros pastatymo buvusiais įvažiavimais atsakovas naudotis negali, nes jie užtverti tvora, kad yra išlikę senojo įvažiavimo asfaltbetonio fragmentai, kad kitų įvažiavimų į atsakovui priklausantį žemės sklypą nėra, nes viskas aplinkui užtverta tvoromis. Mano, kad šis rašytinis įrodymas paneigia ieškovo dubliko 5 punkte nurodytą aplinkybę, kad tvora nėra kliūtis. Taip pat nurodė, kad dubliko 4 punkte ieškovas pripažįsta faktą, kad sklypas, kuriame įrengta tvora, yra bendras su atsakovo sutuoktine, tačiau nutyli svarbią aplinkybę, kad greta savavališkai įrengtos tvoros atsakovo sutuoktinei priklausančiame sklype yra pastatyta ferma ir įrengtas ūkis, kurie yra bendra jungtinė atsakovo ir jo sutuoktinės nuosavybė, todėl atsakovas turi teisę ir teisėtą interesą patekti į jam priklausančius pastatus ir aptarnauti ūkį. Pažymėjo, kad tai ir buvo daroma medinio kuolo kaip kliūties pašalinimo metu, t. y. atsakovas atsivežė šieną, tačiau medinis kuolas kliudė manevravimui ir šieno įvežimui, todėl atsakovas atrišo vielą, kuria buvo pritvirtintas medinis kuolas ir kuolą paguldė šalia tvoros. Konstatuoja, kad pats ieškovas savo neteisėtais veiksmais įrengdamas tvorą, kuri išilgai įvažiavimo užtvėrė bendrą pravažiavimą, sukėlė situaciją, kad atsakovas buvo priverstas pašalinti kliūtį, kliudančią įvažiavimui ir šieno rulonų įvežimui. Mano, kad ieškovas savo tyčiniais veiksmais prisidėjo prie to, kad turėjo būti pašalinta kliūtis ir jam dėl to kilo žala. Pažymėjo aplinkybę, kad pasak ieškovo, NŽT 2017 m. vasario 15 d. raštas nesukėlė jokių pasekmių. Pastebi, kad pats ieškovas sutikdamas su rašte nurodyta aplinkybe, t. y. kad ,,I. M. įrengta tvora rytinėje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje pažeidžia pagal ,,Sklypo padalinimo” projekte ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane pažymėtos indeksu ,,B” teritorijos naudojimo tvarką (neužtikrina galimybės laisvai naudotis valstybinės žemės plotu)”, piktybiškai nesiima jokių veiksmų pašalinti savo neteisto veikimo padarinius, t. y. atlaisvinti savavališkas užtvaras. Taip pat pastebi, kad raštas kaip dokumentas negali nei pašalinti, nei pastatyti tvoros, kadangi raštas turi būti įgyvendintas veiksmais. Pažymi, kad minėtame rašte taip pat užfiksuota ir kita svarbi aplinkybė, kad sklypas, žymimas indeksu ,,B”, kuriame yra kelias ant kurio ieškovas savavališkai įrengė tvorą, priklauso 3 asmenims, tarp kurių ir valstybė. Be to, tvora įrengta ant kelio, kuriuo užtvertas patekimas ir į valstybei priklausančią sklypo dalį. Ši aplinkybė yra svarbi tuo, kad ginčas dėl tvoros pastatymo ir kelio užtvėrimo susijęs ne tik su asmenų privačiu ginču, bet ir su visuomenės intereso pažeidimu, nes neteisėtais veiksmais apribota asmenų teisė patekti į valstybės žemę. Paaiškino, kad NŽT išnagrinėjusi G. B. pareiškimą 2017 m. vasario 15 d. raštu įpareigojo Šilalės skyriaus vedėją nustačius, kad apribotas priėjimas (naudojimas) prie sklypo, kuriame yra ir valstybinės žemės, imtis priemonių dėl žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios valstybinės žemės tinkamo naudojimo užtikrinimo. Todėl tvirtina, kad skirtingai nei nurodo ieškovas, rašte yra įpareigojimas imtis priemonių pašalinti užtvaras, kliudančias patekti į sklypą, todėl toks raštas teisines pasekmes sukelia, nes jame konstatuoti ne tik faktai, bet ir nustatyti įpareigojimai. Paaiškino, kad nevykdant šių įpareigojimų ir atsakovui parsivežus šieną, iškilo neatidėliotinas poreikis pašalinti šieno įvežimui kliudančią kliūtį.

Šalies argumentai

Ieškovas I. M. teismo posėdyje nedalyvavo. Jį atstovavo advokatė S. J., kuri teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2019 m. liepos 25 d. vežė šieno rulonus į savo sklypą. Kadangi buvo priekaboje daug šieno, nebuvo galimybės su visa priekaba per savo nuovažą įvažiuoti į sklypą. Todėl jis priėjo prie I. M. pastatytos tvoros, atrišo vielas nuo kuolo ir nuvertė tą kuolą, nebuvo jokių metalinių sraigtų. Lempos jokios nematė ir neaišku, iš kur ji atsirado. Policija atvažiavusi sakė, kad ieškovas siūlo jam pačiam sutvarkyti tvorą, bet jis nesutiko, nes I. M. tą tvorą yra neteisėtai pasistatęs. Jis sumokėjo I. M. 30 eurų, nes tokia buvo teismo nutartis ir nenorėjo, kad antstoliai pradėtų išieškojimą. Dėl sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų paaiškino, jog prožektoriaus nebuvo, jokių dažymo darbų nebuvo daryta ir metalinių sraigtų nebuvo. Ieškovas pasigerino tvoros būklę. Medinis virpstas dažytas nebuvo, nebuvo jokių lankstų. Kuolą buvo galima atstatyti pritvirtinant ta pačia viela.

Prie šios bylos prijungta civilinė byla Nr. eL2-2113-999/2020.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Į bylą pateiktas I. M. pareiškimas Tauragės AVPK Šilalės r. PK dėl svetimo turto sugadinimo, iš kurio matyti, jog 2019 m. liepos 25 d. ieškovas kreipėsi į policijos komisariatą nurodydamas, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 12 val., grįžęs į namus pastebėjo, kad apgadinta jam priklausanti tvora, t. y. nuverstas šalia tvoros pritvirtintas medinis rastas, palenktas metalinis tvoros virpstas, numestas ir sudaužytas ant tvoros pritvirtintas žibintas. Nurodė, kad patyrė 30 Eur žalą.

2019 m. rugsėjo 18 d. Tauragės AVPK Šilalės r. PK nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 R. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2019 m. liepos 25 d. tyčiniais veiksmais sugadino I. M. priklausančią tvorą, nuvertė šalia tvoros stovintį medinį stovą, palenkė metalinį tvoros virpstą ir sudaužė prie tvoros pritvirtintą žibintą, tokiu būdu I. M. padarydamas 30 Eur žalą.

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu tenkino R. B. skundą ir 2019 m. rugsėjo 18 d. Tauragės AVPK Šilalės r. PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 panaikino.

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi tenkino I. M. apeliacinį skundą, panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir paliko galioti Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 rugsėjo 18 d. nutarimą.

Pateikta 2019 m. spalio 23 d. PVM sąskaita-faktūra serija JZŠ1901 Nr. 1487 ir mokėjimo kvitas 11/2880, iš kurių matyti, kad už UAB „Jozita“ atliktus tvoros remonto darbus ieškovas sumokėjo 108,90 Eur sumą, o iš 2019 m. spalio 12 d. PVM sąskaitos-faktūros serija AGV Nr. SB17472 ir apmokėjimo kvito Nr. 59193/205 matyti, kad už tvoros remontui įsigytas medžiagas ir įrankius ieškovas sumokėjo 22,37 Eur sumą.

Į bylą pateiktas ieškovo atsakovui adresuotas 2020 m. vasario 20 d. pasiūlymas dėl turtinės žalos atlyginimo, iš kurio matyti, kad ieškovas patyrė 131,27 Eur išlaidas ir reikalauja minėtą sumą atlyginti.

Pateiktas I. M. banko sąskaitos išrašas, kad 2020 m. kovo 1 d. S. B. į ieškovo banko sąskaitą pervedė 30,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Turtinės žalos mokestis“.

Į bylą prie atsiliepimo atsakovo pateiktuose fotografijose užfiksuota tvora, šalia jos gulintis medinis rastas, nukritęs lauko šviestuvas, ant tvoros kabanti viela.

Iš antstolės B. T. 2020 m. rugsėjo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 05/20/27 ir jo priedų matyti, kad atsakovo pageidavimu, antstolė 2020 m. rugsėjo 2 d. konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su ginčo tvora.

CK 6.245 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Ieškovas ieškinį teikia deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, kurios pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas I. M. teigia, jog jis patyrė 101,27 Eur žalos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – sugadinant tvorą ir dėl to ieškovui padarant turtinės žalos.

Tam, kad kiltų atsakovo deliktinė civilinė atsakomybė nagrinėjamoje byloje, būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

Atsakovas R. B. 2019 m. rugsėjo 18 d. Tauragės AVPK Šilalės r. PK nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2019 m. liepos 25 d. tyčiniais veiksmais sugadino I. M. priklausančią tvorą, nuvertė šalia tvoros stovintį medinį stovą, palenkė metalinį tvoros virpstą ir sudaužė prie tvoros pritvirtintą žibintą, tokiu būdu I. M. padarydamas 30 Eur žalą. Nors Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu panaikino Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir paliko galioti Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 rugsėjo 18 d. nutarimą.

2019 m. rugsėjo 18 d. Tauragės AVPK Šilalės r. PK nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 Klaipėdos apygardos teismas laikė, jog tinkamai nustatyta, kad atsakovas R. B. 2019 m. liepos 25 d. tyčiniais veiksmais sugadino I. M. priklausančią tvorą, nuvertė šalia tvoros stovintį medinį stovą, palenkė metalinį tvoros virpstą ir sudaužė prie tvoros pritvirtintą žibintą, tokiu būdu I. M. padarydamas 30 Eur žalą. Taigi aukščiau minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo R. B. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala nustatytos įsiteisėjusiu 2019 m. rugsėjo 18 d. Tauragės AVPK Šilalės r. PK nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 ir 2020 m. vasario 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. AN2-43-462/2020 ir tai yra prejudiciniai faktai šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ir jų papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Taigi, nagrinėjamoje byloje esminis klausimas sprendžiamas dėl padarytos turtinės žalos dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos - priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Tauragės AVPK Šilalės r. PK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarime konstatuota, jog ieškovui I. M. atsakovo tyčiniais veiksmais buvo padaryta 30 Eur turtinė žala.

Tačiau ieškovas ieškinyje, dublike ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas rašydamas pareiškimą policijai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų administracinėje byloje nežinojo, kiek jam kainuos tvoros remontas, todėl policijos pareigūnams nurodė, kad patirta žala – 30 Eur. Pažymėjo, kad ieškovui tai buvo pirmoji mintis tą minutę „atėjusi į galvą“, todėl nurodė tokią sumą, iš anksto nežinodamas, kiek realiai kainuos tvoros remontas. Dėl šios priežasties atsakovo atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodyta minėta žalos suma. Ieškovas siūlė per policijos atstovus R. B. pačiam sutvarkyti tvorą, tačiau pastarasis nesutiko. Kadangi atsakovas geranoriškai tvoros nesutaisė, ieškovas nusprendė imtis tvoros taisymo ir kreipėsi į UAB „Jozita“ dėl tvoros remonto darbų atlikimo. Be to, jis nupirko reikiamų daiktų ir įrankių, t. y. analogišką atsakovo sudaužytam prožektorių, medsraigčių, emalinių dažų, teptuką, tvirtinimo plokštelę. Minėti daiktai ir įrankiai kainavo 22,37 Eur, o už UAB „Jozita“ darbuotojo atliktą darbą taisant tvorą sumokėjo 108,90 Eur. Pažymi, kad iš viso atsakovas neteisėtais veiksmais jam padarė 131,27 Eur žalą. Tačiau kadangi atsakovas sumokėjo jam 30 Eur, todėl suma mažintina ir jam padaryta turtinė žala yra 101,27 Eur.

Byloje pateiktos dvi sąskaitos faktūros: 2019 m. spalio 12 d. PVM sąskaita-faktūra serija AGV Nr. SB17472 (apmokėjimo kvitas Nr. 59193/205), iš kurios matyti, kad ieškovas I. M. įsigijo medžiagas – emalę, plokštę tvirtinimui, tris teptukus, šviestuvą ir dviejų rūšių medsraigčius, iš viso sumokėdamas už šias medžiagas 22,37 Eur.

UAB „Jozita“ pateikta 2019 m. spalio 23 d. PVM sąskaita-faktūra serija JZŠ1901 Nr. 1487 (mokėjimo kvitas 11/2880), nustatyta, jog UAB „Jozita“ ieškovas už atliktus tvoros remonto darbus sumokėjo 108,90 Eur sumą. Šioje sąskaitoje faktūroje nurodyti, kokie buvo atlikti konkrečiai darbai ir jų atlikimo kaina, tai yra medinio stovo (stulpo) pastatymas kainavo 30,25 Eur, metalinio tvoros vamzdžio tiesinimas, virinimas – 60,50 Eur ir prožektoriaus montavimas prie tvoros – 18,15 Eur.

Atsakovas tvirtina, kad ieškovas tokiu būdu siekia pasigerinti tvoros būklę, kadangi atsakovas tik atrišo metalines vielas ir medinė kartis nuvirto ant žemės, kurią jis prispaudė prie žemės, o metalinis lankstas laikėsi, nebuvo nuvirtęs. Atsakovas taip pat nurodė, jog nematyti, kad ant medinio stovo anksčiau būtų buvusios medsraigčių žymės, tvoros vamzdis matyti, kad nedažytas, o pažeistas korozijos, tai yra surūdijęs, prožektoriaus iš viso nebuvo, negali paaiškinti, kaip jis atsirado fotonuotraukose, o kuolą buvo galima atstatyti pritvirtinant ta pačia viela.

Tačiau šiuos atsakovo paaiškinimus visiškai paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Kaip jau buvo minėta, administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019, kuriuo teismas remiasi kaip prejudiciniu faktu šioje byloje, yra užfiksuotos ir nustatytos aplinkybės, tai yra, tyčiniai atsakovo veiksmai, kad atsakovas nuvertė medinį kuolą, palenkė metalinį tvoros virpstą ir sudaužė žibintą (prožektorių). Todėl teismas papildomai, ar visi šie veiksmai buvo atlikti neanalizuoja, kadangi tai jau yra nustatyta ir konstatuota administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-1092-2019 ir Klaipėdos apygardos teismo Nr. AN2-43-462/2020 nutartyje.

Byloje būtina nustatyti, ar buvo reikalinga atlikti visus tvoros darbus, kurie nurodyti UAB „Jozita“ pateiktoje 2019 m. spalio 23 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija JZŠ1901 Nr. 1487 ir ar jie buvo atlikti. Atsakovas nuvertė medinį stovą, todėl medinio stovo pastatymas buvo reikalingas, kadangi prie medinio stovo tvirtinama visa tvoros dalis. Metalinis tvoros virpstas buvo palenktas, todėl buvo reikalinga jį atitiesinti ir kas buvo padaryta suvirinimo būdu. Administracinio nusižengimo byloje taip pat vienareikšmiškai buvo nustatyta, jog atsakovas sudaužė prožektorių, todėl nupirktas prožektorius turėjo būti pritvirtintas prie tvoros. Taipogi, iš byloje esančių pateiktų nuotraukų matyti, jog buvo panaudotos plokštės tvirtinimui ir medsraigčiai bei atlikti dažymo darbai. Taigi, iš aptartos atliktų darbų analizės, teismas daro išvadą, jog visus šiuos darbus buvo reikalinga atlikti, kad atstatyti tvorą į pradinę padėtį ir visi šie darbai buvo atlikti, ką patvirtina ieškovas, byloje esančios fotonuotraukos, atsakovas taip pat neneigia, kad darbai buvo atlikti. Atliktų darbų kainos yra detaliai nurodytos ieškovo pateiktame rašytiniame įrodyme – PVM sąskaitoje – faktūroje, todėl atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė padarytos žalos dydį, todėl reikalavimas dėl 101,27 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas.

CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 101,27 Eur už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Sutinkamai su CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovo atstovė pateikė įrodymus apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 1020 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Teismas vertina, jog išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų ribų, todėl mažinti jų nėra pagrindo ir priteisiamos visa apimtimi iš atsakovo ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), 101,27 Eur (vieną šimtą vieną eurą 27 euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo pareiškimo padavimo teismui dienos, t. y. 2020 m. gegužės 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovui I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), 1035 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt penkis eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė