- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-272-876/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10538-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- E. J., S. T.-A.
- Civilinis ieškovas
- UAB „IKI Lietuva“
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius, Singrida Samoškienė
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 14.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. J. paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė.
Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį nuosprendį.
Civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ pareikštą civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti ir iš E. J. priteisti 283,59 Eur turtinei žalai atlyginti, iš S. T.-A. priteisti 153,89 Eur turtinei žalai atlyginti.
E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista S. T.-A. (buvusi pavardė – S.), tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. J. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. kovo 5 d. apie 09.58 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „IKI Lietuva“ priklausančios parduotuvės „IKI“, slapta pagrobė svetimą UAB „IKI Lietuva“ priklausantį nedidelės vertės turtą: 1 butelį viskio 0,7 l talpos „Jack Daniels“, 19,99 Eur vertės, 4 butelius viskio 1 l talpos „Tullamore Dew“, vieneto kaina 29,95 Eur, 4 butelius viskio 1 l talpos „Jameson Irish“, vieneto kaina 35,95 Eur, tuo UAB „IKI Lietuva“ padarė bendrą 283,59 Eur turtinę žalą. Tokiais veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 27 d. nuosprendyje konstatavo, kad be paties E. J. parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Skirdamas bausmę E. J. pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, paaiškino kokios aplinkybės įtakojo nusikalstamą elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. J. praeityje teistas, teistumas neišnykęs, tačiau jo padaryta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje byloje spręsti klausimą dėl jo pripažinimo recidyvistu ir tuo pačiu dėl atsakomybė sunkinančios aplinkybės pripažinimo, nėra pagrindo. Nuteistasis E. J. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama mažiau pavojingai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamiesiems nusižengimams. Nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, dėl jos atlyginimo pareikštas civilinis ieškinys, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme negauta duomenų apie tai, kad žala būtų atlyginta ar E. J. su civiliniu ieškovu būtų taręsis (susitaręs) dėl žalos atlyginimo sąlygų. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, taip pat iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad E. J. eilę kartų teistas dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, jam ne kartą skirta ir griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Iš Administracinių nusižengimų išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus esančios informacijos matyti, kad E. J. laikotarpyje nuo 2020 m. iki 2024 m. ne kartą baustas administracine tvarka, didžioji dalis baustumų yra už vagystes iš parduotuvių, taip pat baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, baudos nesumokėtos. Nuteistasis E. J. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Į Respublikinį priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijų ir gydymo per 5 metus E. J. nesikreipė, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nesigydė, nesilankė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visuma aptartų duomenų ir aplinkybių suponuoja išvadą, kad E. J. nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, jis išvadų nedaro, būdamas ne įkalinimo įstaigoje, nuteistasis keisti gyvenimo būdą nesistengė, priklausomybės problemą spręsti nebandė, jam taikomos bausmės ir administracinės nuobaudos nuo naujų teisei priešingų veikų darymo nesulaikė. Baudžiamasis įstatymas už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmes. Atsižvelgiant į aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, E. J. už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirta griežčiausia bausmės rūšis – areštas, nustatant maksimalų terminą arešto bausmės, galimos skirti už baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi E. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje išaiškinta, jog E. J. atžvilgiu yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis pripažintas kaltu ir nuteistas, tačiau atsižvelgus į tai, kad dalis jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių yra neįsiteisėję, be to, jo atžvilgiu teismuose taip pat nagrinėjama ir daugiau baudžiamųjų bylų, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su kitomis bausmėmis nebendrinta.
II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. J. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius pateikia alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nuosprendį ir priimti naują – E. J. išteisinantį nuosprendį; 2) priėmus kitokį sprendimą dėl E. J. kaltės, pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nuosprendį ir atmesti civilinį ieškinį.
Šalies argumentai
4.1. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas nurodo, kad skundžiamame Kauno apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog kategoriškai ir neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytą vagystę padarė E. J., grindžiama vien nuteistojo prisipažinimu, neskiriant reikiamo dėmesio tam, kad E. J. kaltės objektyviai nepatvirtina ne tik surinkti įrodymai, bet ir paties nuteistojo parodymai, kuriuose be formalaus kaltės pripažinimo nėra daugiau jokių tą kaltę patvirtinančių duomenų. Pirmosios instancijos teisme 2025 m. vasario 4 d. vykusiame teisiamajame posėdyje nuteistasis E. J. apklausiamas parodė, kad vogti eidavo kiekvieną dieną, vogęs yra iš daug „IKI“ parduotuvių, gal yra vogęs ir iš šioje byloje nurodytos parduotuvės, tačiau kada, kokiomis aplinkybėmis, kokius ir kiek kainuojančius gėrimus, nepamena, konkrečiai šioje byloje nurodyto įvykio nepamena, tuo metu vartojo narkotikus. Apeliantas skunde nurodo, jog aukščiau įvardintų nuteistojo parodymų pagrindu galima teigti vien tai, kad jis nenustatytu laiku galimai įvykdė vagystę ir iš šioje byloje nurodytos parduotuvės, pagrobdamas nenustatytą kiekį nenustatytų alkoholinių gėrimų ar kitokių prekių, bet vertinti minėtus jo parodymus, kaip kaltės įrodymą būtent šioje byloje, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Advokatas E. L. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, iš UAB „IKI Lietuva“ gautas vaizdo įrašas neįrodo E. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, kadangi jokie kiti, išskyrus tai, jog nenustatytos tapatybės vyras, vilkintis mėlynos spalvos liemenę, juodą džemperį, juodas sportines kelnes, avintis baltos spalvos sportiniais bateliais, su žalsvos spalvos kepure, iš kišenės išsiima geltoną krepšį, į kurį susideda įvairaus alkoholio ir pasišalina nepateikęs prekių apmokėjimui, asmens identifikaciniai požymiai nenurodyti. Skunde aukštesnės instancijos teismui nurodyta, kad duomenų, jog iš E. J. būtų paimti kokie nors rūbai, batai ar daiktai, kurie vėliau būtų lyginti su minėto vaizdo įrašo duomenimis, byloje nėra, taip pat nenurodyti jokie duomenys, susiję su veido bruožais. Apeliaciniame skunde advokatas taip pat nurodo, jog bylos medžiagoje esantis tyrėjos V. S. tarnybinis pranešimas, kuriame teigiama, kad E. J. atpažintas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, negali būti vertintinas kaip įrodymas, kadangi akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nesilaikyta procesinio veiksmo - parodymo atpažinti reglamentuojančių normų, kadangi jokių duomenų apie konkrečius procesinius veiksmus, atliktus su E. J., byloje nėra.
4.2. Skunde aukštesnės instancijos teismui apeliantas teigia, kad netgi manydamas esant įrodyta, kad būtent E. J. įvykdė jam šioje byloje inkriminuotą vagystę, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo šios vagystės įvykdymą įvertinti, kaip padarymą nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje. Civilinis ieškovas UAB „IKI Lietuva“ nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių objektyvių, įstatymų reikalavimus atitinkančiais dokumentais patvirtintų duomenų, kad parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 5 d. buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais, nurodytais pareiškime policijos įstaigai, dėl kurių vagystės kaltu pripažintas E. J., kaip ir duomenų, kad tų gėrimų kainos vagystės metu buvo tokios, kokios nurodytos bendrovės pareiškime policijos įstaigai. Dėl minėtos 2024 m. kovo 5 d. vagystės policijos įstaigai buvo pateikta - 2024 m. kovo 12 d. pareiškimas ir 2024 m. balandžio 4 d. patikslinantis pareiškimas, šiuose dokumentuose nurodant galimai pagrobtų gėrimų pavadinimus, kiekį, kainas ir prekių kodus. Pateiktas civilinis ieškinys savo turiniu iš esmės niekuo nesiskiriantis nuo minėtų pareiškimų. Be teiginių, išdėstytų nurodytuose pareiškimuose ir civiliniame ieškinyje, civilinis ieškovas nepateikė jokių dokumentų, objektyviai patvirtinančių prekių kainas, bei patį disponavimo jomis faktą. Prekių įsigijimo dokumentai yra tiekėjo sąskaitos faktūros, kurias pareiškėjas ir civilinis ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, privalo turėti sutinkamai su Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo reikalavimais, o patvirtinimui to, kad pareiškime nurodytos prekės pasiekė prekybos tašką, iš kurio galimai buvo pagrobtos, be sąskaitų faktūrų reikalingi ir važtaraščiai. Tokių dokumentų UAB „IKI Lietuva“ tinkamai niekuomet nepateikė, taip atimant galimybę tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teismui objektyviai nustatyti faktą, kad galimai pagrobti gėrimai pareiškėjo ir civilinio ieškovo iš viso buvo įgyti, kaip ir jų buvimo faktą prekybos taške, iš kurio jie, pareiškėjo teigimu, buvo pagrobti, bei šių gėrimų kainą vagystės metu. Civilinis ieškovas UAB „IKI Lietuva“ pirmosios instancijos teismo reikalavimu pateikė kopijas sąskaitų - važtaraščių, bei sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti alkoholinių gėrimų pavadinimai sutampa su nurodytaisiais pareiškime policijos įstaigai, tačiau pateiktose sąskaitų kopijose uždengta esminė informacija, t. y. duomenys apie prekių kiekį, kainą, be to visose minėtose kopijose prekių kodai skiriasi tiek nuo nurodytų pareiškime policijos įstaigai, tiek ir nuo nurodytų civiliniame ieškinyje. Gynėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, jog E. J. nagrinėjamu atveju sulaikytas nebuvo ir jokie daiktai nei su kainomis, nei be jų pas jį niekuomet nebuvo rasti.
4.3. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas tvirtina, kad netgi laikydamas minėtą vagystę esant objektyviai nustatytu faktu, pirmosios instancijos teismas dėl jos padarymo kaltu pripažinto asmens veiksmus galėjo įvertinti vien kaip administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, kadangi jokie objektyvūs faktiniai duomenys apie galimai pagrobtų alkoholinių gėrimų vertę nebuvo gauti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų byloje negauta.
Žemesnės instancijos teismas
3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo E. J. gynėja advokatė Singrida Samoškienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Lina Laurusevičienė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo E. J. gynėjo advokato E. L. apeliacinis skundas atmetamas
4. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pažymėtina, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo E. J. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo padarytomis išvadomis dėl kaltės padarius E. J. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje bei nepagrįstai tenkino civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ pareikštą civilinį ieškinį ir priteisė iš nuteistojo 283,59 Eur turtinei žalai atlyginti.
Dėl įrodymų vertinimo ir E. J. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje
5. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-303/2020, 2K-234-594/2023 ir kt.). Pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020, 2K-141-303/2020). Be to, vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus duomenis, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl E. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. J. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. kovo 5 d. apie 09.58 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „IKI Lietuva“ priklausančios parduotuvės „IKI“, slapta pagrobė svetimą UAB „IKI Lietuva“ priklausantį nedidelės vertės turtą: 1 butelį viskio 0,7 l talpos „Jack Daniels“, 19,99 Eur vertės, 4 butelius viskio 1 l talpos „Tullamore Dew“, vieneto kaina 29,95 Eur, 4 butelius viskio 1 l talpos „Jameson Irish“, vieneto kaina 35,95 Eur, tuo UAB „IKI Lietuva“ padarė bendrą 283,59 Eur turtinę žalą.
8. Kaip matyti iš nuteistojo E. J. gynėjo advokato E. L. apeliacinio skundo, teigiama, jog UAB „IKI Lietuva“ pateikti vaizdo įrašai iš parduotuvės nepatvirtina jo ginamojo kaltės, o skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje E. J. kaltė dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo išskirtinai grindžiama vien paties nuteistojo prisipažinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią apelianto iškeltą versiją paneigia baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2025 m. vasario 4 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu E. J. parodė, kad tikslių datų neprisimena, tačiau kaltinime nurodytoje parduotuvėje yra vogęs alkoholinius gėrimus. Į tikslinamuosius teismo klausimus E. J. atsakė, jog mano, kad kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas teisingas, vagia kiekvieną dieną. E. J. taip pat patvirtino, kad šiuo metu narkotikų nevartoja, ateidavo su savo krepšiu, išeidavo susidėjęs prekes į jį (3 t., b. l. 88-94). Aukštesnysis teismas pažymi, jog nors apeliaciniame skunde neigiama E. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, tačiau nereiškia, jog negalima remtis E. J. prisipažinimu baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo E. J. parodymus, įrodymų vertinimo klaidos nepadarė ir vertino juos tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad asmens prisipažinimas asmens kaltės savaime nepatvirtina, tačiau jos ir nepaneigia įtariamojo / kaltinamojo kaltės neigimas, kadangi išvados dėl asmens (ne)kaltumo daromos įvertinus surinktų duomenų visumą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto advokato E. L. dėmesį, jog nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. J. buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, todėl jo parodymais bei prisipažinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tikėti, tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra tai patvirtinančių duomenų, todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, jog E. J. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiame kontekste pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje pateikta Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo ambulatorinio skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. J. į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 46-47). Pažymėtina, jog kaip matyti iš aukščiau aptartų nuteistojo parodymų pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, jog šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau iš esmės pripažino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Taigi, darytina išvada, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės laikytinos deklaratyviomis, nepatvirtintomis baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, siekiant išvengti nuteistajam E. J. baudžiamosios atsakomybės.
9. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus 2024 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti UAB „IKI Lietuva“ prekybos centro „IKI Dainava“ pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai apie 2024 m. kovo 5 d. įvykdytą vagystę. Protokole užfiksuota, kad pirmame vaizdo įraše matyti, kad 09.58.00 val. į parduotuvę ateina vyriškis 30-40 metų amžiaus, ant galvos užsidėjęs pilkai žalios spalvos kepurę, apsirengęs mėlynos spalvos sportiniais bateliais, kuris į parduotuvę įėjo į daržovių skyrių pro automatiškai atsidarančias duris. 10.00.01 val. matosi, kaip vyriškis dešine ranka laikydamas geltonos spalvos pakrautą krepšelį išbėga iš prekybos centro. Iš trečio vaizdo įrašo matyti, kad 09.58.32 val. į alkoholinių gėrimų skyrių atėjęs vyriškis iš dešinės pusės kelnių kišenės išsiima geltonos spalvos krepšį, 09.58.42 val. vyriškis pasisuka į dešinėje pusėje esantį prekybos stovą, vyras dešine ranka nuo viršutinės lentynos bandė paimti butelį, bet jo nepaėmė, 09.58.47 val. vyriškis paėjęs į priekį nuo viršaus antros lentynos paima du butelius ir įsidėjęs į geltonos spalvos krepšį imituoja, kad išeina iš alkoholinių gėrimų skyriaus. 09.59.06 val. vyras sugrįžta į alkoholinių gėrimų skyrių, 09.59.09 val. vyriškis iš dešinės pusės prekybos stovo nuo viršaus antros lentynos paima du butelius ir įsideda į geltonos spalvos krepšį, 09.59.17 val. jis nuo viršutinės lentynos paima vieną butelį ir įsideda jį į krepšį, 09.59.21 val. vyriškis nuo viršaus trečios lentynos paima keturis bilietus, kuriuos įsideda į geltoną krepšį, po ko išeina iš alkoholinių gėrimų skyriaus. Ketvirtame bei penktame vaizdo įrašuose iš esmės užfiksuota tokia pati informacija tik iš skirtingų parduotuvės pusių, t. y. iš skirtingų pusių filmuojant vaizdo kameroms (1 t., b. l. 56-67). Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus nustatyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė E. J. (past. su kita nuteistąja (S. T.), tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta, todėl aukštesnysis teismas nepasisako plačiau). Asmenys žinomi už anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, pagal kuriuos jiems taikytos administracinės atsakomybės (1 t., b. l. 71-73). Nors apeliaciniame skunde gynėjas advokatas E. L. teigia, jog nėra užfiksuota, jog E. J. iš parduotuvės išeina nešinas krepšiu, tačiau priešingai nei nurodo apeliantas, teisėjų kolegija pažymi, jog iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus 2024 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedo fotolentelė Nr. 1 nuotraukoje pažymėtoje Nr. 11 akivaizdžiai matyti, jog nuteistasis išeina nešinas krepšiu pro parduotuvės duris (1 t., b. l. 63). Iš aukščiau aptarto apžiūros protokolo taip pat patvirtinama nuteistojo E. J. pirmosios instancijos teisme nurodyta aplinkybė, jog vogti ateina turėdamas savo krepšį.
10. Be kita ko, pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, tai yra E. J. parodymus, vaizdo įrašus ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotas būtent nuteistasis E. J., kuris padarė BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl E. J. paskirtos bausmės
12. Nuteistojo gynėjas advokatas E. L. apeliaciniame skunde prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
13. Apylinkės teismas, individualizuodamas E. J. paskirtą bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas, teistumas išnykęs. Nuteistasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama mažiau pavojingai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamiesiems nusižengimams. Nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, dėl jos atlyginimo pareikštas civilinis ieškinys, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme negauta duomenų apie tai, kad žala būtų atlyginta ar E. J. su civiliniu ieškovu būtų taręsis (susitaręs) dėl žalos atlyginimo sąlygų. Taip pat atsižvelgta į tai, jog E. J. eilę kartų teistas dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, jam ne kartą skirta ir griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Penkerių metų laikotarpyje (nuo 2020 m. iki 2024 m.) nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, didžioji dalis baustumų yra už vagystes iš parduotuvių, taip pat baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, baudos nesumokėtos. Kauno apylinkės teismas taip pat įvertino nustatytą E. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, paaiškino kokios aplinkybės įtakojo nusikalstamą elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. J. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, atlieka laisvės atėmimo bausmę. pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. J. nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, jis išvadų nedaro, būdamas ne įkalinimo įstaigoje, kaltinamasis keisti gyvenimo būdą nesistengė, priklausomybės problemą spręsti nebandė, jam taikomos bausmės ir administracinės nuobaudos nuo naujų teisei priešingų veikų darymo nesulaikė.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu E. J. paskirdamas griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatydamas maksimaliam, įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas detalizavo, kokiomis aplinkybėmis konkrečiai grindžia skiriamos bausmės dydį, aptariant bausmės individualizavimo klausimą atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
Dėl civilinio ieškinio
15. Skundžiamu nuosprendžiu civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. J. priteista 283,59 Eur turtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas E. L. prašo atmesti civilinį ieškinį argumentuojant, jog civilinis ieškovas nepateikė jokių dokumentų, objektyviai patvirtinančių prekių kainas bei patį disponavimo jomis faktą. Prekių įsigijimo dokumentai yra tiekėjo sąskaitos faktūros, kurias pareiškėjas ir civilinis ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, privalo turėti sutinkamai su Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo reikalavimais, o patvirtinimui to, kad pareiškime nurodytos prekės pasiekė prekybos tašką, iš kurio galimai buvo pagrobtos, be sąskaitų faktūrų reikalingi ir važtaraščiai. Tokių dokumentų UAB „IKI Lietuva“ tinkamai niekuomet nepateikė.
16. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistajam priteistino civilinio dydžio turtinei žalai atlyginti dydį rėmėsi civilinio ieškovo pateiktais civilinio ieškinio reikalavimus patvirtinančiais įrodymais, leidžiančiais identifikuoti pagrobtą turtą, jo kiekį ir vertę.
17. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme 2024 m. lapkričio 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokolo civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad negali būti pateikiami duomenys su prekių įsigijimo kaina, kadangi tai jautri informacija, Lietuvoje yra didelė konkurencija, tiekėjai kelia didelius reikalavimus užtikrinti konfidencialumą.
18. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką iš parduotuvės prekybos salės pagrobtų ten išstatytų pardavimui prekių vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, tai yra remiantis tokio daikto pardavimo kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-394/2006, 2K-741/2007, 2K-564/2011). Byloje pagrobto turto vertė nustatyta pagal prekybos tinklų pareiškimus. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu visos nuteistojo pagrobtos prekės buvo prekybos tinklų prekybos salėse, tai yra buvo mažmeninėje prekyboje parduodama prekė, kurios pardavimo kaina viešai nurodyta prekės etiketėje. Būtent ši kaina ir yra šios prekės rinkos kaina, tai yra parduodamos prekės vertė pinigais.
19. Šiame kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo prašymą E. J. veiksmus vertinti kaip administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnyje. Minėtame ANK straipsnyje įtvirtinta, jog vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo E. J. pavogto turto vertė apskaičiuota teisingai, nėra pagrindo jo nusikalstamų veiksmų vertinti kaip ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, kadangi pavogto turto vertė viršija tris bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius (283,59 Eur : 50 Eur = 5,67 MGL).
20. Taigi, vadovaujantis aptartu konstatuotina, kad byloje UAB „IKI Lietuva“ pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, jame nurodyta pagrobtų prekių vertė atitinka jų rinkos vertę, todėl pagrobto turto vertė buvo nustatyta teisingai.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi nuteistajam E. J. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinkta gynėja advokatė Singrida Samoškienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant E. J. yra 229,17 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.
22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
23. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis E. J. nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje bei šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo turtinė padėtis yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. J. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. J. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 27 d. nuosprendžio atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.