- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-157-440/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04396-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- Ž. R.
- Atsakovas
- P. K.
- Kategorijos
- 2.6.20.1Atlygintinų paslaugų teikimas (paslaugų sutartis)
- 2.6.20.4Kitos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10206-841/2021 pagal ieškovo Ž. R. ieškinį atsakovui P. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. R. ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo P. K. 10 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad ieškovas Ž. R., būdama advokatu, su atsakovu P. K. 2013 m. gruodžio 10 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 72/2013, kuria preliminariai sutarė, kad visų teisinių paslaugų kaina sėkmės atveju (akcijų išsaugojimo) yra 50 000 litų. Sutartis buvo sudaryta darbų pradžioje, todėl šalių sutartas honoraras buvo įformintas vėlesniu rašytiniu susitarimu, šalims susitariant dėl mažesnės sumos, tai yra dėl 10 000 Eur sumokėjimo sėkmės atveju civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014, kurioje P. K. buvo iškelta civilinė byla ir vyko ginčas dėl atsakovo įpareigojimo vykdyti 2013 m. vasario 18 d. opciono sutartį, perleidžiant Byglggleverandonere AS 100 % uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „Energy Houses“ akcijų. Ieškovas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 72/2013 atstovavo atsakovą civilinės bylos nagrinėjime Šiaulių apylinkės teisme (bylos Nr. 2-674-841/2014) bei pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 36/2014 atstovavo atsakovą Šiaulių apygardos teisme, peržiūrint apeliacine tvarka Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014 (bylos Nr. 2A-763-357/2014; perkėlus bylos nagrinėjimą į 2015 m., bylos Nr. 2A-20-357/2015). Su atsakovu buvo aptartas sėkmės mokesčio sumokėjimas, priklausantis nuo sąlygos – Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atmetamas bendrovės Byglggleverandonere AS ieškinys, įsiteisėjimo. Buvo įgyvendinta šalių aptarto sąskaitos už teisinę pagalbą pastabose įtvirtinto sėkmės mokesčio sąlyga – Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-20-357/2015) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat nuo Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo 2015 m. liepos 7 d. pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 36/2014 ieškovas teikė teisinės paslaugas P. K., jį atstovaudamas Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-214-883/2015, taip pat civilinėje byloje Nr. e2-234-883/2015 teikė teisines paslaugas P. K. priklausančiai UAB „Energy Houses“, kuriose buvo pasiektas palankus ieškovui ir jo verslui rezultatas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pagal teisinių paslaugų sutartis Nr. 72/2013 ir Nr. 36/2014 sudarytą susitarimą, įtvirtintą sąskaitoje, atsakovas įsipareigojo advokatui Ž. R. sumokėti užmokestį, kurio dydis 5 000 Eur, per 30 dienų nuo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014 įsiteisėjimo. Kitą honoraro dalį – 5 000 Eur – turėjo sumokėti per 60 dienų nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovui palankus Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimas įsiteisėjo 2015 m. liepos 7 d., todėl atsakovas privalėjo sumokėti 10 000 Eur advokatui (ieškovui šioje byloje) per 60 dienų nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo, tai yra visą sumą sumokėti iki 2015 m. rugsėjo 7 d., tačiau atsakovas savo pareigos neįvykdė, nors 2015 m. rugpjūčio 11 d. reikalavimu buvo paragintas sumokėti sėkmės mokestį. Atsižvelgiant į pasiektą teisinį rezultatą (atsakovas išsaugojo turimas akcijas bei verslą), 10000 Eur suma kaip sėkmės mokestis už suteiktas teisines paslaugas nėra neprotingai didelė ir nepažeidžia bendrųjų protingumo principų.
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. preliminariu sprendimu teismas ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo P. K. ieškovui Ž. R. 10000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10000 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. rugpjūčio 25 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
5. Atsakovas P. K. pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo Ž. R. ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo Ž. R. atsakovui P. K. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teisinių paslaugų sutartyse Nr. 72/2013 ir Nr. 36/2014 dėl sėkmės mokesčio, kuris būtų apibrėžtas tam tikra suma, nebuvo susitarta dėl sėkmės mokesčio apmokėjimo tvarkos. Pagal minėtas teisinių paslaugų sutartis išrašyta sąskaita už paslaugas Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-763-357/2014 (Nr. 2A-20-357/2015) buvo apmokėtos. Ieškovas, atstovaudamas teisme P. K., nepateikė Šiaulių apylinkės teismui prašymo ir rašytinių įrodymų patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos atsakovui P. K. nebuvo priteistos. Ši aplinkybė rodo galimą tuometinio atsakovo advokato Ž. R. aplaidumą ir advokato etikos principų pažeidimus teikiant teisines paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. preliminarų sprendimą panaikino ir priėmė galutinį sprendimą – ieškovo Ž. R. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo Ž. R. atsakovui P. K. 264,60 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad 2013 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 72/2013, tarp P. K. ir advokato Ž. R. civilinėje byloje dėl sutarčių peržiūrėjimo. Sutarties grafoje „sutartas užmokestis“ nurodoma, kad jis nustatomas atskiru susitarimu. Teismas vertino, kad teisinių paslaugų sutartis Nr. 72/2013 neatitinka Lietuvos advokatūros statuto 72 punkto reikalavimo, t. y. joje nenurodytas advokato honoraro dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka, terminai. Turėjo būti sudarytas atskiras rašytinis susitarimas, kuriame turėjo būti susitarta dėl advokato paslaugų apmokėjimo. Toks rašytinės formos susitarimas privalėjo būti sudarytas bent jau iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pabaigos, tuo tarpu ieškovas vienašališkai išrašė atsakovui ginčo sąskaitą 2014 m. lapkričio 27 d., kai byla pirmoje instancijoje jau buvo išnagrinėta ir su skundu išsiųsta į apeliacinę instanciją. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad dėl sėkmės mokesčio buvo susitarta tik tada, kai atsirado viltis manyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimas gali išlikti nepakeistas, nėra įtikinamas. Teismas pažymėjo, kad sudarydamos teisinių paslaugų sutartį šalys turi galimybę pasirinkti mokėjimo už teisines paslaugas būdus, juos derinti.
8. Teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 27 d. advokatas Ž. R. išrašė sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 21/2014 civilinėje byloje Nr. 2A-763-357/2014 (bylą perkėlus į 2015 metus, bylos Nr. 2A-20-357/2015), kurioje aptariamas teisinės pagalbos pobūdis, numatyta paslaugų kaina 10 000 Eur, bei pastaboje nurodoma, kad honoraras sumokamas įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014 per 60 dienų, mokant dalimis; pirmoji honoraro dalis 5 000 Eur sumokama per 30 d. nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kita dalis – 5 000 Eur – sumokama per 60 d. nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas neigė buvus susitarimą ieškovui sumokėti sėkmės mokestį, teismams priėmus jam palankius sprendimus.
9. Teismo vertinimu, honoraro nustatymas advokato išrašytame finansinės apskaitos dokumente negali būti pripažintas atitinkančiu reikalavimus, nes šis klausimas privalėjo būti detaliai aptartas šalių sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje. Susitarimas dėl advokato užmokesčio, kad jis priklausytų nuo bylos baigties, turėjo būti aptartas šalių sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje, tačiau ieškovas įrodymų nepateikė, kad šalys būtų sutarusios dėl šios sąlygos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovas Ž. R. ieškinį tenkinti: priteisti iš atsakovo P. K. ieškovui Ž. R. 10 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. rugpjūčio 25 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismo sprendime dėstomos išvados yra prieštaringos – tvirtinama, jog pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas – sąskaita už teisines paslaugas ir jokių kitų nuostatų, skirtų tokiems susitarimams reglamentuoti, Lietuvos teisės aktai neįtvirtina, tačiau sprendžia, kad honoraro nustatymas advokato išrašytame finansinės apskaitos dokumente negali būti pripažintas atitinkančiu reikalavimus.
10.2. Teismas nesivadovavo sutarčių aiškinimo principais. Iš abiejų teisinių paslaugų sutarčių matyti, kad šalių valia buvo susitarti dėl atlygintinio teisinių paslaugų teikimo Norvegijos bendrovės inicijuotoje civilinėje byloje. Teismas turėjo vertinti, ar buvo atsiskaityta bei kaip buvo atsiskaityta už ieškovo suteiktas paslaugas Norvegijos bendrovės atsakovo atžvilgiu inicijuotoje civilinėje byloje. Teismas šios pareigos neįvykdė, neanalizavo ir nevertino, ar 289 Eur (1000 Lt) suma, priteista apeliacinės instancijos teismo priimtu galutiniu procesiniu sprendimu, yra protinga ir proporcinga, atsižvelgiant į atsakovui toje byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį bei tos bylos svarbą atsakovui. Teismui buvo žinoma apie šalių atsiskaitymus kitose lygiagrečiai vykusiose bylose, todėl teismas turėjo galimybę įvertinti, ar 289 Eur (1000 Lt) suma, paprašyta priteisti apeliacinės instancijos teisme, atitinka šalių tarpusavio atsiskaitymo už teisines paslaugas praktiką.
10.3. Teismas šalių sudarytų teisinių paslaugų sutarčių sąlygas aiškino nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, motyvuodamas tik tuo, kad šalių susitarimas dėl sėkmės mokesčio turėjo būti įformintas teisinių paslaugų sutartyje, o ne sąskaitoje. Ieškovas Norvegijos bendrovės inicijuotoje civilinėje byloje suteikė atsakovui kvalifikuotas teisines paslaugas, pasiekė atsakovui palankų rezultatą, tačiau iš esmės buvo paliktas be jokio atlygio už toje byloje suteiktas teisines paslaugas.
10.4. Nesutinka su teismo išvada, kad honoraro nustatymas advokato išrašytame finansinės apskaitos dokumente negali būti pripažintas atitinkančiu reikalavimus, nes šis klausimas privalėjo būti detaliai aptartas šalių sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje. Teisinių paslaugų sutarties, kuri patvirtinta atsakovo parašu, grafoje „sutartas užmokestis“ atliktas susitarimas, kad užmokestis nustatomas atskiru susitarimu, savaime nedaro negaliojančiu raštu sulygto honoraro, apibrėžto sąskaitoje, o kartu ir pačios sąskaitos, todėl nelogiška teismo išvada, kad ieškovas vienašališkai 2014 m. lapkričio 27 d. išrašė atsakovui ginčo sąskaitą, kai byla pirmoje instancijoje jau buvo išnagrinėta ir su skundu išsiųsta į apeliacinę instanciją. Nesutinka su teismo išvada, kad susitarimas dėl sėkmės mokesčio privalėjo būti sudarytas vėliausiai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme, kadangi tokio šalių susitarimui laike nustatyto imperatyvo teisės aktai – Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (toliau – Advokatūros įstatymas) ir kiti teisės aktai nenumato. 2014 m. lapkričio 27 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 21/2014 pastaboje aiškiai apibrėžtos susitarimo sąlygos dėl honoraro (sėkmės mokesčio), kuriose numatyta, kad honoraras sumokamas įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014 per 60 d. mokant dalimis, pirmą honoraro dalį 5 000,00 Eur sumokant per 30 d. nuo 2014 m. gegužės 12 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitą 5 000,00 Eur dalį sumokant per 60 d. nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
10.5. Teismas padaręs išvadą, kad toks šalių susitarimas turėjo būti įformintas teisinių paslaugų sutartyje, o ne sąskaitoje, neanalizavo ir nevertino, ar toks tariamas trūkumas daro šį šalių susitarimą negaliojančiu ir šalis neįpareigojančiu. Nei Advokatūros įstatymas, nei jokie kiti teisės aktai nenustato, kad tokiam susitarimui esant įformintam ne teisinių paslaugų sutartyje, o kitame dokumente, tai daro tokį susitarimą negaliojančiu bei jo šalis neįpareigojančiu.
10.6. Advokato užmokestį už suteiktas teisines paslaugas reguliuojančios normos (Advokatūros įstatymas, Lietuvos advokatūros statutas) nenustato konkrečių atlyginimo dydžių, o leidžia šalims susitarti, vadovaujantis advokato honoraro dydžio vertinamaisiais kriterijais arba nustatyti kitas alternatyvas – teisinių paslaugų teikimą nemokamai arba už mokestį, priklausantį nuo byloje pasiekto rezultato. Atsakovui ieškovas teikė atlygintinas teisines paslaugas, nustatydamas mokėtiną honorarą, priklausantį nuo bylos baigties. Atsakovui pripažįstant, jog teisinės paslaugos buvo atlygintos ir tvirtinant, kad už suteiktas paslaugas buvo sumokėta, atsakovui teko teismo nustatyta pareiga teismui pateikti rašytinius įrodymus – advokato išrašytus kvitus, sąskaitas faktūras ar mokėjimo per banką pavedimų išrašą apie finansines operacijas, tačiau atsakovas tokių duomenų nepateikė, o teismas šios aplinkybės nevertino.
10.7. Su atsakovu buvo sudaryta 2013 m. gruodžio 10 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 72/2013, numatyta teisinių paslaugų apimtis bei preliminariai sutarta, kad visų teisinių paslaugų kaina sėkmės atveju (akcijų išsaugojimo) yra 50 000 litų. Kadangi tai buvo darbų pradžia, šalių sutartas honoraras buvo įformintas vėlesniu rašytiniu susitarimu įtvirtintu pastabose. Nustatant sėkmės mokesčio dydį buvo atsižvelgta į atsakovo turtinius interesus ir galimus praradimus, teismams priėmus P. K. nepalankius procesinius sprendimus. Pavyzdžiui, nesėkmės atveju P. K. būtų praradęs sutarties su Nacionaline mokėjimo agentūra paramos gavimo šalies teisę, nes akcininku būtų tapęs ne paramos gavėjas. Tuo pagrindu Nacionalinei mokėjimo agentūrai nutraukus sutartį su paramos gavėju P. K., šis turėtų pareigą grąžinti 200 162 Eur į Valstybės biudžetą. Sėkmės mokesčio dydis sudaro tik apie 5 procentus, net nevertinant įstatinio kapitalo 140,000 Lt (40,580 Eur) sumos.
10.8. Sąskaita faktūra teismine tvarka nebuvo ginčijama, sąskaita faktūra privalėjo būti apmokėta pateikus reikalavimą sumokėti skolą, o jos neapmokėjus skola teismo turėjo būti priteista, nes priešingu atveju susiklosto situacija, kai sąskaita faktūra dėl honoraro sumokėjimo už suteiktas atlygintines paslaugas lieka neapmokėta, o atsakovas gauna teisinę naudą neatlygintinai.
10.9. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami jo įrodinėjamoms faktinėms aplinkybėms, susijusioms su tuo, kad su atsakovu buvo susitarta dėl 10 000 Eur sėkmės mokesčio sumokėjimo įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014.
10.10. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas vienašališkai 2014 m. lapkričio 27 d. išrašė atsakovui sąskaitą. Atsakovui priėmus sąskaitą faktūrą ir nepadarius prierašo, jog nesutinka su sąskaitoje nurodyta mokėtina suma ir sąskaitos negrąžinus ieškovui, tuo patvirtinant nesutikimą mokėti sąskaitoje nurodytą honoraro sumą, atsakovas pripažino šį finansinės apskaitos dokumentą, o tuo pačiu ir kylančią prievolę mokėti honorarą už suteiktas atlygintines teisines paslaugas pagal nustatytas sąlygas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas P. K. prašo ieškovo Ž. R. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovui P. K. iš atsakovo Ž. R. 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
11.1. Atsakovas niekada nepatvirtino, kad buvo susitarimas sumokėti 10 000 Eur sėkmės mokestį. Sutinka su apeliantu, kad pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas – sąskaita už teisines paslaugas, tačiau sąskaita yra jau už atliktą ar susitartą atlikti darbą (paslaugas) ir nėra pats susitarimas. Pagal 2013 m. gruodžio 10 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 72/2013 užmokestis turėjo būti nustatytas atskiru susitarimu, kuriam keliami tokie patys reikalavimai kaip ir teisinių paslaugų sutarčiai. Apeliantas neįrodė, kad buvo toks susitarimas.
11.2. 2014 m. lapkričio 27 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 21/2014 atsakovas pasirašė, patvirtindamas, kad ją gavo, tačiau tai nereiškia susitarimo, ir tai nėra šalių susitarimas dėl sėkmės mokesčio. Nes joje nėra jokios atsakovo valios, šis buhalterinis dokumentas parengtas paties apelianto ir pateiktas atsakovui. Apeliantas, tuo metu advokatas, elgėsi nesąžiningai ir galimai pažeidė advokatų etikos kodeksą, nes nenurodė konkretaus advokato užmokesčio.
11.3. Šiuo atveju apeliantas tik sąskaitoje nurodo apie sėkmės mokestį, o susitarimo dėl konkretaus honoraro dydžio nėra, kas advokatūroje ir teismų praktikoje laikoma advokatų etikos pažeidimu. Apeliantas nepateikė duomenų ar įtraukė pateiktą sąskaitą į apskaitą, be to pats nepateikė duomenų apie gautas pajamas iš atsakovo. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Nėra jokių duomenų apie sutartą užmokestį, apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų neva sutarto sėkmės mokesčio dydį.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimas įsiteisėjo 2015 m. liepos 7 d. Šiaulių apygardos teismui nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-20-357/2015, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, bei priteisus iš ieškovo Byggleverandorene AS atsakovo P. K. naudai 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, už advokato paslaugas, kurios nurodytos ir apelianto išrašytoje sąskaitoje 10000 Eur sumai, buvo apmokėta. Apeliantas, tuo metu atsakovo advokatas Šiaulių apylinkės teismui nepateikė prašymo bei rašytinių įrodymų patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, kas lėmė tai, jog išlaidos atsakovui P. K. nebuvo priteistos, tai pažymėta Šiaulių apylinkės teismo sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 10 d. P. K. ir advokatas Ž. R. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 72/2013 civilinėje byloje dėl sutarčių peržiūrėjimo. Eilutėje „sutartas užmokestis“ nurodoma, kad jis nustatomas atskiru susitarimu.
15. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014 atmetė ieškovo Byggleverandorene AS ieškinį atsakovui P. K. dėl įpareigojimo vykdyti 2013 m. vasario 18 d. opciono sutartį. Teismas nurodė, kad atsakovas P. K. nepateikė prašymo ir rašytinių patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
16. 2014 m. liepos 17 d. P. K. ir advokatas Ž. R. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 40/2014 civilinėje byloje dėl sutarčių peržiūrėjimo. Eilutėje „sutartas užmokestis“ nurodoma, kad jis nustatomas atskiru susitarimu.
17. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 7 d. civilinėje byloje Nr. 2A-20-357/2015, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko nepakeistą, atsakovui P. K. priteisė 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidas.
18. 2014 m. lapkričio 27 d. ieškovas išrašė sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 21/2014, kurioje nurodyta, kad už teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2A-763-357/2014 ieškinio parengimą, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, konsultavimą civilinėje byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose turi būti sumokėta 10 000 Eur suma. Pastaboje nurodyta, kad honoraras sumokamas įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014 per 60 dienų, mokant dalimis. Pirmoji honoraro dalis 5 000 Eur sumokama per 30 dienų nuo 2014 m. gegužės 12 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitas dalis – 5 000 Eur sumokam per 60 dienų nuo 2014 m. gegužės 12 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. P. K. savo parašu patvirtino, kad sąskaitą gavo.
19. 2015 m. rugpjūčio 11 d. Reikalavime sumokėti skolą Nr. 37/2015 (toliau – Reikalavimas) advokatas Ž. R. nurodė, kad teisinių paslaugų sutarties pagrindu Nr. 71/2013 P. K. atstovavo Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014, o teisinių paslaugų sutarties pagrindu Nr. 36/2014 P. K. atstovavo Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-763-357/2014, 2A-20-357/2015. Teisinių paslaugų sutarčių pagrindu buvo sutarta dėl užmokesčio, tai įtvirtinta 2014 m. lapkričio 27 d. sąskaitoje Nr. 21/2014, dėl honoraro (sėkmės mokesčio) sumokėjimo (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). P. K. palankus Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimas įsiteisėjo 2015 m. liepos 7 d., jį palikus nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-357/2014, todėl P. K. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. advokatui turėjo sumokėti 5 000 Eur, tačiau savo pareigos neįvykdė. Reikalavime nurodyta 5 000 Eur sumą sumokėti iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Pašto siuntų, siuntinių perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad šis Reikalavimas P. K. į jo darbo vietą buvo išsiųstas registruota pašto siunta 2015 m. rugpjūčio 13 d.
Dėl sąlyginio susitarimo dėl advokato honoraro, priklausančio nuo bylos baigties (sėkmės mokesčio)
20. Apeliantas byloje įrodinėja, kad teisinių paslaugų sutartyje šalims sutarus, kad dėl užmokesčio už atstovavimą bus sutariama atskiru susitarimu, savaime nedaro negaliojančiu sąskaitoje nurodyto ir sulygto honoraro, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad honoraro nustatymas advokato išrašytame finansinės apskaitos dokumente negali būti pripažintas atitinkančius reikalavimus, nes honoraras turėjo būti detaliai aptartas šalių sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje.
21. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas honoraro nustatymo būdas yra vadinamas sėkmės mokesčiu: civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams.
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sėkmės mokestis, kaip honoraro advokatui už jo teisines paslaugas mokėjimo būdas, yra įteisintas Advokatūros įstatyme ir pripažįstamas Lietuvos teismų praktikoje. Sąlyginiai susitarimai dėl advokato honoraro, priklausančio nuo bylos baigties, nustatymo teikiant teisinę pagalbą – pacta de quota litis – sudaro galimybę asmenims gauti teisinę pagalbą įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, kita vertus, advokatams leidžia už teisinę pagalbą gauti atitinkamo dydžio atlygį atsižvelgiant į bylos rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-313/2016).
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties laisvės principas leidžia susitarti dėl sėkmės mokesčio su advokatu sudaromoje teisinių paslaugų sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-313/2016). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
24. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai nulemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas. Susitarimams dėl advokato užmokesčio, kai šio užmokesčio dydis priklauso nuo bylos baigties, keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitiems susitarimams dėl teisinės pagalbos, kai advokato atlygis apskaičiuojamas kitais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013).
25. Iš esmės galimos situacijos, kai klientas moka už atskiras teisines paslaugas (procesinių dokumentų rengimą, įrodymų rinkimą, atstovavimą ir pan.), tačiau pageidaujamo rezultato nepasiekia. Pasirinkęs apmokėjimą priklausantį nuo rezultato (sėkmės mokestį), klientas gali tikėtis, kad išlaidas patirs tik pasiekęs norimą rezultatą (jo dalį), o kitu atveju jokių išlaidų nepatirs, kas labiau atitinka kliento interesus, nei atskirų teisinių paslaugų apmokestinimas, nesiejant jų su pageidaujamu rezultatu. Sutarties laisvės principas leidžia susitarti dėl sėkmės mokesčio su advokatu sudaroma teisinių paslaugų sutartimi. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tokio pobūdžio sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama ar šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio, ar ieškovo išrašytoje sąskaitoje nurodytas mokestis už advokato paslaugas ir išdėstyta apmokėjimo tvarka yra šalių susitarimas dėl sėkmės mokesčio už advokato paslaugas. 2013 m. gruodžio 10 d. teisinių paslaugų sutartimi Nr. 72/2013 ir 2014 m. liepos 17 d. teisinių paslaugų sutartimi Nr. 40/2014 šalys sutarė, kad užmokestis už advokato paslaugas nustatomas atskiru susitarimu. Sudarydamos teisinių paslaugų sutartį šalys turi galimybę pasirinkti mokėjimo už teisines paslaugas būdus, juos derinti. Nagrinėjamu atveju iš minėtų sutarčių matyti, kad šalys sutarė apmokėjimą už paslaugas derinti atskiru susitarimu. Apeliantas teigia, kad šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio ir jo išrašyta sąskaita už teisines paslaugas ir yra susitarimas, kadangi atsakovas ją pasirašė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto tokiu vertinimu.
27. Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 288 patvirtinto Lietuvos advokatūros statuto (toliau – Statutas) 71 punkte numatyta, kad honoraras nustatomas pagal Advokatūros įstatymo ir šio Statuto nustatytas nuostatas. 72 punktas numato, kad honoraro dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka, terminai nurodomi sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo. Sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo taip pat gali būti nurodyta papildomų išlaidų, vykdant pavedimą, atlyginimo tvarka, terminai, dydis. 73 punktas - Sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo gali būti numatyta teisė advokatui pareikalauti, kad būtų padidintas ir sumokėtas nustatytas honoraras, jei teikiant teisinę pagalbą sutartyje atsirado nenumatytų aplinkybių, dėl kurių padidėjo advokato darbo laiko sąnaudos pavedimui vykdyti; jei atsirado papildomų pagrįstų išlaidų pavedimui vykdyti; jei nuo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip 12 mėnesių. Jeigu klientas nesutinka su nurodytu reikalavimu, advokatas gali sutartį dėl teisinės pagalbos nutraukti šia tvarka: advokatas registruotu laišku, faksograma ar žodžiu pasirašytinai praneša klientui apie honoraro padidinimą ir nurodo honoraro padidinimo priežastis, jo sumokėjimo terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo pranešimo pateikimo. 74 - Sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo nustatyto honoraro nustatytomis sąlygomis nesumokėjimas, taip pat atsisakymas joje nurodytais atvejais padidinti honorarą yra pagrindas nutraukti sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo ir pan.
28. Vadovaujantis CK 6.154 straipsnio 1 dalimi, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalimi susitarimas dėl teisinių paslaugų turi būti rašytinės formos, šalims susitarus, kad dėl užmokesčio už atstovavimą bus sutariama atskiru susitarimu, siekiant išvengti ginčų susitarimas dėl sėkmės mokesčio taip pat turi būti rašytinės formos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teisnių paslaugų sutartimis šalys išreiškė valią dėl atlygintinio teisinių paslaugų teikimo. Byloje ginčo nėra, jog ieškovas teikė atsakovui advokato paslaugas Norvegijos bendrovės inicijuotoje civilinėje byloje. Tačiau šiose teisinių paslaugų sutartyse nėra nurodyta, jog šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio, byloje taip pat nėra kitos teisinių paslaugų sutarties ar susitarimo, kuriuo būtų sutarta dėl sėkmės mokesčio. Pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pvz. teisinių santykių tarp šalių egzistavimą gali įrodyti ir išrašyta ir ieškovės apmokėta PVM sąskaita faktūra. Pasisakyta, kad įstatyme nėra imperatyvios nuostatos, kad tokia forma sudaryta sutartis negalioja, kad šalys gali susitarti dėl sutartinių santykių ir kitu būdu, tačiau rašytinės sutarties tarp advokato ir kliento nebuvimas apsunkina šalims sutartų paslaugų pobūdžio, apimties, atlikimo laiko ir jų įkainio bei mokėjimo tvarkos įrodinėjimą. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį Nr. e3K-3-289-219/2019).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Statuto 72 punktu susitarimas dėl honoraro turi būti išdėstytas teisinės pagalbos sutartyje, todėl dokumento turiniui, kuriame yra įformintas susitarimas dėl honoraro už advokato suteiktas teisines paslaugas, keliami Statuto 72 punkte nustatyti reikalavimai taikomi teisinių paslaugų sutarčiai, t. y. nurodomas honoraro dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka, terminai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sistemiškai aiškinant 2013 m. gruodžio 10 d. teisinių paslaugų sutartį, turėjo būti sudarytas atskiras rašytinis susitarimas, kuriame turėjo būti susitarta dėl advokato paslaugų apmokėjimo ir atitinkamų sąlygų.
31. Apeliantas teigia, kad susitarimas dėl sėkmės mokesčio buvo įformintas sąskaitoje už teisines paslaugas, kad sąskaita yra patvirtinta atsakovo parašu, ši sąskaita yra susitarimas. Tačiau sąskaita savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog buhalterinė sąskaita – informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 25.2. punkte nustatyta, kad sąskaitą už teisines paslaugas yra advokatų naudojamas apskaitos dokumentas. Iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad sąskaita yra buhalterinės apskaitos dokumentas skirtas įforminti paslaugos teikimą apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris yra vienas iš įrodymų, kad advokatas teisines paslaugas suteikė, o klientas šias paslaugas gavo, todėl šiuo atveju sąskaitos nėra pagrindo prilyginti susitarimui dėl apmokėjimo už teisines paslaugas.
32. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl šalių susitarimo dėl sėkmės mokesčio nesiaiškino šalių valios, todėl pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.
33. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 ir 31 punktai).
34. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad 2013 m. gruodžio 10 d. teisnių paslaugų sutartyje Nr. 72/2013 buvo sutarta, kad sutartas užmokestis nustatomas atskiru šalių susitarimu. Įvertino, kad Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-674-841/2014 įsiteisėjus 2014 m. gegužės 12 d. sprendimui, buvo pasiektas palankus ieškovui rezultatas – atmestas ieškovo Byggleverandorene AS ieškinys atsakovui P. K. dėl įpareigojimo vykdyti 2013 m. vasario 18 d. opciono sutartį. Kad sąskaita buvo išrašyta 2014 m. lapkričio 27 d., t. y. po to kai buvo priimtas, bet dar nebuvo įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimas (įsiteisėjo 2015 m. liepos 7 d.). Sąskaitoje ieškovas nurodė teisinių paslaugų pobūdį (už teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2A-763-357/2014 ieškinio parengimą, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, konsultavimą civilinėje byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose) paslaugų kainą 10 000 Eur bei pastaboje nurodė, kad honoraras sumokamas įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014 per 60 dienų, mokant dalimis. Pirmoji honoraro dalis 5000 Eur sumokama per 30 dienų nuo 2014 m. gegužės 12 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kita dalis – 5 000 Eur sumokama per 60 dienų nuo 2014 m. gegužės 12 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi ieškovas sąskaitoje nurodė jos apmokėjimo tvarką, tačiau, sąskaitoje nėra nurodyta, kad tai yra sėkmės mokestis, kad suma siejama su palankaus atsakovui 2014 m. gegužės 12 d. teismo sprendimo įsiteisėjimu.
35. Iš ieškovo 2015 m. rugpjūčio 11d. siųsto atsakovui reikalavimo skolą sumokėti iki 2015m. rugsėjo 1d. matyti, kad ieškovas nurodė, kad Teisinių paslaugų sutarties Nr. 71/2013 pagrindu atstovavo atsakovą civilinės bylos nagrinėjime Šiaulių apylinkės teisme (bylos Nr. 2-674-841/2014) bei teisinių paslaugų sutarties Nr. 36/2014 pagrindu atstovavo Šiaulių apygardos teisme (bylos Nr. 2A-763-357/2014, Nr. 2A-20-357/2015). Teisinių paslaugų sutarčių Nr. 71/2013 ir Nr. 36/2014 pagrindu buvo sudarytas susitarimas dėl užmokesčio, įtvirtintas 2014-11-27 sąskaitoje Nr. 21/2014, dėl honoraro (sėkmės mokesčio) sumokėjimo. Kad savo parašu patvirtino susitarimą, įsipareigojo sumokėti. Nurodoma, kad palankus Šiaulių apylinkes teismo 2014-05-12 sprendimas įsiteisėjo, jį paliekant nepakeistą, Šiaulių apygardos teismui 2015-07-07 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-20-357/2014. Iš to seka pareiga sumokėti 5000 Eur advokatui iki 2015-08-07 (šios nutarties 19 punktas). Taigi tik minėtame reikalavime nurodoma apie ieškovo vertinimu susitarimą dėl sėkmės mokesčio. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 7 d. civilinėje byloje Nr. 2A-20-357/2015, palikdamas nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą atsakovui P. K. priteisė 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašė priteisti 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl šios išlaidos priteistinos iš apelianto Byggleverandorene AS. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu šioje byloje nurodė, kad ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsakovui nepateikus prašymo bei rašytinių patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Kaip nustatyta sąskaita buvo išrašyta 2014 m. lapkričio 27 d., t. y. po to kai buvo priimtas, bet dar nebuvo išnagrinėtas ir įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimas.
36. Kaip minėta šalys sudarydamos teisinių paslaugų sutartis turi galimybę pasirinkti mokėjimo už teisines paslaugas būdus, juos derinti, keisti ir pan. Kai teisinių paslaugų sutartyje susitarta dėl valandinio advokatų darbo įkainio tarifo bei dėl sėkmės mokesčio ir kita, sutartyje nurodytas sėkmės mokestis, jo apskaičiavimo dydis neapima valandinio apmokėjimo, už kurį turi būti atsiskaityta atskirai, todėl sėkmės mokesčio priteisimas, kai yra apmokėta pagal valandinį tarifą, nereiškia dvigubo atlyginimo priteisimo (atlyginimo dubliavimo).
37. Vadovaujantis 48 straipsnio 1 dalimi klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, t. y. sutartis turi būti pasirašyta tiek advokato, tiek kliento. Nagrinėjamu atveju sąskaita yra parengta ir pasirašyta advokato (ieškovo). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad atsakovo patvirtinimas apie sąskaitos gavimą yra prilyginamas susitarimo patvirtinimui. Šiuo atveju atsakovas neigia susitarimą dėl sėkmės mokesčio. Atsakovas pasirašymas sąskaitoje patvirtino, kad gavo apskaitos dokumentą, tačiau atsakovas patvirtindamas sąskaitos, kaip buhalterinės apskaitos dokumento gavimą, nepatvirtino, kad sudarė su advokatu susitarimą dėl sąskaitoje nurodyto honoraro. Juo labiau, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas teigė, kad nesitarė su ieškovu dėl sėkmės mokesčio. Jo paaiškinimai nėra paneigti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas nors ir paaiškino, kad su atsakovu buvo tariamasi, jokių kitų įrodymų nepateikė, neįrodė aplinkybių, kad apeliantui išrašant Sąskaitą su atsakovu buvo derinamas ir aptariamas honoraro dydis, mokėjimo už teisines paslaugas sąlygos.
39. Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nors atsakovo paaiškinimai buvo nenuoseklūs, prieštaringi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo paaiškinimais, nurodytomis aplinkybėmis dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas nors jis nepateikė jokių įrodymų apie apmokėjimą bei rėmėsi atsakovo susitarimo dėl sėkmės mokesčio neigimu. Išklausius 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašą, teismo žodinio posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su advokatu nebuvo susitarimo dėl sėkmės mokesčio, kad už teisines paslaugas sumokės pasibaigus bylos nagrinėjimui. Tą dieną, kai pirmą kartą atvažiavo pas advokatą dėl paslaugų, sumokėjo advokatui, tiksliai neprisimena lyg 2000 litų. Advokatui buvo mokami pinigai pagal suteiktas teisines paslaugas, visi klausimai buvo susiję su įmone, apmokėjimui buvo naudojamos įmonės lėšos. Neneigė, kad pasirašė 2014m. lapkričio 27 d. sąskaitą. Jis manė, kad sąskaita yra išrašyta įmonei, kad jis nelabai ir suprato ar ta sąskaita yra už praeitį ar į ateitį, kad pasirašė, kad sąskaitą gavo, o ne kad susitarė dėl sėmės mokesčio. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 11d. siųsto reikalavimo jis negavo, gal gavo įmonė, neprisimena visų aplinkybių. Apeliacinio teismo vertinimu apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl atsakovo paaiškinimų vertinimo, padarytos išvados dėl paaiškinimų prieštaringumo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo vertinti buvus šalių susitarimą dėl sėkmės mokesčio.
40. Teisėjų kolegija pažymi, tai, kad pirmosios instancijos teismas sąskaitą įvardijo ginčo sąskaita, nekeičia sprendimo esmės, kadangi Sąskaitos nė viena šalis neginčija. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad susitarimo dėl sėkmės mokesčio termino laike imperatyviai nereglamentuoja jokie teisės aktai ir pritaria apelianto argumentui, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog susitarimas dėl sėkmės mokesčio privalėjo būti sudarytas vėliausiai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija nepritaria apeliantui, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada, patvirtina buvus šalių susitarimą.
41. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).
42. Kai kyla šalių ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi ne tik patikrinti susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016). Suteikęs teisinių paslaugų sutartyje sulygtas teisines paslaugas advokatas negali likti be teisingo atlyginimo, kurį apskaičiuojant reikšminga nustatyti, kiek konkrečias teisines paslaugas įsivertino šalys sutartyje ir kokia apimtimi tos paslaugos buvo suteiktos. Tačiau šiuo atveju ginčas kyla ne dėl atsiskaitymo pagal susitarimą dėl sėkmės mokesčio bet iš esmės teigiama, kad tokio susitarimo nebuvo, todėl yra pagrindo manyti, kad ne atsakovo pareiga įrodinėti, kad jis yra sumokėjęs ieškovui už suteiktas paslaugas, pateikti advokato išrašytus kvitus, sąskaitas faktūras ar mokėjimo per banką pavedimų išrašą apie finansines operacijas. Jei šalys susitaria dėl sėkmės mokesčio už sėkmingą bylos rezultatą, nustatinėtina, ar buvo pasiektas rezultatas, kurio siekti šalys susitarė teisinių paslaugų sutartyje ir kt. Šiuo atveju ieškovui teigiant, kad susitarimas buvo kitoks, kad už teisines paslaugas buvo susitarta, kad bus sumokama tik išnagrinėjus civilinę bylą, priėmus atsakovui palankų sprendimą, ieškovo pareiga įrodyti buvus konkretų susitarimą su atsakovu dėl sėkmės mokesčio dydžio, apmokėjimo sąlygų ir kita.
43. Ištyrus ir įvertinus visumą byloje esančių įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio, kad ieškovo sąskaitos išrašymas atitiko šalių valią sudaryti konkretų susitarimą, ar kad sąskaitos išrašymu, kaip nurodė ieškovas buvo išreikštas, įformintas šalių susitarimas dėl sėkmės mokesčio. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas. Atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Advokatas, kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalis, teikdamas klientui teisines paslaugas, privalo vadovautis kliento interesų prioriteto principais, veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 1, 2 dalys). Prieš sudarydamas paslaugų sutartį, privalo suteikti klientui išsamią informaciją, taip pat ir susijusią su teikiamų paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų teikimo galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį (CK 6.719 straipsnio 1 dalis).
44. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad ieškovas, vykdydamas advokato veiklą, turėjo pareigą įforminti susitarimą atitinkantį Advokatūros įstatymo ir Statuto 72 punkto reikalavimus, keliamus teisinių paslaugų sutarčiai ir taip įforminti šalių susitarimą, kad nekiltų abejonių dėl atsakovo įsipareigojimų ieškovui, daro išvadą, kad sėkmės mokesčio (honoraro) nustatymas advokato (ieškovo) išrašytoje sąskaitoje (finansinės apskaitos dokumente) neatitinka reikalavimus keliamus teisnių paslaugų sutarčiai. Sėkmės mokestis (honoraras) turėjo būti suprantamai aptartas šalių sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje, ar atskirame susitarime, tačiau ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti neabejotiną išvadą jog šalys sudarė susitarimą dėl sėkmės mokesčio (honoraro), įrodymų patvirtinančių ieškinio reikalavimo pagrįstumą (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Konkrečiu atveju spręstina, kad advokatas būdamas savo srities profesionalas nesudarydamas sutarties dėl sėkmės mokesčio, tačiau tikėdamasis jį gauti sėkmės atveju prisiėmė visą riziką dėl galinčių kilti pasekmių.
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nes jie iš esmės neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.
48. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas patyrė 500 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovui iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.