Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. R. ieškinį atsakovui P. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-08-25 preliminariu sprendimu teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo P. K. 10000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 113,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

A. P. K. 2021-09-28 pateikė teismui prieštaravimus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-08-25 preliminaraus sprendimo, prieštaravimuose nurodė, kad dėl sėkmės mokesčio nebuvo susitarta, ieškovo pateiktoje sąskaitoje nurodytas apeliacinės instancijos teismo bylos numeris, apeliacinėje instancijoje išnagrinėjus nurodytą bylą, ją laimėjusiai šaliai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš pralaimėjusios šalies, susitarimo dėl sėkmės mokesčio nebuvo. Prašė teismo priimti galutinį sprendimą, preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Ieškovas teismui nepateikė atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus.

Žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovas, jo atstovas prašė ieškinį tenkinti, teismui paaiškino, kad atsakovas kaip fizinis asmuo su ieškovu 2013-12-10 ir vėliau sudarė teisinių paslaugų sutartis. Šalys sutarė dėl atlygintinų paslaugų teikimo, bei tai, kad užmokestis už paslaugas bus nustatytas atskiru susitarimu. Sėkmės mokestis buvo įtvirtintas 2014-11-27 sąskaitoje, kurią atsakovas priėmė, pasirašė, jos neginčijo, kas patvirtina jog sutiko sumokėti numatytą 10000 Eur sėkmės mokestį. Sėkmės mokestis nebuvo nurodytas teisinių paslaugų sutartyje, nes joje užfiksuotas tik numatomų suteikti teisinių paslaugų turinys. Išrašydamas sąskaitą, ieškovas nežinojo, ar atsakovui kils pareiga sumokėti sėkmės mokestį. Ši pareiga atsirado po apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuri paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teismo posėdyje atsakovas, jo atstovas, prašė ieškinį atmesti, teismui paaiškino, kad ieškovo reikalavimas priteisti sėkmės mokestį yra nepagrįstas, nes šalys dėl jo mokėjimo nesitarė. Pagal 2013-12-10 ir vėlesnes teisinių paslaugų sutartis, ieškovui už suteiktas paslaugas buvo mokama grynais pinigais, pagal jo išrašytus kasos pajamų orderius. Ieškovas suteikė paslaugas, tačiau už jas buvo pilnai atsiskaityta. Šalys dėl sėkmės mokesčio turėjo susitarti sudarydamos teisinių paslaugų sutartį, tačiau tai padaryta nebuvo. Sąskaita yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas, kuris negali būti laikomas susitarimu dėl sėkmės mokesčio, o šio dokumento priėmimas ir pasirašymas, jokiu būdu nereiškia sutikimo jį sumokėti.

Preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2013-12-10 buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 72/2013, tarp P. K. ir advokato Ž. R. civilinėje byloje dėl sutarčių peržiūrėjimo. Grafoje „sutartas užmokestis“ nurodoma, kad jis nustatomas atskiru susitarimu.

2014-05-12 Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014 atmetė ieškovo Byggleverandorene AS ieškinį atsakovui P. K. dėl įpareigojimo vykdyti 2013-02-18 opciono sutartį. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė prašymo ir rašytinių patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Atsakovą byloje atstovavo advokatas Ž. R.. 2015-07-07 Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-20-357/2015, 2014-05-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, atsakovui P. K. priteisė 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2014-11-27 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 21/2014 numatyta, kad už teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2A-763-357/2014 už ieškinio, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, konsultavimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose turi būti sumokėta 10000 Eur suma. Pastaboje nurodoma, kad honoraras sumokamas įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014 per 60 dienų, mokant dalimis. Pirmoji honoraro dalis 5000 Eur sumokama per 30 dienų nuo 2014-05-12 teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitas dalis- 5000 Eur sumokam per 60 dienų nuo 2014-05-12 teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. P. K. savo parašu patvirtino, kad sąskaitą gavo.

2015-08-11 Reikalavime sumokėti skolą Nr. 37/2015 advokatas Ž. R. nurodė, kad teisinių paslaugų sutarties pagrindu Nr. 71/2013 P. K. atstovavo Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014, o teisinių paslaugų sutarties pagrindu Nr. 36/2014 P. K. atstovavo Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-763-357/2014, ir 2A-20-357/2015. Teisinių paslaugų sutarčių pagrindu buvo sutarta dėl užmokesčio, tai įtvirtinta 2014-11-27 sąskaitoje Nr. 21/2014, dėl honoraro (sėkmės mokesčio) sumokėjimo (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). Reikalavime nurodoma, kad P. K. palankus 2014-05-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas teismo sprendimas įsiteisėjo, jį paliekant nepakeistą, Šiaulių apygardos teismo 2015-07-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-357/2014, todėl jis iki 2015-08-07 advokatui turėjo sumokėti 5000 Eur, tačiau savo pareigos neįvykdė. Reikalaujama nurodytą sumą sumokėti iki 2015-09-01 (7 b. l.). Pašto siuntų, siuntinių perdavimo- priėmimo akte užfiksuota, kad šis reikalavimas P. K. į jo darbo vietą buvo išsiųstas registruota pašto siunta.

2021-08-25 Šiaulių apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovo P. K. ieškovui Ž. R. priteisė 10000 Eur skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas numato, kad klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami teisnių paslaugų sutartį (Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999-10-01 įsakymu Nr. 288 „Dėl Lietuvos advokatūros statuto patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos advokatūros statuto 72 punktas numato, kad honoraro dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka, terminai nurodomi sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo.

Klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (teisinių paslaugų sutarties sudarymo metu galiojusio Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis).

Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas honoraro nustatymo būdas yra vadinamas sėkmės mokesčiu: civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams.

Išskyrus tai, kad pirmiau nurodytoje Advokatūros įstatymo nuostatoje įtvirtinta taisyklė, jog šie susitarimai negali prieštarauti advokatų veiklos principams, jokių kitų nuostatų, skirtų tokiems susitarimams reglamentuoti, Lietuvos teisės aktai neįtvirtina. Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje apibrėžti advokatų veiklos pagrindiniai principai: 1) advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas; 2) advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija; 3) advokatų veiklos teisėtumas; 4) kliento paslapties neatskleidimas; 5) lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas; 6) nepriekaištingas elgesys. Sėkmės mokestis, kaip honoraro advokatui už jo teisines paslaugas mokėjimo būdas, yra įteisintas Advokatūros įstatyme ir pripažįstamas Lietuvos teismų praktikoje. Sąlyginiai susitarimai dėl advokato honoraro, priklausančio nuo bylos baigties, nustatymo teikiant teisinę pagalbą – pacta de quota litis – sudaro galimybę asmenims gauti teisinę pagalbą įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, kita vertus, advokatams leidžia už teisinę pagalbą gauti atitinkamo dydžio atlygį atsižvelgiant į bylos rezultatą (Lietuvos A. T. 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Pažymėtina, kad visoje egzistuojančioje teismų praktikoje kalba eina tik apie rašytinius susitarimus dėl sėkmės mokesčio.

Sutarties laisvės principas leidžia susitarti dėl sėkmės mokesčio su advokatu sudaromoje teisinių paslaugų sutartyje. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai nulemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas. Susitarimams dėl advokato užmokesčio, kai šio užmokesčio dydis priklauso nuo bylos baigties, keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitiems susitarimams dėl teisinės pagalbos, kai advokato atlygis apskaičiuojamas kitais metodais (Lietuvos A. T. 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013).

Kai kyla šalių ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ir susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl sudarytos teisinių paslaugų sutarties sąlygų. Ieškovo teigimu, šalys 2013-12-10 sudarydamos teisinių paslaugų sutartį Nr. 72/2013, sutarė dėl 50000 litų honoraro (sėkmės mokesčio), tačiau šis susitarimas buvo įformintas 2014-11-27 sąskaitoje Nr. 21/2014 už teisinę pagalbą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymu matyti, kad teisinių paslaugų sutartis Nr. 72/2013 neatitinka Lietuvos advokatūros statuto 72 punkto reikalavimo, t.y. joje nenurodytas advokato honoraro dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka, terminai. Sistemiškai aiškinant minėtą teisinių paslaugų sutartį, turėjo būti sudarytas atskiras rašytinis susitarimas, kuriame turėjo būti susitarta dėl advokato paslaugų apmokėjimo. Toks susitarimas teismo manymu privalėjo būti sudarytas rašytine forma bent jau iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pabaigos, tuo tarpu ieškovas vienašališkai išrašė atsakovui ginčo sąskaitą 2014-11-27, kai byla pirmoje instancijoje jau buvo išnagrinėta (2014-05-12) ir su skundu išsiųsta į apeliacinę instanciją, joje buvo pateiktas prašymas bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka sustabdyti, kol Šiaulių apylinkės teisme bus išnagrinėta kita byla. Vertinant tuo metu byloje susidariusią situaciją ieškovo aiškinimas, kad dėl sėkmės mokesčio buvo susitarta tik tada, kai atsirado viltis manyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimas gali išlikti nepakeistas, neatrodo įtikinamas, kaip jau minėta, teismas laikosi nuomonės, kad susitarimas dėl sėkmės mokesčio privalėjo būti sudarytas vėliausiai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme.

Teismo posėdyje atsakovas išsakė poziciją, kad su ieškovu pasirašytoje teisinių paslaugų sutartyje Nr. 72/2013 nesitarė dėl sėkmės mokesčio sumokėjimo. Jo teigimu, sutartyje nėra nurodyta jokių duomenų apie užmokesčio dydį, apie atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką ir laiką, nenurodyta, kad turi būti atsiskaityta tik po sprendimo įsiteisėjimo. Su ieškovu atsiskaitydavo už atliktą darbą apmokėdamas jo išrašytus kasos pajamų orderius, kurių neišsaugojo.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad teisinių paslaugų sutartyse sulygtą rezultatą ieškovas pasiekė, tačiau atsakovo teigimu, už suteiktas paslaugas su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta. Atsakovas, kaip fizinis asmuo nėra įpareigotas įstatymo, kaip nors registruoti gaunamas sąskaitas, vesti jų apskaitą bei išsaugoti atliktų mokėjimų dokumentus.

Pažymėtina, kad teisinių paslaugų sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, kiekviena sutartis sudaroma šalims siekiant tam tikrų tikslų, kurių nustatymas atskleidžia konkretaus susitarimo esmę. Sudarydamos teisinių paslaugų sutartį šalys turi galimybę pasirinkti mokėjimo už teisines paslaugas būdus, juos derinti.

Nagrinėjant šalių 2013-12-10 sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 72/2013, tarp P. K. ir advokato Ž. R. civilinėje byloje dėl sutarčių peržiūrėjimo, matyti jog grafoje „sutartas užmokestis“ nurodoma, kad jis nustatomas atskiru susitarimu. Kaip matyti iš tolimesnės įvykių eigos, 2014-05-12 Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014 atmetė ieškovo Byggleverandorene AS ieškinį atsakovui P. K. dėl įpareigojimo vykdyti 2013-02-18 opciono sutartį. Byggleverandorene AS pateikus apeliacinį skundą, 2014-11-27 advokatas Ž. R. išrašė sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 21/2014 civilinėje byloje Nr. 2A-763-357/2014 (bylą perkėlus į 2015 metus, bylos Nr. 2A-20-357/2015), kurioje aptariamas teisinės pagalbos pobūdis, numatyta paslaugų kaina 10000 Eur, bei pastaboje nurodoma, kad honoraras sumokamas įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014 per 60 dienų, mokant dalimis. Pirmoji honoraro dalis 5000 Eur sumokama per 30 dienų nuo 2014-05-12 teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kita dalis- 5000 Eur sumokama per 60 dienų nuo 2014-05-12 teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors atsakovas savo parašu patvirtino, kad sąskaitą gavo, tačiau viso proceso metu jis kategoriškai neigė buvus susitarimą ieškovui sumokėti sėkmės mokestį, teismams priėmus jam palankius sprendimus.

Šiuo atveju svarbu įvertini ar 2014-11-27 sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 21/2014 yra pagrindas vertinti kaip susitarimą dėl sėkmės mokesčio sumokėjimo. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalis numato, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.).

Teismo vertinimu, šioje situacijoje ieškovas (advokatas), kaip savo srities profesionalas, turėjo pareigą taip įforminti šalių susitarimą, kad nekiltų abejonių dėl atsakovo įsipareigojimų ieškovui. Sudarydamos teisinių paslaugų sutartį šalys turėjo galimybę aiškiai ir suprantamai susitarti dėl sėkmės mokesčio, tačiau to nepadarė. Teismo vertinimu, honoraro nustatymas advokato išrašytame finansinės apskaitos dokumente negali būti pripažintas atitinkančiu reikalavimus, nes šis klausimas privalėjo būti detaliai aptartas šalių sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje. Nors šalys sudarydamos teisinių paslaugų sutartį turėjo galimybę pasirinkti mokėjimo už teisines paslaugas būdus ir juos derinti tarpusavyje, tačiau susitarimas dėl advokato užmokesčio, kad jis priklausytų nuo bylos baigties, turėjo būti aptartas šalių sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje, tačiau įrodymų, kad tai buvo padaryta, ieškovas nepateikė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami jo įrodinėjamoms faktinėms aplinkybėms, susijusioms su tuo, kad su atsakovu buvo susitarta dėl 10000 Eur sėkmės mokesčio sumokėjimo įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-674-841/2014, pagrįsti, todėl 2021-08-25 Šiaulių apylinkės teismo priimtas preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra pagrįstos įrodymais, neviršija nustatytų rekomendacinių dydžių: 264,60 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 430 straipsniu, teismas

nusprendžia:

2021-08-25 Šiaulių apylinkės teismo priimtą preliminarų sprendimą panaikinti, priimti galutinį sprendimą.

I. Ž. R. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 264,60 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 60 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.