Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Greta Žutautė, T. Š., Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. liepos 19 d. Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą antstolė Greta Žutautė atsisakė tenkinti pareiškėjos V. Š. 2023 m. liepos 12 d. skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad pareiškėjai V. Š. buvo išaiškinta, jog Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) neišieškoma suma yra nustatyta 354,00 Eur, t. y. daug didesnei sumai nei gauta 171,50 Eur suma, ir minėta 354,00 Eur suma pareiškėja gali disponuoti. Nesant kitų lėšų V. Š. gali disponuoti minėta 171,50 Eur gaunama suma be jokių apribojimų. Pažymėjo, jog turto arešto aktu lėšos nėra nurašomos, jos yra tik sulaikomos iki bus nustatytos skolininko ir jo sutuoktinės V. Š. turto dalys. 2023 m. liepos 3 d. raštu dėl turto dalies nusistatymo ar turto pasidalinimo pasiūlyta šalims nusistatyti turto dalį, tačiau iki šios dienos skolininkas ir jo sutuoktinė nėra nusistatę turto dalių, tiek lėšų, tiek automobilio. Pažymėjo, kad lėšos buvo nurašytos pagrįstai, kadangi nurašytų lėšų kilmė antstoliui nebuvo žinoma, o skolininkė V. Š. per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš jos banko sąskaitos nepateikė antstolei jokių dokumentų, įrodančių, kad buvo nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas arba lėšos, iš kurių negali būti daromos išskaitos. Skolininkas T. Š. ir jo sutuoktinė yra įgiję turto, lėšų, santuokos metu, kurios yra pripažįstamos bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į gautą informaciją, jog skolininkas ir jo sutuoktinė sudarė povedybinę sutartį, 2023 m. liepos 12 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo užklausti bankai - kredito unijos dėl V. Š. įgytų lėšų ir jų kilmės (sąskaitos išrašo) nuo turto arešto akto surašymo dienos iki povedybinės sutarties sudarymo dienos. Gavus informaciją apie V. Š. sąskaitose esančias lėšas ir jų kilmę bus sprendžiamas klausimas dėl visiško turto arešto panaikinimo sąskaitoms arba siūloma išieškotojui kreiptis į teismą dėl lėšų atidalinimo.

2023 m. rugpjūčio 3 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Panevėžio teritorinė ligonių kasos atsiliepimas į pareiškėjos V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo atmesti pareiškėjos V. Š. skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 1-136-651/2022, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai iš T. Š. priteista 18500,00 Eur žalos atlyginimas. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 6 d. Žalos PSDF biudžetui išieškojimas vykdomas vadovaujantis Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos aprašu, patvirtintu VLK direktoriaus 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1K-136 „Dėl Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 21 punktu, žalos išieškojimas perduotas antstolių kontorai priverstiniam išieškojimui vykdyti. Vykdomoji byla Nr. 0188/23/00831 antstolės Gretos Žutautės kontoroje užvesta 2023 m. gegužės 17 d. Žala iki šiol nėra atlyginta. Žalos likutis šiai dienai yra 17 813,55 Eur. Sutinka su antstolės patvarkyme išdėstytais motyvais. Panevėžio TLK manymu, antstolė tinkamai, t. y. nepažeisdama įstatymuose numatytų nuostatų, vykdo savo pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Gretos Žutautės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0188/23/00831, kuri vykdoma pagal 2023 m. balandžio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-136-651/2022, dėl 18500,00 Eur gydymo išlaidų išieškojimo iš skolininko T. Š., išieškotojos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai. 2023 m. birželio 8 d. Nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-188-16522 antstolė nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patenkančias į skolininko T. Š. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkui neįvykdžius sprendimo per raginime nustatytą terminą, antstolė ėmėsi priverstinių vykdymo veiksmų ir priėmė 2023 m. birželio 8 d. Turto arešto aktą Nr. S-23-188-16613, kuriuo areštavo nekilnojamąjį turtą, gyvenamąją patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkai T. Š. ir V. Š., nekilnojamąjį turtą, kitus inžinierinius statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu, (duomenys neskelbtini), kurio savininkai T. Š. ir V. Š. Taip pat 2023 m. birželio 8 d. Turto arešto aktu Nr. S-23-188-16614, areštavo kelių transporto priemonę, kurios VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkė V. Š., V. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Mažeikių kredito unijoje, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Lt (duomenys neskelbtini), esančią Mažeikių kredito unijoje, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Mažeikių kredito unijoje. Minėtu arešto aktu nustatė 354,00 Eur laisvai disponuojamą sumą. Taip pat atliko nurodymus priverstinai nurašyti pareiškėjos sąskaitose esančias pinigines lėšas, bei 2023 m. liepos 3 d. priėmė siūlymą Nr. S-23-188-19201 dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo, kuriuo pasiūlyta skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka. Taip pat skolininkui T. Š. išsiųstas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka. 2023 m. liepos 12 d. patvarkymu Nr. S-23-188-20086 dėl informacijos pateikimo antstolė užklausė bankus - kredito unijas dėl V. Š. įgytų lėšų ir jų kilmės (sąskaitos išrašo) nuo turto arešto akto surašymo dienos iki povedybinės sutarties sudarymo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimą reglamentuoja CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normos. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas)

Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatas antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo grąžinti į sąskaitą nurašytas lėšas, sumoje 170,00 Eur, kurios yra skirtos mažamečiams vaikams iš savivaldybės bei vaikų išlaikymo pinigai ir patenkinti skundą dalyje dėl piniginių lėšų grąžinimo.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Remdamasis aptartomis įstatymų nuostatomis, teismas konstatuoja, kad, kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).

Vykdymo proceso metu taip pat nustatyta, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su V. Š., pareiškėjos prašymo antstolei padavimo metu nėra duomenų, kad santuoka būtų nutraukta, taip pat nebuvo duomenų apie tarp sutuoktinių sudarytas vedybų sutartis.

Nagrinėjamu atveju skunde dėl antstolės veiksmų teisingai nurodyta, kad skolininko T. Š. prievolė vykdomojoje byloje yra asmeninė. Tačiau nėra pagrindo sutikti, kad, vykdant išieškojimą pagal asmeninę skolininko prievolę, neteisėtai areštuotos jo sutuoktinės sąskaitose esančios lėšos ir jos vardu registruota transporto priemonė bei nekilnojamasis turtas.

Pažymėtina, kad areštavus pareiškėjos V. Š. vardu atidarytas banko sąskaitas, tą pačią dieną banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai Mažeikių kredito unijoje nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma - 354,00 Eur per mėnesį.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Pažymėtina, kad turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko, o tik pagal minėtas CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas surašė turto arešto aktą,- areštavo bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį skolininko ir pareiškėjos turtą bei pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šis antstolės (jo padėjėjo) siūlymas nėra įvykdytas.

Pareiškėja iš esmės tapatina du skirtingus antstolės procesinius veiksmus, atliekamus sprendimo priverstinio vykdymo eigoje – skolininko sutuoktinio turto areštą pagal CPK 667 straipsnį, bei vėlesnę procedūrą - išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto. Pažymėtina, kad tik nustačius bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis, yra išieškoma iš skolininko turto dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiam kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju antstolė, areštuodama skolininko sutuoktinės V. Š. banko sąskaitose esančias lėšas ir jos vardu registruotą transporto priemonę bei nekilnojamąjį turtą, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog konkretus turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas yra padalytas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju antstolė jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko, o tik pagal minėtas CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas surašė turto arešto aktą, t. y. areštavo bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį skolininko ir pareiškėjos turtą bei pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Duomenų, kad antstolės siūlymas įvykdytas, byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė laikėsi CPK 667 straipsnyje įtvirtintos tvarkos – ji 2023 m. liepos 4 d. skolininkui ir jo sutuoktinei išsiuntė siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su sutuoktine nuosavybe, dalies nustatymo.

2023 m. liepos 12 d. skolininko T. Š. sutuoktinė V. Š. pateikė antstolei skundą dėl antstolio padėjėjo Nerijaus Gerikos ir antstolio Gretos Žutautės neteisėtų veiksmų. Prie skundo V. Š. pateikė 2023 m. liepos 4 d. sudarytą povedybinę sutartį.

2023 m. liepos 12 d. patvarkymu Nr. S-23-188-20086 dėl informacijos pateikimo antstolė užklausė bankus - kredito unijas dėl V. Š. įgytų lėšų ir jų kilmės (sąskaitos išrašo) nuo turto arešto akto surašymo dienos iki povedybinės sutarties sudarymo dienos. Gavus informaciją apie V. Š. sąskaitose esančias lėšas ir jų kilmę antstolė spręs klausimą dėl visiško turto arešto panaikinimo sąskaitoms arba siūlys išieškotojui kreiptis į teismą dėl lėšų atidalinimo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. Įsakymu dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų (toliau – Instrukcija) 100 punkte yra nurodyta, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

Instrukcijos 101 punkte yra nurodyta, kad jeigu skolininkas Instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių nei 100 eurų skolų išieškojimo išieškotos piniginės lėšos išieškotojui pervedamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visos išieškotinos sumos išieškojimo. Kitose vykdomosiose bylose išieškotojams tenkančios lėšos, viršijančios 100 eurų, išieškotojams pervedamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo išieškotų lėšų įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos. Vykdomosiose bylose dėl išlaikymo išieškojimo, jei išlaikymas ar jo įsiskolinimas išieškomas iš skolininko turtinių teisių ar piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, išieškota suma per 30 dienų nuo jų įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą pervedama išieškotojui (Instrukcijos 96-97 punktai).

Šiuo konkrečiu atveju, sutiktina su antstolės nurodytu teiginiu, jog areštuojant pinigines lėšas, esančias skolininko ir jos sutuoktinės banko sąskaitose, antstolei nėra žinoma nei apie piniginių lėšų kilmę, nei koks fizinis ar juridinis asmuo šias pinigines lėšas perveda į skolininko banko sąskaitą, pareiga informuoti antstolį bei įrodyti piniginių lėšų, patenkančių į skolininko banko sąskaitą, kilmę atitenka skolininkui, tą patvirtina ir prieš tai nurodytos Instrukcijos nuostatos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad lėšų išieškojimas iš skolininko ir jų buvimas antstolio depozitinėje sąskaitoje nereiškia visiško vykdomojo dokumento įvykdymo ir vykdymo procedūrų pabaigos bei vykdomosios bylos užbaigimo. Pakankamo kiekio lėšų atsiskaityti su išieškotoju patekimas į antstolio depozitinę sąskaitą reiškia tik vykdymo proceso dalies – išieškojimo stadijos – pabaigą. Tol, kol išieškotojo reikalavimai nepatenkinti, t. y. jam dar nepervestos atitinkamos lėšos, vykdymo procesas nėra baigtas. Pinigai, kaip tokie, yra civilinių teisių objektas. Kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), taigi vykdymo proceso metu jis netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Nuoseklaus vykdymo proceso baigiamoji stadija yra išieškotų sumų paskirstymas ir išmokėjimas išieškotojui. Iš skolininko išieškotos lėšos nuo jų perdavimo išieškotojui momento tampa išieškotojo nuosavybe (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010).

Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina pagrįsta išvada, kad skolininko sutuoktinė praleido Instrukcijų 100 punkte yra nurodytą 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo priverstinio lėšų nurašymo, per kurį pastaroji turėjo teisę antstolei pateikti dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Kiti skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų atskirai teismas nepasisako.

Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad antstolės veiksmai, areštuojant skolininko sutuoktinei V. Š. priklausantį turtą ir nurašant pinigines lėšas, pagal šių veiksmų atlikimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją yra teisėti, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0188/23/00831 grąžinti antstolei Gretai Žutautei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.