Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

2021-03-19 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

T. Š. 2022 m. balandžio 9 d., apie 1 val. 46 min., viešoje vietoje – lošimo automatų salone, priklausančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, matant kitiems asmenims, dėl neaiškios, menkavertės dingsties tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė M. M. į galvą – veidą, nuo to jis prarado pusiausvyrą ir krito aukštielninkas ant lošimų automatų salono grindų. M. M. padarytas stiprus galvos sumušimas su dešinio smilkinkaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju dangalu dešiniame pusrutulyje, suspaudžiančiu galvos smegenis, dešinės smilkininės galvos smegenų skilties sumušimu, dėl galvos smegenų sumušimo sukėlęs gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą (5 balai pagal GKS), tai, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6,6,2,, 6,6,4, ir 6,6,15 punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip T. Š. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė M. M. sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis T. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo su draugu kazino, žaidė, kai atėjo M. M., atsistojo jam už nugaros ir pradėjo jį užgaulioti necenzūriniais žodžiais, todėl jis sudavė jam vieną smūgį į kairę galvos pusę. Nuo smūgio M. M. pargriuvo ant grindų. Anksčiau su nukentėjusiuoju buvo nedideli konfliktai, jie buvo apsipykę dėl to, kad nukentėjusysis negrąžino pasiskolintų žvejybos reikmenų. Mano, kad M. M. buvo neblaivus. Dėl savo elgesio gailisi, mano, kad per daug pasikarščiavo, buvo blaivus. Jis su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo, atsiprašė. Šeimoje dirba vienas, turi du mažamečius vaikus, yra finansinių įsipareigojimų, buto paskola.

Apklausiamas kaip įtariamasis T. Š. parodė, kad 2022-04-09, apie 1 val. 46 min., kazino patalpoje sudavė M. M. į veidą ir nuo suduoto smūgio jis pargriuvo. Atėjęs į kazino M. M. jį įžeidinėjo ir žemino, todėl jis jam ir sudavė. Kiek matė, M. M. į kazino atėjo neblaivus. Kazino pirkti alkoholio nėra ir draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus. Jis su draugu atėjo į kazino 2022-04-08, apie 21 val., ir alkoholio nevartojo. Tuo metu, kai smogė M., patalpose buvo tik jis, jo draugas G. K. ir kazino kasininkė. G. K. palydėjo M. M. iki namų ir vėl grįžo į kazino, kur jie prabuvo iki 3 val. Jokio išankstinio nusistatymo ar konflikto tarp jo ir M. M. nebuvo, viskas įvyko spontaniškai (t. 2, b. l. 155–156).

Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. M. padarytas stiprus galvos sumušimas su dešinio smilkinkaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, suspaudžiančiu galvos smegenis, dešinės smilkininės galvos smegenų skilties sumušimu, dėl galvos smegenų sužalojimo sukėlęs gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą (5 balai pagal GKS), tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Medicininiuose dokumentuose nurodyta viena trauminio kontakto sritis – dešinysis smilkinys, kuri ne mažiau kaip vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietu buku daiktu. 2020-04-09 4.43 val. paimtame M. M. kraujyje nustatyta 1,56 promilės alkoholio (t. 1, b. l. 154–155).

Remiantis 2022-04-14 Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas kazino administracijos pateiktas vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) Iš vaizdo įrašo peržiūros protokolo (t. 2, b. l. 13–16) bei peržiūrėjus vaizdo įrašą teisme matyti, kad jame aiškiai užfiksuotos įvykio aplinkybės, kaip 00 val. 43 min. į kazino atėjo M. M., o 00 val. 46 min. T. Š. sudavė vieną smūgį M. M. į galvą, nuo to pastarasis griuvo nugara ant grindų. Matyti, kad M. M. guli ant grindų ir visiškai nereaguoja į aplinką, G. K. paverčia M. M. ant dešinio šono. Laikotarpiu nuo 00 val. 46 min. iki 00 val. 48 min. T. Š. ir G. K. judina gulintį M. M., bet jis visiškai nereaguoja į aplinką. 00 val. 50 min. M. M. padedant G. K. pakelia nuo grindų galvą, po to atsistoja ir 00 val. 51 min. išeina iš kazino patalpos. Nustatyta, kad laikas vaizdo įraše 1 valanda skiriasi nuo realaus laiko.

Remiantis 2022-07-27 Apžiūros protokolu nustatyta, kad policijos pareigūnų dėvimąja vaizdo kamera darytame vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2022-04-09 3 val. 15 min. pas M. M. į namus atvykę medikai teikia jam pagalbą, konstatuoja pakaušio srities hematomą, žandikaulio sumušimą (t. 2, b. l. 21–25).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl chuliganiškų paskatų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020, 2K-223-697/2022). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą vartoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-113-303/2019).

Kaip matyti iš kaltinamojo T. Š. parodymų, jis pripažįsta, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku sužalojo nukentėjusįjį M. M., tačiau teigia, kad nusikalstamą veiką padarė ne dėl chuliganiškų paskatų, bet dėl to, kad T. M. atsistojo jam už nugaros ir jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, be to, negrąžino kažkada pasiskolintų žvejybos įrankių.

Remiantis kaltinamojo T. Š., nukentėjusiojo M. M., liudytojos R. M. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo pažįstami, bendravo šeimomis, bet konflikto metu jie nebebendravo, tačiau aiškių priežasčių, dėl ko nutrūko bendravimas, nė vienas nenurodė. Nors teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtame vaizdo įraše nėra garso, bet jame aiškiai matyti, kad prieš smūgio sudavimą T. Š. ir M. M. stovi vienas prieš kitą, matyti, kaip T. Š. suduoda vieną smūgį M. M. į galvą, matyti, kaip M. M. krenta nugara ant grindų. Remiantis liudytojo G. K. parodymais nustatyta, kad ir nukentėjusysis, ir kaltinamasis vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais, kai T. Š. staigiu rankos judesiu smogė M. M. į veidą ir nuo patirto smūgio jis iš karto griuvo visu ūgiu aukštielninkas. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojo G. K. parodymais, kadangi jie atitinka vaizdo įraše fiksuotas aplinkybes. Vaizdo įraše matyti, kad po T. Š. suduoto smūgio M. M. nejudėdamas guli ant grindų nuo 1 val. 46 min. iki 1 val. 50 min. Be to, iš liudytojo G. K. parodymų ir vaizdo įrašo matyti, kad jis supratęs, kad M. M. yra be sąmonės, pavertė jį ant šono, vėliau palydėjo iki namų, nes baiminosi, jog gali nugriūti ir papildomai susižaloti. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta viena trauminio kontakto sritis – dešinysis smilkinys – ir konstatuota, kad M. M. padarytas stiprus galvos sumušimas su dešinio smilkinkaulio lūžiu ir kad galvos smegenų sužalojimas sukėlė gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą (5 balai pagal GKS), tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Nurodyta, kad iš 2020-04-09 4.43 val. paimto M. M. kraujo jam nustatytas 1,56 promilių girtumas. Kaltinamasis T. Š. parodė, kad jis matė ir suprato, jog M. M. yra neblaivus.

Taigi aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis T. Š. tyčia vieną kartą smogė M. M. į galvą ir, akivaizdu, jog, suduodamas stiprų smūgį į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno vietą (smilkinį), kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam ne tik įvairaus masto kūno sužalojimus, tačiau ir rimtą pavojų jo sveikatai bei gyvybei ir, nors ir nesiekė kilusių tokio masto pasekmių (būtent sunkaus sveikatos sutrikdymo), tačiau sąmoningai leido joms atsirasti.

Teismo vertinimu, byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai yra pakankami išvadai, jog kaltinamasis T. Š. smurtavo prieš nukentėjusįjį ir jį sužalojo dėl neaiškios, menkavertės dingsties, taip demonstruodamas niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį, aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Tokie T. Š. veiksmai vertintini kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų. Priešingai nei baigiamojoje kalboje nurodė kaltinamojo gynėja, byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamojo viešoje vietoje padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą nulėmė kokios nors asmeninio pobūdžio paskatos (pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos), kurios paneigtų chuliganiškų paskatų buvimą nuteistojo veikoje. Kaltinamojo T. Š. nurodytos priežastys, kad nukentėjusysis stovėjo jam už nugaros, kad įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, kad buvo kažkada pasiskolinęs ir negrąžinęs žvejybos įrankių, vertinamos kaip siekis sušvelninti atsakomybę ir niekaip negali būti pripažintos kaip konfliktą sukėlusios asmeninės paskatos, įgalinančios kaltinamojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Be to, nustatyta, kad M. M. jokio realaus pavojaus T. Š. nekėlė, buvo pažįstamas asmuo, buvo neblaivus, ir T. Š. tai matė ir suprato. Taigi T. Š. nusikaltimo padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos ir jos pasireiškė neišprovokuota agresija, veikos nepriežastingumu, akivaizdžiu neadekvatumu.

Kaltinamasis T. Š. buvo sulaikytas 2022-04-13 19 val. 25 min., duomenų apie jo neblaivumą nusikaltimo padarymo metu nėra, todėl iš kaltinimo pašalinama jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog „veikė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui“.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas mano, jog įrodyta, kad kaltinamasis T. Š. 2022 m. balandžio 9 d., apie 1 val. 46 min., viešoje vietoje – lošimo automatų salone, priklausančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto pavartojimu, matant kitiems asmenims, dėl neaiškios, menkavertės dingsties tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė M. M. į galvą – veidą, nuo to jis prarado pusiausvyrą ir krito aukštielninkas ant lošimų automatų salono grindų. M. M. padarytas stiprus galvos sumušimas su dešinio smilkinkaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju dangalu dešiniame pusrutulyje, suspaudžiančiu galvos smegenis, dešinės smilkininės galvos smegenų skilties sumušimu, dėl galvos smegenų sumušimo sukėlęs gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą (5 balai pagal GKS), tai, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, 6.6.4 ir 6.6.15 punktais yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip T. Š. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė M. M. sveikatą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

T. Š. taip pat buvo perduotas teismui pagal BK 284 straipsnį, kaltinant tuo, kad jis dėl chuliganiškų paskatų ne tik sunkiai sutrikdė M. M. sveikatą, bet ir savo veiksmais viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai vienu ar keliais minėtais būdais turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo pavartotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020, 2K-124-719/2022). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

Vertinant byloje surinktus ir ištirtus įrodymus matyti, kad liudytojai E. B. (kazino administratorė) ir V. S. N. tiesiogiai konflikto nematė, jie parodė, kad ir konflikto metu, ir po konflikto kazino dirbo toliau ir užsidarė apie 3 val. nakties. Iš liudytojo G. K. parodymų matyti, kad jis tiesiogiai matė, kaip T. Š. smūgiavo T. M., ir tai vertino kaip konfliktą tarp privačių asmenų. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, jog tuo metu, kai T. M. guli ant grindų, liudytojas V. S. N. toliau žaidžia lošimo automatais, akivaizdu, jog jo tokia situacija netrikdo. Nustatyta, kad konfliktas buvo trumpalaikis, išgąsčio žmonėms ar kitų neigiamų padarinių nesukėlė. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad T. Š. veikė prieš asmenį, duomenų, kad jo tyčia buvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, nėra. Tokiu būdu, nesant T. Š. inkriminuotos BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, jis pagal BK 284 straipsnį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė 19 187,56 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 61–62). Ieškinio dydis grindžiamas gydymo paslaugų išrašu apie suteiktų M. M. gydymo paslaugų pobūdį ir kainą (t. 3, b. l. 63).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad Valstybinė ligonių kasa yra tinkama ieškovė. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam M. M. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tyčiniais nusikalstamais T. Š. veiksmais, todėl jam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė. Nukentėjusysis M. M. dėl sunkaus kūno sužalojimo buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini) ligoninėje laikotarpiu nuo 2022-04-09 iki 2022-07-28, jo gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 19 187,56 Eur, todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkinamas visiškai, išieškant iš kaltinamojo T. Š. šią sumą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Iš teismui pateikto 2022-10-10 Mokėjimo nurodymo matyti, kad T. Š. į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) įmokėjo 687,56 Eur sumą, todėl nustatoma priteistina iš T. Š. 18 500 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų suma.

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) pateikė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš T. Š. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą Bendrovei. Nurodo, kad dėl T. Š. įžūlaus elgesio, pasireiškusio fizinio smurto pavartojimu lošimo automatų salone, priklausančiam Bendrovei, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo sukeltas bendrovės reputacijos pablogėjimas, t. y. diskredituojama Bendrovė ir tai kenkia jos moraliniam prestižui aplinkinių, klientų, darbuotojų, visuomenės bei verslo partnerių akyse.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Kaip matyti pagal anksčiau aptartus įrodymus, nepasitvirtino kaltinimas T. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, taigi nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ir tai, jog kaltinamasis savo noru atlygino nukentėjusiajam M. M. visą prašomos turtinės ir neturtinės 20 000 Eur dydžio žalos atlyginimo sumą, sumokėjo dalį Valstybinei ligonių kasai sužaloto nukentėjusiojo gydymo išlaidų (t. 3, b. l. 73, 134). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Kaltinamasis T. Š. teistas, jo teistumas neišnykęs, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per 5 metus matyti, kad asmuo nebaustas Administracinių nusižengimų kodekso tvarka (t. 3, b. l. 24), dirba, mokosi, charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 91, 118, 119, 120) duomenų apie psichikos, priklausomybės ligas nėra.

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų.

Kaltinamajam T. Š. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžiu praktiškai už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą buvo taikyta švelnesnė nei BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė ir paskirta 5 000 Eur bauda (t. 2, b. l. 186–197). Iš teismui pateikto Mokėjimo nurodymo matyti, kad bauda sumokėta 2022-08-18 (t. 3, b. l. 92).

Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tačiau, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, į anksčiau išvardytas aplinkybes, svarbias bausmės skyrimui, į tai, jog nukentėjusysis kaltinamajam nei turtinių, nei neturtinių pretenzijų neturi, manytina, kad bausmės paskirčiai pasiekti kaltinamajam pakankama sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi padarytas labai sunkus nusikaltimas, numatytas BK XVIII skyriuje, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo įstatymas nenumato (BK 75 straipsnio 3 dalis). Sąlygų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, tai yra paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nenustatyta.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas –nekeistinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi CD laikmenos, saugomos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai daiktai, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo nukentėjusiojo M. M. įgaliotasis atstovas advokatas A, Staškūnas, iš pateiktų kvitų matosi, kad įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo įgaliota atstovė R. M. sumokėjo 1 000 eurų (t. 3, b. l. 154,156–157). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo prašymas atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas, prašoma išieškoti išlaidų suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamojo išieškotina 1 000 eurų atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022-04-13 iki 2022-04-15.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

T. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. Š. 18 500 Eur (aštuoniolika tūkstančių penkis šimtus) gydymo išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo T. Š. 1 000 (tūkstantį) eurų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam M. M..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: dvi CD laikmenas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.