Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Europinių kortelių servisas“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Grudikiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Europinių kortelių servisas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bostona“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. gegužės 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Bostona“ 921,16 Eur skolą, 62,89 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 024,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 314,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Europinių kortelių servisas“ naudai.

Teisme gauti atsakovės UAB „Bostona“ prieštaravimai, kuriais prašoma: 1. Patikslinti ieškinio sumą ir pripažinti 378,09 Eur skolą už PVM sąskaitas Nr. 240638, Nr. 244966 ir 2,30 Eur skolą už PVM sąskaitą Nr. 247990; 2. Pateikti iš degalinių visų kuro pirkimo, įtrauktų į UAB „Bostonai“ išrašytas tris PVM sąskaitas pagal faktą, čekius detaliai sutikrinti kainas; 3. Įpareigoti įmonę UAB „Europinių kortelių servisas“ pateikti pagrindžiančius dokumentus dėl 40 Eur patirtų išieškojimo išlaidų, negalint pagrįsti netenkinti prašymo ir panaikinti 40 Eur kompensaciją kaip nepagrįstą ir pripažinti realiai nepatirtas išieškojimo išlaidas; 4. Sumažinti palūkanų normą iki 6 procentų; 5. Perskaičiuoti delspinigius taikant 0,02 proc./d. tarifą; 6. Sumažinti teisininko paslaugų įkainį ir nustatyti advokato padėjėjo vidutinį paslaugų įkainį pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius tarifus; 7. Atidėti skolos apmokėjimą dėl sankcijų Rusijai ir kitaip su Rusija susijusių įmonių veikla Lietuvoje ribojimo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo atsakovė nurodo, kad ši sąlyga turėjo būti aptarta sutarties tarp UAB „Bostona“ ir UAB „Europinių kortelių servisas“ sąlygose, turėjo būti nurodyta ir suderinta rašytiniu būdu. Įmonėms teismas taiko 5–6 proc. metinių palūkanų normą.

Atsakovė 302,50 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas vertina kaip lupikavimą dėl dominuojančios padėties. Advokato padėjėjo įkainiais, galima maksimali suma 100 Eur.

Dėl 40 Eur sumos kaip kompensacijos už skolos išieškojimą atsakovė nurodo, kad visi susiję susitarimai turi būti nurodyti sutartyje nustatyta tvarka ir būti rašytiniai, pagrįsti patirti nuostoliai ir pateikti atskiru reikalavimu.

Ieškovė sutinka, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau VKĮ) nuostatos riboja sutartinių netesybų dydį iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau nagrinėjamu atveju VKĮ netaikytinas, o sutartis nėra vartojimo, nes buvo sudaryta tarp dviejų privačių juridinių asmenų. Sudariusi sutartį, atsakovė įsigijo prekes su mokėjimo atidėjimu verslo tikslais. Be to, atsakovė pripažįsta, kad vykdyti įmonės veiklai ji nuolat įsigyja kuro iš skirtingų tiekėjų kitų sudarytų sutarčių pagrindu, todėl akivaizdu, kad atsakovė turėjo sugebėti pamatuoti prisiimtą prievolių pagal su ieškove sudarytą sutartį neįvykdymo riziką, įvertinti tiek palūkanų, tiek delspinigių dydį. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovė nebendradarbiaudama ir atmesdama du siūlymus skolą grąžinti dalimis (netaikant sutartinių netesybų), savo neveikimu pati lėmė delspinigių mokėjimo prievolės atsiradimą. Atsakovė visiškai neįrodinėja, kad sutartyje sulygtas netesybų dydis yra aiškiai per didelis ar neproporcingas. Pažymi, kad sutartis buvo sudaryta pačios atsakovės iniciatyva, o delspinigių dydis buvo nustatytas šalių sutarimu. Galiausiai, atsakovė niekada iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl delspinigių dydžio, kol nebuvo užvesta ši civilinė byla. Kadangi atsakovė susidariusios pradelstos skolos nuo 2022 m. kovo 4 d. negrąžino visiškai, toliau naudojasi jai (ieškovei) priklausančiomis piniginėmis lėšomis, spręstina, kad sutartyje sulygtas netesybų dydis nėra aiškiai per didelis ar neproporcingas ir turi būti priteistas visiškai.

Dėl MAPKSVPĮ nustatytų 8 procentų procesinių palūkanų dydžio ieškovė nurodo, kad atsakovė deklaratyviai teigia, kad „įmonėms teismas paprastai taiko 5–6 proc. procesinių palūkanų“. Nagrinėjamu atveju sudarydamos sutartį ginčo šalys nesusitarė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau CK) nustatytos palūkanų normos, o pareikštu ieškiniu pagrįstai prašo taikyti MAPKSVPĮ nustatytas 8 proc. dydžio procesines palūkanas. Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, atsakovės prieštaravimų motyvai dėl procesinių palūkanų taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo ieškovė nurodo, kad išlaidos už advokatų profesinės bendrijos „ETB legal“ advokato padėjėjo Aurimo Gudrikio pagalbą rengiant ieškinį (2,5 darbo val.) buvo patirtos 2022 m. balandžio 25 d. (išrašyta PVM sąskaita faktūra ir atliktas mokėjimas), todėl vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 7 punktu, taikytinas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 679,30 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinio parengimą taikytinas 2,5 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą neviršijo maksimalios 4 198,25 Eur sumos. Tai reiškia, kad ieškiniu prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (250 Eur + PVM) už advokato padėjėjo Aurimo Gudrikio parengtą ieškinį sudarė vos daugiau kaip 7 proc. maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio sumos.

Apie teismo posėdį atsakovė informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 3 d. ieškovė atsakovei el. paštu išsiuntė komercinį pasiūlymą.

Ieškovė ir atsakovė 2021 m. gruodžio 15 d. sudarė prekių ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atlygintines tarpininkavimo paslaugas atsakovei, suteikiant jai galimybę pagal bendrąsias prekių ir paslaugų teikimo sąlygas pirkti prekes (visos degalų rūšys, „AbBlue“, kiti naftos perdirbimo produktai bei kitos susijusios prekės) ir (arba) paslaugas (visos kliento naudai teikiamos Europinių kortelių serviso ar kitų E100 sistemos dalyvių teikiamos atlygintinės paslaugos) iš E100 sistemos dalyvių stočių tinkle užsienio valstybėse (Sutarties 2.1 punktas). Taip pat pagal Sutartį ieškovė užtikrino galimybę atsakovei įsigyti prekes stočių tinkle Lietuvos Respublikoje bei teikti atsakovei atlygintines paslaugas, kurių rūšys, teikimo sąlygos yra nurodytos atsakovės asmeninėje paskyroje (Sutarties 2.2 punktas). Sutarties 4.16 punkte atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti su ieškove už jos ir kitų E100 sistemos dalyvių parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas (įskaitant suteiktas tarpininkavimo paslaugas).

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ieškovė atsakovei pardavė prekių (dyzelinio kuro) ir suteikė atlygintinų paslaugų iš viso už 1 411,16 Eur sumą bei pateikė atsakovei apmokėti: 2022 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą faktūrą už 902,98 Eur sumą, apmokėjimo terminas iki 2022 m. kovo 15 d.; 2022 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą už 505,88 Eur sumą, apmokėjimo terminas iki 2022 m. kovo 31 d.; 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą už 2,30 Eur sumą, apmokėjimo terminas iki 2022 m. balandžio 22 d.

2022 m. balandžio 4 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pretenziją dėl likusio skolos apmokėjimo.

Kadangi atsakovė apmokėjo tik dalį ieškovės PVM sąskaitų faktūrų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 921,16 Eur skolos priteisimo ieškovei.

Duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo prašomas priteisti sumas, byloje nėra.

Dėl skolos priteisimo

Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties pagrindu atsiradusi prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Teismas pažymi, kad Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Šiuo atveju atsakovė, neigdama 921,16 Eur skolą, nurodo, kad ieškovės siųstame pasiūlyme kuro kaina buvo nurodyta 1,212 Eur/l. Tuo tarpu atsakovė vasario mėn. įsigijo 622,94 litrus kuro už l,297 Eur/l, o kovo mėn. 295,99 litrus už l,505 Eur/l. Atsakovės teigimu, taikant pasiūlyme nurodytą 1,21 Eur/l kainą, atsakovė liko skolinga tik 378,09 Eur, o ne 921,16 Eur.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 3 d. ieškovė atsakovei el. paštu išsiuntė komercinį pasiūlymą, kuriuo ieškovė pasiūlė „<...> Iš viso turime 249 degalinių tinklą, kuriuose galime suteikti nuolaidas. Siūlome +0,05 Eur prie Mažeikių didmeninės kainos visose „Viada“, „Baltic Petroleum“. Šios dienos Mažeikių naftos didmeninė dyzelino kaina: 1,162 Eur (Su PVM). Jūsų kaina su nuolaida su PVM: 1,212 Eur. Jūsų kainas su nuolaidas be PVM: 1,00 Eur. Siūlome -0,07 Eur nuolaidą 95 benzinui nuo degalinės kainos visose „Viada“, „Baltic Petroleum“ degalinėse. Rekomenduojame lyginti kainas pagal šiuo metu turimas gautas galutines sąskaitas. Mažeikių naftos didmeninę kainą rasite paspaudę nuorodą. <...>“. 2021 m. gruodžio 15 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta prekių ir paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartis). Ieškovė atsakovei pardavė kurą ir suteikė atlygintinas paslaugas, už kurias išrašė 2022 m. vasario 22 d., 2022 m. kovo 15 d., 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitas faktūras iš viso už 1 411,16 Eur sumą.

Nagrinėjamu atveju teismas kritiškai vertina atsakovės neigimą dėl 921,16 Eur skolos dydžio bei atsakovės 378,09 Eur skolos skaičiavimą laiko deklaratyviu ir niekuo nepragrįstu. Analizuojat byloje pateiktą ieškovės 2021 m. gruodžio 3 d. pasiūlymą, matyti, kad ieškovė atsakovei siūlė 5 ct prie Mažeikių naftos didmeninės kainos visose degalinėse. Taip pat atsakovė nurodė tos dienos Mažeikių naftos didmeninę dyzelino kainą bei pateikė internetinę nuorodą dėl Mažeikių naftos didmeninės kainos. Pažymėtina, kad parduodamų naftos produktų didmeninė kaina kinta kiekvieną dieną dėl naftos kainas veikiančių rodiklių svyravimo rinkose, todėl akivaizdu, kad ieškovė atsakovei negalėjo siūlyti fiksuotos 1,212 Eur/l didmeninės dyzelinio kainos, o esant kintančiai didmeninei kuro kainai, ieškovė taikė tos dienos kuro kainos didmeninį tarifą, tokiu būdu pagrįstai iš viso apskaičiuodama 1 411,16 Eur sumą už atsakovei suteiktą kurą.

Pažymėtina ir tai, kad šalys Sutarties 3.13 punktu susitarė, kad prekių ir paslaugų kainos (įskaitant ieškovės naudai mokamą komisinį atlyginimą), jų pasikeitimai ir taikomos nuolaidos bus nurodomos atsakovės asmeninėje paskyroje, todėl atsakovė privalo vadovautis tik jos asmeninėje paskyroje nurodytomis prekių ir (arba) paslaugų kainomis bei sekti jų pasikeitimus. Atsakovė sutartį pasirašė, tokiu būdu patvirtino, kad visos sąlygos buvo aptartos ir aiškios. Šalys sutarties ar jos sąlygų neginčija, todėl nėra pagrindo atsakovės teiginiams, jog jai turėjo būti taikomas fiksuotas 1,212 Eur/l didmeninės dyzelinio kainos tarifas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė 2022 m. kovo 27 d. teikė ieškovei prašymą dėl pradelstos skolos grąžinimo termino pratęsimo, leidimo grąžinti skolą dalimis, kuriuo prašė leisti 918,86 Eur pradelstą mokėti skolą ieškovei sumokėti dalimis iki 2022 m. balandžio 28 d. Ieškovė su prašymu nesutiko. Atsižvelgiant į atsakovės prašymą, darytina išvada, kad atsakovė, teikdama minimą prašymą, pripažino skolą ir su ja sutiko, skolos dydį ginčija tik iškėlus bylą teisme. Teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys vertintinas tik kaip niekuo nepagrįsta gynybinė pozicija.

Dėl atsakovės motyvų, kad degalinėje čekio suma ir E100 sugeneruotų sąskaitų suma skiriasi, teismas pastebi, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, grindžiančių jos teiginius (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Priešingai, Sutarties 3.3 punkte aiškiai nurodyta, kad atsakovei bus išrašomos sąskaitos už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, atsižvelgiant į faktinį prekių ir paslaugų įsigijimą, o atsakovė privalėjo reguliariai atsiskaityti už faktiškai įsigytas prekes ir paslaugas suėjus jai pateiktose sąskaitose nurodytam atsiskaitymo terminui, nepriklausomai nuo išnaudoto įsiskolinimo limito sumos. Taip pat šalių susitarimu visos ieškovės ir kitų E100 sistemos dalyvių sąskaitos už prekes ir paslaugas atsakovei buvo elektroniniu būdu sugeneruojamos ir pateikiamos apmokėti kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, 2 kartus per mėnesį – atitinkamai 15 (penkioliktą) ir paskutinę einamojo mėnesio dieną. Atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove iki ieškovės ar kito E100 sistemos dalyvio pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto laikotarpio, kuris negali būti trumpesnis nei 7 kalendorinės dienos (Sutarties 3.6 punktas), pabaigos. Pažymėtina ir tai, kad Sutarties 3.12 punkte šalys numatė, kad, atitinkamai tarpusavio atsiskaitymų sutikrinimas už atsakovės naudai suteiktas paslaugas, atliekamas ieškovei pateikiant detalizaciją prie sąskaitos už suteiktas paslaugas. Sąskaitoje ir jos detalizacijoje nurodyta informacija apie suteiktas paslaugas, jų kainą ir kiekį laikoma teisinga ir tinkamai pasirašyta atsakovės, jeigu gavusi dokumentus atsakovė nepateikia motyvuotų prieštaravimų dėl sąskaitoje už suteiktas paslaugas ir jo detalizacijoje nurodyto turinio per 2 darbo dienas nuo dokumentų įteikimo (Sutarties 3.12 punkte). Nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų, jog atsakovė būtų teikusi pretenzijas ieškovei dėl išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, taip pat atsakovė į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad išrašytos sąskaitos nesutampa su kuro čekių duomenimis. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės teiginiai dėl sąskaitose sugeneruotų duomenų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad šalys nenumatė fiksuotos didmeninės kuro kainos, kad paslaugų ir jų apmokėjimas buvo aiškiai apibrėžtas šalių pasirašytoje Sutartyje, į tai, kad atsakovė, teikdama prašymą dėl skolos grąžinimo termino pratęsimo, pripažino skolą, o byloje duomenų, paneigiančių 921,16 Eur skolos dydį nepateikė, sprendžia, jog atsakovė nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, pagal ieškovės apskaičiavimus liko skolinga 921,16 Eur. Atsakovės skola iš esmės pagrįsta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl atsižvelgiant į tai, jog įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje, nėra (CPK 178 straipsnis), iš atsakovės ieškovei priteistina 921,16 Eur skola. Preliminarus sprendimas dėl šios dalies paliktinas nepakeistas.

Dėl delspinigių

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Delspinigių dydis nustatomas įstatymu ar sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinių nuostolių) (CK 6.70, 6.71 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas).

Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė ir atsakovė Sutartimi susitarė, kad atsakovei nevykdant ar netinkamai vykdant mokėjimo prievoles pagal Sutartį, atsakovė moka 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną, pradedant skaičiuoti nuo faktinio įsiskolinimo susidarymo dienos iki visiško skolos padengimo. Klientas (atsakovė) patvirtino, kad laiko delspinigių, numatytų šiame Sutarties punkte, dydį visiškai pagrįstu ir sutiko, kad ji nebūtų mažinama (Sutarties 5.2 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia atsakovė prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, šalys aiškiai apibrėžė delspinigių dydį, kaip ir kada jie bus skaičiuojami. Be to, atsakovė, pasirašydama sutartį, sutiko, kad sutartimi numatytas delspinigių dydis yra pagrįstas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė išsamiai susipažinti su sutartimi. Kaip matyti, šalių sutarties kiekvienas lapas patvirtintas jos šalių parašais. Iš to, kas paminėta, darytina išvada, jog atsakovė, kaip verslininkė, turėjo suprasti prisiimamų įsipareigojimų pasekmes sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Kita vertus, netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).

Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas).

Teismas pažymi, jog vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad nustatytas delspinigių tarifas turi būti mažinamas, tačiau nenurodė nei kodėl, nei koks, atsakovės manymu, turėtų būti delspinigių dydis. Taigi atsakovė iš esmės nepaneigė šalių sutartimi nustatyto delspinigių dydžio kaip aiškiai per didelio (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas, įvertinęs tai, jog sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, byloje taip pat nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog šalių sutartimi sutartas delspinigių dydis nagrinėjamu atveju yra aiškiai per didelis. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė iki šiol naudojasi ieškovės pinigais. Kaip minėta, atsakovė prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis iki 2022 m. balandžio 28 d., tačiau iki šiol nėra padengusi susidariusio įsiskolinimo. Pastebėtina ir tai, kad, nors prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo atsakovė jau sutiko tik su dalimi skolos – 378,09 Eur, tačiau, bylos duomenimis, ir šios sumos atsakovė iki šiol nėra padengusi. Taigi ieškovė iki šiol patiria nuostolius, kas taip pat sąlygoja teisingą kompensaciją ieškovei pagal šalių sulygtas sutarties sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog keisti preliminaraus sprendimo šioje dalyje nėra jokio pagrindo, preliminarus sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas, iš atsakovės ieškovei priteistini 62,89 Eur delspinigiai.

Dėl 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, verslininkai (CK 2.4 straipsnio 2 dalis). Pagal MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai.

Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina pagrįsta išvada, kad Sutarties pagrindu ieškovę ir atsakovę siejo komerciniai teisiniai santykiai.

MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Aiškinant sistemiškai, įstatymas nustatė teisę gauti vienkartinę 40 Eur sumą, kaip ikiteisminį skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą ar patirtus nuostolius, tik esant vienai būtinai sąlygai, t. y. jei kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas (žr., pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-284-656/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1275-603/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1211-567/2019; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-741-357/2019; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-769-883/2019; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-151-372/2020; kt.).

Sutarties 5.1 punkte šalys numatė, kad šią Sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti Sutarties pažeidimu kitai šaliai padarytus nuostolius CK ir kitų galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi matyti, kad Sutarties pagrindu ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių ar kitų skolos išieškojimo išlaidų atlyginimo. Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė turi pagrindą prašyti taikyti MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi teisę be įspėjimo iš atsakovės gauti 40 Eur sumą, kurios įrodinėti jai nereikia, todėl preliminarus sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų

CK 6.261 straipsnis numato, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ir įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda įstatymo pagrindu. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-284-656/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1275-603/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1211-567/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1197-638/2019; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-741-357/2019; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-769-883/2019; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-151-372/2020; kt.).

Nagrinėjamu atveju, šalys sutartyje palūkanų dydžio nenustatė, todėl joms turi būti taikomos įstatymo nustatytos palūkanos. Po bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Minėta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, verslininkai (CK 2.4 straipsnio 2 dalis). Taip pat minėta, kad pagal MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 4 dalis, 5 dalis, 3 straipsnis). Tai specialus įstatymas CK 6.210 straipsnio 2 dalies atžvilgiu ir taikomas, jeigu to prašo kreditorius ir šalių sudarytas komercinis sandoris atitinka įstatyme numatytus požymius. Taigi šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau konstatuota, Sutartis, kuri sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, laikoma komercine sutartimi.

MAPKSVPĮ 3 straipsnis numato, kad pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: 1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas, 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.

Kadangi ieškovę ir atsakovę siejo komerciniai teisiniai santykiai, buvo sudaryta rašytinė komercinė sutartis, t. y., sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, ko neginčijo atsakovė, palūkanos ar palūkanų dydis tarp šalių nebuvo nustatytas, ieškovė pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį įgijo teisę gauti palūkanas, kurios apskaičiuojamos pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje ir 3 straipsnyje nurodytas taisykles. Remiantis http://www.euribor-rates.eu/ecb-refinancing-rate.asp. pateikiama informacija apie pagrindines Europos centrinio banko refinansavimo operacijoms taikomas fiksuotąsias palūkanų normas, įstatyme numatyti palūkanų dydžiai skaičiavimams atlikti yra 8 procentai. Kadangi Sutartyje nėra nurodytos šalių sutartos palūkanos, konstatuotina, jog ieškovė pagrįstai palūkanas skaičiuoja ir prašo priteisti iš atsakovės pagal MAPKSVPĮ (žr., pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1211-567/2019; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-741-357/2019; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-769-883/2019; kt.).

MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalis numato, jog šis įstatymas netaikomas: 1) sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus, nesusijusiems su verslu ar profesija, savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; 2) palūkanoms, susijusioms su mokėjimais pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą ir Lietuvos Respublikos čekių įstatymą; 3) palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis; 4) mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir kai skolininkui vykdomos bankroto procedūros ne teismo tvarka; 5) žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartims, kurių vykdymą nustato Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Atsakovė prašo netaikyti minėtame įstatyme numatytų palūkanų dydžio, tačiau nenurodo ir nepagrindžia, kodėl to prašo. Byloje nėra jokių duomenų, jog jos ir ieškovės sudaryta Sutartis nebūtų laikoma komercine sutartimi, jog minėto įstatymo nuostatos negalėtų būti taikomos atsakovei ir jos sudarytai Sutarčiai, todėl atsakovės argumentai dėl palūkanų dydžio sumažinimo atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, sandoris atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinių sandorių požymius, preliminarus sprendimas dalyje dėl 8 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Dėl civilinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, 2022 m. gegužės 2 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytas rekomenduotinas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už advokato teisines paslaugas. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio Rekomendacijų 5 punktas). Rekomendacijų 8 punkte numatyti už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 punktas); už atsakovo prieštaravimą dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, už ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimą – 0,85 (Rekomendacijų 8.5 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas).

Ieškovas byloje pateikė duomenis, kad jo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 12 Eur žyminis mokestis, 968 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas.

Atsakovė nesutinka su advokato padėjėjo teisinių paslaugų išlaidomis bei nurodo, kad advokato padėjėjo išlaidų maksimali suma galėtų būtų iki 100 Eur

Nagrinėjamu atveju, remiantis Rekomendacijomis, maksimali suma už ieškinio surašymą šioje byloje advokato padėjėjui galėtų būti 3 358,60 Eur (1679,3 Eur užpraėjusio ketvirčio (2021 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje x 2,5 koeficientas x 80 proc.) (Rekomendacijų 5, 7, 8.2 punktai). Taip pat ieškovės atstovas byloje pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, už kuriuos maksimali bylinėjimosi išlaidų suma 1 141,92 Eur (1679,3 Eur užpraėjusio ketvirčio (2021 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje x 0,85 koeficientas x 80 proc.) (Rekomendacijų 5, 7, 8.5 punktai). Be to, byla buvo nagrinėjama teismo posėdyje, už kurį ieškovės atstovas galėjo gauti 138,39 Eur (1729,9 Eur užpraėjusio ketvirčio (2022 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje x 0,1 koeficientas x 80 proc.) atlygį. Iš viso šioje byloje ieškovės atstovo maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis – 4 638,91 Eur.

Teismas šiuo atveju vertina, jog, nors nagrinėjamu atveju byla yra vertintina kaip nesudėtinga, tačiau ieškovės patirtos 968 Eur atstovavimo išlaidos yra daugiau nei keturis kartus mažesnės už Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius (4 638,91 Eur). Taip pat būtina pažymėti, kad, nors ieškovės atstovas nuolat teisminiuose ginčuose atstovauja ieškovę, tačiau kiekvienu atveju situacijos yra skirtingos, reikia susipažinti su skolininkų neįvykdytomis prievolėmis, būtina išanalizuoti PVM sąskaitas faktūras, atlikti išsamius skaičiavimus ir kt. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje patirtos 968 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisines paslaugas laikytinos pagrįstos ir teisingos.

Taigi įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 12 Eur žyminis mokestis už ieškiniu pareikštus reikalavimus ir 968 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, iš viso 980 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 22,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Dėl skolos atidėjimo

Atsakovė prašo leisti sumokėti skolą po to, kai Rusija nekels tiesioginės grėsmes nei Lietuvai, nei kitoms pasaulio šalims.

CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Be to, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiais dispozityviškumo ir rungimosi principais, teismo sprendimo vykdymą prašantis atidėti ar išdėstyti asmuo turi pagrįsti tokį savo prašymą, pateikdamas prašymą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą dėl skolos mokėjimo atidėjimo motyvavo nurodydama Rusijos keliamą agresiją.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, pagrindžiančių prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo teiginius, o tik deklaratyviai teigė, kad skolos mokėjimas turi būti atidedamas dėl Rusijos keliamo pavojaus, kas niekaip nėra susiję su prievoliniais įsipareigojimais ieškovei.

Įvertinus pirmiau nurodytus išaiškinimus ir atsižvelgiant į atsakovės prašymo turinį, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268–270 straipsniais, 430 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 2 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, t. y.:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bostona“ 921,16 Eur (devynių šimtų dvidešimt vieno euro šešiolikos centų) skolą, 62,89 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų aštuoniasdešimt devynių centų) delspinigius, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 024,50 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt keturių eurų penkiasdešimties centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 980 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Europinių kortelių servisas“ naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bostona“ valstybės naudai 22,40 Eur (dvidešimt du eurus keturiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.