- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-284-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41662-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Juris LT“
- Atsakovas
- UAB „Baltic stores“
- Kategorijos
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovo UAB „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Baltic stores“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 151,14 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Gelsva“ (toliau – pradinis kreditorius) pardavinėjo atsakovui prekes ir apmokėjimui išrašė PVM sąskaitas – faktūras Atsakovas pradinio kreditoriaus pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų laiku pilnai neapmokėjo ir yra skolingas 151,14 Eur. 2017 m. spalio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovą UAB „Baltic stores“.
3. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovas naujajam kreditoriui buvo skolingas 151,14 Eur pagrindinės skolos, bei 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi su pirminiu kreditoriumi atsiskaitė laiku, apie reikalavimo perleidimo sutartį nieko nežinojo, jokio pranešimo iš ieškovo negavo.
Šalies argumentai
5. Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo, kuriuo atsisakė 151,40 Eur pagrindinės skolos, kadangi pirminis kreditorius UAB „Gelsva“ patvirtino, jog atsakovas 2017 m. lapkričio 15 – 16 dienomis jam apmokėjo 152 Eur pagrindinę skolą. Prašė bylą šioje dalyje nutraukti.
II. Teismo sprendimo esmė
II. Teismo sprendimo esmė
6. Pirmosios instancijos teismas nusprendė priimti ieškovo atsisakymą dalyje, kuriuo ieškovas atsisako 151,14 Eur sumos ir bylą šioje dalyje nutraukti, likusioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo naudai.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas siuntė atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo. Atsakovas teigė, jog pranešimo negavo, apie skolos perleidimą ieškovui nežinojo, o pateiktas PVM sąskaitas – faktūras Nr. VAA769561, VAA775910, VAA782235, VAA788596, VAA 794876, apmokėjo pirminiam kreditoriui.
8. Byloje nėra duomenų patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovui buvo įteiktas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, be to, atsakovo registruotas buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtina išrašas apie juridinį asmenį iš informacinės duomenų sistemos LITEKO, todėl darytina išvada, kad atsakovas apie skolos perleidimo faktą nežinojo.
9. Atsakovui nežinant apie skolos perleidimo faktą, matyti, kad jis toliau vykdė atsiskaitymą pirminiam kreditoriui pagal PVM sąskaitas – faktūras, ką patvirtina byloje esantys pavedimai, todėl darytina išvada, kad atsakovas atsiskaitė su pirminiu kreditoriumi pagal jo išrašytas PVM sąskaitas – faktūras.
10. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 2 d.). Minėto įstatymo 7 straipsnis 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą.
11. Teismas nusprendė, kad atsakovas savo pareigą pagal sudarytą Sutartį Nr. VV161422 vykdė tinkamai - už įgytas prekes ir suteiktas paslaugas atsiskaitė sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią pareigą pažeidė, nes pagrindinę 151,14 Eur skolą apmokėjo, todėl ieškovas, kaip kreditorius neįgijo teisės reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo, kadangi atsakovas savo prievolę atsiskaityti įvykdė iki skolos perleidimo, bei iki ieškinio pateikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
12. Ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir priimti naują sprendimą priteisti 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas ir 8 procentų dydžio procesines palūkanas.
13. Apeliantas nurodė, kad atsakovas nuo 2017-10-31 žinojo apie reikalavimo perleidimo faktą, nes jam buvo pranešta viešai paskelbtu elektroninio pašto adresu, tokio fakto neginčijo, todėl, remiantis LR CK 6.109 straipsnio 7 dalimi, kaip imperatyvia norma, privalėjo prievolę ar jos dalį įvykdyti naujajam kreditoriui t.y. ieškovui UAB “Juris LT”, nes tik toks prievolės įvykdymo būdas nagrinėjamu atveju yra laikomas tinkamu. Atsakovas, darydamas mokėjimus pradiniam kreditoriui, veikė savo rizika t.y. įvertino, jog toks prievolės įvykdymas nėra tinkamas ir gali sukelti tam tikrų neigiamų padarinių – tokių kaip tam tikrų naujojo kreditoriaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pateikus ieškinį teismui.
14. Atsakovas, remiantis byloje esančiais duomenimis, pažeidė atsiskaitymo su pradiniu kreditoriumi terminus (žr. Sąskaitų ir atliktų mokėjimų duomenis). Ieškovas, kaip naujasis kreditorius, apie tai informavo atsakovą 2017-10-31 pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo ir nurodė, kad atsakovas papildomai yra skolingas ir 40 EUR ikiteisminio išieškojimo išlaidų.
15. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovo prašyme išdėstytą argumentą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4640-933/2018 priimtu 2018-02-05 sprendimu yra išsprendęs analogišką situaciją, kas nagrinėjamu atveju laikytina kaip precedentas.
Atsiliepimas
16. Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad atsakovas nepažeidė pareigos tinkamai atsiskaityti, nes pagrindinę 151,14 Eur skolą apmokėjo ir dėl to kreditorius neįgijo teisės reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas į teisę pagal sąskaitą, kuri išrašyta ateities data ir nebuvo pateikta atsakovui. Taip pat ieškovas neįrodė, kad tinkamai informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
18. Apeliantas teigia, kad atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Pareigą įrodyti apie reikalavimo perleidimą naujajam kreditoriui turi kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015).
19. Byloje nėra įrodymų, kad pradinis kreditorius arba naujasis kreditorius pranešė atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą. Byloje esantis pradinio kreditoriaus ir atsakovo 2016-12-29 paslaugų ir produkcijos pardavimo sutartis Nr.VV16/422 (toliau – Sutartis) patvirtina, kad sutartyje nurodytas atsakovo adresas yra (duomenys neskelbtini). Šis adresas sutampa ir su registruose nurodytu atsakovo adresu. Tuo tarpu ieškovo pateiktas siunčiamos korespondencijos sąrašas patvirtina, kad ieškovas, veikdamas kaip naujasis kreditorius, pranešimą atsakovui UAB “Baltic Stores” 2017-10-31 išsiuntė kitu adresu (duomenys neskelbtini). Kitų įrodymų, kad kreditoriai informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą, nėra. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas apie skolos perleidimo faktą nežinojo.
20. Tačiau nurodyta aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės už vėlavimą atsiskaityti už prekes. Pagal Sutarties 5.1. punkto reikalavimus atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už tiekiamą produkciją ar paslaugas iš karto po produkcijos ar paslaugos pristaymo ar atlikimo arba per 14 kalendorinių dienų. Už šios sutarties 5.1 punkte numatyto reikalavimo nevykdymą, t. y. laiku neapmokėjus pateiktos sąskaitos faktūros, už kiekvieną pavėluotą dieną klientas privalo skaičiuoti ir sumokėti tiekėjui delspinigius po 0,2 procento nuo visos įsiskolinimo sumos (6.1 p.). Tiekėjas klientui daugiau nei 30 kalendorinių dienų vėluojant atsiskaityti už parduotą produkciją ir/ar suteiktas paslaugas turi teisę taikyti ir skaičiuoti skolos administravimo mokestį – 3 Eur be PVM kiekvienai šį terminai viršijusiai PVM sąskaita faktūrai (6.5 p.). Jeigu nėra susitarta kitaip, tiekėjas PVM sąskaitą faktūrą išrašo vietoje pas klientą arba siunčia elektroniniu paštu, nurodytu 10 punkte (8.7 p.). Sutartyje el. paštas (sąskaitoms siųsti): (duomenys neskelbtini).
21. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 191,14 Eur skolos ir teigė, kad atsakovas neapmokėjo šių PVM sąskaitų-faktūrų: 2017-06-30 VYN769561, 2017-07-31 VAA775910, 2017-08-31 VAA782235 ir 2017-09-29 VYN788596 (ieškinio priedas Nr.1). Pradinis kreditorius UAB “Gelsva” sudarė UAB “Gelsva” ir atsakovo tarpusavio atsiskaitymų išklotinę, kuri patvirtina, kad pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras iki reikalavimo teisės perleidimo 2017-10-31 bei nagrinėjamo ieškinio pateikimo teismui atsakovas nebuvo apmokėjęs. Tai sudaro pagrindą skaičiuoti sutartyje numatytas netęsybas. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovas.
22. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Aiškinant sistemiškai, įstatymas nustatė teisę gauti vienkartinį 40 Eur išieškojimo išlaidų atlyginimą tik esant būtinai sąlygai, t.y. jei kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, nes, kaip nurodyta pačioje sutartyje, pradinis kreditorius 2017 m. spalio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė teisę reikalauti pagrindinės skolos su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais.
23. Teismas sprendžia, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovo sutarties 6.1. punkte numatytų delspinigių bei administravimo mokesčio (6.5. punktas). Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas turi pagrindą prašyti taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino šių aplinkybių, todėl dėl netinkamo įrodymų vertinimo netaikė materialinės teisės normų, reglamentuojančių baudų taikymą, nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą.
24. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Įstatymo 3 straipsnis numato, kad pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: 1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas, 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti skundžiamą sprendimą priteisiant ieškovui 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingą dalį bylinėjimosi išlaidų.
26. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinant iš dalies, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad taikant proporcingumo principą yra pagrindas atsakovui priteisti dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, sudarančių 500 Eur sumą (CPK 87 str. 2 d., 93 str. 2 .). Taip pat perskirstoma ieškovui iš biudžeto grąžinama sumokėta suma grąžinant ieškovui 10,13 Eur žyminio mokesčio. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
27. Ieškovo apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį bei 100 Eur atlyginimą už advokato pagalbą. Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo priteisiamos 115 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1-3 dalys).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą, pakeisti sprendimo rezoliucinės dalies antrą, trečią ir ketvirtą pastraipas jas išdėstant sekančiai:
“Priteisti ieškovui UAB “JurisLT” iš atsakovo UAB„Baltic stores“ 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-11-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Juris LT“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovo UAB „Baltic stores“ naudai.
Grąžinti ieškovui UAB „Juris LT“, kodas 303262509, 10,13 Eur (dešimt eurų 13 euro ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. lapkričio 15 d. mokėjimo pavedimu, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šiuo teismo sprendimu.“
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB “JurisLT” iš atsakovo UAB„Baltic stores“ 115 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.