Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį 300 (trijų šimtų) MGL (15 000 (penkiolikos tūkstančių) Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į nuteistajam paskirtos bausmės laiką nuspręsta įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 13 d. 15.20 val. iki 2022 m. spalio 14 d. 16.01 val. (dvi dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

E. S. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir dokumentą – pasą Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti E. S..

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, nuspręsta paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto vertės išieškojimą ir išieškoti iš jo automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 090 (penkis tūkstančius devyniasdešimt) Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. S. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto 3.1, 3.1.1, 3.2 papunkčių reikalavimus, kurie nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, taip pat 4 punkto 4.1.2 papunkčio reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2022 m. spalio 13 d. 8.52 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Maxima“ uždaroje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje bei ant galinių nulenktų sėdynių neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes – 20 vnt. dėžių, kuriose buvo 10 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (kiekvienoje dėžėje po 500 pakelių), kurių muitinė vertė su privalomais mokesčiais viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 37 369 Eur, bei savo gyvenamoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes – 40 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė su privalomais mokesčiais yra 149,6 Eur, ir 10 pakelių kaitinamojo tabako „HEETS purple wave“ be akcizo ženklų, kurių muitinė vertė su privalomais mokesčiais yra 35,7 Eur. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, pagal išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais bendrininkais realizuoti automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikomas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, 2022 m. spalio 13 d., apie 15.20 val., dvi dėžes, kuriose buvo 1 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, perdavė į (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Maxima“ uždarąją automobilių stovėjimo aikštelę automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykusiam M. M. (M. – aut. pastaba) (M. M.), o trečiosios dėžės, kurioje buvo 500 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, išėmęs iš automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti M. M. nespėjo, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, kurie automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone rado 17 dėžių, prie automobilio – vieną dėžę ir automobilyje „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dvi dėžes su cigaretėmis „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais bei 2022 m. spalio 13 d. 20.15 val. kratos metu bute (duomenys neskelbtini), rado 40 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir 10 pakelių kaitinamojo tabako „HEETS purple wave“ be akcizo ženklų, tokiu būdu jis neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą t. y. 10 040 cigarečių „Fest“ pakelių, kurių muitinė vertė su privalomais mokesčiais yra 37 518,6 Eur, ir 10 pakelių kaitinamojo tabako „HEETS purple wave“, kurių muitinė vertė su privalomais mokesčiais yra 35,7 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta nusikalstama veika. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliantas pažymi, kad buvo neteisėtai pripažintas kaltu padarius BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes nedisponavo dvidešimčia dėžių cigarečių automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių įrodymų, kad jis dalyvavo jų kontrabandoje. Nuteistasi nurodo, jog pažįstamo (duomenys neskelbtini) P. buvo paprašytas pabūti tarpininku perduodant iš minėto automobilio tris dėžes cigarečių FEST M. M.. Nežino dėl kokių priežasčių būtent jis buvo paprašytas perduoti cigaretes.

2.2. Apeliantas skunde teigia, jog automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dieną matė pirmą kartą, anksčiau nėra juo naudojęsis. Jam buvo pasakyta, kad automobilio rakteliai padėti ant automobilio rato, padavęs tris dėžes cigarečių M. M., juos turėjo palikti toje pačioje vietoje. Nežinojo, kad automobilyje bus ne trys, o daugiau dėžių cigarečių. Nuteistasis pažymėjo nesutinkantis su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, nes, jo nuomone, byloje surinkti duomenys patvirtina jo versiją.

2.3. Apelianto vertinimu, jam turėtų būti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė, nes jis turi sąsajų tik su trimis dėžėmis cigarečių, visos kitos automobilyje buvusios dėžės buvo ne jo žinioje, jomis nedisponavo.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu gynėja ir nuteistasis prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis E. S. nepripažįsta savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 2 dalyje, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir prašo jį išteisinti.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai). Nustatatęs, jog bylos nagrinėjimo metu 2023 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., buvo pakeistas BK 199² straipsnis, kuris švelnina bausmes ir kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pirmos instancijos teismas nepagrįstai E. S. veikos neperkvalifikavo pagal naująją BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją ir tuo netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. S. neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes savo bute, veikdamas su nenustatytais asmenimis, neatitinka bylos aplinkybių, nepagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl bendrininkavimas šioje dalyje šalintinas kaip neįrodyta aplinkybė.

Dėl įrodymų, pagrindžiančių E. S. padarytą nusikalstamą veiką, vertinimo

7. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. S. kaltu dėl neteisėto laikymo akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apelianto kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai ir nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą. Skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Kaip jau minėta, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra jo teisė bei pareiga. Proceso dalyviai gali tik siūlyti savo vertinimą. Tai, kad nuteistasis bei jo gynėja ir teismas skirtingai įvertino įrodymus, nėra pagrindas keisti teismo sprendimą, jeigu teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, skundžiamame teismo nuosprendyje tokie motyvai yra ir jie pagrįsti.

8. E. S. savo kaltę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neigė, pripažino, jog disponavo tik tokia dalimi akcizais apmokestinamų tabako gaminių, kokia užtraukia administracinę atsakomybę. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis parodė, jog nusikalstamos veikos nepadarė, nes buvo tik tarpininkas perduodant kelias dėžes iš svetimo automobilio neteisėtai laikomų cigarečių, o apie likusias dėžes jam nebuvo žinoma (t. 5, b. l. 98-101, 162-168). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis paaiškino, kad sulaukęs per internetinę programėlę Telegram pažįstamo (duomenys neskelbtini) P. prašymo perduoti atvykstančiam žmogui tris dėžes iš nurodyto automobilio, jis sutiko, o tik nagrinėjamo įvykio metu sužinojo, kad tai neteisėtai laikomos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Po šio įvykio P. dingo, ištrynė paskyrą, o jis jokių jo duomenų neturi. Vis gi, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. S. kaltės neigimą lėmė jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

9. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių E. S. kaltę padarius BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nuteistojo E. S. kaltės pagal BK 199² straipsnio 2 dalį padarė įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą: rašytinius bylos įrodymus, liudytojų G. K., V. J., M. M. parodymus.

10. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog neteisėtai laikė 40 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir 10 pakelių kaitinamojo tabako „HEETS purple wave“ be akcizo ženklų savo namuose (duomenys neskelbtini), kur šie tabako gaminiai ir buvo rasti kratos metu 2022 m. spalio 13 d. 20.15 val. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad šie tabako gaminiai, kaip ir tie, kurie rasti automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo laikomi, veikiant su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Vis gi, byloje nėra surinkta jokių duomenų, kuriais galima būtų pagrįsti šią aplinkybę, o apylinkės teismas konstatavo ją esant įrodyta, jos visiškai neanalizavęs, todėl neaišku, kuo remiantis tokią išvadą padarė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog iš nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytų teismo išvadų pašalintina kaip neįrodyta aplinkybė, kad E. S., pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

11. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. S. neteisėtai disponavo dvidešimčia dėžių, kuriose buvo 10 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (kiekvienoje dėžėje po 500 pakelių), bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir pagal išankstinį susitarimą su jais realizuoti šiuos tabako gaminius, dvi dėžes bylai reikšmingu laiku perdavė M. M., o bandant perduoti trečią, buvo sulaikytas pareigūnų. Apeliantas nurodo, jog nėra jokių įrodymų, jog jis dalyvavo šių dvidešimties dėžių cigarečių kontrabandoje. Atsakant į šį skundo argumentą, pastebėtina, jog E. S. nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas, padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnyje (Kontrabanda).

12. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) nustatė atsakomybę tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą.

13. Nuteistasis E. S. teigia, jog nei vienos iš alternatyvių BK 199² straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų nepadarė. Jo bute (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikytų tabako gaminių vertė nesiekia tokios, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė, o neteisėtas dvidešimties dėžių akcizais apmokestinamų cigarečių laikymas automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam inkriminuotas nepagrįstai, nes jis nėra automobilio savininkas, atlikus iš automobilio paimtų daiktų ekspertizę, nerasta jo DNR, jo telefono skambučių išklotinių analizė nerodo jokių sąsajų su galimais automobilio savininkais. Apeliantas sutinka su tuo, jog pažadėjo pabūti tarpininku ir pažįstamo (duomenys neskelbtini) paprašytas perduoti iš automobilio tris dėžes atvykusiam asmeniui, iki sulaikymo perdavė dvi, bet jų vertė taip pat nesiekia tos, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir laiko šią nuteistojo versiją gynybine.

14. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022).

15. Baudžiamojoje byloje vaizdo įrašų apžiūros protokolo duomenimis, buvo gauti iš UAB „Maxima LT“ (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Maxima“ uždaros automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo kamerų įrašai, iš kurių nustatyta, jog 2022 m. spalio 13 d. 8:52:30 val. į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja pilkos spalvos automobilis „BMW X5“, matyti jame sėdintys du asmenys. Nuo 2022 m. spalio 13 d. 8:55:12 val. yra matoma, kaip pro aikštelėje stovinčius automobilius praeina du asmenys, apsirengę tamsios spalvos drabužiais. 2022 m. spalio 13 d. 8:55:24 val. yra matoma, kaip iš automobilių stovėjimo aikštelės išeina du asmenys, kurie yra apsirengę tamsios spalvos drabužiais, vienas jų ant galvos užsidėjęs kepurę su snapeliu, o kitas užsidėjęs striukės gaubtuvą (dėl blogos vaizdo įrašo kokybės detaliau apibūdinti asmenų nėra galimybės) (2 t., b. l. 117–123). (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo V. S. 2022 m. spalio 13 d. tarnybinio pranešimo duomeminis, 2022 m. spalio 13 d., apie 15.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Maxima“ požeminėje automobilių parkavimosi aikštelėje, tikrinant informaciją dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, buvo sulaikyti E. S. ir M. M., kurie iš automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovė stačiakampio formos dėžes, įvyniotas į polietileninę plėvelę. (1 t., b. l. 28–29). Teisėjų kolegija pažymi, jog šie byloje esantys duomenys patvirtina, jog nusikalstamos veikos, inkriminuotos E. S., daryme dalyvavo daugiau asmenų, kurių ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko. Kad visi jie suprato, darantys nusikalstamą veiką, patvirtina tai, jog asmenys, atvarę BMW automobilį į stovėjimo aikštelę, maskuoja savo veidus, kas matyti iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo ir fotolentelės, o pareigūnai, dalyvavę pasaloje, V. J. ir G. K., apklaustų liudytojais parodė, jog E. S., atvykęs su M. M., elgėsi akivaizdžiai apdairiai, apžiūrėjęs automobilį BMW ne iš karto jį atrakino, o tik po kurio laiko pavaikščiojęs ir apsidairęs, ar niekas nemato. Kad aplinka buvo stebima, jog niekas nepamatytų ir nepraneštų apie daromą neteisėtą veiką, patvirtino ir liudytoju apklaustas M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir pradėta administracinio nusižengimo teisena (5 t., b. l. 183-185).

16. Kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, įstatymas nenurodo. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir kt.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai (vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas) buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (susitarimas gali būti išankstinis ar kilęs staiga), iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022).

17. Apeliantas neigia bet kokį susitarimą su kokiais nors asmenimis daryti nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas, nes automobilio su kontrabandinėmis cigaretėmis jis neatvarė, nėra jo savininkas, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jame bus dvidešimt dėžių kontrabandinių cigarečių, ištyrus jo telefono išklotines, nenustatyti jokie ryšiai tarp galimai nusikalstamą veiką padariusių asmenų ir jo, jis tik pažadėjo pažįstamam (duomenys neskelbtini) padaryti paslaugą, paduodant iš automobilio tris dėžes, byloje nėra objektyvių įrodymų apie tokį susitarimą, ištyrus naudojamo telefono išklotines. Pažymėtina, jog nusikaltimo bendrininkų atlikti skirtingi veiksmai – automobilio atvarymas, cigarečių pirkėjo suradimas, susitikimas su juo dėl prekių perdavimo, įrodo buvus susitarimą tarp bendrininkų dėl tam tikrų pasiskirstytų užduočių vykdymo, siekiant bendro nusikalstamos veikos rezultato – neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių realizavimo. Svarbu pažymėti, jog nuteistasis, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, posėdžio metu parodė, jog dėl dėžių perdavimo bendravęs per internetinio susirašinėjimo programą, todėl jo teiginys, jog analizuojant ikiteismino tyrimo metu gautas jo naudojamo telefono skambučių išklotines nenustatyti jo ryšiai su galimais bendrininkais, nepagrįsti, ir niekaip nepaneigia jam kilusios atsakomybės.

18. Apeliantas siekia paneigti, jog neteisėtai, veikdamas su kitais asmenimis disponavo visais BMW automobilyje buvusiomis akcizais apmokestinamais tabako gaminiais, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jo versiją paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Apeliantas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jam „(duomenys neskelbtini) P. parašė, kad (duomenys neskelbtini) g. esančioje Maximos požeminėje aikštelėje, pačiame gale yra paliktas automobilis BMW X5, pilkos spalvos, kokie valstybiniai numeriai nesakė ir nurodė, kad šiame automobilyje yra paliktos 3 dėžės su cigaretėmis "Fest", kurios apvyniotos su juoda politelenine plėvele ir surištos virve. Taip pat nurodė, kad atidarius galines vairuotojo pusės dureles, iškart gulės tos trys dėžės, raktas nuo šio automobilio yra paliktas ant mašinos priekinio rato iš vairuotojo pusės. P. paprašė, kad jis minėtas cigaretes iš automobilio BMW X5 perduotų įtarime minimam M.. P. nepasitikėjo M., todėl paprašė pas jį paslaugos, kad jis šias cigaretes perduotų M. (5 t., b. l. 98-101). Siekdamas įtikinti teismą dėl susitarimo tik dėl trijų dėžių, nuteistasis parodė, jog „išsinešė tas tris dėžes. Uždaręs galines dureles, jis užrakino automobilį ir nuėjo” (5 t., b. l. 98-101). Šiuos nuteistojo parodymus paneigia liudytojų G. K. ir V. J. parodymai, jog iš BMW automobilio buvo bandoma perkrauti dėžes į Toyota automobilį, imant trečią dėžę iš automobilio, asmenys buvo sulaikyti. Taigi liudytojų parodymai, kad nebuvo spėta išnešti trečia dėžė ir nebuvo užrakintas BMW automobilis, kas leistų patikėti nuteistojo versija dėl susitarimo apimties, rodo ją esant gynybinę. Nors liudytoju apklaustas M. M. kaip ir nuteistasis paaiškino, jog jis su pažįstamu (duomenys neskelbtini) buvo susitaręs dėl trijų dėžių baltarusiškų cigarečių, teismas jo parodymus šioje dalyje vertina kritiškai, kaip pritaikytus prie fakto, jog su E. S. buvo užklupti pasaloje buvusių pareigūnų, E. S. bandant nešti trečią dėžę. Kad M. M. parodymai yra nepatikimi rodo tai, jog jis neigė pažįstantis E. S., kai tuo tarpu pats E. S. parodė, jog žino M. M., yra jam remontavęs automobilį. Nors tai savaime ir neįrodo apelianto kaltės, bet vertinant visumoje įrodymų, reikšminga pastebėti, jog abu nurodė bendravę su (duomenys neskelbtini) dėl trijų dėžių cigarečių per internetinę susirašinėjimo programą, ir turėdami galimybę įrodyti savo versiją, nei vienas nenurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams savo telefonų atrakinimo kodų (2 t., b. l. 93–97, 104–110). Siekdamas įtikinti teismą būtent (duomenys neskelbtini) P. buvus asmeniu, disponavusiu visu BMW automobilio turiniu, E. S. parodė, jog jam P. parašė iš automobilio paimti tris juoda polietileno plėvele supakuotas dėžes, tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog E. S. perdavė M. M. į jo automoblį vieną permatoma, o kitą juoda plėvele supakuotas dėžes, o nespėjo perduoti, nes buvo sulaikytas, permatoma plėvele supakuotą dėžę. Nuteistasis parodė, jog automobilyje matė tik tris dėžes, tačiau šis jo paaiškinimas nelogiškas, nes iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo pateiktos fotolentelės matyti, jog BMW vienatūris automobilis akivaizdžiai pilnai, nulenkus galines sėdynes, prikrautas ir juoda, ir permatoma plėvele supakuotų dėžių. Nuteistojo pateiktos versijos neatitikimas faktinėms aplinkybėms įrodo jos gynybiškumą.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini skundo argumentai, jog E. S. negali būti siejamas su visomis automobilyje BMW rastomis cigaretėmis, nes byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kad apeliantas būtų automobilio savininkas, be to, atlikus iš automobilio paimtų daiktų DNR analizę, nei ant vieno nerasta E. S. DNR. Teisėjų kolegija pažymi, kad E. S. nuteistas už tai, jog neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes, veikdamas kartu su kitais asmenimis, taigi tai, kad nepavyko nustatyti, kieno realiai valdomame automobilyje buvo laikomos šios prekės, niekaip nepaneigia fakto, jog E. S. buvo vienas iš asmenų, disponuojančių nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje, dalyku. Iš liudytojų K. R., G. M., M. K., G. S. parodymų nustatyta, jog „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), pirktas, sudarant išperkamosios nuomos sutartį, o siekiant išvengti įmokų, automobilis buvo perparduodamas, nesudarant pirkimo – pardavimo sutarčių ir neregistruojant VĮ Regitra. Siekdamas paneigti bet kokias sąsajas su BMW automobiliu, E. S. bandė įtikinti teismą, jog automobilį matė pirmą kartą, jo raktą paėmė nuo priekinio automobilio rato, kur jo ieškoti buvo parašęs (duomenys neskelbtini) P., o paėmęs cigarečių dėžes, automobilį užrakino ir raktą paliko ten pat, kur rado. Teisėjų kolegijos vertinimu, versija, jog kelias dešimtis tūkstančių eurų kainuojančias prekes kažkoks asmuo paliktų atsainiai aikštelėje su padėtu ant rato raktu, sunkiai įtikinama, be to, tokius nuteistojo parodymus paneigia liudytojas G. K., paaiškinęs, kad būnant pasaloje puikiai matė E. S. ir patvirtino, kad šis nebuvo priėjęs prie automobilio priekio, o raktus turėjo rankoje ar išsitraukė iš kišenės (5 t. b. l. 180-181) ir asmens kratos protokolas, iš kurio matyti, kad raktas rastas pas E. S., o ne ant automobilio rato.

20. Bylos duomenų visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad E. S. suvokė, jog neteisėtai laiko akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, suprato šios veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti, todėl šį nusikaltimą padarė tyčia. Nuteistojo E. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, nes jis pažeisdamas nustatytą tvarką, neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

21. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, jog nors apylinkės teismas pripažino esant nustatyta, jog E. S. nusikaltimą padarė, veikdamas su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tačiau konstatavo, jog atsižvelgus į tai, kad nėra galimybės nustatyti, ar asmenys, su kuriais kaltinamasis, darydamas nagrinėjamą nusikaltimą, veikė kartu, atitinka BK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, būtinų bendrininkavimui konstatuoti visumą (pakaltinamumas ir BK 13 straipsnyje nustatytas amžius), nėra pagrindo nustatyti ir BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą kaltinamojo E. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikimą bendrininkų grupe.

22. Teismų praktikoje gana dažnai susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, kurio pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019).

23. Kaip aptarta šio nuosprendžio 15 pastraipoje, byloje nustatyta, jog automobilį su akcizais apmokestinomis prekėmis į bylai reikšmingą vietą atvarė ir iš jos pasišalino du vyriškos lyties asmenys (2 t., b. l. 117-122). Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys yra pilnamečiai, duomenų, jog asmuo galėtų būti nepakaltinamas nėra, todėl apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų pakaltinamumo nekyla, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino E. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdmas bendrininkų grupe.

24. Nuteistojo teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra non reformatio in peius principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Taigi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo padėtis negali būti bloginama, jei procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-175-1073/2019, 2K-7-84-489/2018, 2K-19-1073/2018, 2K-380-942/2015, 2K-164/2014, 2K-276/2012). Laikoma, kad asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, be kita ko, <...> perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę <...>. (Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nagrinėjamas nuteistojo paduotas skundas, teisėjų kolegija, laikydamasi non reformatio in peus principo, nutaria nepripažinti apelianto atsakomybę sunkinančios aplikybės, priešingu atveju, nuteistojo E. S. atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas).

Dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo pasikeitus BK

25. Baudžiamojoje byloje nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 199² straipsnio 2 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, tačiau bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, 2023 m. birželio 1 d. jau galiojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė šios nusikalstamos veikos teisinis vertinimas.

26. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

27. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 199² straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmąja instancija metu įsigaliojusią naują BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją atsakomybė kyla tam, kas kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Taigi, kaip matyti pagal naujai įsigaliojusią BK 199 straipsnio 2 dalies redakciją pasikeitė pasikeitė nusikaltimo dalyko vertės ribos, t. y. pagal minėto straipsnio 2 dalį ši vertė turi viršyti 400 MGL, bet neviršyti 900 MGL.

28. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltininko laikytų akcizais apmokestinamų prekių – tabako gaminių su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais 10 040 cigarečių „Fest“ pakelių, muitinė vertė su privalomais mokesčiais yra 37 518,6 Eur, ir 10 pakelių kaitinamojo tabako „HEETS purple wave“, kurių muitinė vertė su privalomais mokesčiais yra 35,7 Eur, kas pagal naująją įstatymo redakciją viršija 400 MGL (20 000 Eur), bet neviršija 900 MGL (arba 45 000 Eur) dydžio sumos ir atitinka naujosios BK 199 straipsnio 2 dalies redakciją, kurioje numatyta atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur), bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Be to, naujojoje BK 199² straipsnio 2 dalies redakcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis sumažėjo nuo aštuonerių metų iki šešerių metų. Taigi nusikalstama veika tapo nebe sunkiu, o apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojanti BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija švelnino nuteistojo teisinę padėtį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, jo nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) turėjo būti perkvalifikuota į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Apylinkės teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, jog nauja BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija švelnina E. S. padėtį, todėl bausmę skiria, vadovaudamasis nauju įstatymu, tačiau veikos perkvalifikavimo neišsprendė, todėl skundžiamas nuosrendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 2 p.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamas veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta ar per švelni, todėl paliekama nepakeista.

Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

30. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šiame straipsnyje nėra tiesiogiai nustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, o nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemonė gali būti ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-463/2011, 2K-205-628/2018, 2K-16-942/2022). Transporto priemonė laikoma panaudota nusikalstamoms veikoms daryti ne tik tada, kai ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., automobilyje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui gabenti), bet ir tada kai tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2011, 2K-199-719/2022). Taigi nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą. Teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti (įgyvendinti) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011, Nr. 2K-16-942/2022).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino E. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrankiu, nes tik transporto priemonės pagalba buvo įmanoma ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nuteistojo bendrininkams atgabenti 20 vnt. dėžių, kuriose buvo 10 000 pakelių cigarečių, kurios buvo ir E. S. žinioje ir kurių dalį nusikalstamo veikos metu buvo ketinta realizuoti, taip įgyvendinant nusikalstamus bendrininkų ketinimus. Įvertinus tai, jog minėtas automobilis priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – AB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 33–38, 54, 4 t., b. l. 93), remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, apylinkės teismas priėmė teisėtą sprendimą išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą iš nuteistojo, apsvarstęs šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, išdėstęs motyvus, kuriems apeliacinės instancijos teismas pritaria ir jų iš naujo nekartoja.

32. Pastebėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu E. S. apylinkės teismas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, nurodė skiriantis E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto vertės išieškojimą, išieškant iš jo automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 090 (penkis tūkstančius devyniasdešimt) Eur.

33. BK 67 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamojo poveikio priemonių baigtinį sąrašą, tarp kurių nenumatytas turto vertės išieškojimas. Susipažinus su baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo E. S. motyvais, matyti, jog pirmos instancijos teismas kaltininkui nutarė skirti turto konfiskavimą, aptarė, kodėl nagrinėjamu atveju konfiskuojamas ne pats turtas - automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonė, o remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoma iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nuosprendį aptariamoje dalyje patikslina, nekeičiant jo esmės, jog E. S. skiriamas ne turto vertės išieškojimas, o baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

34. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. balandžio 11 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) pažyma dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-1072/2024. Šioje pažymoje nurodoma, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. S., buvo patirtos 127,08 Eur dydžio išlaidos. Šios išlaidos susidarė už gynėjo suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

35. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam E. S. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytų teismo išvadų, kvalifikuojant E. S. veiką pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, kad E. S., pažeisdamas nustatytą tvarką laikė akcizais apmokestinamas prekes savo gyvenamoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), pašalinti aplinkybę, kad jis tai darė, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, paliekant nepakeistą aplinkybę, jog E. S., pažeisdamas nustatytą tvarką laikė akcizais apmokestinamas prekes (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Maxima“ uždaroje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, E. S. nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuoti į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nekeičiant už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės.

Patikslinti nuosprendžio dalį dėl E. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodant, jog vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalies, BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, skiriamas ne turto vertės išieškojimas, o turto konfiskavimas, išieškant iš E. S. automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 090 Eur (penkis tūkstančius devyniasdešimt eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš E. S. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.