Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-07 · Civilinė byla Nr. e2A-2964-794/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-07
Bylos Nr.
e2A-2964-794/2021
Teisminio proceso Nr.
2-61-3-00229-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2964-794/2021Teisminio proceso Nr. 2-61-3-00229-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.12.1; 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių (apeliančių) uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-12139-599/2021 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geruda“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Posūkis“ patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovės kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. gruodžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-2339-(5.59 E.) (toliau – Sprendimas, ginčo sprendimas, raštas), kaip neteisėtą. Nurodė, kad Sprendimas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) turgavietės teritorijoje esančiais ir ieškovėms išnuomotais valstybinės žemės sklypais, dėl kurių ieškovės buvo sudariusios šešias valstybinės žemės nuomos sutartis (toliau – Sutartys), įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Bylą perdavus nagrinėti ginčo teisena bendrosios kompetencijos teismui, atsakovė 2021 m. kovo 23 d. priėmė įsakymus dėl Sutarčių nutraukimo.

2. Pagal sutartis žemės sklypai bendrovėms buvo išnuomoti laikotarpiui nuo 50 iki 66 metų terminui. Nurodė, kad istoriškai ieškovės (duomenys neskelbtini) turgavietės teritoriją naudoja dar nuo 1994 metų, kai Vilniaus miesto valdybos 1994 m. gruodžio 1 d. potvarkiu Nr. 2510 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo skirtas turgavietei įrengti (56 000 kv. m.). Šio sklypo plotas buvo padidintas iki 73 019 kv. m. 1995-03-23 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 722V ir 1995-05-18 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Įsakymu Nr. 8-01 išnuomotas UAB „Posūkis“. Vėliau turgavietės teritorija plėtėsi, ieškovių vykdomai veiklai plėtoti buvo išnuomota papildomai ploto, sudarant sutartis.

3. 2005 m. rugpjūčio 19 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir ieškovių buvo pasirašyta Valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos ((duomenys neskelbtini)) A ir B teritorijose“ Įgyvendinimo sutartis (toliau – Projektas, Projekto įgyvendinimo sutartis). Projektą buvo planuojama įgyvendinti per orientacinį 10 metų laikotarpį (iki 2015 m.). Projekto įgyvendinimo sutarties 2.1 p. buvo nustatyta, jog ieškovės solidariosios atsakomybės pagrindais Projektą įgyvendins ir savo įsipareigojimus įvykdys po to, kai su jomis bus sudarytos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys (toliau – Sutartys). Atsižvelgiant į Projektą ir Projekto įgyvendinimo sutartį, buvo priimti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 14 d. įsakymai Nr. 2.3-7988-01 ir Nr. 2.3-7989-01. Įsakymu Nr. 2.3-7988-01 buvo nuspręsta patikslinti jau galiojančią 1995 m. lapkričio 2 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N01/96- 9373, sudarytą su UAB „Posūkis", o įsakymu Nr. 2.3-7989-01 nuspręsta sudaryti kitas Sutartis. Pažymėjo, kad sutartys buvo sudarytos kaip sąlyga tam, kad ieškovės imtųsi Projekto įgyvendinimo, tačiau Sutartys nebuvo naujos valstybinės žemės nuomos sutartys, tai buvo jau egzistuojančių valstybinės žemės nuomos santykių tąsa, t. y. dalis Sutarčių buvo išdėstytos nauja redakcija (papildytos ir patikslintos ankstesnės valstybinės žemės nuomos sutartys), taip pat ieškovėms buvo suteikta papildomo valstybinės žemės ploto Projekto įgyvendinimo ir atitinkamai tolesnio jo plėtojimo ir Projekto metu sukurto rezultato naudojimo tikslais.

4. Pripažinus, jog Projekto dalis iš ieškovių pusės yra visiškai įgyvendinta, 2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – 2019 m. balandžio 24 d. Nutarimas Nr. 402), kuriuo pripažino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. Nutarimą Nr. 808 netekusiu galios.

5. Nepaisant to, 2020 m. spalio 6 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė ieškovėms raštus Nr. 49SJN-2662-(14.49.136 E.), Nr. 49SFN-335-(14.49.136 E.) ir Nr. 49SJN-2663- (14.49.136 E.) dėl valstybinių žemės sklypų nuomos, kuriuose nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. balandžio 24 d. Nutarimu 402 Projektas pripažintas pasibaigęs, NŽT prašo ieškovių kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl Sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis, priešingu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 ir 2 punktais Sutartys bus nutrauktos prieš terminą. Ieškovės, nesutikdamos su raštuose išdėstyta NŽT Vilniaus miesto skyriaus pozicija dėl Sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis ir/ar jų nutraukimo pateikė atsakymą dėl raštų, nurodydamos, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. Nutarimo Nr. 808 galiojimo pasibaigimas nėra pagrindas nutraukti Sutartis ar juo labiau pagrindas pačioms ieškovėms kreiptis dėl jų pripažinimo pasibaigusiomis. Ieškovės atkreipė dėmesį, kad Sutartys buvo sudarytos 50 metų terminui, kuris yra būtinas kol bus naudojamas įgyvendinto Projekto rezultatas. Pažymėjo, kad raštuose klaidingai nurodoma, jog Sutartys buvo sudarytos išskirtinai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. Nutarimu Nr. 808. Sutartys buvo sudarytos (patikslintos) pagal Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 14 d. įsakymus Nr. 2.3-7988-01 ir Nr. 2.3-7989-01 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis ir kitais įsakymuose Nr. 2.3-7988-01 ir Nr. 2.3-7989-01 įvardytais teisės aktais; be to, nei vienoje Sutartyje jos galiojimo terminas nėra siejamas su Projekto įgyvendinimo terminu.

6. 2020 m. gruodžio 28 d. buvo gautas atsakovo NŽT Sprendimas (ginčo sprendimas), kuriame ieškovėms nurodyta, kad ne vėliau kaip 2021 m. vasario 15 d. bus atliktas Žemės sklypų faktiniu duomenų patikrinimas vietoje ir įvertintas jų faktinis naudojimas bei bus nustatytos pastatams eksploatuoti reikalingos žemės sklypų dalys ir išspręsti klausimai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo/sudarymo. Ieškovių teigimu, atsakovės ginčo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų ir viešojo administravimo principų. Nurodė, jog atsakovė savo atsiliepime, kuris buvo pateiktas administracinėje byloje, teigė, jog jos vertinimu sprendimui nėra taikomi administracinio sprendimo reikalavimai, tačiau ieškovės su tuo nesutinka. Kadangi Sprendimas nėra sutarčių nutraukimas, laikytina, jog toks atsakovės, t. y. kaip viešojo administravimo funkcijas vykdančio subjekto sprendimas, turi atitikti visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Atsakovės sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio principus bei 10 straipsnio 5 punkte įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, nes Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, be to, sprendime nenurodytas joks faktinis ir teisinis sprendimo pagrindimas. Šiuo atveju iš ginčijamo Sprendimo turinio yra visiškai neaišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis buvo remtasi priimant Sprendimą atlikti žemės sklypų faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nes atsakovės Sprendime nurodyta vienintelė aplinkybė, t. y. kad žemės sklypuose yra ieškovėms priklausančių pastatų. Nėra jokio ginčo, kad žemės sklypuose yra ieškovėms priklausančių pastatų ir kad šie pastatai nėra naujai pastatyti (statybos baigtos apie 2012 m.), tačiau Sprendime visiškai ignoruojama kita aplinkybė, t. y. kad Sprendimo priėmimo metu dėl žemės sklypų yra sudarytos galiojančios žemės sklypų nuomos Sutartys, kurios yra vykdomos ir kurių nuomos terminai nėra pasibaigę, todėl iš Sprendimo turinio visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių žemės sklypuose, kurie ieškovių yra teisėtai ir tinkamai naudojami pagal Sutartis, ketinama atlikti žemės sklypų faktinių duomenų patikrinimą ir spręsti dėl Sutarčių nutraukimo prieš terminą ir/ar kitų sutarčių sudarymo.

7. Taip pat nurodė, kad Sprendime remiamasi Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Metodikos (toliau – Metodika) 2.1 ir 2.1.1 p. nuostatomis, kuriose nustatyta, kad kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika vadovaujamasi rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, nustatant žemės sklypų dydžius arba, kai yra duomenų, kad statinių ar įrenginių valstybinės žemės sklype ar jo dalyje nebėra, arba esantys statiniai ar įrenginiai nenaudojami, arba jų faktinė būklė galimai neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos šiais atvejais (2.1 p.): Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka nagrinėjant pateiktus prašymus parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą ar jo dalį arba tikrinant, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse (2.1.1 p). Tačiau šiuo atveju neegzistuoja ir nebuvo nustatytos Metodikoje nustatytos privalomosios sąlygos faktinių duomenų patikrinimui vietoje, t. y.: ieškovės nėra pateikusios prašymo parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypus, nėra vedama valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono tvarka procedūra, o tuo pačiu nėra ir poreikio nustatyti nuomotino žemės sklypo dydžio. Be to, nėra duomenų, kad išnuomotos valstybinės žemės sklype statinių nebėra, ar jie nenaudojami, ar jų būklė nebeatitinka registre nurodytos informacijos. Kaip yra nurodyta, nagrinėjamu atveju dėl žemės sklypų buvo sudarytos šešios ieškinio padavimo dienai galiojusios Sutartys, kurių nuomos terminai nebuvo pasibaigę, taigi, remiantis nurodytomis Metodikos 2.1.1 p. nuostatomis, faktinių duomenų patikrinimas galėtų būti atliekamas tik tikrinant, kaip ieškovės vykdo Sutartyse numatytas sąlygas bei tik tuo atveju, jeigu būtų duomenų, kad žemės sklypuose esančių statinių nebėra, jie nenaudojami ar jų faktinė būklė neatitinka nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos (Metodikos 2.1 p.), tačiau atsakovė Sprendime nenurodė jokių duomenų, jog žemės sklypuose esančių statinių nebėra, jie nenaudojami ar jų faktinė būklė neatitinka nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, ir net priešingai, patvirtino, kad žemės sklypuose yra ieškovėms priklausantys statiniai, kas įrodo tą aplinkybę, kad ir pačiai atsakovei nekilo jokių abejonių, kad žemės sklypai yra naudojami ir ieškovės vykdo sąlygas, numatytas Sutartyse (Metodikos 2.1.1 p.). Nesant teisinio pagrindo vykdyti įprastai prieš valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą vykdomą faktinių duomenų patikrinimo vietoje procedūrą, kurios tikslas nustatyti statiniams eksploatuoti reikalingus žemės plotų dydžius, šiuo atveju visiškai neteisėtai ir nepagrįstai atsakovės Sprendime yra nurodoma spręsti klausimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo / nutraukimo.

Atsiliepimas

8. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinio pateikimo metu (2021 m. balandžio 6 d.) Sutartys jau buvo nutrauktos Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. kovo 23 d. įsakymais ir ši aplinkybė ieškovėms yra žinoma. Pažymėjo, kad NŽT 2020 m. gruodžio 28 d. raštas negali būti traktuojamas kaip nuomotojo sprendimas nutraukti Sutartis, todėl ginčydamos minėtą raštą, ieškovės iš esmės kvestionuoja adresuotą Vilniaus miesto skyriaus vedėjui NŽT direktoriaus pavedimą, kuriuo buvo pavesta užtikrinti, jog ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 15 d. (imtinai) būtų atliktas žemės sklypų faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir įvertintas jų faktinis naudojimas, ir kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų nustatytos pastatams eksploatuoti reikalingos žemės sklypų dalys bei išspręsti klausimai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo / sudarymo.

9. Nurodė, kad atsakovė pateikė 2020 m. gruodžio 28 d. raštą (ginčo sprendimas) kaip valstybinės žemės patikėtinis (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Žemės įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė nevykdė viešojo administravimo funkcijų ir nepriėmė administracinio sprendimo, o kaip valstybinės žemės patikėtinis įgyvendino civilinio pobūdžio teises (pareigas), susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu bei disponavimu. Atsižvelgiant į tai, nuomotojo veiksmų teisėtumui ir pagrįstumui kvestionuoti (nagrinėjamu atveju – 2020 m. gruodžio 28 d. raštui apskųsti) negali būti taikomos teisių gynimo priemonės, kurios yra nustatytos (taikomos), kai viešojo administravimo subjektas priimtu sprendimu (veiksmais, neveikimu), vykdydamas viešojo administravimo funkcijas, pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus, t. y. nagrinėjamu atveju netaikoma administracinė procedūra, nustatyta VAĮ 3 skyriuje.

10. Pažymėjo, kad atsakovės 2020 m. gruodžio 28 d. rašte (ginčo sprendime) yra akcentuojama, kad atsakovė 2020 m. spalio 6 d. pasiūlė ieškovėms kreiptis į ją dėl žemės nuomos sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsniu, kartu informuodamas, jog po Nutarimo Nr. 402 priėmimo neteko galios Nutarimas Nr. 808, t. y. valstybinės svarbos ekonominis projektas „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos ((duomenys neskelbtini)) A ir B teritorijose, kurio pagrindu minėtoms ieškovėms buvo išnuomoti valstybinės žemės sklypai, yra pripažintas pasibaigusiu. Taip pat civilinėje byloje Nr. e2-14669-1097/2021 pateiktame ieškinyje dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymų ieškovės nurodė, jog dalyvavo Nutarimo Nr. 402 projekto tvirtinimo procese ir žinojo apie šio projekto tvirtinimo metu išsakytą valstybės institucijų poziciją, kad po Nutarimo Nr. 402 priėmimo turės būti peržiūrėtos ieškovių sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys.

11. Atkreipė dėmesį, kad 2020 m. gruodžio 28 d. rašte ne tik cituojami teisės aktai, reglamentuojantys esančių suformuotuose valstybinės žemės sklypuose statinių ir įrenginių savininkų teises į tokių sklypų (jų dalių) nuomą, bet ir akcentuojama, kad žemės sklypuose yra ieškovėms nuosavybės teise priklausančių pastatų. Taigi, yra visiškai akivaizdu, kad rašte nurodomi teisės aktai, kurie yra / bus aktualūs ieškovėms sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo. Pažymėjo, kad ieškovės yra profesionalios verslininkės, besinaudojančios aukščiausios kvalifikacijos teisininkų paslaugomis, todėl priešingai nei teigiama ieškinyje, ieškovėms yra žinomas ir suprantamas skundžiamo atsakovės 2020 m. gruodžio 28 d. rašto turinys bei motyvai, todėl nėra jokio pagrindo minėtą raštą pripažinti nepagrįstu ar nemotyvuotu.

12. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ 2.1.2 punktas nustato, kad prireikus, kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo Metodika vadovaujamasi ne tik šio įsakymo 2.1.1 punkte nurodytais atvejais, bet ir kitais atvejais, siekiant nustatyti statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingą ir naudojamą valstybinės žemės plotą, kai atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovės 2020 m. gruodžio 28 d. rašte yra nurodoma, jog faktinių duomenų patikrinimas vietoje atliekamas siekiant įvertinti žemės sklypų faktinį naudojimą, kas neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40 nuostatoms. Be to, kadangi žemės sklypuose yra ieškovėms nuosavybės teise priklausančių pastatų, faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatai galės būti panaudoti sudarant naujas valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, kas visiškai atitinka ieškovių deklaruojamus interesus toliau plėtoti savo verslą žemės sklypų teritorijoje. Be to, atsakovė atlieka faktinių duomenų patikrinimą vietoje vadovaudamasi VAĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytais ūkio subjektų veiklos priežiūros principais. Tačiau ieškovės konkrečiai nenurodo ir nemotyvuoja, kokie ūkio subjektų veiklos priežiūros principai pažeidžiami atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, taip pat nepaaiškina, kaip žemės sklypų apžiūros procedūra pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Atkreipė dėmesį, kad Sutarčių nutraukimo pagrindas nurodytas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 23 d. įsakymuose. Šių įsakymų turinys ieškovėms yra žinomas ir suprantamas, ginčo dėl jų turinio ar pagrindo nagrinėjamoje byloje nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14. Teismas nustatė, kad ieškovių patikslinto ieškinio pateikimo metu ieškovių sutartys jau buvo nutrauktos atsakovės 2021 m. kovo 23 d. įsakymais ir ši aplinkybė ieškovėms yra žinoma. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog atsakovės 2020 m. gruodžio 28 d. raštas (ginčo sprendimas) negali būti traktuojamas kaip nuomotojo sprendimas nutraukti sutartis, todėl ginčydamos šį raštą, ieškovės iš esmės tik kvestionuoja adresuotą Vilniaus miesto skyriaus vedėjui NŽT direktoriaus pavedimą, kuriuo buvo pavesta užtikrinti, jog ne vėliau kaip iki 2021 vasario 15 d. (imtinai) būtų atliktas žemės sklypų faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir įvertintas jų faktinis naudojimas, ir kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų nustatytos pastatams eksploatuoti reikalingos žemės sklypų dalys, išspręsti klausimai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo / sudarymo.

15. Teismas taip pat sutiko su atsakovės argumentais, jog atsakovė pateikė 2020 m. gruodžio 28 d. raštą kaip valstybinės žemės patikėtinis (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 3 dalies 4 punktas) ir šiuo atveju atsakovė nevykdė jokių viešojo administravimo funkcijų bei nepriėmė jokio administracinio sprendimo, o kaip valstybinės žemės patikėtinis tik įgyvendino civilinio pobūdžio teises (pareigas), susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu bei disponavimu. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog nuomotojo veiksmų teisėtumui ir pagrįstumui kvestionuoti negali būti taikomos teisių gynimo priemonės, kurios yra nustatytos ir taikomos, kai viešojo administravimo subjektas priimtu sprendimu (veiksmais / neveikimu), vykdydamas viešojo administravimo funkcijas, pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus, t. y. nagrinėjamu atveju negali būti taikoma administracinė procedūra, nustatyta VAĮ 3 skyriuje, todėl ieškovių argumentus šioje dalyje teismas atmetė, kaip nepagrįstus.

Šalies argumentai

16. Teismas nustatė, jog iš civilinėje byloje Nr. e2-14669-1097/2021 pateikto ieškinio dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu turinio matyti, jog ieškovės yra nurodžiusios, kad dalyvavo Nutarimo Nr. 402 projekto tvirtinimo procese ir ieškovės gerai žinojo apie šio projekto tvirtinimo metu išsakytą valstybės institucijų poziciją, jog po Nutarimo Nr. 402 priėmimo turės būti peržiūrėtos ieškovių sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, todėl ieškovių argumentus ir dalyje dėl atsakovės priimto ir ginčijamo sprendimo neaiškumo bei nesuprantamumo teismas taip pat atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas pažymėjo, jog iš atsakovės 2020 m. gruodžio 28 d. rašto turinio matyti, kad jame yra ne tik cituojami teisės aktai, reglamentuojantys esančių suformuotuose valstybinės žemės sklypuose statinių ir įrenginių savininkų teises į tokių sklypų (jų dalių) nuomą, bet yra ir akcentuojama, jog žemės sklypuose yra ieškovėms nuosavybės teise priklausančių pastatų, tokiu būdu todėl yra akivaizdu, kad rašte yra nurodomi teisės aktai, kurie yra / bus aktualūs ieškovėms sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo.

18. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės yra profesionalios verslininkės, besinaudojančios aukščiausios kvalifikacijos teisininkų paslaugomis, todėl priešingai negu teigiama ieškinyje, ieškovėms yra gerai žinomas bei suprantamas skundžiamo atsakovės 2020 m. gruodžio 28 d. rašto turinys, esmė ir motyvai, todėl ieškovių argumentus ir šioje dalyje teismas atmetė.

19. Kadangi iš atsakovės 2020 m. gruodžio 28 d. rašto turinio matyti, kad faktinių duomenų patikrinimas vietoje yra atliekamas siekiant įvertinti žemės sklypų faktinį naudojimą, teismas sprendė, jog šie veiksmai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40 nuostatoms. Kadangi žemės sklypuose realiai yra ieškovėms nuosavybės teise priklausančių pastatų, tai teismas vertino, jog faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatai gali / galės būti panaudoti sudarant naujas valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, kas visiškai ir pilnai atitinka ieškovių deklaruojamus interesus toliau plėtoti savo verslą žemės sklypų teritorijoje.

20. Teismas nurodė, kad ieškovių valstybinės žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos faktinių duomenų vietoje patikrinimų ir jų fiksavimu aktuose (toliau – Aktai) pagrindu ir ieškovių nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas yra aiškiai nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymuose Nr. 49VĮ-461-(14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-462-(14.49.2 E.), 49VĮ-463- (14.49.2 E.), 49VĮ-465-(14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-460-(14.49.2 E.) ir Nr. 49VĮ-464-(14.49.2 E.), kur yra akcentuojama, jog minėti įsakymai yra priimti vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. Nutarimą Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ bei remiantis atsakovės 2020 m. spalio 6 d. pranešimais.

21. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovėms žemės sklypai buvo išnuomoti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatų pagrindu, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ ir būtent todėl priėmus nutarimą Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo valstybinės svarbos ekonominis projektas „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos ((duomenys neskelbtini)) A ir B teritorijose“ buvo pripažintas pasibaigusiu, atsakovė, atsižvelgdama į teisės aktų pasikeitimą, priėmė sprendimus (įsakymus) nutraukti nuomos sutartis.

22. Teismas vertino, kad ieškovių dėstomos aplinkybės nepatvirtina to fakto, jog Aktų (faktinių duomenų vietoje patikrinimas ir jų fiksavimas aktuose) surašymas bei nuomos sutarčių nutraukimas yra tiesiogiai susiję tarpusavyje reiškiniai, t. y. kaip priežastis bei pasekmė, kadangi ieškovių nuomos sutartys turėjo būti nutrauktos bet kuriuo atveju, nes išnyko jų sudarymo bei galiojimo esminis teisinis pagrindas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. Nutarimas Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“).

23. Teismas darė išvadą, kad ieškovės, ginčydamos atsakovės 2020 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. 1SS-2339-(5.59 E.), iš esmės tik kvestionuoja adresuotą skyriaus vedėjui NŽT direktoriaus pavedimą, kuriuo buvo pavesta užtikrinti, jog ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 15 d. (imtinai) būtų atliktas žemės sklypų faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir įvertintas jų faktinis naudojimas ir daugiau jokių atsakovės veiksmų neskundžia. Be to, šis atsakovės vidinis administracijos pavedimas jokia forma nepažeidžia ieškovių teisių bei teisėtų interesų, todėl teismas sprendė, kad ieškovių skundžiamo administracinio akto pagrindu atsakovės atliktas veiksmas (faktinių duomenų vietoje patikrinimas ir jų fiksavimas aktuose) iš esmės nesukėlė ir nesukels ieškovėms jokių neigiamų teisinių pasekmių bei padarinių, todėl teismas visus ieškovių argumentus atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis – 179 straipsnis).

24. Be to, teismas taip pat darė išvadą, kad nagrinėdamas ieškininius reikalavimus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų panaikinimo, teismas šiuo atveju jokių ieškovių tariamai pažeistų teisių negalėtų apginti, kadangi net ir patenkinus ieškovių ieškininius reikalavimus, suformuluotus ieškinyje, ieškovių teisių bei pareigų apimtis įstatymų saugomų interesų gynimo požiūriu visiškai nepasikeistų ir tokiu būdu ieškininių reikalavimų tenkinimo procesas būtų iš esmės beprasmis.

25. Teismas pažymėjo, kad po ieškovių patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal ieškovių kitą ieškinį buvo iškelta nauja civilinė byla dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymų panaikinimo (Nr. e2-14669-1097/2021) ir tik būtent šioje civilinėje byloje bus teismo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės veiksmų, galimai sukėlusių / nesukėlusių ieškovėms realias teisines pasekmes, t. y. dėl nuomos sutarčių nutraukimo, teisėtumo bei pagrįstumo, o šioje civilinėje byloje ieškovių pareikštų ieškininių reikalavimų patenkinimas negali būti laikytinas sukeliančiu ieškovėms atitinkamas bei konkrečias teisines pasekmes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26. Apeliaciniu skundu ieškovės (apeliantės) UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Posūkis“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12139- 599/2021 pašalinant iš sprendimo 65 punkte esantį motyvą, jog aktai (faktinių duomenų patikrinimo vietoje Aktai) yra valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12139- 599/2021 pašalinant iš sprendimo 68 punkte esantį motyvą, jog ieškovių turėtos valstybinės žemės nuomos sutartys turėjo būti nutrauktos bet kuriuo atveju, kadangi išnyko jų sudarymo bei galiojimo esminis teisinis pagrindas. Taip pat prašo priteisti ieškovėms iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Apeliančių teigimu, teismas iš esmės laikosi pozicijos, jog Aktai nebuvo pagrindu nutraukti ieškovių sudarytas valstybinės žemės nuomos Sutartis. Teismo motyvai, nurodyti sprendimo 54 punkte, kuriame konstatuojama, jog NŽT 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas, kurio pagrindu suformuluotas pavedimas atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje (ir parengti aktus) negali būti traktuojamas kaip nuomotojo sprendimas nutraukti Sutartis. Teismo 54 ir 65 punktuose nurodyti motyvai savo esme vienas kitam prieštarauja, todėl, apeliančių teigimu, arba teismas suklydo formuluodamas motyvus teismo sprendimo 65 punkte motyvus, arba toks motyvas naikintinas kaip prieštaraujantis likusiai sprendimo daliai.

26.2. Pažymėjo, jog teismas sprendime laikosi pozicijos, jog nei skundžiamas NŽT 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas, nei jo pagrindu atliktas veiksmas (patikrinimas) ir jo pagrindu surašyti Aktai nesukėlė ir nesukels ieškovėms jokių neigiamų teisinių pasekmių bei padarinių. Minėtame teismo sprendimo 65 punkte nurodoma, jog ieškovių Sutarčių nutraukimo pagrindas yra aiškiai nurodytas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymuose Nr. 49VĮ-461-(14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-462-(14.49.2 E.), 49VĮ-463- (14.49.2 E.), 49VĮ-465- (14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-460-(14.49.2 E.) ir Nr. 49VĮ-464-(14.49.2 E.). Šie NŽT 2021 m. kovo 23 d. įsakymai yra pateikti į bylą ir juose Sutarčių nutraukimo pagrindu nėra nurodomi Aktai. Šiuose įsakymuose yra pateiktas tikslus Sutarčių nutraukimo pagrindų sąrašas. Taigi, teismo sprendimo 65 punkto motyvuose, kuriais konstatuota, jog Aktai yra valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas, yra įsivėlusi arba techninė, arba loginė klaida. Toks teismo sprendimo motyvas prieštarauja sprendimo kitiems motyvams ir sprendimo esmei, todėl yra naikintinas.

26.3. Apeliantės nurodo, jog byloje buvo pareikštas vienas ieškinio reikalavimas – panaikinti 2020 m. gruodžio 28 d. NŽT sprendimą Nr. 1SS-2339-(5.59 E.) kaip neteisėtą. Priešpriešinių ar kitų reikalavimų byloje nebuvo, todėl teismas galėjo pasisakyti ir priimti sprendimą tik pareikšto reikalavimo ribose. Šioje byloje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas Sutarčių nutraukimo klausimas, inter alia, pagrindų Sutartims nutraukti buvimas, jų vertinimas ir kt. Teismas, nurodydamas skundžiamus motyvus teismo sprendimo 68 punkte, nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Byloje nebuvo vertinamas Sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas, šios aplinkybės yra vertinamos kitoje civilinėje byloje Nr. e2-14669-1097/2021. Teismas, žinodamas apie kitą civilinį ginčą tarp tų pačių šalių, nepaisydamas civilinio proceso principų ir imperatyvių normų, tokioje situacijoje elgėsi neteisėtai, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas ir pasisakydamas dėl kitoje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų, todėl toks teismo motyvas turi būti panaikintas.

26.4. Tiek teismo sprendimo motyvas, nurodytas 65 punkte (konstatuojant, jog Aktai yra valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas), tiek 68 punkte nurodytas motyvas (konstatuojant ieškovių turėtos valstybinės žemės nuomos sutartys turėjo būti nutrauktos bet kuriuo atveju, kadangi išnyko jų sudarymo bei galiojimo esminis teisinis pagrindas), ieškovėms yra nepalankus. Pirmuoju atveju tokio motyvo palikimas teismo sprendime reikštų, jog atsiranda papildomas teisinis pagrindas Sutarčių nutraukimui, o antruoju - teismas pasisakė dėl kitos civilinės bylos dalyko ir išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, suteikdamas NŽT galimybę tokius motyvus naudoti kitose bylose kaip prejudicinius faktus.

Atsiliepimas

27. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo ištaisyti rašymo apsirikimą sprendimo 65 punkte, vietoje žodžio „buvo“ įrašant žodį „nebuvo“. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Atsakovės teigimu, nėra pagrindo šalinti iš sprendimo 65 punkte esantį motyvą, jog Aktai (faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai) yra valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas turėtų tiesiog ištaisyti sprendimo 65 punkte padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad iš bylos medžiagos turinio matyti, kad ieškovių valstybinės žemės nuomos sutartys nebuvo nutrauktos aktų pagrindu ir ieškovių nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas yra aiškiai nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymuose Nr. 49VĮ-461- (14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-462-(14.49.2 E.), 49VĮ-463-(14.49.2 E.), 49VĮ-465-(14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-460-(14.49.2 E.) ir Nr. 49VĮ-464-(14.49.2 E.), kur yra akcentuojama, jog minėti įsakymai yra priimti vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. Nutarimą Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ bei remiantis atsakovės 2020 m. spalio 6 d. pranešimais.

27.2. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad sprendimo 68 punkto turinys savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo sprendimo rezoliucinės dalies, daro poveikį ieškovių teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali joms sukurti teisinius padarinius ateityje. Sprendimo 68 punkto turinys turi būti aiškinamas kitų sprendimo motyvų kontekste. Sprendimo 68 punkte tik konstatuojama, kokios faktinės aplinkybės paskatino NŽT priimti sprendimą nutraukti sudarytas su apeliantėmis valstybinės žemės nuomos sutartis, t. y. teismas nurodo, kad valstybinės žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos ne Aktų pagrindu (kaip buvo teigiama ieškinyje), o pripažinus netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“.

27.3. Pažymėjo, jog sprendimo 68 punkte nėra konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimas netekusiu galios“ laikytinas sudarytų su apeliantėmis valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pakankamu pagrindu. Sprendimo 72 punkte teismas aiškiai nurodo, kad po ieškovių patikslinto ieškinio pateikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal ieškovių kitą ieškinį buvo iškelta nauja civilinė byla dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymų panaikinimo, kurioje ir bus teismo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės veiksmų, galimai sukėlusių / nesukėlusių ieškovėms realias teisines pasekmes (dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo), teisėtumo bei pagrįstumo, o šioje civilinėje byloje ieškovių pareikštų ieškininių reikalavimų patenkinimas negali būti laikytinas sukeliančiu ieškovėms atitinkamas bei konkrečias teisines pasekmes. Todėl nėra jokios grėsmės, kad sprendimo 68 punkto turinys darys realų poveikį apeliančių teisėms ar pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

29. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Posūkis“ buvo sudariusios šešias valstybinės žemės nuomos sutartis: 2005 m rugsėjo 14 d. valstybinės žemės sutartis Nr. N01/2005-987, sudaryta su UAB „Geruda“, iš dalies pakeista 2010 m. birželio 28 d. susitarimu Nr. K01/2010-181 – išnuomotas žemės sklypas; 2005 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2005-985, sudaryta su UAB „Geruda“, iš dalies pakeista 2010 m. birželio 28 d. susitarimu Nr. K01/2010-180 – išnuomotas žemės sklypas; 2010 m. rugpjūčio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2010-2, sudaryta su UAB „Geruda“ – išnuomotas žemės sklypas; 2005 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2005-986, sudaryta su UAB „Jurgena“ (tas pats žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Jurgena“ 1996 m. liepos 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 15 N01/96-11155, vėliau 2002 m. birželio 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 229 N01/2002-25610) – išnuomotas žemės sklypas; 2008 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2008-193, sudaryta su UAB „Posūkis“ (tas pats žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Posūkis“ 1995 m. lapkričio 2 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N01/96-9373, patikslinta 2005 m. rugsėjo 14 d. susitarimu Nr. K01/2005-984) – išnuomotas žemės sklypas; 2008 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2008-192, sudaryta su UAB „Posūkis“ (tas pats žemės sklypas buvo išnuomotas 1995 m. lapkričio 2 d. UAB „Posūkis“ valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N01/96-9373, patikslinta 2005 m. rugsėjo 14 d. susitarimu Nr. K01/2005-984) – išnuomotas žemės sklypas (toliau kartu– Sutartys).

32. Pagal minėtas Sutartis žemės sklypai bendrovėms buvo išnuomoti 50 metų terminui, išskyrus Sutartį, pagal kurią žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (nuomininkas UAB „Geruda“), nuomos terminas, nustatytas 2010 m. rugpjūčio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N49/2010-Z, yra 66 metai bei Sutartį, pagal kurią žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (nuomininkas UAB „Posūkis“), nuomos terminas, nustatytas 1995 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N01- 96/9373, yra 60 metų.

33. Prasidėjus ginčui šioje byloje, atsakovė 2021 m. kovo 23 d. priėmė įsakymus dėl Sutarčių nutraukimo. Sutarčių nutraukimo teisėtumas yra ginčijamas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-14669-1097/2021.

Žemesnės instancijos teismas

34. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažino valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos ((duomenys neskelbtini)) A ir B teritorijose“ ir šio ekonominio projekto III skirsnyje yra nurodoma, jog „numatomus darbus ir investicijas stabdo neaiškus likimas žemės sklypų (UAB „Geruda“ – 19,4 hektaro, UAB „Jurgena“ – 5,78 hektaro, UAB „Posūkis“ – 7,3 hektaro; iš viso – 32,48 hektaro), būtinų projektui įgyvendinti; su (duomenys neskelbtini) eksploatuojančiomis įmonėmis sudaromos tik trumpalaikės sutartys, kurios atnaujinamos tik trumpam laikui ir šio projekto pripažinimas valstybinės svarbos projektu užtikrina reikiamas sąlygas daryti ilgalaikes investicijas į esamos teritorijos modernizavimą, plėsti teikiamas paslaugas, gerinti prekybos veiklą.“

35. 2005 m. rugpjūčio 19 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir ieškovių buvo pasirašyta Valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos ((duomenys neskelbtini)) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutartis ir šios sutarties 2.1 punkte yra nurodoma, jog „bendrovės solidariosios atsakomybės sąlygomis po valstybinės žemės sklypų (žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 54771 kv. m, adresas: Vilnius, (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos A teritorijos, skl. Nr. 8; žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 93226 kv. m, adresas: Vilnius, (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje; žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 101754 kv. m, adresas: Vilnius, (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje; žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 73019 kv. m, adresas: Vilnius, (duomenys neskelbtini)) nuomos sutarčių, kurių projektai yra nurodyti Sutarties 1, 2, 3 ir 4 prieduose, sudarymo su Vilniaus apskritimi, įgyvendins Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 pripažintą valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono C zonos ((duomenys neskelbtini)) A ir B teritorijose“ ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka pateiks Vilniaus apskričiai dokumentus, būtinus pripažinti tinkamu naudoti žemiau nurodytus statybos objektus tokiais terminais: (...)“.

36. 2019 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo pripažino Nutarimą Nr. 808 netekusiu galios.

37. 2020 m. spalio 6 d. atsakovė pateikė ieškovėms pranešimus Nr. 49SJN-2662-(14.49.136 E.), Nr. 49SFN-3355-(14.49.136 E.) ir Nr. 49SJN-2663-(14.49.136 E.) dėl valstybinių žemės sklypų nuomos, kuriuose prašo ieškoves kreiptis į skyrių dėl sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis, priešingu atveju, atsižvelgiant į Nutarimą Nr. 402 bei vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 ir 2 punktais, sutartys bus nutrauktos prieš terminą. Ieškovės, nesutikdamos su pranešimuose išdėstyta skyriaus pozicija dėl žemės nuomos sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis ir/ar jų nutraukimo, pateikė 2020 m. spalio 21 d. raštą „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nuomos sutarčių smulkaus ir vidutinio verslo parkui (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog Nutarimo Nr. 808 galiojimo pasibaigimas nėra pagrindas nutraukti sutartis ar pagrindas pačioms ieškovėms kreiptis dėl jų pripažinimo pasibaigusiomis.

38. Atsakovė atsakydama į ieškovių 2020 m. spalio 21 d. raštą, pateikė 2020 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. 1SS-2339-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (ginčo sprendimą), kuriame nurodė, jog išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose yra ieškovėms nuosavybės teise priklausančių pastatų. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte reglamentuota, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Be to, žemės sklypai yra išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 3 punkto pirmojoje pastraipoje reglamentuota, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose bei patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taip pat nurodė, jog NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 28 d. pavedimu Nr. 1PAV-159-(1.8 E.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimo vietoje ir dokumentų įvertinimo“ Vilniaus miesto skyriaus vedėjui pavesta užtikrinti, kad: 1) ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 15 d. (imtinai) būtų atliktas, informuojant suinteresuotus asmenis, minėtų valstybinės žemės sklypų, patenkančių į Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parko (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritoriją, faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir įvertintas jų faktinis naudojimas; 2) teisės aktų nustatyta tvarka būtų nustatytos pastatams eksploatuoti reikalingos žemės sklypų dalys ir išspręsti klausimai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo / sudarymo.

39. Taigi, atsakovė atliko faktinių duomenų patikrinimą ir sudarė du faktinių duomenų patikrinimo vietoje Aktus – 2021 m. vasario 1 d. Nr. FD-54-(14.49.140.) ir 2021 m. vasario 4 d. Nr. FD-62-(14.49.140.)12, kuriais buvo konstatuota, kad žemės sklypuose yra kaip įregistruotų, taip ir neįregistruotų nekilnojamojo turto registre pastatų bei inžinerinių statinių.

40. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, t. y. dėl teismo sprendimo 65 punkto, kuriuo teismas konstatavo, jog aktai yra valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas ir dėl 68 punkto, kuriame pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovių turėtos valstybinės žemės nuomos sutartys turėjo būti nutrauktos bet kuriuo atveju, kadangi išnyko jų sudarymo bei galiojimo esminis teisinis pagrindas.

Dėl teismo sprendimo motyvų 65 punkto panaikinimo

41. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas suklydo formuluodamas teismo sprendimo 65 punkte motyvus, arba toks motyvas naikintinas kaip prieštaraujantis likusiai sprendimo daliai. Pažymėjo, jog tokio motyvo palikimas pirmosios instancijos teismo sprendime reikštų, jog atsiranda papildomas teisinis pagrindas Sutarčių nutraukimui.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A-835/2014). Taigi, apeliančių reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies teiginius, nagrinėjamu atveju gali būti savarankišku apeliacijos objektu (CPK 326 straipsnis).

43. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimą pagal CPK 270 straipsnio 1 dalį sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys, o tai reiškia, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų esmę, sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados visada turi būti grindžiamos motyvuojamojoje sprendimo dalyje nustatytomis aplinkybėmis, įrodymais, jų vertinimu, išdėstytais argumentais, teisės normomis ir kitais teisiniais argumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje Nr. e3K-3-362-415/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018).

44. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose 65 punkte nurodė, jog ieškovių valstybinės žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos Aktų pagrindu ir ieškovių nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas yra aiškiai nurodytas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymuose Nr. 49VĮ-461-(14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-462-(14.49.2 E.), 49VĮ-463- (14.49.2 E.), 49VĮ-465-(14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-460-(14.49.2 E.) ir Nr. 49VĮ-464-(14.49.2 E.), kur yra akcentuojama, jog minėti įsakymai yra priimti vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. Nutarimą Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ bei remiantis atsakovės 2020 m. spalio 6 d. pranešimais.

45. Atsakovės įsitikinimu, skundžiamo sprendimo 65 punkte įsivėlė techninė klaida, nes ne tik kiti skundžiamo sprendimo motyvai, bet ir sprendimo rezoliucinė dalis rodo, kad pirmosios instancijos teismas nelaiko, jog Aktai traktuotini kaip sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas.

46. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo 54 punkte nurodė, jog NŽT 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas (raštas), kurio pagrindu suformuluotas pavedimas atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje bei parengti Aktus, negali būti traktuojamas kaip nuomotojo sprendimas nutraukti Sutartis. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendimo 70 punkte konstatavo, jog atsakovės atliktas veiksmas (faktinių duomenų vietoje patikrinimas ir jų fiksavimas Aktuose) iš esmės nesukėlė ir nesukels ieškovėms jokių neigiamų teisinių pasekmių bei padarinių. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime laikosi pozicijos, jog nei skundžiamas NŽT 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas (raštas), nei jo pagrindu atliktas veiksmas (patikrinimas) ir jo pagrindu surašyti Aktai nesukėlė ir nesukels ieškovėms jokių neigiamų teisinių pasekmių bei padarinių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendimo 65 punkte padarė rašymo apsirikimo klaidą, kurią, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas ištaisyti.

Žemesnės instancijos teismas

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas; be to, teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus, todėl teismo sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010).

48. Pažymėtina, kad pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Taigi ši teisės norma numato galimybę ištaisyti tik formalius teismo sprendimo netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą padarytas aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo esmės.

49. Esant nurodytoms aplinkybėms, ir vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, pirmosios instancijos teismo padarytas rašymo apsirikimas teismo sprendimo motyvuojamoje dalies 65 punkte ištaisytinas, nurodant, kad ieškovių valstybinės žemės nuomos sutartys nebuvo nutrauktos Aktų pagrindu ir ieškovių nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas yra aiškiai nurodytas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymuose Nr. 49VĮ-461- (14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-462-(14.49.2 E.), 49VĮ-463-(14.49.2 E.), 49VĮ-465-(14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-460-(14.49.2 E.) ir Nr. 49VĮ-464-(14.49.2 E.), kur yra akcentuojama, jog minėti įsakymai yra priimti vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. Nutarimą Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ bei remiantis atsakovės 2020 m. spalio 6 d. pranešimais (CPK 276 straipsnis).

Dėl teismo sprendimo motyvų 68 punkto panaikinimo

50. Apeliančių teigimu, byloje nebuvo vertinamas Sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas, šios aplinkybės yra vertinamos kitoje civilinėje byloje Nr. e2-14669-1097/2021, todėl pirmosios instancijos teismas, nurodydamas skundžiamus motyvus teismo sprendimo 68 punkte, dėl kitos civilinės bylos dalyko, nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, taip suteikdamas NŽT galimybę tokius teismo sprendimo motyvus naudoti kitose bylose kaip prejudicinius faktus.

51. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje 68 punkte nurodė, kad ieškovių dėstomos aplinkybės nepatvirtina to fakto, jog Aktų surašymas bei nuomos sutarčių nutraukimas yra tiesiogiai susiję tarpusavyje reiškiniai, t. y. kaip priežastis bei pasekmė, kadangi ieškovių nuomos sutartys turėjo būti nutrauktos bet kuriuo atveju, kadangi išnyko jų sudarymo bei galiojimo esminis teisinis pagrindas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. Nutarimas Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“).

52. Pasisakydamas dėl galimybės skųsti teismo procesinio sprendimo motyvus atskirai nuo jo rezoliucinės dalies, kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kvestionuoti procesinio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-686/2017).

53. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

54. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriamos tokios CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo sąlygos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019).

55. Pagal civiliniame procese įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus pačiame įstatyme nustatytas išimtis – pavyzdžiui, CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015). Nenustatęs, kad byla nedispozityvi, teismas ją nagrinėja neperžengdamas ieškinio reikalavimų ribų, atsižvelgdamas į atsakovo atsikirtimus ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, remdamasis ginčui taikytinų teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, atsakovo atsikirtimai ar kitų proceso dalyvių išreikštos pozicijos vertintinos tiek, kiek jos susiję su ieškovo apibrėžtu bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu, bei neįpareigoja teismo spręsti ieškovo ieškinyje nekeliamų klausimų arba klausimų, kurie nesusiję su ginčo esme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-644-690/2015).

56. Nagrinėjamu atveju matyti, kad skundžiamo sprendimo 68 punkto turinys yra aiškinamas kitų skundžiamo sprendimo motyvų kontekste, t. y. sprendimo 45 punkte nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“; sprendimo 46 punkte nurodoma, kad NŽT 2020 m. spalio 6 d. pateikė ieškovėms pranešimus dėl valstybinės žemės sklypų nuomos, kuriuose prašė ieškoves kreiptis į atsakovę dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis, priešingu atveju, atsižvelgiant į Nutarimą Nr. 402 bei vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 ir 2 punktais, valstybinės žemės nuomos sutartys bus nutrauktos prieš terminą; sprendimo 50 punkte nurodoma, kad atsakovė 2021 m. kovo 23 d. priėmė įsakymus dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo ir šiuose įsakymuose yra nurodoma, kad jie yra priimti vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į Nutarimą Nr. 402, bei remiantis NŽT 2020 m. spalio 6 d. pranešimais; sprendimo 57 punkte akcentuojama, kad iš civilinėje byloje Nr. e2-14669-1097/2021 pateikto ieškinio dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu turinio matyti, jog ieškovės yra nurodžiusios, kad dalyvavo Nutarimo Nr. 402 projekto tvirtinimo procese ir gerai žinojo apie šio projekto tvirtinimo metu išsakytą valstybės institucijų poziciją, jog po Nutarimo Nr. 402 priėmimo turės būti peržiūrėtos ieškovių sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, todėl ieškovių argumentai ir dalyje dėl atsakovės priimto ir ginčijamo 2020 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. 1SS-2339-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ neaiškumo bei nesuprantamumo yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

57. Taip pat kaip jau buvo minėta, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad ieškovių valstybinės žemės nuomos sutartys nebuvo nutrauktos Aktų pagrindu ir ieškovių nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas yra aiškiai nurodytas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymuose Nr. 49VĮ-461-(14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-462-(14.49.2 E.), 49VĮ-463- (14.49.2 E.), 49VĮ-465-(14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-460-(14.49.2 E.) ir Nr. 49VĮ-464-(14.49.2 E.), kur yra akcentuojama, jog minėti įsakymai yra priimti vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. Nutarimą Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ bei remiantis atsakovės 2020 m. spalio 6 d. pranešimais.

58. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, jog skundžiamo sprendimo 68 punkte yra tik konstatuojama, kokios faktinės aplinkybės paskatino NŽT priimti sprendimą nutraukti sudarytas su apeliantėmis valstybinės žemės nuomos sutartis. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nurodo, kad valstybinės žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos ne Aktų pagrindu, o pripažinus netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“, t. y. konstatuojama, kad būtent šio nutarimo nutraukimas tapo valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo priežastimi. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nevertino, ar atsakovės nurodytas minėtas Sutarčių nutraukimo pagrindas šiuo atveju gali būti laikomas pakankamu nutraukti Sutartis.

59. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamos dalies 72 punkte pažymėjo, jog po ieškovių patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal ieškovių kitą ieškinį buvo iškelta nauja civilinė byla dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymų panaikinimo (Nr. e2-14669-1097/2021), kurioje ir bus teismo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės veiksmų, galimai sukėlusių ieškovėms realias teisines pasekmes, t. y. dėl nuomos sutarčių nutraukimo, teisėtumo bei pagrįstumo, o šioje civilinėje byloje ieškovių pareikštų ieškininių reikalavimų patenkinimas negali būti laikytinas sukeliančiu ieškovėms atitinkamas bei konkrečias teisines pasekmes. Taigi, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog šioje byloje nėra sprendžiamas Sutarčių nutraukimo klausimas, pagrindų Sutartims nutraukti buvimas, jų vertinimas ir kt.

60. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokios grėsmės, kad skundžiamo sprendimo 68 punkto turinys darys realų (o ne hipotetinį) poveikį apeliančių teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir galės joms sukurti neigiamus teisinius padarinius ateityje, todėl apeliančių argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, taip suteikdamas NŽT galimybę tokius teismo sprendimo motyvus naudoti kitose bylose kaip prejudicinius faktus yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

61. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, argumentuotai atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio motyvų ar patį sprendimą keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

62. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

63. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau pažymėtina, jog atsakovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, dėl to šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

64. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

65. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje 65 punkte padarytą rašymo apsirikimo klaidą, vietoje žodžio „buvo“ įrašant žodį „nebuvo“ ir išdėstyti taip:

„Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad ieškovių valstybinės žemės nuomos sutartys nebuvo nutrauktos Aktų pagrindu ir ieškovių nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas yra aiškiai nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymuose Nr. 49VĮ-461- (14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-462-(14.49.2 E.), 49VĮ-463-(14.49.2 E.), 49VĮ-465-(14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-460-(14.49.2 E.) ir Nr. 49VĮ-464-(14.49.2 E.), kur yra akcentuojama, jog minėti įsakymai yra priimti vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. Nutarimą Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ bei remiantis atsakovės 2020 m. spalio 6 d. pranešimais“.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė