Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

5.2. Apelianto teigimu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi jam taikė lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m kovo 1 d. pakeistu nuosprendžiu buvo subendrintos bausmės ir jis grąžintas į pataisos įstaigą tęsti laisvės atėmimo bausmę. Priimant nuosprendį ir bendrinant bausmes buvo įskaityta atlikta bausmė pagal ankstesnį nuosprendį, apėmimo būdu. Lietuvos apeliacinis teismas neįvertino, jog klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi Nr. T-664-548/2017. Įstatymas imperatyviai nustato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdymo sąlygas, kurios apeliantui buvo patvirtintos 2017 m. spalio 9 d. nutartimi, privalėjo būti vykdomos ar nutraukiamos. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į teisinę koliziją, vykdytą probaciją, Nutartį, kurios pagrindu nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl skundžiamos nutarties išvadų pagrindu pasunkinta jo teisinė padėtis pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Buvo sukurtas teisinis precedentas tęstiniu pagrindu, toliau bloginant nuteistojo teisinę padėtį pataisos įstaigoje. Kuri pasunkėjo nutraukus probaciją, nesant Probacijos įstatymo pažeidimų, o taip pat priėmus skundžiamą teismo nutartį. Nuteistasis atsidūrė blogesnėje padėtyje, negu, kad jam nebūtų taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai aiškiai charakterizuoja šios faktinės aplinkybės: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pataisos įstaigos vertinama tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d., nors Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendis pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu subendrintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu bausmes bendrinant apėmimo būdu; laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nuosprendžio įsiteisėjimo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-199/2014), todėl neįskaičiuotas probacijos laikotarpis nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2018 m. kovo 15 d.; neatsižvelgta į nuteistojo socialinę reabilitaciją, resocializaciją ir elgesį probacijos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2018 m. kovo 15 d.; 2017 m. spalio 19 d. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos apribojo galimybę pasinaudoti tolygia teisine padėtimi kuria turi kiti nuteistieji atliekantys bausme nepertraukiamai, t. y. netaikomi buvę paskatinimai, nesuteikiama teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, neįskaitytas finansinių įsipareigojimų vykdymas, teko ieškoti naujų galimybių įsidarbinti pataisos įstaigoje ir kt.

5.3. Apelianto nuomone teismas turėjo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir priimdamas skundžiamą nutartį, vadovautis principu, jog asmens teisinė padėtis negali būti bloginama priklausomai nuo valstybės (teisėsaugos institucijų) vykdomo baudžiamojo persekiojimo efektyvumo, pasirinktos bylos nagrinėjimo eigos, t. y. nepasikeitus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nepadidėjus nuteistojo pavojingumui visuomenei. Priimant 2017 m. spalio 9 d.- nutartį buvo žinoma apie vykstantį apeliacinį procesą ir buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skundžiamojoje nutartyje teismas, vertina tik statinius veiksnius, kvestionuoja jau ankščiau patvirtintus lygtinio paleidimo materialiuosius pagrindus.

5.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas vertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir ankstesnius teistumus, taip nesilaikydamas teismų praktikos panašiose bylose (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-163-579/2017, 1S-54-594/2017, 1S-1525-658/2016, 1S-604-593/2017, 1S-44- 238/2017, 1S-265-634/2018). Pagrindinis kriterijus taikant lygtinį paleidimą yra nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ar nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių vertinimas grindžiamas socialinio tyrimo išvada, kuria remiantis nėra pagrindo teigti jog nuteistasis ateityje gali nusikalsti.

5.5. Skundo autoriaus teigimu, sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo grindžiamas teistumų skaičiumi, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistasis ir ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals (tai patvirtino ir ankstesnis apylinkės teismas), šios aplinkybės yra susijusios su nuteistojo praeitimi ir turi būti vertinamos dabartinį elgesį ir asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, kurios, yra teigiamos. Praeities teistumai ra nekintanti aplinkybė, neišnyksta net ir kaltininkui atlikus bausmę (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-139-319/2017). Teismas akivaizdžiai nagrinėja bausmės skyrimo principus, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, jog taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės įtakos jo elgesiui neturėjo. Teismas akcentuodamas teistumus ir vertindamas nuteistąjį BK 41 straipsnio nuostatų kontekste, nevertino jo elgesio pataisos įstaigoje, nors prioritetiniu pagrindu turėtų būti vertinamos bylos aplinkybės, susijusios su pataisos procesu pataisos įstaigoje. Ankstesni nusikaltimai vertintini tik charakterizuojančiu aspektu praeityje, jie yra statiniai, todėl svarbiausias kriterijus taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pastangos tinkamai atlikti paskirtą bausmę, pastangos keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-610-870/2016). Aplinkybių visuma (kriminogeniniai bei apsauginiai veiksniai (riziką mažinantys veiksniai), nuteistojo elgesys, daroma pažanga bausmės atlikimo metu ir kt.), sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo pastangos tinkamai atlikti paskirtą bausmę rodo pastangas keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, todėl nuteistojo elgesys toliau gali būti keičiamas ir koreguojamas neizoliavus nuo visuomenės. Komisija pagrįstai atsižvelgė į žemą nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, nuobaudų nebuvimą ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam, kuris atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias sąlygas, neprieštarauja progresyvaus bausmės atlikimo principui, o tuo labiau bausmės esmei ir teisingumo principui.

5.6. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, teismas pažeidė teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principus ir įstatymų įtvirtintas BVK nuostatas (BVK 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnis, 9 straipsnis). Tai turi neigiamas pasekmes nuteistojo teisinės padėties atžvilgiu. Asmens byloje neatsispindi eilė nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nenurodant finansinių įsipareigojimų vykdymo, paskatinimų, trumpalaikių išvykų į namus ir kitų svarbių aplinkybių. Tačiau esminis teismo pažeistas Komisijos nutarimo vertinimo kriterijus - tai asmens vertinimas atliekant bausmę tik nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 rugpjūčio 23 d. Teismui vertinat tik kelių mėnesių bausmės atlikimo laiko tarpą, buvo dirbtinai sumažinta galimybė nustatyti nuteistojo, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo teiginys, kad žema rizika (30 balų) artima vidutinei yra nepagrindžiama vertinamuoju kriterijumi, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Esant žemai nusikalstamai rizikai, kuri sudarė 30 balų, nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismas neatsižvelgė į pateiktą bylos medžiagą, todėl nepagrįstai nevertino nusikalstamo elgesio rizikos pažangos per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Nuteistojo pažanga yra įtikinanti, tai patvirtino komisija 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu, tiek teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą - taikyti atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų vertinimui ir neatliktos bausmės daliai, tačiau visai nevertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, t. y., iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių mano asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-702-238/2016). Sudarant socialinio tyrimo išvadą, vadovaujamasi nuteistojo dalyvavimu elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaka nuteistojo kriminogeniniams veiksniam ir nusikalstamo elgesio rizikai. Teismas visai neatsižvelgia į šių programų vykdymą, teigiamus elgesio pokyčius. Visos išdėstytos aplinkybės rodo teigiamą nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, o tai patvirtina ir Komisijos motyvą dėl elgesio nepriekaištingumo pastaruoju metu. Pažymėtina, kad bausmę atlieku lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2016 m. lapkričio 3 d. (ir nuo 2018 m. gegužės 17 d.) yra suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ir palydos, 5 kartus skatintas (skirtingai nei nurodoma teismo nutartyje ir komisijos nutarime), suteiktos dvi trumpalaikės išvykos į namus. Nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, dirba, moka įmokas, kurių pagrindu išskaičiuojama pagal vykdomuosius dokumentus (sumokėta virš 1068,71 Eur, skirtingai nei nurodoma 4,20 Eur komisijos nutarime) ir dalyvauja socialinėse programose. Pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra žema (nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 30 balų iš 168 galimų pagal OASys metodiką). Sumažėjo nuo 42 balų, t. y. 12 balų. Aukščiau paminėtų aplinkybių visetas rodo žemą nusikalstamo elgesio riziką ir akivaizdžią nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad aš esu minimaliai pavojingas visuomenei.

5.7. Taikant probaciją pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį, nepriekaištingai laikėsi probacijos skirtų apribojimų, dalyvavo elgesio pataisos programose, dirbo, vykdė taikytas resocializacijos priemones ir individualų probuojamojo priežiūros planą, tęsė pataisos procesą. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 8 d., nes lygtinis paleidimas taikomas ne nuosprendžiui, o bausmei. Nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo pavojingumas ir charakterizuojančios aplinkybės nuo 2018 m. kovo 15 d. pakito. Atvirkščiai, pasitaisiusį elgesį charakterizuoja ne tik 2017 m. spalio 9 d. nutartis, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus raštas, tačiau ir komisijos išvados. Teismas vertino iš bylos išskirtas tam tikras aplinkybes (statinius kriminogeninius veiksnius), joms suteikė prioritetą prieš galutines išvadas ir jų nemotyvuodamas priėmė abstraktų sprendimą. Todėl šios pateiktos aplinkybės yra subjektyviai šališkos, turint išankstinę nuostatą dėl lygtinio paleidimo taikymo R. S. Teismas, iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Atsižvelgiant į išdėstytą ir esant pažangai mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismo nurodoma „pernelyg švelnaus baudžiamumo“ sąvoka akivaizdžiai pažeidžia lygtinio paleidimo taikymo materialiuosius kriterijus, o tuo pačiu ir įstatymais įtvirtintas nuostatas. Kriminogeninis veiksnys - ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis, yra statinis, kuris remiasi buvusiais įvykiais ir faktais, užfiksuotais asmens byloje ir įvertintas pataisos įstaigos darbuotojų, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

5.8. Apelianto teigimu, teismas, spręsdamas komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, nepagrįstai nutartyje vertino įstatyme nenumatytas aplinkybes - paskirtos ir atliktos bausmės dydį Nuteistasis yra atlikęs beveik 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šį teismo teiginį taip pat paneigė savo nepriekaištingu elgesiu probacijos laikotarpiu ir dabartiniu elgesiu pataisos įstaigoje. Teismas vadovaudamasis paskirtos ir atliktos bausmės dydžiu, neatsižvelgė ne tik į bylos faktines aplinkybes ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, bet ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje išdėstytus bausmės tikslus. Kyla pagrįstas klausimas ar ilgalaikis nuteistojo įkalinimas pasiekia BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tikslus, ypač kai jau buvo pagrįstai taikyta probacija. Įvertinus visas reikšmingas šiam lygtinio paleidimo instituto taikymui aktualias aplinkybes spręstina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog materialus lygtinio paleidimo pagrindas yra, o nuteistasis R. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.