Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, iki 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujant 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutartimi paskirta subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį neatliktos bausmės, ir E. L. paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas E. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, iš E. L. konfiskuoti 30 Eur, kurie buvo gauti iš nusikalstamos veikos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti J. R. ir P. V., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nesustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) tyrimo nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 0,01 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią, laikydamas prie savęs piniginėje, autobusu iš (duomenys neskelbtini) atgabeno į (duomenys neskelbtini), atnešė į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten laikė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2019 m. lapkričio 21 d. apie 17 val. susitarė telefonu su P. V. parduoti jam ir J. R. dalį šios neteisėtai įgytos ir laikomos narkotinės medžiagos ir 2019 m. lapkričio 21 d. apie 17.05 val., laikydamas prie savęs, gabeno 0,005 g. heroino iš buto (duomenys neskelbtini), į sutartą vietą prie namo (duomenys neskelbtini), kur pardavė šią narkotinę medžiagą J. R. už 30 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

3. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistojo E. L. apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl E. L. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Už šią nusikalstamą veiką E. L. paskirta bausmė individualizuota teisingai ir nėra per griežta.

Dėl E. L. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

2. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, kad buvo padaryta bent viena iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Kiekviena iš šių veikų įrodinėjama byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, t. y. gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad E. L., turėdamas tikslą platinti, įgijo, laikė, gabeno ir pardavė narkotinę medžiagą - heroiną, t. y. padarė keturias BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas alternatyvias veikas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo fakto, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad jis narkotinę medžiagą gabeno bei turėjo tikslą ja platinti.

3. Teismų praktikoje gabenimas (taip pat ir siuntimas) apima psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos tų medžiagų pirmtakų (prekursorių) buvimo, laikymo vietos pakeitimą, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš vieno miesto į kitą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir t. t. Gabenimu neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš vieno pastato į kitą pastatą, toje pat namų valdoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ar pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2006, Nr. 2K-353/2007). Byloje nustatyta, kad E. L. (duomenys neskelbtini) įgijęs, kaip pats teigia - radęs, 0,01 g. narkotinės medžiagos – heroino, autobusu iš (duomenys neskelbtini) šią medžiagą atsigabeno į (duomenys neskelbtini) ir parsinešė į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po to telefonu susisiekė su P. V. ir susitarė jam bei J. R. dalį šios narkotinės medžiagos – heroino, parduoti. Tęsdamas savo veiką, E. L., laikydamas prie savęs, gabeno 0,005 g heroino iš savo buto (duomenys neskelbtini) į sutartą vietą ir pardavė J. R. už 30 eurų. Paskui antrą kartą telefonu susitaręs su P. V. parduoti dalį šios narkotinės medžiagos, laikydamas ją prie savęs, gabeno 0,004 g. heroino iš buto (duomenys neskelbtini) į sutartą vietą, prie (duomenys neskelbtini) paplūdimio, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl narkotinės medžiagos neišplatino.

4. Iš šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad E. L. narkotinę medžiagą - 0,01 g. heroino transportavo iš vieno miesto į kitą. Parsinešęs į savo būstą bei susitaręs ją dalimis išplatinti P. V. ir J. R., du kartus - vieną kartą su savimi turėdamas 0,005 g heroino, antra kartą - 0,004 g. heroino, gabeno jį į sutartas vietas. Priešingai nei teigiama skunde, aplinkybė, kad narkotinė medžiaga buvo gabenta ne ją slepiant kūno ertmėse, o laikant prie savęs, neturi reikšmės konstatuojant gabenimo faktą. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka teismų praktikoje pateiktą neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veikos požymio – gabenimo­ - aiškinimą, todėl šis požymis nuteistajam inkriminuotas pagrįstai.

5. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teisingai nustatytas ir E. L. tikslas platinti narkotines medžiagas. Pagal suformuotą teismų praktiką, tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-155-693/2016, 2K-162-976/2018). Tikslo turėjimas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet pirmiausia objektyviais bylos duomenimis, vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija, jog už perduotos narkotinės medžiagos dalį - 0,005 g heroino, iš J. R. gavo piniginį atlygį – 30 Eur, tačiau teigia, kad ši aplinkybės dar neįrodo platinimo tikslo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis nuteistųjų P. V. ir J. R. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (t. 2, b. l. 39-40; 44), asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu (t. 2, b. l. 156), kratos bei daiktų apžiūros protokolais (t. 2, b. l. 144-149; 61-67; 47-54), specialistų išvadomis (t. 2, b. l. 73; 143; t. 3, b. l. 36-37; 48) parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu (t 3, b. l. 83-85) bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu surinktais duomenimis, buvo pilnai atskleistas nuteistojo E. L. tikslas platinti narkotines medžiagas. Nuteistasis J. R. apklausų metu patvirtino, kad narkotines medžiagas įsigijo būtent iš E. L.. P. V. nurodė, kad pirmą kartą E. L. turėjo jam perduoti narkotines medžiagas per J. R., o antrą kartą nespėjo jų perduoti. Iš užfiksuotų E. L. telefoninių pokalbių bei sms žinučių matyti, kad P. V. dažnai skambina ir rašo sms žinutes E. L. prašydamas duoti „to“, „greičio“, „linksmumo“, kalba ir derasi dėl pinigų, prašo duoti skolon, žada atsiskaityti. 2019 m. lapkričio 21 d. E. L. rašo P. V. „kiek eurų“, pastarasis atrašo, kad „trisdešimt“ bei nurodo „tik įdėk, nes vakar mažokai buvo“. Toliau nuteistieji derina susitikimo laiką ir vietą. 17.04 val. E. L. parašo sms J. R., kad „jau vietoj“ (t.1, b. l. 40), o 17.15 val. E. L. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir apžiūros metu jo piniginėje buvo rasta narkotinė medžiaga. Šie byloje užfiksuoti nuteistųjų pokalbiai bei sms žinutės, visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais patvirtina nevienkartinį E. L. neteisėtų sandorių su narkotinėmis medžiagomis pobūdį, taip pat paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog jis nesuprato, kad jo rastame paketėlyje buvo narkotinė medžiaga.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbią reikšmę turi tai, kad nuteistasis tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad narkotinių medžiagų nėra vartojęs ir jų nevartoja (t 2, b. l. 164; t 4, b. l. 6). Byloje esančioje VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (-) (1) nurodyta, kad atlikus toksikologinius tyrimus E. L. šlapime narkotinių medžiagų nerasta (t 2, b. l. 127). Šios aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad narkotines medžiagas nuteistasis laikė ir gabeno ne savo poreikiams, tačiau turėdamas išankstinį tikslą jas išplatinti. Svarbu ir tai, kad įgytą narkotinę medžiagą (0,01 g. heroino), nuteistasis parsigabenęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), padalino į mažesnius kiekius, taip siekdamas ją išplatinti keliems asmenims. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti visiškai pagrįstą išvadą, kad E. L. neteisėtai įgijo, laikė bei gabeno narkotinę medžiagą – heroiną (0,01 g.), turėdamas tikslą ją platinti. Nuteistasis pats skambino, tarėsi ir ruošė narkotinę medžiagą perduoti ir dalį jos pardavė nuteistajam J. R., iš kurio gavo piniginį atlygį – 30 Eur. Tad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo E. L. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl E. L. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę E. L., pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, buvo įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumo laipsnis, jo padarymo aplinkybės (E. L. padaryta nusikalstama veika keliama grėsme visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimas, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta), kaltės forma – tiesioginė tyčia, nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną E. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus. E. L. praeityje teistas 17 kartų, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, 4 kartus baustas administracine tvarka (galiojančių nuobaudų neturi) (t 2, b. l. 89-104; 120-123). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir laikė svarbiomis aplinkybėmis tai, kad nuteistasis ankstesniais nuosprendžiais skirtas bausmes atlikti vengė, neatlikęs paskirtų bausmių arba tik išėjęs iš įkalinimo įstaigų vėl nusikalsdavo neišnykus teistumui. Akcentuotina ir tai, kad nors E. L. nurodo, kad pripažino savo kaltę ir padėjo bylos tyrimui bei prašo atsižvelgti į šias aplinkybes švelninant jam paskirtą bausmę, visgi, iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad savo kaltės jis pilnai nepripažįsta, ginčija esminius nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, sudėties požymius. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad reikiamų išvadų dėl įvykdyto nusikaltimo E. L. nepadarė.

9. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 (dvejų) metų iki 8 (aštuonerių) metų. Įvertinęs visas pirmiau paminėtas aplinkybes, t. y. nustatęs pakankamai daug apeliantą neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, rodančių, kad pastarasis nėra linkęs daryti išvadų bei keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, pirmosios instancijos teismas už sunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 5 dalis), numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam paskyrė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, E. L. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų ir nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo.

10. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutartimi buvo subendrintos E. L. ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Su šia bausme, nagrinėjamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, prie paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės, t. y. du mėnesius. Pažymėtina, jog BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo minimalus dydis yra trys mėnesiai. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutartimi paskirtą subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę E. L. pradėjo atlikti 2019 m. lapkričio 29 d., todėl skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu likusi neatlikta jo bausmės dalis buvo 3 mėnesiai ir 1 diena. Esant šoms aplinkybėms, prie skundžiamu nuosprendžiu E. L. paskirtos bausmės pridedamos neatliktos bausmės dalis turėjo būti ne mažesnė, nei trys mėnesiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, saistomas E. L. paduoto apeliacinio skundo ribų ir negalėdamas bloginti jo teisinės padėties, nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės nekeičia.

Dėl proceso išlaidų

11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. spalio 15 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš E. L. valstybės naudai priteistinos 158,94 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato Viktoro Firsovo darbo užmokestis. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje turi dalyvauti gynėjas. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis E. L. niekur nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o skundžiamu nuosprendžiu jam taip pat yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus E. L. turtinę padėtį bei atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą surašė ir Vilniaus apygardos teismui pateikė pats nuteistasis, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Remiantis išdėstytu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžio atmesti.

Nepriteisti iš E. L. 158,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.