Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ugnei Rojutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui E. W., išvadą teikiančiai byloje institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. byloje nustatyta, kad nepilnametė L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. Š. dukra (t. 1, 14 b. l.).

Dėl tėvystės nustatymo

8. Jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovei (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas, įrašyta tik motina – V. Š. (t. 1, 14 b. l.). Ieškovė prašo nustatyti, kad jos dukros tėvas yra atsakovas E. W.. Nagrinėjamoje byloje, remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė su atsakovu bendravo 2019 metais rugpjūčio-rugsėjo mėn. ir palaikė artimus santykius. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra L. Š.. Į bylą pateikta tėvystės nustatymo DNR tyrimo ataskaita, kurios išvada – atsakovas E. W. yra L. Š. biologinis tėvas su tikimybe 99,9999997 % (t. 1, 17-19 b. l.). Atsakovas pripažįsta, kad yra nepilnametės L. Š. tėvas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė ir atsakovas artimai bendravo, į atliktos genetinės biologinės tėvystės ekspertizės išvadą bei įvertinus tai, kad atsakovas pripažįsta, jog yra L. Š. tėvas, teismas konstatuoja, kad atsakovas E. W. yra ieškovės dukros L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šioje byloje nustatyta, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. abu tėvai prašo, jog dukros L. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Kadangi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina nėra, šis ieškovės reikalavimas tenkinamas ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove V. Š. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

12. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

13. Pasisakydamas vaiko poreikių klausimu, teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 730 eurų, atskaičius mokesčius – 533 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).

14. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

15. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimo reikmėms per mėnesį yra reikalinga apie 950 eurų suma: 200 Eur maistui, 50 Eur drabužiams, avalynei, 10 Eur vaistams, vitaminams, 450 Eur būsto išlaikymui (paskola, komunaliniai – ½ dalis), 80 Eur higienos priemonėms, sauskelnėms, 30 Eur transportui, 130 Eur pramogoms, baseinui, knygoms, lavinimo žaislams.

16. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje paaiškino vaiko poreikius ir jų išlaidas, kurios reikalingos vieno mėnesio vaiko poreikiams patenkinti. Teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių rašytiniais paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

17. Atsakovas ginčija 950 Eur išlaikymo vaikui poreikių dalį dėl vaikui priskiriamos paskolos dalies. Kitų išlaikymo poreikių atsakovas neginčijo. Taip pat nurodo, jog skaičiuojant priteistiną išlaikymo dalį turėtų būti atsižvelgiama į ieškovės gaunamą valstybės mokamą išmoką vaikui. Vertinant ieškovės pateiktą vaiko išlaikymo paskaičiavimą teismas atkreipia dėmesį, jog būsto paskolos išlaidos negali būtų priskiriamos prie šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo, kadangi tėvų ir vaikų turtas yra atskirtas, vaikas šiuo atveju neturi pareigos mokėti dalies ieškovės būsto kredito įmokų, susijusių su ieškovės nekilnojamojo turto įgijimu. Nepilnametis šiuose prievoliniuose santykiuose apskritai nedalyvauja. Kasacinio teismo praktikoje teigiama, jog būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į teismų formuojamą praktiką, ieškovė prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma mažintina dalyje, kurioje paskaičiuoti vaikui tenkantys mokėjimai už būsto išlaikymą – 450 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog komunaliniams mokesčiams išleidžia apie 250 Eur/mėn., taigi nepilnamečio vaiko poreikiams tenkanti dalis yra apie 125 Eur.

19. Įvertinęs pateiktą poreikių detalizaciją bei išanalizavęs ją bylos kontekste, teismas daro išvadą, jog 625 Eur (950 Eur – 450 Eur + 125 Eur) dydžio, iš kurių skaičiuojamos išlaidos maistui, gydymo ir sveikatos priežiūrai, rūbams ir avalynei, higienos priemonėms, lavinimo, ugdymo priemonėms, žaislams, laisvalaikiui, komunaliniams, transporto išlaidoms, išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).

20. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Iš byloje esančių įrodymų ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas dirba Anglijoje šiukšlių surinkėju, jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1805 Eur/mėn. atskaičius mokesčius. Turi vasarnamį Samersete, Jungtinėje Karalystėje ir automobilį Nissan Navaro visureigį 2017 m. gamybos. Taip pat banko sąskaitoje turi apie 3000 svarų. Kitų išlaikomų asmenų atsakovas neturi. Atsakovo mėnesines išlaidas sudaro: 439 Eur/mėn. banko paskola už vasarnamį, 172 Eur/mėn. valstybės mokesčiai, 119 Eur/mėn. komunaliniai mokesčiai už vandenį, 60 Eur/mėn. moka buvusiai žmonai, 274 Eur/mėn. už kurą, apie 200 Eur/mėn. maistui, 78 Eur/mėn. elektros mokestis, 120 Eur/mėn. aprangai ir kitoms išlaidoms, viso 1462 Eur/mėn. (t. 2, 3-34).

21. Bylos rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu duotais ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamas pajamas sudaro apie 420 Eur Sodros išmokos. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, 24-25 b. l., t. 2, 39-40), kuriam yra įregistruota hipoteka ir už kurį ieškovė moka apie 330 Eur/mėn. banko paskolą. Kito nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Kitų išlaikomų asmenų neturi. Bylos įrodymai apie nepilnamečio tėvų turtinę padėtį patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, tačiau taip pat pažymėtina, jog ieškovės prasta materialinė padėtis yra laikinojo pobūdžio, kadangi ieškovė ketina nuo rugsėjo mėnesio dukrą pradėti vesti į darželį, o pati susirasti darbą.

22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

23. Vadovaujantis naujausia kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

24. Iš valstybės gaunamą išmoką vaikui uzufrukto teise valdo ieškovė. Išmoka turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Pažymėtina, kad ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių dukrai mokamą per mėnesį apie 70 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių vaiko poreikių tenkinimui šiuo atveju tėvai iš viso turi skirti 555 Eur (625 Eur – 70 Eur) per mėnesį.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. Š. išlaikymui priteisiama po 300 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (555 / 2 = 277,5 Eur (ši suma būtų, jei šalių turtinės padėtys būtų lygiavertės; kadangi atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, teikiamo vaikui išlaikymo suma jam didinama 22,50 Eur daugiau). Šis išlaikymas priteisiamas nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki vaiko pilnametystės, o ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-P-186/2010).

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6625 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d., kuris skaičiuojamas po 500 Eur ir atėmus 935,84 Eur, kuriuos atsakovas nereguliariais mokėjimais teikė išlaikymą dukrai iki ieškinio padavimo (t. 1, 45-46 b. l.).

28. Atsakovas nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimas neturėtų būti priteistas, kadangi jie su ieškove buvo sutarę, jog atsakovas teiks išlaikymą vaikui pagal galimybes. Teismas pažymi, jog įrodymų, patvirtinančių tokį šalių susitarimą, byloje nėra, kaip ir nėra įrodymų apie atsakovo sesers pervestą 1000 Eur sumą šalių dukros vežimėliui bei šios sumos paskirtį – ar tai buvo dovana, kas būtų nelaikytina išlaikymo įsiskolinimą mažinančia suma, ar šia suma šalys susitarė užskaityti atsakovo teikiamą išlaikymą. Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, todėl atsakovo argumentai, jog jis neturėjo darbo ir negalėjo teikti didesnio išlaikymo vaikui yra nepagrįsti, kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas ar kitas priežastis, pagrindžiančias atsakovo nurodomas aplinkybes.

29. Priteisus iš atsakovo išlaikymą po 300 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 3564,16 Eur (300 Eur x 15 mėn. - 935,84 Eur) išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2021 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ieškovei yra 100 proc. (t. 1, 7-9 b. l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2022 m. gegužės 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos sudaro 620,63 Eur (t. 2, 60-63 b. l.).

32. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas 2021-12-17 (1210 Eur), 2022-02-25 (475 Eur), 2022-04-14 (308 Eur) ir 2022-05-24 (226,83 Eur) bankiniai mokėjimo nurodymais pervedė advokatei Vytautei Ladigaitei 2219,83 Eur už teisinę pagalbą. Atsakovas į bylą taip pat yra pateikęs UAB „1-asis vertimų biuras“ 2022-04-13 PVM sąskaitą faktūrą 108,69 Eur sumai už vertimus ir 2022-04-14 bankinio mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog nurodytą sumą už vertimus apmokėjo atsakovo advokatė. Atsižvelgiant į tai, jog į bylą nėra pateikta sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas, nėra pateikta suteiktų teisinių paslaugų detalizavimo, nėra įrodymų, jog atsakovas savo atstovei už vertimo paslaugų apmokėjimą atsiskaitė atskirai ir atsakovo sumokėta 2219,83 Eur suma advokatei už suteiktas teisines paslaugas neapima advokatės sumokėtos 108,69 Eur sumos už vertimus, todėl laikytina, jog atsakovas patyrė 2219,83 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (t. 2, 35, 65-70 b. l.).

33. Reikalavimai dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkinti visiškai (2 x 100 proc.), reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkinti iš dalies (atitinkamai 60 ir 54 procentais), todėl laikytina, jog ieškovės ieškinys buvo patenkintas 79 procentais ((100 proc. + 100 proc. + 60 proc. + 54 proc.) / 4).

34. Ieškinį patenkinus iš dalies (79 proc.), iš atsakovo valstybei priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos 490,30 Eur (620,63 Eur x 79 proc.) išlaidos už advokato pagalbą ieškovei.

36. Reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 83 Eur žyminis mokestis, mokėtinas ieškinio pateikimo dieną, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 81 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.). Be to iš dalies patenkintas kitas turtinis ieškinio reikalavimas dėl 3564,16 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo. Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 80 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai).

37. Iš viso iš atsakovo priteistina 224 Eur (83 Eur + 81 Eur + 80 Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

38. Iš atsakovo valstybei priteisiamos 13,76 Eur dydžio pašto išlaidos (92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas E. W., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. W., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. W., gimusio (duomenys neskelbtini), 3564,16 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 16 centų) išlaikymo įsiskolinimą ieškovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnametei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoja paskirti jos motiną V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisės pagrindu.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. W., gimusio (duomenys neskelbtini), 490,30 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt eurų 30 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Luminor“ bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 466,16 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 16 centų) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovo E. W., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo E. W., gimusio (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 224 Eur (dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo E. W., gimusio (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,76 Eur (trylika eurų 76 centų) pašto išlaidas.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.