Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. T. prašymą dėl veikos perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. rugsėjo 22 d. gautas M. T. prašymas, kuriame nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, tarp kurių ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika padarė 700 litų (202 eurų) dydžio žalą. Pagal šiuo metu galiojančią redakciją, nedidelė vertė – turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ir sumažinti paskirtą bausmę, t. y. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį ir pritaikyti BK 64¹ straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Jis nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio mėnesį, pagal savo iniciatyva sudarytą paskolos sutartį kito asmens vardu gavo 700 litų dydžio kreditą ir 2012 m. vasario 2 d. bankomate, pasinaudodamas asmens patiklumu ir jo mokėjimo kortele, įgijo 700 litų dydžio svetimą turtą.

Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista, nurodant, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Palyginus ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją su 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, numatytų XXVIII skyriuje, dalyko (turto iki 3 MGL įgijimas apgaulės būdu užtraukia tik administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį), o nedidelės vertės turtas yra toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Įvertinus paminėtą pakeitimą matyti, kad M. T. apgaule užvaldė svetimą 700 litų (202 eurų) dydžio turtą. Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL dydis buvo 130 Lt.

Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2009 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, arba 1 MGL, buvo lygus 130 LT, o tai, įvertinus oficialų lito ir euro kursą, atitinka 37,66 eurus. Tokio dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo patvirtintas nuo 2015 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2018 m. sausio 1 d., kuomet bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo padidintas iki 50 eurų.

Nuoseklioje kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019 ir kt.). (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019).

Vadovaujantis minėtomis nuostatomis ir teismų praktika, nustatyta, kad M. T. nusikalstamos veikos padarymo metu 5 MGL dydžio vertė, atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL dydis buvo 130 LT ir tai atitiko 37,66 eurus, atitiko 188,3 eurus. M. T. apgaule užvaldyto turto vertė – 700 Lt. Tai atitinka 202 eurus, ir ši suma yra didesnė nei 5 MGL (188,3 Eur).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad paskutinysis BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimas nuteistojo teisinės padėties nelengvina, pakeista nedidelės vertės turto samprata niekaip neturi įtakos nuteistojo veikos kvalifikavimui ir negali sušvelninti jo teisinės padėties, nes MGL vertė taikoma tokia, kokia buvo veikos padarymo metu.

Dėl šių aplinkybių tenkinti nuteistojo prašymą ir perkvalifikuoti jo veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 13 d. nuosprendyje M. T. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi. Nuosprendis priimtas ir byla išnagrinėta iki įsigaliojant BK 64¹ straipsnio nuostatoms. M. T. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

M. T. prašymas pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas netenkinamas, nes yra pakartotinis. Analogiško turinio M. T. prašymas buvo išnagrinėtas ir atmestas 2014 m. liepos 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 5 d.

Naujų argumentų ir motyvų dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo nenurodyta, todėl prašymas netenkinamas.

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo prašymas nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, bei pritaikyti BK 64¹ straipsnį, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. T. prašymo nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, bei pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.