Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. T. prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ir sumažinti paskirtą bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-176-246/2013 M. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1, 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi subendrinus paskirtas bausmes paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė.

2. 2021 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teisme gautas nuteistojo M. T. prašymas, kuriame nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, tarp kurių ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Šia nusikalstama veika padarė 700 litų (202 eurų) dydžio žalą. Pagal šiuo metu galiojančią redakciją, nedidelė vertė – turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ir sumažinti paskirtą bausmę, t. y. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį ir pritaikyti BK 64¹ straipsnį.

3. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi nuteistojo prašymas atmestas konstatavus, kad paskutinysis BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimas nuteistojo teisinės padėties nelengvina, pakeista nedidelės vertės turto samprata niekaip neturi įtakos nuteistojo veikos kvalifikavimui ir negali sušvelninti jo teisinės padėties, nes MGL vertė taikoma tokia, kokia buvo veikos padarymo metu. M. T. nusikalstamos veikos padarymo metu 5 MGL dydžio vertė, atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL dydis buvo 130 Lt ir tai atitiko 37,66 eurus, atitiko 188,30 eurų. M. T. apgaule užvaldyto turto vertė – 700 Lt. Tai atitinka 202 eurus, ir ši suma yra didesnė nei 5 MGL (188,30 Eur). Taip pat nurodyta, kad nuoseklioje kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu. Nutartyje taip pat konstatuota, kad prašymas dėl BK 64¹ straipsnio taikymo yra kartotinis, anksčiau jau buvo atmestas, todėl netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. T. skundas atmetamas.

Dėl gynėjo skyrimo ir žodinio teismo posėdžio

6. Nuteistasis skunde aukštesniajam teismui kartu pateikė ir prašymus paskirti jam valstybės garantuojamą gynėją, kuris atstovautų jo interesus nagrinėjant skundą Kauno apygardos teisme, surengti žodinį jo skundo nagrinėjimą.

7. Atsakant į šiuos nuteistojo prašymus, pažymėtina, kad skundai dėl teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant prašymus ar teikimus taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Taigi aptariamam klausimui spręsti Baudžiamojo proceso kodeksas nereikalauja visais atvejais rengti teismo posėdį.

8. Skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties paduotas ne nuteistojo M. T. padėtį bloginančiais pagrindais, todėl teismo posėdis aukštesnės instancijos teisme neprivalo būti rengiamas. Be to, susipažinus su visa medžiaga matyti, kad tiek nuteistojo prašyme bei jo gynėjos Ingridos Maldeikienės pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, tiek pačiame skunde aukštesniajam teismui ir skundui nagrinėti pateiktoje bylos medžiagoje nurodytos aplinkybės yra konkrečios ir aiškios. Todėl nėra jokio pagrindo rengti žodinį teismo posėdį, kuriame dalyvautų nuteistasis, jam valstybės skirtas gynėjas ir prokuroras. Taigi apibendrinant spręstina, jog skundą nagrinėjant nerengiant posėdžio nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, nei nuteistojo M. T. teisė į gynybą nėra pažeidžiama.

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo

9. Nuteistasis M. T., kreipdamasis į apylinkės teismą, pateikė du prašymus: vieną iš nusikalstamų veikų (BK 182 straipsnio 1 dalis), dėl kurių padarymo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į pasikeitusias BK 190 straipsnio nuostatas, o taip pat taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas. Abu šie prašymai skundžiama nutartimi atmesti, nuteistasis skunde aukštesnės instancijos teismui ginčija tik apylinkės teismo sprendimą netaikyti jo atžvilgiu BK 64¹ nuostatų, todėl teismas pasisako tik šiuo klausimu.

10. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistojo M. T. prašymas dėl BK 64¹ straipsnio taikymo yra kartotinis. Analogiško turinio M. T. prašymas buvo išnagrinėtas ir atmestas 2014 m. liepos 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, analogiški nuteistojo prašymai taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę buvo atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d., 2016 m. birželio 23 d. nutartimis. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis buvo skundžiama aukštesnės instancijos teismui, Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi skundas atmestas. Nežiūrint to, nuteistasis buvo pateikęs dar vieną analogišką prašymą, kuris atmestas ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi.

11. Nors ankstesniuose teismų sprendimuose pagrįstai ne kartą konstatuota, kad taikyti BK 64¹ nuostatas M. T. atžvilgiu nėra pagrindo, aukštesnės instancijos teismas dar kartą pakartoja teismų praktiką, jog BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę. Vadinasi, šis įstatymas lengvina teisiamų, o ne nuteistų asmenų padėtį, nes BK 64¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „tuo pačiu nuosprendžiu“ nuteistajam skiriama bausmė ir sumažinama vienu trečdaliu. Taigi BK 64¹ straipsnio, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., taikymas įstatymų leidėjo valia yra nukreiptas tik į ateitį. Tai derinasi su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad teisės aktai paprastai netaikomai tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Taikant BK 64¹ straipsnį atgal toje pačioje baudžiamojoje byloje turėtų būti priimamas naujas teismo baigiamasis aktas. Pažymėtina ir tai, kad remiantis konstitucine jurisprudencija darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Dėl BK 64¹ straipsnio tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nenumatė jo atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 64¹ straipsnį atgal šalies teismai turėtų iš naujo spręsti bausmių skyrimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų iki 2013 m. liepos 13 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014).

12. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymėta ir tai, kad BK 64¹ straipsnyje suformuluota taisyklė negali būti suprantama kaip atgalinio veikimo galią turintis ir bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas, nes šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-163/2014).

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo M. T. prašymą ir netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Kaip ne kartą konstatuota atmetant analogiškus M. T. prašymus dėl BK 64¹ straipsnio taikymo, nuosprendis, kuriuo paskirtą bausmę nuteistasis M. T. prašo sušvelninti, priimtas 2013 m. liepos 12 d., t. y. iki aptariamos teisės normos įsigaliojimo, o ši norma taikoma tik nuosprendžio priėmimo metu ir nėra atgalinio veikimo galią turintis ir bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti dėl nuteistojo skunde išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.