Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Artūro Karpalovo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su darbu.

G. A. dėl kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 294 straipsnio 2 dalį, BK 167 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

Iš nuteistojo G. A. nukentėjusiajam V. K. priteista 289,62 Eur (1 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

R. P. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 15 d. nuo 15 val. 30 min. iki 16 val. 30 min., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Aušros al. 19, Šiauliuose, 268 kabinete, asmeninio konflikto su V. K. metu tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius šiam į nugarą ir šonus, padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje nugaros pusėje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

G. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, siekdamas asmeninės naudos, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir fizinis asmuo, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. A. 2012 m. lapkričio 15 d. apie 15 val. 30 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nusivedęs nukentėjusįjį V. K. į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Aušros al. 19, Šiauliuose, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus tarnybines patalpas, 268 kabinetą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos bei vykdydamas ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudojo psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį V. K., t. y. liepė nukentėjusiajam V. K. ištraukti iš kišenių ir padėti ant stalo turimus daiktus, o jam ištraukus ir padėjus ant stalo du mobiliojo ryšio telefonus, sudavė kumščiais ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam V. K. į kairįjį ir dešinįjį šonus, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje nugaros pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, G. A. reikalavo nukentėjusiojo V. K. ištaisyti tariamai nekokybiškai jo pirtyje, esančioje sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atliktus kamino įdėklo montavimo darbus bei atsisakydamas už šiuos darbus sumokėti sutartus 1 000 Lt, reikalavo, kad darbai būtų atlikti iki 2012 m. lapkričio 16 d. 11 val. 00 min., ir kad nukentėjusysis V. K. dar turi sumokėti savo nuožiūra už jo sugaištą laiką.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką G. A. tą pačią dieną nuo 15 val. 30 min. iki 16 val. 30 min., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju R. P., su nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykęs į nukentėjusiojo V. K. gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasakė nukentėjusiajam V. K., kad bus atliekama krata, tačiau be teisėto pagrindo, t. y. neturėdamas specialaus įgaliojimo ar sankcijos, kartu su R. P. savavališkai apžiūrėjo visas minėto buto patalpas, baldus ir kitus daiktus bei neteisėtai paėmė bute buvusius nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“ su maitinimo laidu, priekabos „Brenderup T1“ registracijos liudijimą Nr. C 390069 ir negaliojantį techninės apžiūros taloną Nr. 06-0699013, pramoginio laivo bilietą Nr. 018193, du UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelius. Po to nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato, esančio Aušros al. 19, Šiauliuose, ir iš minėto automobilio nuo galinės sėdynės R. P. neteisėtai paėmė nukentėjusiajam V. K. priklausančią nešiojamo kompiuterio rankinę. Paimtų daiktų ir dokumentų, t. y. nešiojamojo kompiuterio „Samsung“ su maitinimo laidu, priekabos „Brenderup T1“ registracijos liudijimo Nr. C 390069 ir negaliojančio techninės apžiūros talono Nr. 06-0699013, pramoginio laivo bilieto Nr. 018193, dviejų UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelių, nešiojamo kompiuterio rankinės, vieno mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1208“, nukentėjusiajam V. K. negrąžino, nurodydamas, kad jie bus grąžinti, kai bus ištaisyti tariamai nekokybiškai atlikti kamino įdėklo montavimo darbai.

Be to, G. A. tą pačią dieną laikotarpiais nuo 14 val. 12 min. iki 14 val. 55 min., nuo 15 val. 06 min. iki 15 val. 25 min. bei 17 val. 02 min., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus tarnybinėse patalpose neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, jo grafose „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Patikslinimas (papildomi duomenys)“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenų paieškos pagrindus – operatyvinį tyrimą Nr. 40-3-036-12 ir operatyvinį tyrimą Nr. 40-OITM-093-12. Taip paminėtoje elektroninės informacijos fiksavimo priemonėje suklastojo įrašus, kurie būtini teisėtai informacijos peržiūrai, rinko duomenis apie nukentėjusįjį V. K., Ž. M. ir jų giminaičius, t. y. B. M., V. K., Č. K., D. Š., T. M.. Tokiu būdu G. A. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas įgaliojimus, siekdamas asmeninės naudos bei tokiais savo tyčiniais neteisėtais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22 ir 23 straipsniuose garantuojamas prigimtines žmogaus teises, Lietuvos Respublikos policijos veiklos 2000 m. spalio 17 d. įstatymo (Nr. VIII-2048) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. birželio 16 d. įsakymu (Nr. V-347) patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1, 4.5 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 149 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos 1996 m. birželio 11 d. įstatymo (Nr. I-1374) 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 18 d. įsakymo (Nr. 5-V-340) dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. sausio 8 d. įsakymo (Nr. 5-V-8) „Dėl policijos žinybinių registrų ir policijos elektroninių paslaugų sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 13.2 punkto nuostatas, Vidaus reikalų ministro 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu (Nr. 1V-328) patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto nuostatas, diskreditavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir nukentėjusiajam V. K..

Taip pat G. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju, tyčia nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms bei teisėtiems interesams, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. A. 2012 m. lapkričio 15 d. apie 15 val. 30 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nusivedęs nukentėjusįjį V. K. į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Aušros al. 19, Šiauliuose, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus tarnybines patalpas, 268 kabinetą, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį V. K., t. y. liepdamas nukentėjusiajam V. K. ištraukti iš kišenių ir padėti ant stalo turimus daiktus, o jam ištraukus ir padėjus ant stalo du mobiliojo ryšio telefonus, sudavė kumščiais ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam V. K. į kairįjį ir dešinįjį šonus, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje nugaros pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, reikalavo nukentėjusiojo V. K. ištaisyti tariamai nekokybiškai jo pirtyje, esančioje sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atliktus kamino įdėklo montavimo darbus, bei atsisakydamas už šiuo darbus sumokėti sutartus 1 000 Lt, reikalavo, kad darbai būtų atlikti iki 2012 m. lapkričio 16 d. 11 val. 00 min. ryto, ir, kad nukentėjusysis V. K. dar turi sumokėti savo nuožiūra už jo sugaištą laiką.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką G. A. tą pačią dieną nuo 15 val. 30 min. iki 16 val. 30 min., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju R. P., su nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykęs į nukentėjusiojo V. K. gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasakė V. K., kad bus atliekama krata, tačiau be teisėto pagrindo, t. y. neturėdamas specialaus įgaliojimo ar sankcijos, kartu su R. P. savavališkai apžiūrėjo visas minėto buto patalpas, baldus ir kitus daiktus bei neteisėtai paėmė bute buvusius nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“ su maitinimo laidu, priekabos „Brenderup T1“ registracijos liudijimą Nr. C 390069 ir negaliojantį techninės apžiūros taloną Nr. 06-0699013, pramoginio laivo bilietą Nr. 018193, du UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelius. Po to nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato, esančio Aušros al. 19, Šiauliuose, iš minėto automobilio nuo galinės sėdynės R. P. neteisėtai paėmė nukentėjusiajam V. K. priklausančią nešiojamo kompiuterio rankinę. Paimtų daiktų ir dokumentų, t. y. nešiojamojo kompiuterio „Samsung“ su maitinimo laidu, priekabos „Brenderup T1“ registracijos liudijimo Nr. C 390069 ir negaliojančio techninės apžiūros talono Nr. 06-0699013, pramoginio laivo bilieto Nr. 018193, dviejų UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelių, nešiojamo kompiuterio rankinės, vieno mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1208“, nukentėjusiajam V. K. negrąžino, nurodydamas, kad jie bus grąžinti, kai bus ištaisyti tariamai nekokybiškai atlikti kamino įdėklo montavimo darbai. Tokiu būdu G. A. savo tyčiniais neteisėtais veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiojo V. K. asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Taip pat G. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju, tyčia neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmenų gyvenimą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. A. 2012 m. lapkričio 15 d. laikotarpiais nuo 14 val. 12 min. iki 14 val. 55 min., nuo 15 val. 06 min. iki 15 val. 25 min. bei 17 val. 02 min., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose Aušros al. 19, Šiauliuose, neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos 1996 m. birželio 11 d. įstatymo (Nr. I-1374) 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 18 d. įsakymo (Nr. 5-V-340) dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. sausio 8 d. įsakymo (Nr. 5-V-8) „Dėl policijos žinybinių registrų ir policijos elektroninių paslaugų sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 13.2 punkto nuostatas, Vidaus reikalų ministro 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu (Nr. 1V-328) patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto nuostatas, Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, jo grafose „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Patikslinimas (papildomi duomenys)“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenų paieškos pagrindus – operatyvinį tyrimą Nr. 40-3-036-12 ir operatyvinį tyrimą Nr. 40-OITM-093-12, rinko duomenis apie V. K., Ž. M. ir jų giminaičius, t. y. B. M., V. K., Č. K., D. Š., T. M..

Taip pat G. A. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

G. A. 2012 m. lapkričio 15 d. laikotarpiais nuo 14 val. 12 min. iki 14 val. 55 min., nuo 15 val. 06 min. iki 15 val. 25 min. bei 17 val. 02 min., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Aušros al. 19, Šiauliuose, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus tarnybinėse patalpose neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke rinkdamas duomenis apie V. K., Ž. M. ir jų giminaičius, t. y. B. M., V. K., Č. K., D. Š., T. M., nurodyto duomenų banko grafose „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Patikslinimas (papildomi duomenys)“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenų paieškos pagrindus – operatyvinį tyrimą Nr. 40-3-036-12 ir operatyvinį tyrimą Nr. 40-OITM-093-12, su kuriais minėti asmenys nebuvo susiję, ir taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos 1996 m. birželio 11 d. įstatymo (Nr. I-1374) 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 18 d. įsakymo (Nr. 5-V-340) dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. sausio 8 d. įsakymo (Nr.5-V-8) „Dėl policijos žinybinių registrų ir policijos elektroninių paslaugų sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 13.2 punkto nuostatas, Vidaus reikalų ministro 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu (Nr. 1V-328) patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto nuostatas, suklastojo tikrą elektroninį dokumentą, t. y. įrašus elektroninės informacijos fiksavimo priemonėje – Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, kurie būtini teisėtai informacijos peržiūrai, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei, nes tokiais G. A. tyčiniais neteisėtais veiksmais buvo pažeistos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, diskredituotas valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardas bei sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos policijos autoritetas.

R. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, veikdamas kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju G. A., tyčia viršijo įgaliojimus, dėl to didelę žalą patyrė valstybė ir fizinis asmuo, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

R. P. 2012 m. lapkričio 15 d. nuo 15 val. 30 min. iki 16 val. 30 min., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, kartu su G. A., nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į nukentėjusiojo V. K. gyvenamąją vietą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasakė nukentėjusiajam V. K., kad bus atliekama krata, nors be teisėto pagrindo, t. y. neturėdamas specialaus įgaliojimo ar sankcijos, kartu su G. A. savavališkai apžiūrėjo visas minėto buto patalpas, baldus ir kitus daiktus bei neteisėtai paėmė bute buvusius nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“ su maitinimo laidu, priekabos „Brenderup T1“ registracijos liudijimą Nr. C 390069 ir negaliojantį techninės apžiūros taloną Nr. 06-0699013, pramoginio laivo bilietą Nr. 018193, du UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelius. Po to nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato, esančio Aušros al. 19, Šiauliuose, iš minėto automobilio nuo galinės sėdynės R. P. neteisėtai paėmė nukentėjusiajam V. K. priklausančią nešiojamo kompiuterio rankinę. Tokiu būdu R. P., viršydamas įgaliojimus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje garantuojamas prigimtines žmogaus teises, Lietuvos Respublikos policijos veiklos 2000 m. spalio 17 d. įstatymo (Nr. VIII-2048) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. birželio 16 d. įsakymu (Nr. V-347) patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 punkto nuostatas, BPK 149 straipsnio nuostatas, diskreditavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir nukentėjusiajam V. K..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinktų ir aukščiau išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, o R. P. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Esant šioms aplinkybėms, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad G. A., būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, siekdamas asmeninės naudos, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir fizinis asmuo, t. y. 2012 m. lapkričio 15 d. apie 15 val. 30 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nusivedęs nukentėjusįjį V. K. į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Aušros al. 19, Šiauliuose, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus tarnybines patalpas, 268 kabinetą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos bei vykdydamas ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudojo psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį V. K., t. y. liepė nukentėjusiajam V. K. ištraukti iš kišenių ir padėti ant stalo turimus daiktus, o jam ištraukus ir padėjus ant stalo du mobiliojo ryšio telefonus, sudavė kumščiais ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam V. K. į kairįjį ir dešinįjį šonus, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje nugaros pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, G. A. reikalavo nukentėjusiojo V. K. ištaisyti tariamai nekokybiškai jo pirtyje, esančioje sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atliktus kamino įdėklo montavimo darbus bei atsisakydamas už šiuos darbus sumokėti sutartus 1 000 Lt, reikalavo, kad darbai būtų atlikti iki 2012 m. lapkričio 16 d. 11 val. 00 min., ir kad nukentėjusysis V. K. dar turi sumokėti savo nuožiūra už jo sugaištą laiką. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką G. A. tą pačią dieną nuo 15 val. 30 min. iki 16 val. 30 min., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju R. P., su nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykęs į nukentėjusiojo V. K. gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasakė nukentėjusiajam V. K., kad bus atliekama krata, tačiau be teisėto pagrindo, t. y. neturėdamas specialaus įgaliojimo ar sankcijos, kartu su R. P. savavališkai apžiūrėjo visas minėto buto patalpas, baldus ir kitus daiktus bei neteisėtai paėmė bute buvusius nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“ su maitinimo laidu, priekabos „Brenderup T1“ registracijos liudijimą Nr. C 390069 ir negaliojantį techninės apžiūros taloną Nr. 06-0699013, pramoginio laivo bilietą Nr. 018193, du UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelius. Po to nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato, esančio Aušros al. 19, Šiauliuose, ir iš minėto automobilio nuo galinės sėdynės R. P. neteisėtai paėmė nukentėjusiajam V. K. priklausančią nešiojamo kompiuterio rankinę. Paimtų daiktų ir dokumentų, t. y. nešiojamojo kompiuterio „Samsung“ su maitinimo laidu, priekabos „Brenderup T1“ registracijos liudijimo Nr. C 390069 ir negaliojančio techninės apžiūros talono Nr. 06-0699013, pramoginio laivo bilieto Nr. 018193, dviejų UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelių, nešiojamo kompiuterio rankinės, vieno mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1208“, nukentėjusiajam V. K. negrąžino, nurodydamas, kad jie bus grąžinti, kai bus ištaisyti tariamai nekokybiškai atlikti kamino įdėklo montavimo darbai. Be to, G. A. tą pačią dieną laikotarpiais nuo 14 val. 12 min. iki 14 val. 55 min., nuo 15 val. 06 min. iki 15 val. 25 min. bei 17 val. 02 min., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus tarnybinėse patalpose neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, jo grafose „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Patikslinimas (papildomi duomenys)“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenų paieškos pagrindus – operatyvinį tyrimą Nr. 40-3-036-12 ir operatyvinį tyrimą Nr. 40-OITM-093-12. Taip paminėtoje elektroninės informacijos fiksavimo priemonėje suklastojo įrašus, kurie būtini teisėtai informacijos peržiūrai, rinko duomenis apie nukentėjusįjį V. K., Ž. M. ir jų giminaičius, t. y. B. M., V. K., Č. K., D. Š., T. M.. Tokiu būdu G. A., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas įgaliojimus, siekdamas asmeninės naudos bei tokiais savo tyčiniais neteisėtais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22 ir 23 straipsniuose garantuojamas prigimtines žmogaus teises, Lietuvos Respublikos policijos veiklos 2000 m. spalio 17 d. įstatymo (Nr. VIII-2048) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. birželio 16 d. įsakymu (Nr. V-347) patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1, 4.5 punktų nuostatas, BPK 149 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos 1996 m. birželio 11 d. įstatymo (Nr. I-1374) 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 18 d. įsakymo (Nr. 5-V-340) dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. sausio 8 d. įsakymo (Nr. 5-V-8) „Dėl policijos žinybinių registrų ir policijos elektroninių paslaugų sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 13.2 punkto nuostatas, Vidaus reikalų ministro 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu (Nr. 1V-328) patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto nuostatas, diskreditavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarė didelę žalą valstybei ir nukentėjusiajam V. K..

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad R. P., būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, veikdamas kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju G. A., tyčia viršijo įgaliojimus, dėl to didelę žalą patyrė valstybė ir fizinis asmuo, t. y. 2012 m. lapkričio 15 d. nuo 15 val. 30 min. iki 16 val. 30 min., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, kartu su G. A., nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į nukentėjusiojo V. K. gyvenamąją vietą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasakė nukentėjusiajam V. K., kad bus atliekama krata, nors be teisėto pagrindo, t. y. neturėdamas specialaus įgaliojimo ar sankcijos, kartu su G. A. savavališkai apžiūrėjo visas minėto buto patalpas, baldus ir kitus daiktus bei neteisėtai paėmė bute buvusius nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“ su maitinimo laidu, priekabos „Brenderup T1“ registracijos liudijimą Nr. C 390069 ir negaliojantį techninės apžiūros taloną Nr. 06-0699013, pramoginio laivo bilietą Nr. 018193, du UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelius. Po to nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato, esančio Aušros al. 19, Šiauliuose, iš minėto automobilio nuo galinės sėdynės R. P. neteisėtai paėmė nukentėjusiajam V. K. priklausančią nešiojamo kompiuterio rankinę. Tokiu būdu R. P., viršydamas įgaliojimus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje garantuojamas prigimtines žmogaus teises, Lietuvos Respublikos policijos veiklos 2000 m. spalio 17 d. įstatymo (Nr. VIII-2048) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. birželio 16 d. įsakymu (Nr. V-347) patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 punkto nuostatas, BPK 149 straipsnio nuostatas, diskreditavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarė didelę žalą valstybei ir nukentėjusiajam V. K..

Savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendinant teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Situacijos, kai asmuo įgyvendina turimą subjektyvinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikomos, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą (Kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2009, Nr. 2K-470/2014).

Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (Kasacinė nutartis Nr. 2K-P-267/2011). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektyvinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t. (Kasacinės nutartys Nr. 2A-7-2/2010, Nr. 2K-383/2011).

Savavaldžiavimą kvalifikuojančiais požymiais pagal BK 294 straipsnio 2 dalį yra pripažįstami psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas savavaldžiaujant. Psichinė prievarta baudžiamąja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobūdžio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortą, depresiją ar kitokią liguistą būseną, sveikatos pablogėjimą ar net psichikos sutrikimą. Tokius padarinius (didelę žalą) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan.

Teisėjų kolegijos nuomone, G. A. neteisėti veiksmai, t. y. psichinės ir fizinės prievartos prieš nukentėjusįjį V. K. panaudojimas, reikalavimas nukentėjusiajam V. K. ištaisyti tariamai nekokybiškai jo pirtyje atliktus kamino įdėklo montavimo darbus, ir šiuos darbus atlikti iki 2012 m. lapkričio 16 d. 11 val. 00 min., bei sumokėti savo nuožiūra už jo (G. A.) sugaištą laiką, atsisakymas už atliktus darbus sumokėti, neteisėtos kratos atlikimas, nukentėjusiajam priklausančių daiktų paėmimas ir negrąžinimas, atitinka BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Akivaizdu, kad G. A. vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. A. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. K. naudojo dėl asmeninių nesutarimų, o ne reikalaudamas ištaisyti darbus ar atlyginti neturtinę žalą, yra nepagrįsta bei neatitinka bylos duomenų visumos. Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad psichinė prievarta nukentėjusiajam pasireiškė G. A. veiksmais, nusivedant nukentėjusįjį į policijos komisariato patalpas, reikalaujant atiduoti turimus daiktus, atlikti atitinkamas paslaugas ir kt. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad G. A. neteisėti veiksmai buvo atlikti policijos komisariato tarnybinėse patalpose, dalyvaujant ir kitiems policijos pareigūnams, todėl darytina išvada, jog tokie veiksmai sukėlė nukentėjusiajam V. K. įtampą bei baimę. Bylos medžiaga nustatyta, kad G. A. panaudojo prieš V. K. ne tik psichinę, bet ir fizinę prievartą, kuri pasireiškė ne mažiau nei trijų smūgių sudavimu nukentėjusiajam į šonus, dėl to jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokiu būdu nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala.

Pirmosios instancijos teismas G. A. nusikalstamus veiksmus savavaldžiavimo metu, t. y. smūgių sudavimą, fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, kad G. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą V. K. savavaldžiaudamas, siekdamas asmeninės naudos. Esant šioms aplinkybėms, G. A. nusikalstama veika iš BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 294 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad G. A., būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju, tyčia nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms bei teisėtiems interesams, t. y. 2012 m. lapkričio 15 d. apie 15 val. 30 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nusivedęs nukentėjusįjį V. K. į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Aušros al. 19, Šiauliuose, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus tarnybines patalpas, 268 kabinetą, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį V. K., t. y. liepdamas nukentėjusiajam V. K. ištraukti iš kišenių ir padėti ant stalo turimus daiktus, o jam ištraukus ir padėjus ant stalo du mobiliojo ryšio telefonus, sudavė kumščiais ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam V. K. į kairįjį ir dešinįjį šonus, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje nugaros pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, reikalavo nukentėjusiojo V. K. ištaisyti tariamai nekokybiškai jo pirtyje, esančioje sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atliktus kamino įdėklo montavimo darbus, bei atsisakydamas už šiuo darbus sumokėti sutartus 1 000 Lt, reikalavo, kad darbai būtų atlikti iki 2012 m. lapkričio 16 d. 11 val. 00 min. ryto, ir, kad nukentėjusysis V. K. dar turi sumokėti savo nuožiūra už jo sugaištą laiką. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką G. A. tą pačią dieną nuo 15 val. 30 min. iki 16 val. 30 min., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju R. P., su nukentėjusiojo V. K. naudojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvykęs į nukentėjusiojo V. K. gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasakė V. K., kad bus atliekama krata, tačiau be teisėto pagrindo, t. y. neturėdamas specialaus įgaliojimo ar sankcijos, kartu su R. P. savavališkai apžiūrėjo visas minėto buto patalpas, baldus ir kitus daiktus bei neteisėtai paėmė bute buvusius nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“ su maitinimo laidu, priekabos „Brenderup T1“ registracijos liudijimą Nr. C 390069 ir negaliojantį techninės apžiūros taloną Nr. 06-0699013, pramoginio laivo bilietą Nr. 018193, du UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelius. Po to nukentėjusiojo V. K. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato, esančio Aušros al. 19, Šiauliuose, iš minėto automobilio nuo galinės sėdynės R. P. neteisėtai paėmė nukentėjusiajam V. K. priklausančią nešiojamo kompiuterio rankinę. Paimtų daiktų ir dokumentų, t. y. nešiojamojo kompiuterio „Samsung“ su maitinimo laidu, priekabos „Brenderup T1“ registracijos liudijimo Nr. C 390069 ir negaliojančio techninės apžiūros talono Nr. 06-0699013, pramoginio laivo bilieto Nr. 018193, dviejų UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelių, nešiojamo kompiuterio rankinės, vieno mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1208“, nukentėjusiajam V. K. negrąžino, nurodydamas, kad jie bus grąžinti, kai bus ištaisyti tariamai nekokybiškai atlikti kamino įdėklo montavimo darbai. Tokiu būdu G. A. savo tyčiniais neteisėtais veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiojo V. K. asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. A. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 294 straipsnio 2 dalį sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Dėl G. A. išteisinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. A. buvo kaltinamas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju, tyčia neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmenų gyvenimą, t. y. 2012 m. lapkričio 15 d. laikotarpiais nuo 14 val. 12 min. iki 14 val. 55 min., nuo 15 val. 06 min. iki 15 val. 25 min. bei 17 val. 02 min., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus tarnybinėse patalpose neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, jo grafose „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Patikslinimas (papildomi duomenys)“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenų paieškos pagrindus – operatyvinį tyrimą Nr. 40-3-036-12 ir operatyvinį tyrimą Nr. 40-OITM-093-12, bei rinko duomenis apie V. K., Ž. M. ir jų giminaičius, t. y. B. M., V. K., Č. K., D. Š., T. M..

Pirmosios instancijos teismas G. A. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nustatė, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Toks sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad kaltinime nebuvo nurodytas nusikalstamos veikos dalykas, t. y. kokią informaciją G. A. rinko apie kaltinime nurodytų asmenų privatų gyvenimą. Be to, skundžiamajame nuosprendyje nustatyta, kad vien tik neteisėtas elektroninių duomenų stebėjimas nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės.

Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktas patvirtina, jog G. A. neteisėtai ir neturėdamas tam pagrindo rinko duomenis apie kaltinime nurodytų asmenų privatų gyvenimą. Be to, prokuroro nuomone, BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui pavyko tokią informaciją gauti, ar ne.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė netenkinti apeliacinio skundo dalies dėl G. A. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį. Prokuroro manymu, nebuvo padaryta didelė žala, nes G. A. veiksmai buvo pavieniai, o asmenys, apie kuriuos buvo renkama informacija, nepareiškė jokio civilinio ieškinio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino G. A. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 167 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą. Privataus gyvenimo sąvoka yra gana plati, BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferą, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo būdus – asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, pokalbių klausymąsi, susirašinėjimo, kitų privačių dokumentų kopijavimą, šaltinių, kuriuose yra informacijos apie žmogų (sveikatą, įpročius ir kt.), rinkimą, studijavimą, sisteminimą, asmens pažįstamų, jo giminaičių, bendradarbių apklausą, gaunamų žinių fiksavimą ir kt. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-213/2014).

Byloje nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 15 d. laikotarpiais nuo 14 val. 12 min. iki 14 val. 55 min., nuo 15 val. 06 min. iki 15 val. 25 min. bei 17 val. 02 min., G. A. policijos komisariato tarnybinėse patalpose Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, tikrino duomenis apie nukentėjusįjį V. K., Ž. M. ir jų giminaičius B. M., V. K., Č. K., D. Š., T. M.. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. A. tikrino anketinius asmens duomenis, informaciją iš Lietuvos darbo biržos bei apie asmenų kelių eismo taisyklių bei administracinės teisės pažeidimų padarymą (3 t., 62-64, 69-78, 93 b. l.). Tačiau tokie G. A. veiksmai nelaikytini neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju asmens duomenų tikrinimas Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke vertinamas kaip sudedamoji G. A. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. piktnaudžiavimo, dalis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. A. atliko šiuos veiksmus, suvokdamas, kad piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir viršija įgaliojimus, siekdamas asmeninės naudos, bet nerenka informacijos apie privatų nukentėjusiojo V. K. ir kitų asmenų, t. y. Ž. M., B. M., V. K., Č. K., D. Š., T. M., kurie net nėra pripažinti nukentėjusiaisiais nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, gyvenimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. A. neturėjo tyčios padaryti BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Be to, nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad aukščiau paminėta informacija buvo tikrinta tris kartus per vieną dieną. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia informacijos rinkimo apimtis ir trukmė nesudaro BK 167 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

Dėl G. A. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį

G. A. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala, t. y. 2012 m. lapkričio 15 d. laikotarpiais nuo 14 val. 12 min. iki 14 val. 55 min., nuo 15 val. 06 min. iki 15 val. 25 min. bei 17 val. 02 min., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus tarnybinėse patalpose neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke rinkdamas duomenis apie V. K., Ž. M. ir jų giminaičius, t. y. B. M., V. K., Č. K., D. Š., T. M., nurodyto duomenų banko grafose „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Patikslinimas (papildomi duomenys)“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenų paieškos pagrindus – operatyvinį tyrimą Nr. 40-3-036-12 ir operatyvinį tyrimą Nr. 40-OITM-093-12, su kuriais minėti asmenys nebuvo susiję, taip suklastojo tikrą elektroninį dokumentą, t. y. įrašus elektroninės informacijos fiksavimo priemonėje – Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, kurie būtini teisėtai informacijos peržiūrai, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei, nes tokiais G. A. tyčiniais neteisėtais veiksmais buvo pažeistos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, diskredituotas valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardas bei sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos policijos autoritetas.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. A. išteisino pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kadangi, priešingai nei nustatyta skundžiamajame nuosprendyje, G. A. suklastojo tikrą elektroninį dokumentą, t. y. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis į elektroninę laikmeną, kurioje fiksuojama reikšminga informacija, susijusi su galimu joje esančių duomenų rinkimu ir panaudojimu, bei iškreipė reikšmingą jame fiksuojamą informaciją apie tokių duomenų rinkimo ir panaudojimo teisėtumą. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog šie duomenys yra ištrinami, tačiau jie lieka užfiksuoti elektroninėje laikmenoje.

Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje dalyvavusio prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino G. A. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes neteisingų duomenų įrašymas į sistemą, siekiant gauti informaciją, nelaikytinas dokumentų klastojimu BK 300 straipsnio prasme.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 300 straipsnio dalyku gali būti ne tik dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, bet ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai (Kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, Nr. 2K-775/2007, Nr. 2K-7-200/2008, Nr. 2K-290/2008, Nr. 2K-355/2009, Nr. 2K-114/2009, Nr. 2K-426/2010, Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-159/2013, Nr. 2K-235/2014, Nr. 2K-7-175-303/2015).

Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis, įvairia technika pakeičiama dokumente užfiksuota informacija, t. y. keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai, nuotraukos ir pan., arba teisinga informacija pakeičiama panaudojus intelektines pastangas, t. y. įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tokiais atvejais kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad suklastoja ir (ar) panaudoja suklastotą dokumentą, kuris gali sukelti teisinius padarinius, ir tai atlieka sąmoningai, t. y. nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamo asmens parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-500/2005, Nr. 2K-7-527/2006, Nr. 2K-607/2007, Nr. 2K-132/2008, Nr. 2K-618-489/2015).

BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jeigu dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (Kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-559/2011).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą, tačiau ir pavojingus padarinius, t. y. didelę žalą, bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Didelė žala yra vertinamasis požymis, kurį sudaro bet kokio pobūdžio turtinė ir neturtinė žala. Klausimą dėl žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į žalos pobūdį, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes ir pan. Žala laikytina didele, kai pažeidžiamos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, taip pat tada, kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 150 MGL dydžio sumą.

Nagrinėjamu atveju tikrovės neatitinkančių duomenų paieškos pagrindų – operatyvinio tyrimo Nr. 40-3-036-12 ir operatyvinio tyrimo Nr. 40-OITM-093-12 įrašymas elektroninės informacijos fiksavimo priemonėje, t. y. Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, nelaikytina veika, atitinkančia BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. A. neatliko BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų. Kaip paminėta aukščiau, teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad tikro dokumento suklastojimas pasireiškia dokumente užfiksuotos informacijos pakeitimu. Tuo tarpu iš kaltinimo matyti, kad G. A. buvo kaltinamas įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis į elektroninės informacijos fiksavimo priemonę, o ne juos pakeitęs. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, elektroninis dokumentas, kuriame G. A. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, pats savaime negali būti vertinamas kaip sukūręs teisiškai reikšmingus padarinius BK 300 straipsnio prasme. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl neteisėtų G. A. veiksmų valstybė patyrė didelės žalos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys nepatvirtina BK 300 straipsnio 3 dalį kvalifikuojančios aplinkybės – didelės žalos fakto. Aplinkybė, ar įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys yra panaikinami elektroninės informacijos fiksavimo priemonėje, ar ne, nesuteikia pagrindo G. A. veiksmus vertinti kaip nusikalstamus pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Įvertinus G. A. atliktus veiksmus, jų pobūdį, aplinkybes, lėmusias tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, siekiamą rezultatą, darytina išvada, kad kaltinime nurodytais veiksmais G. A. siekė gauti informacijos apie nukentėjusįjį V. K. ir kitus kaltinime nurodytus asmenis, taip realizuodamas tyčią piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei viršyti įgaliojimus, siekdamas asmeninės naudos, bet ne tyčią suklastoti tikrą dokumentą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino G. A. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl bausmių paskyrimo

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Byloje nustatyta, kad G. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Be to, G. A. darbe charakterizuojamas teigiamai.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad R. P. taip pat anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, darbe charakterizuojamas teigiamai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš kaltinamojo akto matyti, jog G. A. padarė BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, o R. P. – BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, veikdami bendrininkų grupe. Tačiau apeliaciniame skunde prokuroras neprašo bendrininkų grupės pripažinti G. A. ir R. P. atsakomybę sunkinančiomis. BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgdama į šias nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. A. ir R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad G. A. už BK 228 straipsnio 2 dalyje, o R. P. – už BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtinos įstatymų sankcijose numatytos švelniausios bausmės – baudos, o G. A. už BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – areštas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apskaičiuojant baudos dydį, taikytinas 130 Lt MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Pažymėtina, kad įvertinus litų perskaičiavimo į eurus kursą, t. y. kai 3,45280 Lt atitinka 1 Eur, akivaizdu, kad dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje MGL vertė litais ir eurais nežymiai skiriasi (37,66 x 3,45280 = 130,03).

Dėl teismo išlaidų priteisimo

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. vasario 10 d. ir 2015 m. birželio 12 d. prašymai Nr. (4.22.) TPA-406 ir Nr. (4.22.) TPA-1847, kuriuose prašo iš R. A. priteisti 34,74 Eur, o iš G. A. – 86,85 Eur už advokatų suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu (6 t., 38, 56 b. l.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė prokuroras. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas apeliacinio proceso metu yra būtinas, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. A. ir R. P. netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais, BPK 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. A. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o R. P. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. A. pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir jam paskirti 100 MGL (3 765 Eur) dydžio baudą.

G. A. nusikalstamą veiką iš BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. A. paskirti subendrintą galutinę bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto. Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

R. P. pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir jam paskirti 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti R. P. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, į kurią pervedamos teismo skirtos baudos nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. A. ir R. P. netenkinti.