Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu R. P. G. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

Nukentėjusiosios A. Š. pareikštas 30 000 Lt civilinis ieškinys atmestas.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiosios A. Š. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, nukentėjusiosios, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išteisintasis R. P. G. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens tikrą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ir teisėtiems interesams. R. P. G., žinodamas, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl kurio vyksta teisiniai ginčai, gyvena A. Š., turėdamas namo savininkės D. B. 2006 m. sausio 23 d. pasirašytą ir notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti D. B. interesams bei atlikti įvairius teisinius veiksmus, susijusius su disponavimu šiuo namu, tyčia, siekdamas prievarta iškeldinti A. Š., inicijavo elektros energijos tiekimo nutraukimą šiam namui. 2006 m. vasario 1 d. R. P. G. pateikė AB „V. s. t.“ D. B. 2006 m. sausio 23 d. išduotą notaro patvirtintą įgaliojimą ir parašė prašymą nutraukti elektros energijos tiekimą namui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2006 m. vasario 2 d. R. P. G. prašymu energijos tiekimas buvo nutrauktas, todėl dėl temperatūros pokyčių name buvo sugadinta šildymo sistema, nuo šalčio sutrūko namo šildymo vamzdynas, nušalo 100 litų vertės gėlės, dėl to A. Š. buvo padaryta 100 litų turtinė žala, kartu sudarant tokias sąlygas, dėl kurių neįmanoma buvo toliau gyventi name.

R. P. G. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas prievarta iškeldinti A. Š. iš namo, jis pateikė D. B. K. J. asmens dokumentus, pagal kuriuos D. B. 2006 m. vasario 23 d. parašė notaro patvirtintą įgaliojimą K. J. vardu atlikti įvairius teisinius veiksmus, susijusius su namu, esančiu (duomenys neskelbtini). 2006 m. kovo 4 d., apie 11 val., K. J. iškvietė avarinės spynų atrakinimo įmonės darbuotoją, pakeitė namo laukinių durų spynas ir taip užkirto kelią A. Š. teisėtai patekti į namo patalpas, dėl to ši negalėjo realizuoti savo teisių patekti į namus, tenkinti savo poreikių bei naudotis savo asmeniniais daiktais.

R. P. G. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas prievarta iškeldinti A. Š. iš namo, jis, turėdamas namo savininkės D. B. 2006 m. sausio 23 d. pasirašytą ir notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti D. B. interesams bei atlikti įvairius teisinius veiksmus, susijusius su disponavimu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), inicijavo pakartotinį elektros energijos tiekimo nutraukimą šiam namui. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku R. P. G. žodžiu kreipėsi į AB „V. s. t.“ dėl elektros energijos tiekimo namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nutraukimo, dėl to 2006 m. kovo 31 d. elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas ir sudarytos sąlygos, dėl kurių buvo neįmanoma toliau gyventi name.

Teisme liudytoja D. B., duodama parodymus, teigė, kad siekė persikelti gyventi į Klaipėdą, todėl, parašydama notarinį įgaliojimą R. P. G. tvarkyti visus namo įgijimo dokumentus, įsigijo nebaigtos statybos namą. Ji nurodė, kad Kaune, kur ir gyvena, jokio turto neturi, tačiau jos parodymai prieštaravo byloje nustatytoms aplinkybėms, registro duomenims, iš kurių matytį jos turtinė padėtis (T. 2, b. l. 63-95). Anot kasatorės, tai parodo, kad ji neketino gyventi Klaipėdoje, ir pagrįstai galima teigti, kad R. P. G. faktiškai turtą pirko sau, formaliai jį registruodamas sesers D. B. vardu. Kasatorė pažymi ir tai, kad R. P. G. iniciatyva 2006 m. kovo 6 d. minėtame name antstolis konstatavo faktines aplinkybes, kuriose užfiksuoti namo antrame aukšte esantys daiktai: baldai, rūbai, tualeto reikmenys. Tai įrodo, kad name faktiškai buvo gyvenama (T. 2, b. l. 144-161). Tačiau ir šios aplinkybės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesiėmė pareigos ištirti.

Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatomi prieštaravimai tarp įrodymų, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms, apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą ir ištirti įrodymus, kurie yra prieštaringi (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, byloje neatlikęs įrodymų tyrimo, pažeidė ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuostatas. Minėtų BPK nuostatų pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl laikytini esminiais. Be to, teismai, vertindami kai kuriuos įrodymus atskirai, neįvertino jų visumos, o pagal išdėstytas aplinkybes matyti, kad surinktų ir teisingai įvertintų įrodymų visumos pakanka daryti išvadai, kad R. P. G. yra kaltas dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Kasatorė teigia, kad iš byloje tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstai galima daryti išvadą, kad R. P. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens tikrą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl tokių jo veiksmų name buvo sugadinta šildymo sistema, nuo šalčio sutrūko namo šildymo vamzdynas, nušalo gėlės, buvo sudarytos tokios sąlygos, dėl kurių buvo neįmanoma gyventi name, kasatorė A. Š. žiemos metu esant šaltam orui negalėjo tinkamai ir normaliai gyventi, buvo priversta kęsti šaltį, dėl neteisėtų testinių R. P. G. veiksmų negalėjo naudotis būtinais daiktais, buvo priversta ieškotis kitos gyvenamos vietos, negalėjo gyventi normalaus gyvenimo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl išteisinimo pagal kaltinimą savavaldžiavimu pagrįstumo

Šioje byloje išteisintasis R. P. G. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį iš esmės buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas namo savininkės įgaliotas atstovas, ėmėsi veiksmų, kuriais siekė prievarta iškeldinti iš šio namo A. Š.. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad R. P. G. pagal jam pateiktą kaltinimą išteisintas dėl kelių motyvų. Pirma, jis atstovavo teisėtiems savo sesers, kuri yra namo savininkė, interesams, turėdamas notariškai patvirtintus įgaliojimus; jo veiksmai kreipiantis į AB VST dėl naujos sutarties sudarymo ir prašant nutraukti elektros energijos tiekimą į namą nepripažinti savavališkais, nes atlikti su namo savininkės žinia, nepažeidžiant jokių normatyvinių aktų. Antra, kaltinimo dalis dėl K. J. veiksmų pakeičiant spyną ir užkertant kelią A. Š. naudotis gyvenamąja patalpa, yra nepagrįsta ir nelogiška, nes šiuos veiksmus atliko ne R. P. G., o namo savininkės įgaliotas K. J. (šiam asmeniui kaltinimai nepateikti). Trečia, nenustatytas didelės žalos A. Š. teisėms ir interesams padarymo faktas. Tai, kad ji negalėjo realizuoti savo teisių patekti į namus, negali būti vertinama kaip didelė žala, nes šis namas jai nepriklauso, šildymo sistemos gedimas taip pat negali būti vertinamas kaip žala, padaryta A. Š., nes namas ir jame įrengta šildymo sistema jai nepriklauso. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas A. Š. apeliacinį skundą, papildomai nurodė, kad A. Š. ir S. ir G. K. ginčai nagrinėjami civiline tvarka, taigi konflikto esmę sudaro civiliniai teisiniai santykiai.

Vertindama šiuos teismų argumentus, kolegija pažymi, kad pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą ir kitas aplinkybes. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Nagrinėjamos bylos esmę sudaro kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas. Viena vertus, be teisėto pagrindo name gyvenanti A. Š. atsisakė išsikelti iš namo, kol teismas neišspręs jos civilinio ginčo su buvusiais namo savininkais. Kita vertus, namą įgijus naujajai savininkei D. B., ji ir jos teisėtas atstovas R. P. G. dėl A. Š. atsisakymo išsikelti negalėjo įgyvendinti įstatymo suteiktų teisių valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybės objektu. Sandorio, pagal kurį D. B. įgijo namą, teisėtumas byloje nepaneigtas. Atvirkščiai, byloje yra Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimas, kuriuo ieškovės A. Š. ieškinys dėl namo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmestas.

Kolegija konstatuoja, kad tokiomis aplinkybėmis teismai pagrįstai vertino kaltinime nurodytus R. P. G. veiksmus ne tik nukentėjusiosios A. Š. teisių ir interesų pažeidimo aspektu, bet ir D. B. nuosavybės teisinės apsaugos požiūriu. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai garantuoja savininkui teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti savininko nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu; nuosavybės subjektui, savininkui, yra konstituciškai garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių ir kad valstybė užtikrintų jo nuosavybės teisių gynimą (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai).

Spręsdama, ar pagrįstai R. P. G. išteisintas pagal kaltinimą savavaldžiavimu, kolegija atsižvelgia į tai, kad jis jam inkriminuotus veiksmus atliko įgyvendindamas teisėtos namo savininkės D. B. jam suteiktus įgaliojimus, be to, jis turėjo pagrindą vertinti A. Š. veiksmus kaip neteisėtus – be savininko ar jo teisėto atstovo leidimo ji gyveno jai nepriklausančiame nebaigtos statybos ir gyvenimui netinkančiame name, naudojosi į namą tiekiama elektra. Kita vertus, net ir tokiomis aplinkybėmis, siekiant, kad toks asmuo išsikeltų iš namo, sąžiningo savo teisių įgyvendinimo principas suponuoja pareigą susilaikyti nuo agresyvių ir neproporcingų veiksmų, pvz., fizinio ir psichinio smurto, asmeninių daiktų išmetimo į lauką ir pan. Šiuo aspektu vertinant R. P. G. veiksmus, pažymėtina, kad kaltinamajame akte nepateikta ir teismo nenustatyta, kad jis būtų ėmęsis šiurkščių prievartinių veiksmų iškeldinti A. Š. iš namo. Tuo tarpu kreiptis į elektros tiekėją dėl elektros išjungimo jis turėjo pagrindą, nes už elektros energiją buvo susidariusi nemaža skola. Vertindama A. Š. neįleidimo į namą, kuriame buvo likę jos asmeniniai daiktai, faktą, kolegija pažymi, kad kitomis aplinkybėmis toks veiksmas iš tiesų galėtų būti laikomas neproporcingu, savavališku ir asmens teises varžančiu, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pačios A. Š. veiksmai taip pat buvo konfliktiški ir provokuojantys – ji kategoriškai atsisakė pripažinti naujų savininkų teisių į namą, nesiūlė jiems kaip nors kompensuoti patiriamų nepatogumų, neieškojo galimybių išsinuomoti kitas patalpas, kol nesibaigs teisiniai ginčai, nors turėjo tokią galimybę (2006 m. kovo 3 d. apklausos metu A. Š. tvirtino turinti pastovias pajamas, siekiančias 2-3 tūkstančius per mėnesį. (T. 1, b. l. 80). Tokiomis aplinkybėmis A. Š. lūkesčiai netrukdomai gyventi svetimame name prieš jo savininko valią nevertintini kaip teisėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, laikinai netekusi galimybės patekti į namą, A. Š. vis dėlto vėl apsigyveno jame į vidų patekusi per pačios išdaužtą langą.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija nelaiko R. P. G. veiksmų, kuriais buvo laikinai sutrukdyta A. Š. gyventi jo seseriai priklausančiame name, savavališkais ir padariusiais didelę žalą A. Š. teisėms ir interesams, taigi konstatuotina, kad kilęs konfliktas neįgavo nusikalstamai veikai (savavaldžiavimui) būdingų požymių.

Kasaciniame skunde A. Š. teigia, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, visiškai nevertino I. Š., J. L., R. D. bei L. Z., A. A., R. M., R. L. parodymų, iš kurių matyti, kad prieš nukentėjusiąją buvo naudojami neteisėti veiksmai siekiant ją bet kokiu būdu pašalinti iš gyvenamosios vietos. Kolegija atmeta šiuos argumentus ir atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte jokių kitų R. P. G. veiksmų, išskyrus elektros energijos išjungimo inicijavimą, spynos pakeitimą ir neįleidimą į namą, nenurodyta. Visi šie veiksmai teismo nustatyti ir įvertinti.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad R. P. G. šioje byloje dėl kaltinimo savavaldžiavimu išteisintas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiosios A. Š. kasacinį skundą atmesti.