Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-8014-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-8014-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 25270681684 (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2025 m. balandžio 18 d., 12.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo mopedą būdamas neblaivus, kaip po paklaidos nustatyta 0,47 promilės neblaivumo girtumo laipsnis, be to, nesinaudojo motociklininko šalmu, mopedas be valstybinio numerio ženklo, neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir be privalomosios techninės apžiūros. M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 225, 226, 14, 204 punktus. Tokiais savo veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje. M. B. už ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirtą 30 Eur bauda, už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 50 Eur bauda, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 50 Eur bauda, už ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 60 Eur bauda, už 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 800 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu M. B. nutarta skirti 800 Eur baudą bei specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. teismo posėdžio metu nurodė, aplinkybes analogiškas nurodytoms skunde. Papildomai paaiškino, kad važiavo su elektriniu paspirtuku, juo važiavo ne gatve, o šaligatviu. Nurodė, kad labai gailisi ir prašė sušvelninti administracinės poveikio priemonės terminą. Su padarytais administraciniais nusižengimais sutinka. Nurodė, kad paspirtuko maksimalus greitis 25 km/h, nurodė, jog vairavo paspirtuką, o ne mopedą, tačiau su nutarimu sutinka. Teisę vairuoti turi nuo 18 metų, teorijos egzaminą yra išlaikęs, tačiau tikrai nepagalvojo, kad elektrinis paspirtukas gali būti transporto priemonė – mopedas. Nurodė, jog buvo išgėręs iš vakaro, vartojo alaus, vyno, išgėrė ne daug. Važiuodamas jautėsi blaivus, su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Sutinka, jog važiavo be šalmo, neginčija kitų nutarime nurodytų aplinkybių, nežinojo, jog paspirtuką reikia apdrausti ir užregistruoti. Paspirtuke yra įrengtas ribotuvas, pats paspirtukui nieko papildomai nedarė. Visi pateikti techniniai parametrai atitinka teismui pateiktus duomenis. Teigė, kad su paskirta bauda sutinka, baudos neginčija, dar nesumokėjo. Teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, vykimui į darbą. Jo darbo vieta (duomenys neskelbtini), tačiau tenka važinėti po visą Lietuvą. Nurodė, kad vienas iš darbo kolegų turi teisę vairuoti, kitas neturi. Taip pat nurodė, jog į mėnesį porą kartų veža mamą pas gydytojus, mama rūpinasi jis vienas. Gyvena penkiese, sutuoktinė turi teisę vairuoti, turi savo transporto priemonę. Nurodė, jog mamą pas medikus galėtų vežti su „Bolt“. Be to, turi sūnų, kurį tenka vežioti į varžybas bei treniruotes. Turi kreditinių įsipareigojimų, kurių dydis 2 000 Eur – 3 000 Eur. Per mėnesį įsipareigojimas tenka išleisti apie 500 Eur, bendros šeimos pajamos apie 2 500 Eur. Anksčiau nėra parardęs teisės vairuoti, yra baustas administracine tvarka dėl greičio viršijimo.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-8014-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 25270681684 nubaustas už tai, kad jis 2025 m. balandžio 18 d., 12.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo mopedą būdamas neblaivus, kaip po paklaidos nustatyta 0,47 promilės neblaivumo girtumo laipsnis, be to, nesinaudojo motociklininko šalmu, mopedas be valstybinio numerio ženklo, neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir be privalomosios techninės apžiūros. M. B. pažeidė KET patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 225, 226, 14, 204 punktus. Tokiais savo veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, už ką asmeniui vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta 800 Eur baudą bei specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. teismui pateiktu skundu neneigia padarius jam inkriminuotus nusižengimus pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 422 straipsnio 5 dalį, jų neginčija tik prašo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki 1 mėnesio, palikti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams.

Nagrinėjamu atveju administracinių nusižengimų, numatytų ANK 432 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje padarymo faktas, už juos paskirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtų administracinių poveikių priemonių termino sušvelninimo, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, paskiriant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienų) metų iki 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 (šešių) mėnesių iki 1 (vienų) metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju, pabrėžtina, kad institucija paskyrė minimalų sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir minimalų sankcijoje numatyto draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminą.

M. B. skunde nurodė, jog nežinojo, kad elektrinis paspirtukas „Beaster Scooter BS10“, dėl jo galingumo yra prilyginamas ne dviračiui, o mopedui, kurio vairavimas esant neblaiviam užtraukia ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą atsakomybę. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo ir teigė, jog nesuprato, net nebuvo pagalvojęs, jog paspirtukas gali būti transporto priemonė prilyginama mopedui, be to, nurodė, jog elektrinį paspirtuką vairavo ne keliu, o šaligatviu. Pažymėtina, kad šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo ir sutiko, kad vairavo motorinę transporto priemonę.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių su vėlesniais pakeitimais patvirtinimo 1 ir 5 punktuose nurodyta, kad šios taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau SEAKĮ) 2 straipsnio dalyje nurodyta, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis), o šio straipsnio 92 dalyje – kad vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę. KET 3.7. punkte numatyta, jog kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.

ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje vartojama transporto priemonės sąvoka nėra atskleista, todėl šia prasme ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitas teisės normas. Visų kelių eisme galinčių dalyvauti transporto priemonių apibrėžimai yra nurodyti SEAKĮ 2 straipsnyje, minėto straipsnio 74 dalyje nurodyta, jog transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti, tačiau sąvoka „paspirtukas“ nėra apskritai naudojama. Pažymėtina, jog sąvoka paspirtukas, atitinka SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ dalyje numatytą sąvoką – elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. SEAKĮ 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, jog dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, to paties straipsnio 40 dalyje nustatyta, kad motorinis dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį. Institucijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarime Nr. 20-ANR_N-8014-2025, nurodyta, jog M. B. vairavo mopedą. SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje nurodyta, kad mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), <...>. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su skundu pateikė transporto priemonės techninius parametrus, kuriuose nurodyta, jog transporto priemonės maksimalus greitis 70-80 km/val., transporto priemonės bendras galingumas – 2 x 1000 W, maksimalus nuvažiuojamas atstumas iki 55 km, maksimali apkrova 150 kg, šis elektrinis paspirtukas turi du pripučiamus ratus (priekinį ir galinį), priekinius hidraulinius stabdžius ir galinius diskinius stabdžius, žibintus, taip pat posūkio ir stabdžių žibintus, garso signalą, ekraną su rodomu važiavimo greičiu, kilometražu, baterijos įkrova, žibintų indikacinėmis lemputėmis.

Atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonės naudojimo instrukcijoje, kurią administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B., kaip pats nurodė, iš pardavėjo įgijo kartu su šia transporto priemone, yra nurodyta, kad šioje transporto priemonėje yra sumontuoti 2 po 1000 W galingumo varikliai, kas reiškia, jog šios transporto priemonės variklių bendra naudingoji galia dvigubai didesnė kaip motorinio dviračio ar elektrinės mikrojudumo priemonės, galima didžiausia galia 1 kW, todėl akivaizdu, kad pagal galios parametrus aptariama transporto priemonė atitinka ne motorinio dviračio ar elektrinės mikrojudumo priemonės, o mopedo, kaip tai apibrėžta SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje, sąvoką ir tai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo žinoti. Esant šiam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju M. B. buvo eismo dalyvis, transporto priemonės vairuotojas, todėl jis privalėjo žinoti SEAKĮ ir KET reikalavimus ir jų laikytis. Pažymėtina, kad M. B. buvo įgijęs teisę vairuoti, yra išlaikęs teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus tam, kad būtų suteikta teisė vairuoti transporto priemones, todėl darytina išvada, kad M. B. buvo žinoma, kad tokių techninių parametrų elektrinė motorinė transporto priemonė klasifikuojama kaip mopedas, kuris privalo būti įregistruota, atlikta jos techninė patikra, apdrausta, be kita ko, reikalinga teisė vairuoti. Nors pareiškėjas teigė, kad elektrinis paspirtukas buvo su ribotuvu, teismas pažymi, kad ši aplinkybė pagal formuojamą teismų praktiką nėra reikšminga, kadangi elektrinio paspirtuko greičio ribotuvas jo naudotojo gali būti bet kada pašalintas, todėl vertinant paspirtuko projektinį greitį, esminę reikšmę turi ne greitis su ribotuvu, bet maksimalus jo greitis (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 1A-316-1121/2022, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis Nr. 1A-121-350/2022).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu M. B. už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali 800 Eur dydžio bauda bei minimalus specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

M. B. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

Pareiškėjas M. B. padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, kaip jau minėta, sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo motyvus, kuriais yra grindžiamas švelnesnės negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas, šiuo atveju byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir M. B. buvo paskirta ne tik minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris lygus minimaliam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui, tai yra 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienerius metus.

M. B. skunde, prašydamas neskirti teisės vairuoti atėmimo, motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbo funkcijoms vykdyti. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau turi nuolat važinėti į įvairius objektus Lietuvos teritorijoje. Skunde teigė, jog apie prarastą teisę vairuoti informavo savo vadovą, kuris nurodė, kad negalėjimas savarankiškai nuvykti į objektus atlikti bendrovės vykdomų valstybinių užsakymų esant nedideliam darbuotojų skaičiui sukeltų bendrovės uždarymu gresiančias situacijas, komplikuotųsi sutartyse pasirašyti darbai ir terminai, o jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų atleistas iš darbo, tai keturių asmenų šeima netektų pagrindinio maitintojo. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog nežino, ar darbo sutartyje prie darbo funkcijų nurodyta, jog darbuotojo tiesioginė darbo funkcija – vairuoti transporto priemones, pažymėtina, jog pareiškėjas savo darbo sutarties nepateikė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodė, jog turi galimybė į darbo vietą nuvykti viešuoju transportu, tačiau važiuoti reikėtų 1 val. 30 min., taip pat nurodė, jog vienas iš bendradarbių turi teisę vairuoti. Pabrėžtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina nuvykti laiku į darbovietę bei vykdyti darbo funkcijas, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju M. B. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad posėdžio metu M. B. teigė, kad nesijautė neblaivus, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu nenurodė, jog buvo didelė būtinybė 2025 m. balandžio 18 d. vairuoti transporto priemonę. Teismo posėdžio metu nurodė, kad iš vakaro vartojo alaus bei vyno, vairavo tik kitą dieną 12.35 val. Teismo vertinimu, suvartotas alkoholio kiekis buvo ganėtinai reikšmingas ir turėjo leisti pareiškėjui M. B., suprasti, kad jis yra neblaivus. M. B. tiek skunde, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ne tik darbo funkcijoms vykdyti, tačiau ir kitiems kasdieniniams poreikiams. Nurodė, jog rūpinasi pagyvenusia mama, kurią per mėnesį bent kelis kartus veža pas gydytojus, nes jai sunku paeiti dėl ilgalaikių sąnario skausmų, juda su lazdos pagalba. Medicininėje pažymoje nurodyta, jog dėl sutrikusio judėjimo reikalinga kito asmens pagalba. Be to, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog sūnus lanko FC „(duomenys neskelbtini)“, sportuoja tris kartus per savaitę, važiuoja į varžybas. Pareiškėjas teigė, kad jis rūpinasi sūnaus vykimu į treniruotes bei varžybas, tad netekimas teisės vairuoti transporto priemones, itin apsunkintų sūnaus važiavimą į treniruotes bei varžybas. Skundą pareiškėjas taip pat grindė tuo, jog nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne keliu, o šaligatviu. Tačiau teismas pažymi, jo transporto priemonės, prilygintos mopedui, vairavimas šaligatviu nemažina administracinio nusižengimo pavojingumo, o jį didina kitų pėsčiųjų ar eismo dalyvių atžvilgiu. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutinka su jam paskirta 800 Eur bauda, tačiau iki šiol paskirtos baudos nėra sumokėjęs. M. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog turi piniginių įsipareigojimų, kas mėnesį apie 500 Eur moka paskolai.

Pareiškėjas teigia, kad savo elgesį traktavo, kaip dviračio vairavimą esant neblaiviam. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad ANK draudžia ir dviratį vairuoti neblaiviam. Už tai atsakomybė numatyta ANK 428 straipsnio 7 dalyje ir užtraukia administracinę atsakomybę, todėl toks suklydimas nemažina veikos pavojingumo, o rodo pareiškėjo atsainų požiūrį į teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas taip pat teigia, kad vairavo elektrinį paspirtuką, ir toks jo elgesys iš esmės kėlė pavojų ne kitiems, o jam pačiam. Teismas pagrindo sutikti su pareiškėju neturi, įvertinus tai, kad važiavo šaligatviu, kur bet kada galėjo eiti pėsčiasis ir elektrinio paspirtuko galią ir maksimalų galimą važiavo greitį. Teismo nuomone pareiškėjas su kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir pėsčiųjų saugumui.

Pažymėtina, jog remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Pažymėtina, kad pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones šiuo metu yra sustabdyta nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, tai yra nuo 2025 m. balandžio 18 d., o darbo veiklą jis vykdo iki šiol. Pažymėtina, kad nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, jog asmens vykdoma darbo veikla ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė šiai veiklai tęsti nėra laikoma išimtine aplinkybe, kurios egzistavimas pagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys dirbantys, vykstantys į darbą automobiliu ir darbo metu naudojantys transporto priemones, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, žinodama, jog teisė vairuoti jau yra būtina nuvykti į darbą, vykdyti darbines funkcija, asmeninimas poreikiams, o taip pat motinai bei sūnui pasirūpinti, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju M. B. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės vairo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Be kita ko, pareiškėjas savo skunde nurodė, kad turi rūpintis savo garbingo amžiaus mama. Tačiau šios pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats M. B., o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Akivaizdu, kad pareiškėjo vairavimo teisės netekimas sukels tam tikrų nepatogumų tiek pačiam pareiškėjai, tiek jo artimai aplinkai, tačiau šiuo atveju teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį, todėl paminėtosios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį teisių atėmimo terminą. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, pareiškėjas gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti draugų, kolegų jų nuvežti ir panašiai. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjos nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas pažymi, jog pažeidėjai atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.

Iš byloje, esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto M. D. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo, nustatyta, kad 2025 m. balandžio 18 d. dirbo Kauno mieste. Apie 12.35 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas mopedas, kurio vairuotojas nedėvėjo motociklininko šalmo, be valstybinio numerio ženklo, neapdraustas transporto priemonių ir civilinės atsakomybės draudimu bei neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Pasiteiravus ar vairuotojas yra vartojęs alkoholinių gėrimų šis paaiškino, kad vartojo, gėrė du butelius alaus. Nustatyta, kad transporto priemonę vairavo M. B.. Naudojantis alkotesteriu „Alcotest 7510“, ARPK-0119, patikros Nr. 2200307, pirmu tikrinimu 12.52 val. nustatytas 0,54 prom. girtumas. 13.08 val. atliktas pakartotinas blaivumo tikrinimas, kurio metu nustatytas 0,49 prom. (po paklaidos 0,47 prom.) girtumas. Su pažeidimu vairuotojas sutiko, gailėjosi. Pažymėtina, jog neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog alkoholį paskutinį kartą vartojo prieš 15 min., teismo posėdžio metu teigė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, t. y. yra pareiškėjas nurodė skirtingus laikus, kada vartojo alkoholį. Tarnybinio pranešimo duomenis, patvirtina ir 2025 m. sausio 4 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui iš burnos sklido alkoholio kvapas. Pirmu tikrinimu M. B. nustatytas 0,54 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 0,49 prom. (po paklaidos 0,47 prom.) neblaivumas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginys, jog prieš vairuojant transporto priemonę nesijautė neblaivus, o nustatytas 0,49 promilių, įvertinus galimą paklaidą 0,47 promilių neblaivumas, nežymiai viršijo leistiną normą ir yra nesunkus, jokios reikšmės jos veiksmų kvalifikavimui neturi. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, pritaikius alkoholio kiekio matuoklio paklaidą, buvo nustatytas 0,47 promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pavojingas ar mažiau pavojingas, pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad motorine transporto priemone jis važiavo šaligatviu, kas didina nusižengimo rūšinį pavojingumą, kadangi kilo pavojus pėsčiųjų saugumui, kadangi itin galinga transporto priemone važiavo šaligatviu.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad M. B. vairo transporto priemonę prieš tai vartojęs alkoholį rodo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neįsitikinęs savo būsena ir tyčia. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus, tačiau šiuo atveju ji nesiėmė jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį ir pasikliovė asmeniniu subjektyviu savo savijautos vertinimu. Iš patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimų darytina išvada, kas jis žinojo ir suvokė vairuojantis transporto priemonę po alkoholinių gėrimų vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo jo abejingumą teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir nustatytiems draudimams. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog važiavo dėl to, jog nesijautė neblaivus, šiuo atveju nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės.

Asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjo M. B. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo pačio nusižengimą padariusio pareiškėjo valios – pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai neblaivus vairavo transporto priemonę, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, todėl ginčyti patį pažeidimo faktą nebuvo jokios prasmės, jo prisipažinimas administracinio nusižengimo tyrimui esminės reikšmės neturėjo.

Teismas pažymi, kad išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytina pareiškėjo nurodomos skunde aplinkybės, jog rūpinasi garbingo amžiaus motina, turi vežioti sūnų į (duomenys neskelbtini), varžybas, teisė vairuoti reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybės nešvelnina. Vairuodamas mopedą neblaivus, nors ir žinodamas, kad iki to momento jis vartojo alkoholį, pareiškėjas kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pavyzdžiui, eismo įvykio sukėlimo), todėl faktas, jog šiuo atveju žala nepadaryta, vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra.

Administracinio nusižengimo padarymo metu M. B. nebuvo pradedantis vairuotojas. Taigi, M. B., kaip patyręs vairuotojas, prieš vairuodamas transporto priemonę turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivus, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jam gali sukelti nepatogumų

Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą.

Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo ir kitoms funkcijoms vykdyti, laisvalaikio praleidimui, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. Tai, kad M. B., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasi itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jos paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Be to, pažymėtina, jog ANK 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.

Pabrėžtina, kad M. B. prašo sumažinti teisės vairuoti transporto priemonės terminą iki vieno mėnesio, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Teismas pažymi, kad pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, kai padaromas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas visais atvejais privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Įstatyme nustatyta, kad privalo būti alternatyvai skiriamas arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Akcentuotina, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra numatyta kaip lengvata tam, kad galima būtų skirti trumpesnį teisės atėmimo terminą ir pasiekti administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam M. B. paskirta švelniausia sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė, į skunde išdėstytų argumentų visumą, kuri nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui M. B. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vieno mėnesio, teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Šioje byloje remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant ar sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jį nustatant trumpesnį nei įstatymo sankcijos ribose. Nei jo nurodomos darbo, nei šeiminės aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, jog sankcijos ribose pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga jos įvykdytam administraciniam nusižengimui. Nors pareiškėjas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, o Institucija nutarime šią aplinkybę pripažino lengvinančia, tačiau tik vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Numatant griežtas sankcijas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-82-1020/2017).

Teismui nenustačius pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti pareiškėjui administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai netaikyti, paskirta administracinio poveikio priemonė paliekama nepakeista. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-8014-2025 (ROIK: 25270681684) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.