- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-121-350/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Švitinienė, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- D. D.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Švitinienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. (toliau – ir Nuteistasis, ir Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 70 MGL, t. y. 3 500 Eur dydžio bauda,
vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, jam uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos (2021 m. rugsėjo 23 d.),
vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas perduodant valstybės nuosavybėn elektrinis paspirtukas „Inokim Oxo“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Bylos esmė
1. Skundžiamu nuosprendžiu D. D. nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 4 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio mieste vairavo motorinę transporto priemonę – elektrinį paspirtuką „Inokim Oxo“, kuris pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 34 dalį priskiriamas motociklų kategorijai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iki kol apie 21 val. 59 min., (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį ir, policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą, 22 val. 2 min., jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,53 promilės girtumas, VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje 22 val. 40 min. nustatytas 2,65 promilės girtumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Nuteistasis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir jį išteisinti kaip nepadariusį nusikalstamos veikos.
1.1. Cituoja skundžiamo nuosprendžio motyvus ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis vertino neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, selektyviai aiškino SEAKĮ, KET bei teismų praktiką, prioritetą skyrė valstybinio kaltintojo pozicijai palaikyti bei ignoravo gynėjo prašymą skirti ekspertinei įstaigai užduotį dėl elektrinio paspirtuko techninės būklės, specifikacijos bei transporto priemonės kategorijos nustatymo.
1.2. Mano, kad ikiteisminis tyrimas pirminėje stadijoje buvo atliktas kvalifikuotai ir objektyviai, todėl buvo priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, tačiau vėlesnėje proceso stadijoje stebimas prokuroro tendencingumas, tikslas įrodyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką.
1.3. Pabrėžia, kad (motorinis) paspirtukas, kurio galia – ne didesnė kaip 1 kW, o didžiausiasis projektinis greitis – ne didesnis kaip 25 km/h, yra priskiriamas prie motorinių dviračių, todėl jo vairuotojas yra traktuojamas kaip dviračio vairuotojas.
1.4. Pažymi, jog specialistas savo išvadoje nurodė, kad jo (Apelianto) vairuotos transporto priemonės maksimalus projektinis greitis yra 65 km/h, tačiau teisme jis davė parodymus, kad neturėjo galimybės objektyviai nustatyti, kokiu greičiu važiavo paspirtukas ir ar jo projektinis greitis realiai buvo užprogramuotas ribotuvu (25 km/h), ar perprogramuotas ir nustatytas gamintojo nurodytas maksimalus 65 km/h greitis. Specialistas teismo posėdyje patvirtino, kad neturėjo pakankamai žinių tiriant paspirtukus, todėl jam teko konsultuotis su tokios transporto priemonės pardavėjais. Taip pat specialistas savo išvadą grindė tik įvykio metu rasto ir apžiūrėto paspirtuko technine būsena, kitų techninių tyrimų specialistas neatliko bei negalėjo patvirtinti ar paneigti ginčytinų aplinkybių. Specialistas netyrė valdymo pultelio elektroninių parametrų specialia metodika, kuri galimai tiksliau atsakytų į šiai bylai aktualius klausimus. Tai sudaro prielaidą, kad jam (Apeliantui) parduotas gaminys su 25 km/h ribotuvu įvykio metu negalėjo išvystyti 65 km/h greičio, todėl įvykio metu neturėjo transporto priemonės – mopedo ar motociklo – statuso. Be to, šiam gaminiui ir jo valdytojui nebuvo taikomi specialūs reikalavimai, tokie kaip draudimas, registracija ir pan. Akivaizdu, kad teismas neišnaudojo visų proceso galimybių tam, kad būtų pašalinti byloje esantys prieštaravimai, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog jis (Apeliantas) savavališkai pakeitė paspirtuko greitį.
1.5. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog jis paspirtuką buvo įsigijęs iš UAB (duomenys neskelbtini), pirkimo metu pardavėjas suteikė visą informaciją apie gaminį „Inokim Oxo“. Pateiktoje gaminio specifikacijoje aiškiai nurodyta, kad minėtas gaminys turi ribotuvą iki 25 km/h. Šiuos duomenis patvirtino ir liudytojas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas E. N., kuris nurodė, kad ribotuvas skirtas tam, kad šis gaminys negalėtų išvystyti maksimalaus 65 km/h greičio. Jis taip pat nurodė, kad šis gaminys turi 2 elektros variklius (viso 2 kW) kiekvienam ratui tam, kad paspirtukas turėtų galios nuvažiuoti ilgesnį kelią bei transportuoti didelį svorį, o ne tam, kad išvystytų maksimalų greitį. Analogiškus parodymus davė ir liudytojai T. V. bei R. J..
1.6. Pažymi, kad paspirtuką pirko (duomenys neskelbtini) dukrai, todėl mažai tikėtina, jog padidino paspirtuko greičio parametrus ir norėjo, kad jo vaikas skrietų 65 km/h greičiu.
1.7. Apibendrindamas teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, todėl padarė neteisingą išvadą, jog jo vairuota elektrinė transporto priemonė yra mopedas ar motociklas bei nepagrįstai priėmė apkaitinamąjį nuosprendį. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju aktualios būtent dviračiams taikomos KET ir taikytina administracinė atsakomybė.
2. Teismo posėdyje Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama šio skundo ribų.
5. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
6. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad būdamas girtas, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,51 promilės neblaivumas, (duomenys neskelbtini), vairavo dviratę transporto priemonę – elektrinį paspirtuką „Inokim Oxo“, tačiau teigia, kad ši transporto priemonė nepriskiriama motorinėms transporto priemonėms, už kurių vairavimą kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl apeliacine tvarka skundžiamas nuosprendis tikrinamas tik šiuo aspektu.
7. Nagrinėjamo įvykio metu ir šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių su vėlesniais pakeitimais patvirtinimo“ 1 ir 5 punktuose nurodyta, kad šios taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. SEAKĮ 2 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis), o šio straipsnio 92 dalyje – kad vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę. KET 3.7 punkte nurodyta, kad kelias yra eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
8. Esant šiam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju D. D. buvo eismo dalyvis, transporto priemonės vairuotojas, todėl jis privalėjo žinoti SEAKĮ ir KET reikalavimus ir jų laikytis.
9. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje vartojama motorinės transporto priemonės sąvoka nėra atskleista, todėl šia prasme ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitas teisės normas. Visų kelių eisme galinčių dalyvauti transporto priemonių apibrėžimai yra nurodyti SEAKĮ 2 straipsnyje, tačiau sąvoka „paspirtukas“ nėra apskritai naudojama.
10. Pagal šio straipsnio nuostatas, bendrąja prasme motorinė transporto priemonė apibrėžiama kaip variklį turinti transporto priemonė, skirta žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti (36 ir 74 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad D. D. neginčijamai vairavo dviratę, turinčią variklį transporto priemonę, ji turi atitikti vienos iš SEAKĮ 2 straipsnyje apibrėžtų dvira?čių, turinčių variklius, transporto priemonių požymius. Šios transporto priemonės yra skirstomos į motorinius dviračius, mopedus ir motociklus. Šiame straipsnyje motorinis dviratis apibrėžiamas kaip transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h (40 dalis); mopedas – kaip dvira?tė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui) (33 dalis), o motociklas – kaip dvira?tė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h (34 dalis).
11. Atsižvelgiant į tai, kad paminėtuose transporto priemonių apibrėžimuose tik mopedas ir motociklas, kaip ir kitos šiame straipsnyje apibrėžtos transporto priemonės (3-ioje dalyje – automobilis, 20, 29, 30 dalyse – keturračiai ir pan.) konkrečiai apibrėžiamos kaip motorinės transporto priemonės, motorinis dviratis, nors ir turinti variklį transporto priemonė, jo apibrėžime nėra tiesiogiai įvardijamas motorine transporto priemone, todėl jis motorine transporto priemone nelaikytinas BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme, ir už tokios transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui neblaiviam baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį nekyla, tačiau kyla tiek už mopedo, tiek už motociklo vairavimą, kas reiškia, jog baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, kurio neblaivaus vairuotos transporto priemonės vidaus degimo ar elektros variklio naudingoji galia didesnė kaip 1 kW arba kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h, t. y. jei bent vienas iš šių parametrų viršija SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalyje numatytuosius, tokia transporto priemonė nebegali būti laikoma motoriniu dviračiu.
12. Tiek paties apelianto ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje jo vairuotos transporto priemonės naudojimo instrukcijoje (t. 1, b. l. 86-97), kurią jis, kaip pats nurodė, iš pardavėjo įgijo kartu su šia transporto priemone, yra nurodyta, kad šioje transporto priemonėje yra sumontuoti 2 po 1000 W galingumo varikliai, kas reiškia, jog šios transporto priemonės variklių bendra naudingoji galia dvigubai didesnė kaip motorinio dviračio galima didžiausia galia1 kW, o didžiausias projektinis greitis yra 25 km/h, todėl akivaizdu, kad tiek pagal galios, tiek pagal greičio parametrus aptariama transporto priemonė atitinka ne motorinio dviračio, o mopedo, kaip tai apibrėžta SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje, sąvoką ir tai apeliantas privalėjo žinoti.
13. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog D. D., turintis aukštąjį išsilavinimą, įsigijęs aptariamą transporto priemonę kartu su jos naudojimo instrukcija, net jei pardavėjas jo asmeniškai neinformavo apie joje sumontuotų variklių skaičių ir jų galią, prieš pradėdamas ją eksploatuoti privalėjo žinoti, jog jo įgyta transporto priemonė pagal joje įmontuotų variklių galingumą yra priskiriama motorinių transporto priemonių – mopedų kategorijai. Tokią informaciją jis galėjo gauti vien perskaitęs transporto priemonės naudojimo instrukciją, o tai, kad apeliantas, kaip jis pats teigia, aptariamu atveju to nepadarė, jo baudžiamosios atsakomybės nešalina, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas visiškai pagrįstai.
14. Byloje esančioje specialisto išvadoje, kurią specialistas patvirtino ir teisiamajame posėdyje pirmos instancijos teisme, ir kuria remdamasis pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog D. D. vairuota transporto priemonė pagal greičio kriterijų priskiriama motociklų kategorijai, yra teigiama, kad parduoti Europos Sąjungoje skirtų paspirtukų greitis yra ribojamas iki 25 km/h, tačiau, manipuliuojant ant šios transporto priemonės rankenos esančiais mygtukais, galima nustatyti maksimalų šios transporto priemonės greitį – 65 km/h, kad tokio nustatymo seka nurodoma vartotojo instrukcijoje, ir kad šiems nustatymams pakeisti nereikalinga jokia papildoma įranga ar specialios žinios (t. 1, b. l. 131-132).
15. Tačiau tokia specialisto išvada akivaizdžiai prieštarauja Apelianto turėtoje ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktoje transporto priemonės naudojimo instrukcijoje esančiai informacijai, kurioje yra nurodyta, kad šios transporto priemonės didžiausias projektinis greitis yra 25 km/h, ir kad galima nustatyti kitą greičio apribojimą – nuo 6 km/h iki 25 km/h. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtino ir pirmos instancijos teisme apklausti liudytojai E. N. ir R. J. – asmenys, užsiimantys elektrinių paspirtukų prekyba, kurie taip pat parodė, jog Lietuvoje parduodamų paspirtukų maksimalus greitis yra apribotas iki 25 km/h, ir jie nežino, kad šį gamintojo nustatytą maksimalų greitį galima kažkokiu būdu manipuliuojant valdymo skydelyje esančiais mygtukais, būtų galima padidinti. Be to, specialistas nurodė, kad dėl to, jog tirti pateiktas paspirtukas yra mechaniškai pažeistas ir nevažiuojantis, nėra galimybės atlikti eksperimentą ir nustatyti šio paspirtuko didžiausią pasiekiamą greitį. Dėl to specialisto išvada šioje dalyje remtis nėra jokio pagrindo.
16. Kadangi byloje nėra jokių patikimų duomenų ne tik apie tai, kad D. D. vairuotoje transporto priemonėje gamintojo nustatytas jos maksimalus galimas 25 km/h greitis buvo padidintas nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir kad neturintis specialių žinių (ar specialios įrangos) asmuo apskritai tai galėtų padaryti, nėra ir jokio pagrindo išvadai, kad neblaivaus D. D. vairuota transporto priemonė pagal greičio kriterijų priskiriama SEAKĮ 2 straipsnio 34 dalyje nurodytai motociklų kategorijai.
17. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas nuosprendyje padarė bylos aplinkybėms neatitinkančią išvadą, kad D. D. vairuota motorinė transporto priemonė priskiriama motociklų kategorijai, kai iš tikrųjų jis vairavo motorinę transporto priemonę, kuri pagal SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalį priskiriama mopedų kategorijai, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 3 punktas), tačiau tai, kaip minėta, apelianto padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia.
18. Kadangi Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jam paskirta valstybės poveikio priemonė – bausmė, o kartu su ja – ir baudžiamojo poveikio priemonės, teisėjų kolegija taip pat pasisako ir šiais klausimais.
19. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas, parinkdamas D. D. bausmę bei nustatydamas jos dydį, vertino, jog nėra Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, yra išsiskyręs ir turi nepilnamečių vaikų, todėl paskyrė apeliantui švelniausią BK 281¹ straipsnyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė artimą minimumui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti nei su Nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi, nei su jos dydžiu, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi BK bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmių skyrimą.
20. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti D. D. nuosavybės teise priklausantį elektrinį paspirtuką „Inokim Oxo“, kadangi jis buvo BK nusikalstamos veikos priemonė, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
21. Tačiau nustačius, kad D. D. vairavo ne motociklų, o mopedų kategorijai priskiriamą transporto priemonę, atsižvelgiant į tai, kad AM kategorijos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimas išduodamas „Regitros“ egzaminų centre išlaikius tik teorinių žinių patikrinimo egzaminą (praktikos egzamino laikyti nereikia), daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konstatuoti, kad jo nusikalstama veika pasižymėjo mažesniu pavojingumu, todėl ir pirmosios instancijos teismo nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas (1 metai 3 mėnesiai), ir BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas (1 metai) aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas skirti D. D. trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nei jis numatytas BK 68 straipsnio 3 dalyje.
22. Įvertinus aplinkybę, kad Apeliantui teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. ir jis jau 9 mėnesius patiria neigiamus savo nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindas manyti, kad tokios trukmės šios teisės atėmimas jau turėjo pakankamą prevencinį ir auklėjamąjį poveikį, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas iš šioje dalyje (BPK 328 straipsnio 2 punktas), nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo 9 mėnesiams terminą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendį pakeisti:
nustatyti, kad D. D. 2021 m. liepos 4 d., apie 21 val. 59 min., (duomenys neskelbtini)gatvėje, vairavo motorinę transporto priemonę – elektrinį paspirtuką „Inokim Oxo“, kuris pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 33 dalį priskiriamas mopedų kategorijai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio: 22 val. 2 min., jam buvo nustatytas 2,53 promilės girtumas, o 22 val. 40 min. – 2,65 promilės girtumas.
D. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, sutrumpinti iki 9 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos (2021 m. rugsėjo 23 d.).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.