- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-316-1121/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18664-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Kaltinamasis
- T. B.
- Advokatai
- Vytenis Dziegoraitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi neįrodyta, jog jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. T. B. buvo kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, o būtent: jis, 2021 m. gegužės 16 d., apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo elektrinį paspirtuką „A“, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog T. B. iškvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Skundžiamu nuosprendžiu T. B. išteisintas neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog T. B. vairuota elektrinė transporto priemonė elektrinis paspirtukas „A“ patenka į kelių motorinių transporto priemonių pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) apibrėžimą, todėl veikoje nėra visų būtinųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį bei: 1) T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą; 2) vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, T. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams; nusikalstamos veikos priemonės (elektrinio paspirtuko „A“) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai, t. y. 830 Eur; 3) T. B. paskirtą kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti; 4) kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos.
4. Pasak prokuroro, skundžiamame nuosprendyje padarytos bylos aplinkybių neatitinkančios išvados, nes pirmosios instancijos teismas netaikė teisės normų aiškinimo sisteminio, lingvistinio, įstatymo leidėjo ketinimų, analoginio ir loginio metodų bei teisės normas taikė formaliai, o ne iš esmės, siekdamas nustatyti tikrąją jų prasmę, taip pat netinkamai aiškino SEAKĮ 2 straipsnio 33 ir 40 dalyse nurodytų sąvokų turinį. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl padarė vienpusiškas ir nepagrįstas išvadas, dėl ko nepagrįstai išteisino T. B..
Atsiliepimas
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš byloje esančio elektrinio paspirtuko „A“ aprašymo ir techninių duomenų matyti, jog jo variklio galia 2x1000W/momentinė galia iki 2x2000W, maksimalus greitis 60 km/h, greičio apribojimas 25 km/h. Akivaizdu, kad elektrinis paspirtukas atitinka motorinės transporto priemonės apibrėžimą, kadangi turi variklį. Nustačius, kad elektrinis paspirtukas yra motorinė transporto priemonė, būtina jį priskirti konkrečiai transporto priemonių kategorijai.
6. Prokuroras akcentuoja, kad vertinant matematiškai, mopedo apibrėžime nurodyti teiginiai „greitis ne mažesnis kaip 25 km/h“ reiškia, jog greitis gali būti lygus 25 km/h ir didesnis, atitinkamai motorinio dviračio apibrėžime nurodyti teiginiai „greitis ne didesnis kaip 25 km/h“, reiškia, kad greitis gali būti lygus 25 km/h ir mažesnis. Kaip minėta, elektrinis paspirtukas „A“ gali pasiekti 60 km/h greitį, tačiau yra uždėtas greičio ribojimo prietaisas, kuris apriboja projektinį greitį iki 25 km/h. Manytina, kad elektrinis paspirtukas su greičio ribojimo prietaisu gali išvystyti maksimalų 25 km/h greitį. Taikant sisteminį, loginį teisės normų aiškinimą, nustatyta, kad pagal greičio kriterijus elektrinis paspirtukas atitinka tiek mopedo, tiek motorinio dviračio apibrėžimus.
7. Būtina atsižvelgti ir į elektrinio paspirtuko „A“ galią, kaip į pagrindinį kriterijų, pagal kurį jį būtų galima priskirti mopedui arba motoriniam dviračiui. Kaip minėta, elektrinio paspirtuko variklio galia 2x1000W/momentinė galia iki 2x2000W, todėl pagal šį techninį parametrą elektrinis paspirtukas atitinka SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje nustatytus techninius duomenis, tačiau neatitinka motorinio dviračio apibrėžime nurodytų kriterijų, kadangi jo galia yra didesnė. Be to, elektrinio paspirtuko techninių charakteristikų (greičio, galios) nepaneigia tai, kad jis neregistruotas. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pagal techninius duomenis elektrinis paspirtukas „A“ turėtų būti laikomas mopedu.
8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisiamajame posėdyje apklaustas (duomenys neskelbtini) S. G. linkęs manyti, jog vadovaujantis išteisintojo vairuoto elektrinio paspirtuko techniniais parametrais, jis patenka į motorinių transporto priemonių, už kurių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio kyla baudžiamoji atsakomybė, sąrašą. S. G. paaiškino, kad elektrinio paspirtuko galia prilygsta mopedui, o ar elektrinis, ar vidaus degimo variklis, nesvarbu, nes variklis vis tiek išvysto galią, todėl kaip motorinė transporto priemonė elektrinis paspirtukas turi būti su valstybiniais numeriais ir dokumentais.
9. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokiai transporto priemonių kategorijai priskiriamas elektrinis paspirtukas „A“ ir kokia nagrinėjamu atveju atsakomybė turėtų būti taikoma T. B.. Tokiu atveju būtų pažeidžiama visuomenės ir išteisintojo interesų pusiausvyra, nes būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas ir nepagarba baudžiamajam įstatymui, sudarant sąlygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui.
10. Atsiliepime išteisintasis T. B. prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendį.
11. Išteisintojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nuosprendį, o jo naikinti nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo kreiptasi su paklausimais dėl informacijos suteikimo į įvairias institucijas. (duomenys neskelbtini) atsakyme nurodyta, kad pagal pateiktą informaciją, neturi pakankamų paspirtuko gamintojo duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie elektrinio paspirtuko priskyrimą prie konkrečios transporto priemonės kategorijos. Be to, išteisintasis kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydamas užregistruoti jam priklausantį elektrinį paspirtuką, turint tik pirkimo čekį, tačiau jis nebuvo registruotas, kadangi nėra tokios galimybės.
12. Išteisintasis paspirtuką įsigijo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, tačiau negavo jokių paspirtuko specifikaciją patvirtinančių dokumentų, išskyrus pirkimo čekį, kuriame nenurodyti paspirtuką kvalifikuojantys požymiai ar specifikacija. Įsigydamas paspirtuką parduotuvėje klausė, ar reikalinga jį registruoti, tačiau išteisintajam buvo atsakyta, kad nereikia. Įsigijęs paspirtuką išteisintasis buvo nuvykęs (duomenys neskelbtini), kur klausė, ar galima užregistruoti paspirtuką, tačiau iš jo tik pasijuokė ir paaiškino, kad turint tik pirkimo čekį paspirtuko užregistruoti negalima. Išteisintasis akcentuoja ir tai, kad iš pirkimo kvito negalima nustatyti transporto priemonės aktualios charakteristikos ir parametrų, nes kvite nurodyta tik bendro pobūdžio informacija, o ne individualūs paspirtuką charakterizuojantys duomenys. Išteisintasis vairavo dviratę transporto priemonę, kurios dalyvavimą eisme reglamentuoja KET dviračiams taikomos nuostatos, todėl jo veikoje nėra visų būtinųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių.
13. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo T. B. gynėjas advokatas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas
14. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Nuosprendis teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais bei duomenimis.
16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, prokuroro apeliaciniame skunde ir išteisintojo T. B. atsiliepime nurodytais argumentais, skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai bei jų visumą, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas T. B. atžvilgiu nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Dėl T. B. veikos kvalifikavimo
17. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
18. KET 14 punkto reikalavimai, atsispindintys ir prokuroro suformuluotame kaltinime, yra blanketinio pobūdžio. Remiantis KET 14 punktu – „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.“
Žemesnės instancijos teismas
19. Byloje nekyla ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, jog išteisintasis jam pareikštame kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo elektrinį paspirtuką, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai T. B. iškvėptame ore nustatyta 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje vertinamas tiek, kiek tai yra susiję su padarytos faktinės veikos kvalifikavimu baudžiamojo įstatymo kontekste.
20. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nustatė, „<...> jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad T. B. vairuota elektrinė transporto priemonė elektrinis paspirtukas „A“ patenka į kelių motorinių transporto priemonių pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą apibrėžimą, todėl T. B. veikoje nėra būtinųjų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos vieno iš sudėties objektyviosios pusės požymių – motorinės kelių transporto priemonės vairavimo <...>“ (nuosprendžio 10 puslapis). Įvertinusi teisinį reguliavimą ir surinktus bylos duomenis, apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad atitinkama pirmosios instancijos teismo išvada yra prieštaringa bei nepagrįsta.
20.1. Visų pirma, akcentuotina, kad skundžiamame nuosprendyje prieš rezoliucinę dalį (nuosprendžio 11 puslapis) nurodytas netinkamas nuosprendžio priėmimo teisinis pagrindas, t. y. skundžiamame nuosprendyje yra pateikta klaidinga nuoroda į BPK 303 straipsnio 2 dalį (apkaltinamasis nuosprendis). Tokiu būdu nurodytas nuosprendžio teisinis pagrindas neatitinka nei aprašomosios dalies motyvų, nei nuosprendžio rezoliucinės dalies išvadų, kuriose akcentuojamas T. B. išteisinimas.
20.2. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo ketinimas buvo priimti ne apkaltinamąjį, o išteisinamąjį nuosprendį. Skundžiamame nuosprendyje suklysta nurodant BPK 303 straipsnio atitinkamą dalį bei punktą. Ši klaida taip pat lemia, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra aiškus išteisinimo pagrindas, atsižvelgiant į BPK 303 straipsnio 5 dalį – ar nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; ar, vis dėlto, neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
20.3. Nors pirmosios instancijos teismas rezoliucinės dalies pirmajame sakinyje nusprendė T. B. išteisinti, „<...> neįrodžius, kad kaltinamasis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“; nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas konstatavo, kad „<...> T. B. veikoje nėra būtinųjų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos vieno iš sudėties objektyviosios pusės požymių – motorinės kelių transporto priemonės vairavimo <...>“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra dvi skirtingos ir viena kitai prieštaraujančios išvados, iš esmės neatitinkančios nei vieno iš BPK 303 straipsnio 5 dalies punktų pagrindų formuluočių.
20.4. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio keltina prielaida, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, vadovaujantis logika, kad yra nenustatytas vienas iš nusikaltimo sudėties požymių – dalykas (past. – t. y. kad T. B. vairavo motorinę kelių transporto priemonę). Kita vertus, susiejus atitinkamą išteisinimo pagrindą su žodžiu „neįrodžius“ ar „nepašalinus abejonių“, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė ne viską, kad nustatytų ar priešingai – nenustatytų atitinkamo požymio buvimą T. B. veikoje.
20.5. Šiame kontekste kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 10 puslapis) pateikta konstatuojanti išvada, kad „<...> teismas išnaudojo visas įmanomas galimybes, siekdamas nustatyti svarbias šiai bylai aplinkybes, tačiau pašalinti abejonių dėl šio paspirtuko priskyrimo mopedui teismui nepavyko.“ Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad, viena vertus, BK 281¹ straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėtyje nėra įtvirtinto sudėties požymio „mopedas“, bet yra įtvirtintas nusikaltimo sudėties požymis „motorinė transporto priemonė“, kurio buvimą veikoje teismas ir turėjo įrodinėti. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo pasirinkti įrodinėjimo dalykas ir jo ribos nebuvo tiksliai nustatyti bei apibrėžti.
20.6. Be to, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi in dubio pro reo principu. Teismas turi būti aktyvus ir atsakyti į klausimą, ar elektrinį paspirtuką galima prilyginti motorinei transporto priemonei BK 281¹ straipsnio kontekste, ar, vis dėlto, negalima, bet ne palikti šį klausimą atvirą bei neišspręstą. Tokia pozicija atitiktų ir kasacinės instancijos teismo bei Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, kuri minima paduotame prokuroro apeliaciniame skunde.
21. Iš prokuroro paduoto apeliacinio skundo akivaizdu, kad esminis klausimas šioje byloje kyla dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintos sąvokos „motorinė transporto priemonė“, t. y. nusikaltimo sudėties dalyko požymio, turinio. Atskleidžiant atitinkamos sąvokos turinį svarbią reikšmę turi SEAKĮ 2 straipsnyje („Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“) pateikti sąvokų išaiškinimai. Kita vertus, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad atitinkamos įstatymo nuostatos nėra blanketinės BK 281¹ straipsnio atsakomybės taikymo kontekste, o tėra vienas iš faktų pusėje esančių šaltinių. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akcentuota transporto priemonės teisinės registracijos reikšmė baudžiamosios atsakomybės taikymo kontekste buvo pernelyg sureikšminta.
22. Vadovaujantis SEAKĮ 2 straipsnio 36 dalimi, motorinė transporto priemonė yra variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. Motorinių transporto priemonių sąrašas yra pateiktas SEAKĮ. Tačiau pastebėtina, kad šis sąrašas nėra baigtinis ar absoliutus. Aplinkybė, kad elektrinis paspirtukas nėra apibrėžtas SEAKĮ, ar kad jis neatitinka ISO standartų, būtinų jo registracijai, nereiškia, kad tai nėra motorinė transporto priemonė BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos kontekste. Priešingu atveju, naujos transporto priemonės (past. – nauju pavadinimu) atsiradimas rinkoje kiekvieną kartą sukeltų naują teisinio reguliavimo spragą teisinės atsakomybės aspektu. Be to, atitinkama situacija ir teisinis neapibrėžtumas gali lemti iš to išplaukiančias išvestines ydas, pavyzdžiui, kad pats gamintojas nėra suinteresuotas užregistruoti (ar skubėti užregistruoti) gaminį ir gauti tai patvirtinančių dokumentų (past. – žr. liudytojo S. G. parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu).
23. Šiame kontekste teisėjų kolegija, vadovaudamasi SEAKĮ paskirtimi (past. – įstatymo 1 straipsnis), pabrėžia, kad nagrinėjamo klausimo aspektu esminis kriterijus yra ne transporto priemonės pavadinimas, o variklio buvimas ir atitinkamai jo galia bei projektinis greitis. Didesnė galia ir didesnis greitis kartu lemia ir papildomus motorinės transporto priemonės eksploatavimo bei saugumo reikalavimus, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
24. Susipažinus su byloje esančiais išteisintojo T. B. elektrinio paspirtuko „A“ techniniais parametrais nustatyta, kad jo variklio galia yra 2x1000W/momentinė galia iki 2x2000W, maksimalus greitis 60 km/h, greičio apribojimas 25 km/h, maksimalus nuvažiuojamas atstumas iki 95 km, maksimali apkrova 150 kg, šis elektrinis paspirtukas turi du pripučiamus ratus (priekinį ir galinį), priekinius ir galinius diskinius stabdžius, amortizatorius, žibintus, taip pat posūkio ir stabdžių žibintus, garso signalą (1 t., b. l. 26, 28, 31, 161, 209). Be to, prie techninių parametrų yra padaryta pastaba, kad nuėmus greičio ribotuvą, padidės elektrinio paspirtuko greitis, bet baterija išsikraus greičiau (1 t., b. l. 31, 161, 209).
25. Nors elektrinis paspirtukas nėra tiesiogiai apibrėžtas SEAKĮ, akivaizdu, kad pagal techninius parametrus tokie prietaisai gali būti lyginami su keliomis įstatyme šiuo metu apibrėžtomis transporto priemonėmis – motoriniu dviračiu ir mopedu. Vadovaujantis SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalimi, motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h (SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalis). Vadovaujantis SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalimi, mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
26. Sulyginus T. B. vairuoto elektrinio paspirtuko techninius parametrus su SEAKĮ nustatytais galios ir greičio reikalavimais, keliamais motoriniam dviračiui ir mopedui, konstatuotina, kad elektrinio paspirtuko techniniai parametrai gerokai viršija įstatymo keliamus reikalavimus motoriniam dviračiui – tiek pagal naudingąją galią, tiek ir projektinį greitį ir pagal atitinkamus kriterijus prilygsta mopedo techninėms charakteristikoms. Priklausomai nuo šio priskyrimo iš esmės skiriasi reikalavimai ir draudimai atitinkamų transporto priemonių valdytojams, kartu ir atsakomybės už šių reikalavimų ir (ar) draudimų pagrindai, pavyzdžiui, privalomų dokumentų, tarp jų draudimo turėjimas, leidimas važiuoti dviračių taku, šaligatviu ar važiuojamąja kelio dalimi ir kt.
27. Šiame kontekste kaip reikšmingas įrodymas laikytina asmens charakterizuojančioje medžiagoje pateikta informacija, kad (duomenys neskelbtini) M. U. surašytame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 80) aprašant pažeidimo esmę, nustatyta, kad T. B. vairavo elektrinį paspirtuką „A“, kuris pagal technines charakteristikas priskiriamas mopedui. Pastebėtina, kad atitinkamas sprendimas kaltinamojo nebuvo skųstas, o paskirta bauda sumokėta kitą dieną.
28. Neginčytina, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas tinkamai pacitavo kasacinės instancijos teismo išaiškinimą, kad priimti sprendimai civilinėse ar administracinėse bylose neturi prejudicinės ar prima facie (didesnės galios) įrodymų reikšmės baudžiamojoje byloje sprendžiant kaltės klausimą ar nustatant veikos požymius, tačiau jie nustato teisiškai reikšmingus faktus, kurie turi būti nagrinėjami kartu su kitais bylos įrodymais nustatant veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2021). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareigūno surašytas protokolas su administraciniu nurodymu nėra traktuojamas kaip sprendimas, turintis prejudicinę galią nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tačiau jis yra vertinamas kaip svarbus, vienas iš faktų pusėje esančių šaltinių, taip pat kaip vienas iš apkaltinamąjį nuosprendį grindžiančių įrodymų.
29. Konstatuotina, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (7-8 puslapis), netinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, padaryta klaidinga išvada, neva „T. B. vairuoto elektrinio paspirtuko techninių duomenų, kurie visiškai atitiktų SEAKĮ 2 straipsnio 32 dalyje nustatytiems techniniams duomenims, tokių duomenų nepavykus nustatyti ir teismui, teismo vertinimu, T. B. vairuota elektrinė transporto priemonė elektrinis paspirtukas „A“ negali būti priskiriama mopedų kategorijai.“ Bylą apeliacine tvarka nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka priimti sprendimą, konstatuojant ar veikoje nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėties dalykas. Pagal prie bylos pridėtus dokumentus (1 t., b. l. 26-31), T. B. elektrinio paspirtuko „A“ galia yra nuo 2 iki 4 kW (past. – momentinė / ribinė galia). Šie parametrai du ir daugiau kartų viršija galios reikalavimus, kuriuos įstatymas kelia motoriniam dviračiui (past. – didžiausia naudingoji galia yra ne didesnė nei 1 kW) ir atitinka mopedui keliamus reikalavimus (past. – didžiausia naudingoji galia yra ne didesnė nei 4 kW).
30. Akcentuotina, kad didesnė elektrinio paspirtuko galia kartu lemia ir didesnį nei motorinio dviračio atitinkamos transporto priemonės projektinį bei maksimalų greitį. T. B. vairuoto elektrinio paspirtuko „A“ maksimalus greitis yra 60 km/h. Jo aprašyme taip pat nurodyta, kad yra trys skirtingi greičio apribojimai. (1 t., b. l. 26). Nors šiame aprašyme taip pat nurodyta, kad paspirtuko greičio apribojimas yra 25 km/h, tai neturi lemiamos reikšmės, priskiriant atitinkamą elektrinį paspirtuką konkrečiai transporto priemonei pagal SEAKĮ. Atsižvelgiant į SEAKĮ 2 straipsnio 33 ir 40 punktų apibrėžimus, 25 km/h išvystomas greitis yra ribinis greitis ir vienas iš pagrindinių kriterijų, atribojančių motorinio dviračio ir mopedo kategorijas. Pateiktos formuluotės „ne didesnis kaip 25 km/h“ (SEAKĮ 2 straipsnio 40 punktas) ir „ne mažesnis kaip 25 km/h“ (SEAKĮ 2 straipsnio 33 punktas), esant nustatytam 25 km/h greičiui, palieka erdvės teisės taikytojui pagal kitus parametrus nustatyti tokios transporto priemonės kategoriją.
31. Šio klausimo sprendimo kontekste teismas atkreipia dėmesį į kelis reikšmingus aspektus:
31.1. Visų pirma, akcentuotina, kad galios ir greičio kriterijai yra tarpusavyje susiję ir turi būti vertinami kartu bei neatsietai. Kuo didesnė galia, tuo didesnis projektinis greitis ir atvirkščiai. Atsižvelgiant į tai, vertinamo elektrinio paspirtuko galia nuo dviejų iki keturių kartų viršija įstatymo nustatytą motorinio dviračio maksimalią galią. Vertinant paspirtuko „A“ maksimalų greitį (past. – 60 km/h), akcentuotina, kad jis net 2,4 kartus viršija motorinio dviračio maksimalų greitį. Be to, vertinamo elektrinio paspirtuko, apriboto gamintojo deklaruotu ribotuvu, galia vis tiek du kartus viršija motorinio dviračio maksimalią įstatymo numatytą galią (žr. liudytojo M. U. parodymus).
31.2. Aplinkybė, kad elektrinis paspirtukas galimai buvo su 25 km/h greičio ribotuvu, visame faktinių aplinkybių kontekste nėra reikšminga. Viena vertus, elektrinio paspirtuko greičio ribotuvas jo naudotojo gali būti bet kada pašalintas. Kita vertus, vertinant šio paspirtuko projektinį greitį, esminę reikšmę turi ne greitis su ribotuvu, bet maksimalus jo greitis. Kaip nurodo pats gamintojas, šis elektrinis paspirtukas gali važiuoti net trimis skirtingais greičio režimais.
31.3. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į išteisintojo T. B. duotus parodymus dėl šio elektrinio paspirtuko įsigijimo aplinkybių, kuriuose akcentuojama būtent didesnė elektrinio paspirtuko galia. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu T. B. nurodė, kad paspirtuką pirko naują už 800 Eur, ieškojo galingesnio. Dėl galingumo parduotuvėje jam nieko neaiškino, nusipirkęs gavo čekį, daugiau jokių dokumentų prie paspirtuko nebuvo. (duomenys neskelbtini) norėjo užregistruoti, bet be dokumentų to padaryti negalėjo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, T. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „B“ už 830 Eur pirko elektrinį paspirtuką „A“. Kai internetu ieškojo sau paspirtuko, jam buvo svarbu, kad šis būtų patvaresnis, su galingesniu akumuliatoriumi, kad galėtų įveikti didesnius atstumus.
31.4. Kad paspirtukas buvo galingas ir gebėjo išvystyti didelį greitį, teismo posėdžio metu paliudijo ir liudytojai A. P. bei N. B.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. parodė, kad paspirtuku važiavęs vyras važiavo labai dideliu greičiu, nes smūgis po susidūrimo buvo labai stiprus bei paspirtukas atlėkė iki jų labai greitai (1 t., b. l. 57-58). Liudytojas N. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad paspirtukas buvo galingas, masyvus. Jis neatsimena, kokia žala buvo padaryta, bet paspirtukas jau buvo sugadintas. Jis pats paspirtukais nesivažinėja, jam tik iš išvaizdos pasirodė, kad paspirtukas galingas. Paspirtukas važiavo dideliu greičiu, kaip parkavimo aikštelėje. Dėl didelio greičio vairuotojas nukrito ant automobilio, paskui ant žemės. Jis (N. B.) važiavo ganėtinai lėtai, apie 20 km/h greičiu, o paspirtukas greitai važiavo, nes matėsi, kaip jis stabdė. Paspirtuko vairuotojas sakė, kad pirko jį prieš tris dienas, apie 1 000 Eur mokėjo, kitų parametrų neatsimena.
31.5. (duomenys neskelbtini) S. G., apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad T. B. vairuotas paspirtukas turi variklį ir jis yra galingesnis nei 1 kilovatas, turi du ratus. Galia prilygsta mopedui, elektrinis ar vidaus degimo variklis, nesvarbu, jis vis tiek išvysto galią. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. U. taip pat parodė, kad jo nuomone, ši transporto priemonė yra priskiriama prie mopedų. Jis žiūrėjo pagal galią, į kilovatus, minimalus yra iki 2 kilovatų, dvigubas iki 4 kilovatų. Jis vertino pagal vieną parametrą, vienas iš parametrų tiko, todėl manė, kad tai yra mopedas. Jis įsitikinęs, kad paspirtuką asmuo turėjo registruoti, jeigu tai būtų motorinis dviratis, tada būtų galia iki 1 kilovato ir greitis iki 25 km/h. Tokio išsireiškimo kaip elektrinis paspirtukas įstatyme nėra, tai tik pačių gamintojų ir pardavėjų naudojamas terminas. Kadangi yra ribotuvas, paspirtukas niekaip nepapultų į motorinių dviračių kategoriją, nes motorinio dviračio maksimalus greitis iki 25 km/h. Šiuo atveju paspirtuko techniniuose parametruose variklio galią daugina iš dviejų, nes vienose yra ribotuvai.
31.6. Aplinkybę, kad paspirtukas priskiriamas galingų ir didelį maksimalų greitį galinčių pasiekti paspirtukų kategorijai, netiesiogiai pagrindžia ir palyginus su kitais paspirtukais santykinai didelė šio paspirtuko kaina – 830 Eur (1 t., b. l. 22), taip pat kitos šio paspirtuko techninės charakteristikos: priekiniai ir galiniai amortizatoriai, plati stovėjimo platforma, santykinai galinga baterija bei santykinai didelis maksimalus jo nuvažiuojamas atstumas ir kt. (1 t., b. l. 26).
32. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad T. B. vairuotas elektrinis paspirtukas „A“ bendrąja BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme laikytinas motorine transporto priemone, kadangi jis turi elektrinį variklį, yra priemonė skirta žmonėms vežti; jo momentinė galia yra didesnė nei motorinio dviračio ir atitinka mopedo galią; o maksimalus galimas greitis šias abi kategorijas netgi viršija.
33. Byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtų bei apeliacinės instancijos teismo įvertintų įrodymų, duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinimas T. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino, t. y. jis, 2021 m. gegužės 16 d., apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo elektrinį paspirtuką „A“, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog T. B. iškvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kadangi T. B. suprato, kad elektrinį paspirtuką vairuoja būdamas akivaizdžiai neblaivus ir to neneigė, pripažintina, jog veika padaryta tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad T. B. veiksmuose nustatyti visi būtinieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.
Dėl T. B. skirtinos bausmės
34. Teisėjų kolegijai pagal prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį bei nustačius, kad T. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, šiuo nuosprendžiu jam skirtina bausmė.
35. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas BK sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
36. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
37. Spręsdama T. B. skirtinos bausmės klausimą, teisėjų kolegija įvertina tai, kad jis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatant, kad dėl asmens veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai.
38. Byloje nenustatyta T. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija, nors T. B. neigė padarytos veikos teisinį kvalifikavimą, tačiau pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi T. B. viso proceso metu neneigė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos esminių padarymo aplinkybių, t. y. pripažino, kad būdamas neblaivus vairavo elektrinį paspirtuką, neginčijo nustatyto neblaivumo, davė teisingus ir nuoseklius paaiškinimus, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, o tai, jog asmuo nesutiko su teisiniu veiksmų vertinimu, negali užkirsti kelio pripažinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Duomenų apie T. B. gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar įrašymą į narkologinę įskaitą teismui nepateikta. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad asmuo neteistas (1 t., b. l. 83), du kartus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, o paskirtas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 80-82), turi darbą (1 t., b. l. 84), yra vedęs.
39. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta, T. B. paskiriant BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, parenkant minimalų jos dydį – 50 MGL (2 500 Eur). Teisėjų kolegija taip pat pailgina atitinkamos baudos sumokėjimo terminą iki šešių mėnesių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės paskyrimas, taip pat jos sumokėjimo termino nustatymas atitinka teisingumo principą, yra proporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui bei laipsniui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
40. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo T. B. kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemones, t. y. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei turto konfiskavimą.
41. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
42. Motorinės transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018).
43. Byloje nustatyta, kad T. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką padarė vairuodamas motorinę transporto priemonę – elektrinį paspirtuką, jį vairavo, kai jo iškvėptame ore buvo 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija, kuri žymiai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės neblaivumas), todėl T. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgtina į tai, kad T. B. praeityje nėra vairavęs transporto priemonių būdamas neblaivus, tik kartą baustas už nešiurkštų KET pažeidimą, kas patvirtina, jog byloje nagrinėjama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo įstatymų pažeidinėjimo pasekmė. Be to, iš esmės veikos padarymo metu T. B. buvo įsitikinęs, kad jo vairuotas elektrinis paspirtukas nėra laikytinas transporto priemone BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme ir jam nekils atsakomybė, todėl važiuoti pasirinko būtent elektrinį paspirtuką, o ne automobilį. Teisėjų kolegija, skirdama baudžiamojo poveikio priemonę, sutinka, kad nusikaltimo padarymą iš dalies galėjo nulemti ir nepakankamas elektrinių paspirtukų teisinis reglamentavimas. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nustatytinas minimalus baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – vieneri metai, kuris skaičiuojamas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
44. Prokuroras prašo iš T. B. konfiskuoti elektrinio paspirtuko vertę atitinkančią pinigų sumą – 830 Eur.
45. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
46. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad T. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas elektrinį paspirtuką „A“, kuris pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone ir konfiskuotinas pagal BK 72 straipsnio nuostatas. Kadangi šiuo metu T. B. nebeturi minėtos transporto priemonės, nes ją yra pardavęs detalėmis, todėl konfiskuotina elektrinio paspirtuko vertę atitinkanti pinigų suma, kurią T. B. sumokėjo įsigydamas šią transporto priemonę, t. y. 830 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai bus pakankama prevencinė priemonė ateityje siekiant užkardinti analogiškų nusikaltimų darymą.
47. (duomenys neskelbtini) nutarimu T. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 97-98), kuri panaikintina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
48. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti tokiu būdu: kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendį, kuriuo T. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį –
T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, T. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, T. B. taikyti elektrinio paspirtuko „A“ vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 830 Eur neatlygintiną konfiskavimą valstybės naudai.
T. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę, t. y. rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo.
Byloje esančius kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti T. B., kad paskirta bauda per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.