Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-159-1041/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-14
Bylos Nr.: e2A-159-1041/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10200-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Tomas Ridikas, Simona Dementavičienė
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-159-1041/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10200-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ir Tomo Ridiko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl teisės į atvaizdą, privatų gyvenimą pažeidimo, tikrovės neatitinkančių asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo pripažinti, kad atsakovė išplatindama ieškovo intymią nuotrauką tretiesiems asmenims pažeidė jo teisę į atvaizdą ir privataus gyvenimo neliečiamumą, ir įpareigoti atsakovę neplatinti ieškovo intymios nuotraukos kitiems asmenims; pripažinti, kad ieškovo persekiojimas viešoje, įskaitant darbo, vietoje pažeidžia asmens teisę į privatų gyvenimą; pripažinti, kad atsakovės paskleisti duomenys tretiesiems asmenims Messenger yra žeminantys ieškovo garbę ir orumą; priteisti iš atsakovės 7 000,00 Eur neturtinės ir 891,73 Eur turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė apie ieškovą paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovo garbę bei orumą, paskleidė ieškovo intymią nuotrauką, dėl ko buvo pažeista asmens teisė į atvaizdą bei privataus gyvenimo neliečiamumas. Ieškovas buvo pažemintas kaip žmogus, vyras ir asmenybė bei patyrė neturtinę ir turtinę žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko. Atsakovė nurodė, kad tarp šalių buvo artimi santykiai, kurie tęsėsi apie dvylika mėnesių. Atsakovė nutraukė bendravimą su ieškovu ir jis pradėjo atsakovei keršyti bei pradėjo jos persekiojimą. Atsakovė kritiškai įvertino susirašinėjimo su ieškovu turinį, išsakydama savo nuomonę ir persiųsdama nuotrauką nieko blogo nenorėjo ir negalvojo, tačiau pasielgė negražiai. Ieškovas neteisingai teigia, kad atsakovė jį persekioja ir bandė ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Atsakovė norėjo užbaigti konfliktą.

4. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė jai siuntė neadekvataus turinio žinutes, įskaitant ir su neaiškiais pasiūlymais ir šmeižtu ieškovo atžvilgiu. Atsakovės veiksmai yra sąlygoti jos nutrūkusių santykių su ieškovu, noro pakenkti ieškovui, pažeminti jo garbę, orumą ir sužlugdyti reputaciją.

5. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad iš atsakovės (duomenys neskelbtini) gavo žinutę ir nuotrauką, kurioje matomas nuogas ieškovas. Gavusi nuotrauką, trečiasis asmuo apie tai pranešė tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

6. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad iš atsakovės gavo žinutę su grasinimu, kad ieškovas neteks darbo. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad iš atsakovės gavo intymaus pobūdžio ieškovo nuotrauką, pats nuotraukos nematė, bet apie ją pranešė ieškovui. Trečiasis asmuo matė, kaip atsakovė (duomenys neskelbtini) yra priėjusi prie ieškovo ir bandė paimti už rankos. Trečiasis asmuo mano, kad atsakovė savo veiksmais pažemino ieškovą, sugadino jo reputaciją kaip (duomenys neskelbtini), pažeidė jo privatumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė pripažinti, kad atsakovė išplatindama ieškovo intymią nuotrauką trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) pažeidė jo teisę į atvaizdą ir privataus gyvenimo neliečiamumą, ir įpareigoti atsakovę neplatinti ieškovo intymios nuotraukos kitiems asmenims; pripažinti, kad atsakovės tretiesiems asmenims paskleisti duomenys Messenger: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)“ – yra žeminantys ieškovo garbę ir orumą; priteisė ieškovui 1 000,00Eur neturtinės ir 391,73 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 741,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas konstatavo, kad įvertinus šalis siejusius artimus santykius, tai, kad atsakovė yra (duomenys neskelbtini), kuriame dirba ieškovas, lankytoja, ir tai, kad šiuo metu šalių santykiai yra konfliktiški, reikalavimas pripažinti, jog ieškovo persekiojimas viešose vietose (darbe) pažeidžia asmens teisę į privatų gyvenimą yra nepagrįstas.

9. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė be ieškovo leidimo išplatino jo intymią nuotrauką, todėl teismas pripažino, kad atsakovė tokiais veiksmais pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą ir privataus gyvenimo neliečiamumą ir įpareigojo atsakovę neplatinti ieškovo intymios nuotraukos kitiems asmenims.

10. Teismas nevertino šalių susirašinėjimo per Messenger ir jame išsakytų teiginių apie ieškovą („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“), nes byloje nėra duomenų, kad atsakovei siunčiant šias žinutes, jas matė ir / ar be ieškovo valios galėjo matyti pašaliniai asmenys. Žinutės buvo siunčiamos asmeniškai ieškovui ir dėl jų asmeninio pobūdžio bei galimybės kitiems asmenims jas matyti nebuvimo negalėjo nulemti ieškovo garbės ir orumo pažeidimo.

11. Analizuodamas visą atsakovės pasisakymo kontekstą, teismas konstatavo, kad atsakovė, pavartodama žodį ar frazę „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)“ galėjo įžeisti ieškovą, nes jie buvo išsakyti neigiamame kontekste. Tai, kad žodis „(duomenys neskelbtini)“ pavartotas neigiamame kontekste, liudija atsakovės paaiškinimai apie priežastis, lėmusias tokius teiginius – patirtus išgyvenimus, kai šalis sieję artimi santykiai nutrūko. Šių teiginių paskleidimo tikslas buvo pažeminti, sumenkinti ieškovą, nes atsakovė manė, kad tai jis jai siunčia nepadoraus turinio žinutes iš netikrų Facebook anketų.

12. Teismo nuomone, atsakovė susirašinėjime su trečiaisiais asmenimis pavartodama atskirą žodį ar frazę „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išreiškė negatyvią nuomonę apie ieškovą. Nors ši nuomonė yra išreikšta emocionaliai ir nepagarbiais žodžiais, tačiau juose nėra nurodyta informacija apie konkretų įvykį ar faktą, kurių egzistavimą ir teisingumą būtų galima patikrinti. Pavartotas žodis rodo atsakovės subjektyvų neigiamą požiūrį į ieškovą. Atsižvelgiant į tai, elektroniniame susirašinėjime išsakyti žodžiai ir frazės laikytini ne žinia, o subjektyvia nuomone, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, taip pat ne siekiu pažeminti ieškovo garbę ir orumą, paskleidžiant tiesos neatitinkančias žinias.

13. Teismas nustatė, kad atsakovė manė, jog ieškovas persekioja ją rašydamas žinutes iš netikrų anketų ir užkišdamas gėles už automobilio rankenos. Atsakovė, sužinojusi, kad ieškovas jos atžvilgiu kreipėsi į policiją, supyko ir persiuntė jo nuogo nuotrauką trečiajam asmeniui ir pavadino „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės tikslas buvo pažeminti, sumenkinti ieškovą dėl asmeninių priežasčių. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai.

14. Teismas, įvertinęs, kad susirašinėjimas vyko tarp keturių šalims pažįstamų asmenų, atsakovė manė, kad ieškovas jai rašo prisistatydamas „(duomenys neskelbtini)“, kartu su žinutėmis apie ieškovą atsakovė siuntė ir pokalbių su „(duomenys neskelbtini)” ekrano kopijas, byloje nėra duomenų, kad tokiu būdu buvo pakenkta ieškovo dalykinei reputacijai, sprendė, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsižvelgiant į tai, teismas netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo už atsakovės paskleistus teiginius apie ieškovą.

15. Atsakovė ieškovo nuotrauką su prierašu „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė tik vienam asmeniui. Iš nuotraukos ieškovą gali atpažinti tik jį pažinoję asmenys. Atsakovė savo poelgio gailėjosi, šalis iš pradžių siejo artimi santykiai, o paskui jie tapo konfliktiškais, taip pat atsakovei buvo rašomos nepadoraus pobūdžio žinutės iš netikrų anketų ir atsakovė manė, kad taip elgiasi ieškovas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama kompensacija ieškovui.

16. Teismas nepriteisė iš atsakovės 500,00 Eur ieškovo nurodytos turtinės žalos dalies už teisines išlaidas, patirtas atstovaujant ieškovą ikiteisminių tyrimų metu, nes ikiteisminiai tyrimai atsakovės atžvilgiu nebuvo pradėti.

17. Teismas sprendė, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, posėdžių skaičių, tai, kad sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, bylos šalys yra dvi, o tretieji asmenys trys, nustatė jų pagrįstą dydį iki 3 500,00 Eur. Taip pat teismas nustatė, kad patikslinto ieškinio reikalavimai yra patenkinti 51,64 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteisė 1 899,00 Eur, o atsakovei iš ieškovo – 1 158,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą iš atsakovės ieškovui priteistos 741,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atitinkamai priteisti ieškovui (apeliantui) 7 000,00 Eur turtinės ir 891,73 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 6 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; pripažinti, kad ieškovo persekiojimas viešoje, įskaitant darbo, vietoje pažeidžia asmens teisę į privatų gyvenimą; pripažinti, kad atsakovės teiginiai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)“, paskleisti tretiesiems asmenims Messenger, yra žeminantys ieškovo (apelianto) garbę ir orumą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1.1. Atsakovės vykdytas ieškovo (apelianto) persekiojimas nebuvo vienkartinio pobūdžio, o tai, kad šalių santykiai buvo konfliktiški, nesudaro pagrindo teigti, jog jis yra pateisinamas. Persekiojimas buvo sistemingas ir truko ne vienerius metus. Ieškovas (apeliantas) dėl atsakovės veiksmų jo darbo vietoje jautėsi nepatogiai ir jam buvo gėda prieš jo asmeninius klientus. Taip pat buvo padarytas neigiamas poveikis ieškovo (apelianto) socialiniam gyvenimui, suprastėjo jo gyvenimo kokybė ir emocinė būsena bei sumažėjo (duomenys neskelbtini) skaičius. Atsakovės grasinimai išplatinti intymią nuotrauką ir ieškovui (apeliantui) netekti darbo, tretiesiems asmenims paskleista nuotrauka bei įžeidžiantys teiginiai, pastovus persekiojimas, konfliktų sukėlimas darbo vietoje visiškai sužlugdė ieškovo (apelianto) kaip vyro garbę ir orumą, tuo pačiu pažeidžiant asmens teisę į atvaizdą ir privataus gyvenimo neliečiamumą. Reikalavimo atmetimo motyvai yra deklaratyvūs ir paviršutiniški, o skundžiamame sprendime nebuvo vertintas faktas, kad ieškovas (apeliantas) pakeitė savo gyvenamąją vietą, apie kurią kažkokiu būdu sužinojo atsakovė.

1.2. Konstatuojamojo pobūdžio sakinys ne vieną kartą nurodžius „(duomenys neskelbtini)“ negali būti laikomas nuomone. Teismas išvadas padarė vadovaujantis atsakovės parodymais ir matomas akivaizdus jo šališkumas bei prielankumas atsakovei. Tretiesiems asmenims Messenger buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios ir tai, kad kalbama apie ieškovą (apeliantą), nurodo pati atsakovė išplatindama nuotrauką bei rašydama teiginius „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nurodyti šmeižiantys teiginiai, kad ieškovas (apeliantas) yra psichopatas, bjaurybė, nepakaltinamas, žemina ieškovo (apelianto) garbę ir orumą. Atsakovės paskleisti tikrovės neatitinkantys faktai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, jie žemina ieškovą (apeliantą) kaip vyrą ir geros reputacijos (duomenys neskelbtini).

1.3. Teismas nepagrįstai sumažino priteistiną neturtinę žalą, nes ieškovas (apeliantas) buvo itin pažemintas kaip vyras ir asmenybė, išgyveno ir iki šiol išgyvena dvasinį skausmą. Dėl sukurto neigiamo įvaizdžio ieškovas (apeliantas) patyrė labai daug nepatogumų, aplinkiniams bei draugams kilo daug klausimų, jis lankėsi pas specialistus, vartojo ir vartoja vaistus. Ieškovas (apeliantas) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė didelį stresą, išgyvenimus, jam sutriko miegas, jis negalėjo ir negali normaliai dirbti, jaučia aplinkinių panieką, sumažėjo klientų srautas darbe, išgyvena, kad atsakovė nepadarytų didesnės žalos. Priteisiant neturtinę žalą, svarbu atsižvelgti ir į atsakovės elgesį, t. y. kad informacija apie ieškovą (apeliantą) buvo plėtojama įžeidžiančiu būdu, ji to tyčia siekė, norėdama pažeminti ir tik neigiamai atsiliepti apie ieškovą (apeliantą). Nesuprantama, kodėl teismas akcentuoja pokalbius su „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodo, kad nėra duomenų, jog būtų pakenkta ieškovo (apelianto) dalykinei reputacijai, taip pat kad atsakovė parašė ieškovui (apeliantui) atsiprašymo laišką. Priteista neturtinė žala pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jos dydis neatitinka teismų praktikos, o įprastai tokio pobūdžio bylose 1 000,00 Eur neturtinė žala priteisiama už vieną epizodą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju jų buvo daug ir jie truko kelerius metus.

1.4. Teismo nepriteistos 500,00 Eur išlaidos buvo patirtos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o tai, kad ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, nereiškia, kad žala turi būti neatlyginama. Jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, ieškovas (apeliantas) nebūtų patyręs išlaidų. Ieškovas (apeliantas) išlaidas patyrė teisinėms paslaugoms siekiant apginti savo teises, o atstovavimo ikiteisminiame tyrime nebuvo, nes jis nebuvo pradėtas.

1.5. Ieškovo (apelianto) bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir jis neturėtų patirti dar daugiau žalos, nei patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovas (apeliantas) sumokėjo 6 250,00 Eur advokačių pagalbai apmokėti ir teismas be pagrindo jas sumažino iki 3 500,00 Eur. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka teismų praktikos, kai skirstomos bylinėjimosi išlaidos iš dalies tenkinant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taisyklę „pralaimėjęs“ moka turėjo taikyti ne mechaniškai, o vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalimi ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Atsiliepimas

19. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovė nepersekiojo ieškovo (apelianto) viešoje vietoje. Ieškovas (apeliantas) įrodinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148¹ straipsnio 1 dalies sudėtį, tačiau pagal šią nusikalstamą veiką ikiteisminis tyrimas buvo atsisakytas pradėti, nes atsakovės veiksmuose nebuvo nustatyta persekiojimo požymių. Būtent ieškovas (apeliantas) nuo 2022 m. imasi priemonių, kuriomis bando kenkti atsakovei ir ją žlugdyti. Šalių santykiai tapo konfliktiški dėl ieškovo (apelianto) veiksmų, t. y. jo santykių su keliomis moterimis vienu metu. Atsakovė vengė kontakto su ieškovu (apeliantu) ir nesiekė ieškovo (apelianto) persekioti bei nerinko informacijos apie jo privatų gyvenimą. Atsakovė taip pat sulaukdavo daugybės žinučių iš įvairių asmenų, iš kurių, atsakovės manymu, rašydavo ieškovas (apeliantas). Atsakovė, išsiuntusi ieškovo (apelianto) intymią nuotrauką, savo elgesį įvertino kritiškai, parašė nuoširdų atsiprašymo laišką ir daugiau jokių veiksmų niekada neatliko.

2.2. Atsakovės parašytoms žinutėms negali būti taikomas tiesos kriterijus ir šie atsakovės paskleisti duomenys nėra laikomi žinia, o vertinami kaip atsakovės nuomonė apie buvusį partnerį. Atsakovė asmeninėmis žinutėmis nurodė savo subjektyvų aplinkybių įvertinimą ir nuomonę į susiklosčiusią situaciją. Teismas pagrįstai nusprendė, kad neturtinės žalos atlyginimas už atsakovės paskleistus teiginius nėra priteisiamas.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovo (apelianto) prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis ir neatitinka teismų formuojamos praktikos. Ieškovas (apeliantas) siekia neteisėtai uždarbiauti iš susidariusios situacijos. Apeliaciniame skunde nurodytose bylose situacijos skiriasi nuo esamų ir jose žalos sumos yra ženkliai mažesnės. Be to, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių tariamą ketverių metų persekiojimą.

2.4. Byloje nėra aišku, nuo kada ieškovas (apeliantas) lankosi pas psichoterapeutę ir kas jam kelia stresą. Ieškovas (apeliantas) pats atsiuntė atsakovei intymią nuotrauką ir nenurodė, kad ji yra skirta tik atsakovei, taip konkliudentiniais veiksmais sutikdamas, kad atsakovė nuotrauką gali naudoti ar ja pasidalinti su kitais asmenimis. Iš nuotraukos negalima nustatyti, kad ten ieškovas (apeliantas), o atsakovė ją nusiuntė tik vienam asmeniui, nenurodydama ieškovo (apelianto) vardo ar pavardės.

2.5. Teismas pagrįstai nepriteisė 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes ieškovas (apeliantas) pats pasirinko neteisingą savo teisių gynimo būdą, todėl atsakovė už ieškovo (apelianto) pasirinkimo rezultatą negali būti atsakinga.

2.6. Ieškovo (apelianto) bylinėjimosi išlaidos grindžiamos apmokėjimais už išankstines sąskaitas turėjo būti nepriteistos, nes jos realiai nėra patirtos. Išankstinės sąskaitos faktūros nėra buhalterinis dokumentas, o ieškovui (apeliantui) pagal jas sumokėjus pinigines lėšas bei paslaugų neįforminus PVM sąskaita faktūra jos yra laikomos ieškovo (apelianto) lėšomis, esančiomis kito asmens sąskaitoje. Todėl formaliai atlikus mokėjimus, išlaidos už teisines paslaugas byloje nėra patirtos. Taip pat ieškovas (apeliantas) už teisinės paslaugos valandinį įkainį turėjo mokėti 250,00 Eur, o tai viršija maksimalius mokėtinus dydžius, todėl teismas pagrįstai juos sumažino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

20. Apeliantas (ieškovas) buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o atsakovė – klientė. Šalis 2019 m. vasaros laikotarpiu kurį laiką siejo artimi santykiai. Nuo 2019 m. rudens apeliantas (ieškovas) pradėjo artimai bendrauti su kita (duomenys neskelbtini) kliente trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini).

21. Iš byloje pateiktų susirašinėjimų matyti, kad šalims nutraukus artimus ryšius, jų kontaktas per Messenger nenutrūko (e. b. t. 1, l. 140, 71–73, 83–84, t. 2, l. 13–19, t. 3, l. 103–106, 114–118), be to, atsakovė tretiesiems asmenims apelianto (ieškovo) draugui (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 73–78, 141–142, t. 3, l. 121–124) ir tuometinei draugei (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 79–82, t. 3, l. 119–120) rašė, kad apeliantas (ieškovas) nepalieka jos ramybėje, o kitam (duomenys neskelbtini) rašė, kad apeliantas (ieškovas) sako netiesą, kad atsakovė jį persekioja (e. b. t. 1, l. 143–154, 185–186).

22. Apeliantas (ieškovas) 2022 m. balandžio 29 d. (e. b. t. 3, l. 83) kreipėsi į policiją dėl neteisėto atsakovės persekiojimo jo atžvilgiu, tačiau nesant objektyvių duomenų, 2022 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas atsisakytas pradėti, konstatavus, kad apeliantas (ieškovas) dėl atsakovės rodomo dėmesio nebuvo priverstas pakeisti darbo ar gyvenamosios vietos, o atsakovė nesiekė persekioti ar kaip kitaip pakenkti apeliantui (ieškovui), tiesiog norėjo bendravimo, supratusi, jog dėmesys nėra pageidaujamas, jo neberodys (e. b. t. 1, l. 9–12). Apeliantas (ieškovas) nutarimo neskundė. Apeliacinės instancijos teismas siekdamas visapusiškumo ir objektyvumo išreikalavo visą tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 3, l. 67–126) (CPK 185 straipsnis).

23. Atsakovė trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), kuri buvo (duomenys neskelbtini) klientė ir yra šalių bendra pažįstama, nepriimdama procedūrai, Messenger nurodydama, kad nieko nenori turėti bendro su apelianto (ieškovo) aplinka, nes jis yra psichopatas, (duomenys neskelbtini) išsiuntė apelianto (ieškovo) nuogo nuotrauką (e. b. t. 1, l. 31–32, 36–37, 86–88).

24. Atsakovė, kaip ji teigia, siekdama atsiprašyti 2022 m. lapkričio 3 d. ir 2022 m. lapkričio 18 d. paštu nusiuntė apeliantui (ieškovui) laiškus su dovanomis (e. b. t. 1, l. 89–96).

25. Apeliantas (ieškovas) 2022 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į policiją dėl šmeižto ir intymios nuotraukos išplatinimo, tačiau policijai konstatavus, kad dėl asmens garbės ir orumo gynimo turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pavyzdžiui, CK 2.24 straipsnis), be to, nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog atsakovė išsiuntė apelianto (ieškovo) intymią nuotrauką siekdama ją platinti kaip pornografinio turinio dalyką, nes, atsakovės teigimu, ji taip pasielgė nepagalvojusi ir apimta emocijų, be to, gailisi, 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas atsisakytas pradėti (e. b. t. 1, l. 114–119). Apeliacinės instancijos teismas siekdamas visapusiškumo ir objektyvumo išreikalavo visą tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 3, l. 65, 66, 128–199, e. b. t. 4, l. 1–5) (CPK 185 straipsnis).

26. Apeliantas (ieškovas) šį nutarimą skundė, tačiau skundas (e. b. t. 1, l. 122–126) 2023 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas (e. b. t. 1, l. 127–130). Šiame nutarime nurodyta, kad tokie atsakovės veiksmai, kai ji vieną kartą, manydama, jog apeliantas (ieškovas) rašo jai žinutes iš socialinių puslapių netikrų anketų, pavyzdžiui, „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. t. 1, l. 74, 76, 78, t. 3, l. 119), ar palieka jai gėles (e. b. t. 1, l. 184, 189), taip ją persekiodamas, žinutėmis bendraudama su kitu asmeniu, pavadino jį psichopatu, nėra tokie pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Be to, nutarime nurodyta, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad atsakovė sistemingai apelianto (ieškovo) nepersekiojo ir jis dėl atsakovės rodomo dėmesio nebuvo priverstas pakeisti darbo ar gyvenamosios vietos. Policija konstatavo, kad apelianto (ieškovo) Facebook 2022 m. rugsėjo 26 d. paliktos žinutės ir garso įrašo, kuriuose jis buvo apkaltintas šmeižtu, 2022 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) buvusios konfliktinės situacijos, kai atsakovė šaukė, kad apeliantas (ieškovas) ją persekioja ir reikalavo palikti ramybėje, 2022 m. lapkričio 5 d. atsiųsto laiško (e. b. t. 1, l. 89–96) ir kt. negalima laikyti sistemingu apelianto (ieškovo) persekiojimu.

27. Apeliantas (ieškovas) pirminiu teisme 2023 m. rugsėjo 20 d. gautu ieškiniu (e. b. t. 1, l. 2–5) prašė teismo pripažinti, kad atsakovė pažeidė jo teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą ir, be kita ko, priteisti 891,37 Eur turtinės bei 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

28. Apeliantas (ieškovas) pakeitęs advokatę 2023 m. spalio 20 d. patikslintu ieškiniu (e. b. t. 1, l. 53–70) prašė teismo ne tik pripažinti, kad atsakovė pažeidė jo teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą, tačiau taip pat pripažinti, kad apelianto (ieškovo) persekiojimas viešose, įskaitant darbo, vietoje pažeidžia asmens teisę į privatų gyvenimą, jog atsakovės paskleisti duomenys tretiesiems asmenims yra žeminantys jo garbę ir orumą, tokiu būdu padidindamas neturtinę žalą iki 7 000,00 Eur ir prašydamas tos pačios 891,37 Eur turtinės žalos.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad atsakovė išplatindama apelianto (ieškovo) intymią nuotrauką trečiajam asmeniui pažeidė jo teisę į atvaizdą ir privataus gyvenimo neliečiamumą. Be to, teismas pripažino, kad atsakovės tretiesiems asmenims paskleisti duomenys per Messenger: „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. t. 1, l. 79–82), „(duomenys neskelbtini)” (e. b. t. 1, l. 75), „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. t. 1, l. 36) yra žeminantys apelianto (ieškovo) garbę ir orumą. Teismas priteisė apeliantui (ieškovui) iš atsakovės 1 000,00 Eur neturtinės ir 391,73 Eur turtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje patikslinto ieškinio netenkino.

30. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti apeliantui (ieškovui) 7 000,00 Eur neturtinės ir 891,73 Eur turtinės žalos atlyginimą; pripažinti, kad apelianto (ieškovo) persekiojimas viešose, įskaitant darbo, vietose pažeidžia asmens teisę į privatų gyvenimą; pripažinti, kad atsakovės paskleisti teiginiai „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. t. 1, l. 31, 87); „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. t. 1, l. 73); (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 75); (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 142); (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 78)“, tretiesiems asmenims yra žeminantys apelianto (ieškovo) garbę ir orumą.

31. Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo sprendimo dalis dėl persekiojimo, garbės ir orumo pažeidimo dėl išsakytų atsakovės ginčo teiginių ir (ne)turtinės žalos atlyginimo apeliacinio skundo argumentų pagrindu.

Dėl persekiojimo pažeidžiančio teisę į privatų gyvenimą

32. Asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

33. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad apeliantas (ieškovas) buvo atsakovės (duomenys neskelbtini), kurį laiką šalis siejo artimi santykiai, o jiems nutrūkus šalys konfliktavo, sprendė, kad apelianto (ieškovo) nurodomos aplinkybės dėl jo sistemingo persekiojimo yra nepagrįstos.

34. Apeliantas (ieškovas) nurodo, kad esamu atveju reikšminga informacija yra nurodyta policijos procesiniuose dokumentuose (žr. šios nutarties 22, 25–26). Apelianto (ieškovo) teigimu, nurodoma, kad atsakovė be pagrindo nuo 2020 m. lankėsi apelianto (ieškovo) darbo vietoje, laukė prie (duomenys neskelbtini) kambario ar prieidavo, kai jis dirba, taip pat tykodavo prie namų, tokiais būdais provokuodama konfliktą ir sukeldama įtampą. Atsakovė ne kartą buvo užblokavusi automobiliu kelią, sukeldama avarinę situaciją. Apeliantas (ieškovas) užblokavo atsakovės netikras Instagram paskyras (e. b. t. 3, l. 111–112), per kurias atsakovė bandė susisiekti (e. b. t. 3, l. 108–110, 113). Šios aplinkybės, apelianto (ieškovo) teigimu, pagrindžia ilgametį jo persekiojimą, kas lemia, kad buvo pažeistas privataus gyvenimo neliečiamumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl persekiojimo apeliantas (ieškovas) atsakovės atžvilgiu bandė inicijuoti ikiteisminį tyrimą (žr. šios nutarties 22 punktą). Apelianto (ieškovo) pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės dėl jo persekiojimo išdėstytos ne nutarimo dalyje, kaip policijos konstatuotos faktinės aplinkybės, tačiau pačioje nutarimo pradžioje perrašant jo pareiškimą (e. b. t. 3, l. 78–81), t. y. jo paties nurodomas aplinkybes, todėl nėra pagrindo jų vertinti kaip nustatytų ikiteisminio tyrimo metu. Tuo labiau, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, o apeliantas (ieškovas) šio nutarimo neskundė. Kita vertus, šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo, t. y. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Tačiau faktinės aplinkybės, nustatytos atliekant ikiteisminį tyrimą, kai jis net nebuvo pradėtas, nepatenka į šių CPK 182 straipsnio 2 dalyje įvardytų pagrindų sąrašą, todėl nėra pagrindo atleisti apeliantą (ieškovą) nuo aplinkybių, susijusių su jo persekiojimu, įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

35. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad jis dėl atsakovės persekiojimo pakeitė gyvenamąją vietą. Tačiau, kaip matyti iš 2022 m. gegužės 9 d. nutarimo (žr. šios nutarties 22 punktą), aplinkybių tikslinimo metu apklaustas apeliantas (ieškovas) parodė, kad dėl gyvenamosios vietos pakeitimo atsakovės veiksmai nepadarė jokios įtakos, būstą įsigyti jis planavo jau seniau. Apie tai jis aiškiai paliudijo apklaustas liudytoju (e. b. t. 3, l. 88–90). Todėl teisėjų kolegija aptariamą apeliacinio skundo argumentą vertina kaip prieštaringą ir nurodomą tik siekiant sau naudingo bylos rezultato apeliacinės instancijos teisme. Dėl apelianto (ieškovo) argumento, kad jis matydavo atsakovę prie jo naujų namų, atsakovė nurodė, jog šalia gyvena tėvai, kuriuos ji aplanko (Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. posėdžio 10.00 val. garso įrašas: 1 val. 2 min. 29 sek. – 1 val. 3 min. 32 sek.). Ši aplinkybė apeliaciniame skunde nėra neigiama, todėl nėra pagrindo spręsti apie jos netikrumą. Vien tai, kad apeliantas (ieškovas) užblokavęs atsakovės netikras Instagram paskyras (e. b. t. 3, l. 111–112), per kurias atsakovė bandė susisiekti (e. b. t. 3, l. 108–110, 113), nesudaro pagrindo konstatuoti apelianto (ieškovo) sistemingo persekiojimo, tuo labiau, kad tokiems atsakovės veiksmams poveikį galėjo turėti ir paties apelianto (ieškovo), kuris nebuvo visiškai atsiribojęs nuo bendravimo su atsakove, veiksmai (žr. šios nutarties 21 punktą).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl apelianto (ieškovo) persekiojimo nebuvo pradėtas, nes jis nepateikė objektyvių duomenų ( žr. šios nutarties 22 punktą). Tokių duomenų dėl jo persekiojimo nėra ir šioje byloje. (duomenys neskelbtini), kuriame (duomenys neskelbtini) dirbo apeliantas (ieškovas), kurį laiką neleido atsakovei lankytis (e. b. t. 1, l. 166–167), tačiau išimtinai apelianto (ieškovo) nurodomų aplinkybių pagrindu, o atsakovei paprašius pateikti objektyvius duomenis (e. b. t. 1, l. 168–171) ribojimas buvo atšauktas (e. b. t. 1, l. 177). Taigi, apeliantas (ieškovas) tik deklaratyviai teigia apie jo sistemingą persekiojimą, to nepagrįsdamas rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo skundžiamo sprendimo keisti vien tik apelianto (atsakovo) subjektyvių argumentų pagrindu.

37. Priešingai, byloje yra duomenys, kad atsakovė vengė kontakto su apeliantu (ieškovu). Ji (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo apeliantas (ieškovas), stengėsi lankytis tik rytais, kai jis nedirbdavo (e. b. t. 1, l. 143–154; 185–186), be to, pradėjo (duomenys neskelbtini) kitame (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 182–183; 187–188). Trečiasis asmuo apelianto (ieškovo) draugas (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad jis matė, kaip atsakovė (duomenys neskelbtini) yra priėjusi prie apelianto (ieškovo) ir bando paimti už rankos. Tačiau jis taip pat paaiškino, kad į pokalbio turinį nesigilino (Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. posėdžio 10.00 val. garso įrašas: 1 val. 25 min. 32 sek. – 1 val. 26 min. 26 sek.). Be to, konkretus laikas, kada jis tai galėjo matyti, nėra aiškus ir įrodytas, todėl tai galėjo įvykti ir šalių draugystės metu.

38. Be to, atsakovė atsiprašė apelianto (ieškovo) (žr. šios nutarties 24 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, laiško turinys leidžia suprasti, kad tai atsiprašymo laiškas, o, ne, kaip teigia apeliantas (ieškovas), mėginimas toliau jį persekioti (Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. posėdžio 10.00 val. garso įrašas: 29 min. 45 sek. – 31 min. 00 sek.). Atsakovė laiške nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ <...> „(duomenys neskelbtini)“ <...> „(duomenys neskelbtini)“<...> (duomenys neskelbtini)“<...>„ (duomenys neskelbtini)“ <...> „(duomenys neskelbtini) <...> (duomenys neskelbtini) <...> (duomenys neskelbtini) <...> (duomenys neskelbtini)“ <...> „(duomenys neskelbtini)“ <...> „(duomenys neskelbtini) <...> (duomenys neskelbtini)“. Nors atsakovė po šio laiško jokių veiksmų apelianto (ieškovo) atžvilgiu nesiėmė, jis bandė inicijuoti atsakovės atžvilgiu ikiteisminį tyrimą (žr. šios nutarties 25 punktą), tačiau tam nebuvo jokio pagrindo, ką įvertino ir policija atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą (žr. šios nutarties 26 punktą).

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas pirmiau nustatytas aplinkybes, pripažįsta pagrįstą pirmosios instancijos teismo poziciją netenkinti reikalavimo dėl persekiojimo, kas atitinkamai lemia, kad nebuvo pagrindo ir (ne)turtinės žalos atlyginimui (CK 2.23 straipsnio 4 dalis).

40. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šioje dalyje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti ar pakeisti, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Dėl garbės ir orumo žeminimo

41. Apelianto (ieškovo) nuomone, atsakovė visais jo nurodomais teiginiais, paskleistais tretiesiems asmenims per Messenger, pažeidė jo garbę ir orumą (žr. šios nutarties 30 punktą), tačiau teismas nepagrįstai tokiais pripažino tik dalį teiginių (žr. šios nutarties 29 punktą). Todėl, jo nuomone, skundžiamo sprendimo dalis keistina, nurodant visus atsakovės teiginius, kaip žeminančius apelianto (ieškovo) garbę ir orumą (žr. šios nutarties 30 punktą). Be to, apelianto (ieškovo) teigimu, atsakovės išsakyti teiginiai, įskaitant žodis „(duomenys neskelbtini)“, negali būti traktuojami tik kaip nuomonė, o pripažintini žinia. Teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo su apeliantu (ieškovu) sutikti.

42. Žinia yra informacija apie faktus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, tai teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties 52 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Šiuo atveju, apeliantas (ieškovas) reikalavimą kildina iš CK 2.24 straipsnio, kad atsakovė apie ji paskleidė žinią, kuri žemina jo garbę ir orumą.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tiek ginčo teiginius (žr. šios nutarties 30 punktą), tiek ginčo žodį apie apeliantą (ieškovą) „(duomenys neskelbtini)“, juos vertindamas visų aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020), įvertino kaip nuomonę. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė išsakydama ginčo teiginius ir žodį, nenurodė apie konkretų įvykį ar faktą, kurių egzistavimą ir teisingumą būtų galima patikrinti. Pavartoti teiginiai ir žodis nenusako konkretaus fakto, o rodo atsakovės subjektyvų neigiamą požiūrį į apeliantą (ieškovą). Apeliaciniame skunde nėra argumentuotai paneigiamas pirmosios instancijos teismo vertinimas, tik perrašomas teismo vertinimas, nurodant, kad galimai teismas buvo šališkas, palaikė atsakovės poziciją, todėl teisėjų kolegija negali atsikirsti būtent į konkrečius apeliacinio skundo argumentus.

45. Vienas iš konkrečių argumentų nurodomas, kad atsakovė yra (duomenys neskelbtini), todėl būdama kvalifikuota medicinos srities specialistė puikiai suvokė ginčo žodžio reikšmę, todėl jis negali būti vertinamas nuomone. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Tačiau atsakovė išsakydama ginčo žodį, jo nenurodė kaip konkrečios informacijos ir tokio fakto duomenų. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Akivaizdu, kad atsakovė išreiškė savo subjektyvią nuomonę, kuri buvo reakcija, į, jos manymu, apelianto (ieškovo) persekiojimą ir rašymą iš netikrų anketų neetiškas žinutes (e. b. t. 1, l. 74, 76, 78) (žr. šios nutarties 26 punktą) ir pan. Šiuo atveju nėra taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Vien tik tai, kad atsakovė turi medicininį išsilavinimą negali jos teiginių ar žodžių nulemti kaip žinios, o ne nuomonės. Atsakovė yra (duomenys neskelbtini), o ne psichiatrė, todėl negalima spręsti, kad kitos profesinės krypties specialistas nusimanys apie asmenybės sutrikimus, konstatuodamas kaip faktą diagnozę „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų ir nėra įrodinėjama, kad atsakovė turėjo konkrečią informaciją ir duomenis, patvirtinančius apie išsakytą ginčo žodį apie apeliantą (ieškovą). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantui (ieškovui), kad atsakovė apie jį išsakė ne savo subjektyvią nuomonę, o paskleidė tretiesiems asmenis objektyvią žinią.

46. Apeliantas (ieškovas) teiginius, kuriuos teismas nepripažino kaip nuomonės, žeminančiais jo garbę ir orumą, kaip antai, „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. t. 1, l. 73); (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 75); (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 142); (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 78)“ (žr. šios nutarties 30 punktą), susiejo su aplinkybių visuma, kad jis buvo persekiojamas, tačiau ši aplinkybė nepasitvirtino. Apeliantas (ieškovas) nekonkretizavo, kaip šie teiginiai pažemino apelianto (ieškovo) garbę ir orumą. Todėl teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti pirmosios instancijos teismo šios sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo argumentų pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka, kad tai savaime žeminantys teiginiai, kurie automatiškai sąlygoja poreikį konstatuoti asmens garbės ir orumo pažeidimą.

47. Apeliantas (ieškovas) nurodo, kad pasikeitė bendradarbių požiūris į apeliantą (ieškovą), klientai stengiasi pasirinkti kitą (duomenys neskelbtini). Negana to, kad tokie teiginiai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti (CPK 178 straipsnis), ginčo teiginius atsakovė išsiuntė tik tretiesiems asmenims apelianto (ieškovo) draugui (duomenys neskelbtini) ir tuometinei draugei (duomenys neskelbtini), todėl tokių jos veiksmų negalima susieti su apelianto (ieškovo) nurodomos reputacijos pablogėjimu prieš bendradarbius ar klientus.

48. Apeliantas (ieškovas) nepaneigė pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad Messenger nėra plačios sklaidos duomenų šaltinis, susirašinėjimas vyko tik tarp pažįstamų asmenų, paskleisti abstraktūs įžeidimai be konkrečių duomenų, be to, atsakovė manė, kad tai apeliantas (ieškovas) jai rašo neetiškas žinutes prisistatydamas „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. t. 1, l. 74, 76, 78) (žr. šios nutarties 27 punktą), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai netenkino. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1351-864/2023). Pats savaime pažeidimo fakto nustatymas nesudaro pagrindo neturtinei žalai priteisti. Svarbu tai, kad atsakovė kritiškai įvertino savo veiksmus, apelianto (ieškovo) atsiprašė, pripažino, jog pasielgė neapgalvojusi ir supykusi, nes šalis kurį laiką siejo romantiški santykiai, po kurių atsakovė liko įskaudinta. Tuo tarpu apeliantas (ieškovas), nepaisydamas atsiprašymo, siekė atsakovę patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

49. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šioje dalyje skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl paviešintos nuotraukos

50. Pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantui (ieškovui) iš atsakovės 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą už paviešintą trečiajam asmeniui nuotrauką, su kurios dydžiu apeliantas (ieškovas) nesutinka. Pareigą pagrįsti likusios nepriteistos žalos atlyginimo dydį, kurios iš viso jis prašė 7 000,00 Eur, tenka apeliantui (ieškovui) (CPK 178 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutarties 45 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-760-1097/2023).

51. Teisėjų kolegijos nustatytos faktinės aplinkybės, reikšmingos nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Šalys kurį laikė palaikė artimus ryšius, po kurių jų santykiai tapo konfliktiški, vienas kitą kaltino persekiojimu. Bylos nagrinėjimo metu vienareikšmiškai nenustatyta, iš kur atsakovė gavo nuotrauką, tačiau neatmestina, kad ją galėjo atsiųsti pats apeliantas (ieškovas) jų artimų santykių laikotarpiu, nes apeliantas (ieškovas) pripažįsta, kad save nufotografavo pats (e. b. t. 3, l. 196, liudytojo apklausos protokolas (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuotrauką kartu su prierašu „(duomenys neskelbtini)“ per Messenger išsiuntė tik trečiajam asmeniui bendrai šalių pažįstamai (duomenys neskelbtini), kai ji norėjo atvykti pas atsakovę atlikti procedūrą. Atsakovė nenorėjo palaikyti ryšių su apeliantui (ieškovui) artima aplinka, o kaip paaiškinančią priežastį pasirinko nuotraukos išsiuntimą. Nuotraukoje matosi ne visas apelianto (ieškovo) veidas, todėl pritartina, kad jis galėjo būti atpažintas tik jį pažinojusių asmenų. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) jį atpažino, nuotrauką parodė apelianto (ieškovo) tuometinei draugei (duomenys neskelbtini). Apie didesnę nuotraukos sklaidą byloje duomenų nėra. Atsakovė dėl savo poelgio gailėjosi, pripažino, kad pasielgė spontaniškai, manydama, kad apeliantas (ieškovas) ją persekioja, be to, apelianto (ieškovo) atsiprašė (žr. šios nutarties 24, 38 punktus).

52. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Be to, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje.

53. Apelianto (ieškovo) nuotraukos paviešinimas didelių pasekmių jam nesukėlė, atsakovės ji buvo išsiųsta tik trečiajam asmeniui bendrai šalių pažįstamai, o dėl jos parodymo tuometinei draugei (duomenys neskelbtini) poveikio neturėjo. Atsakovė pripažino, kad ji, reaguodama į apelianto (ieškovo), jos teigimu, netinkamus veiksmus, pasielgė neapgalvotai, gailėjosi ir atsiprašė. Šalių materialinė padėtis esmingai nesiskiria, o turtinės žalos dydis 391,73 Eur psichologo konsultacijoms ir vaistams nėra didelis. Pirmosios instancijos teismas žalos dydį pagrindė panašia teismine praktika, kai nuotrauka su įžeidžiančiais komentarais buvo išplatina Facebook (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1597-432/2022). Tuo tarpu apelianto (ieškovo) nurodoma teisminė praktika esmingai skiriasi. Kaip matyti iš kasacinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024 neturtinė žala yra nustatinėjama dėl blogerio sukurtų ir patalpintų video YouTube platformoje apie viešą žmogų, kurio teigimu, buvo ištransliuota tikrovės neatitinkanti informacija ir pan. Be nurodytos skirtingos faktinės situacijos, YouTube yra didelės sklaidos šaltinis, todėl ir dėl šios aplinkybės negali būti remiamasi šia byla. Kaip matyti iš kitos apelianto (ieškovo) nurodomos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-625-855/2019, joje buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas dėl ieškovo neteisėto atvaizdo panaudojimo bei duomenų paplitimo, kai paplitimo laipsnis buvo itin didelis, nes atvaizdas panaudotas www.lnkgo.lt ir atsakovo Facebook. Ieškovui buvo priteista 2 000,00 Eur neturtinė žala, kai jis prašė 10 000,00 Eur. Šioje aptartoje byloje Nr. e2A-625-855/2019 apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kitokios neturtinės žalos dydžio priteisimas pažeistų adekvatumo principą, reiškiantį, jog už didesnius išgyvenimus priteistina didesnė kompensacija ir atvirkščiai, neatitiktų kasacinio teismo formuojamos praktikos teisės į atvaizdą bei kitų santykinių asmeninių neturtinių teisių pažeidimo bylose, kai nukentėjusiajam negali būti priteisiamos tokios didelės kompensacijos, kaip svarbiausių absoliučių asmeninių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, laisvė ir pan., pažeidimo atvejais, taip pat leistų kalbėti apie baudinės neturtinės žalos atlyginimo funkcijos taikymą atsakovo (juo labiau, fizinio asmens) atžvilgiu, kas nėra galima kalbant apie civilinę atsakomybę (pažeidėjo nubaudimas yra kitų teisės šakų – baudžiamosios, administracinės ir kt. tikslas), o taip pat pažeistų teisingumo ir sąžiningumo principus (žr. tos nutarties 31 punktą).

54. Be to, apeliantas (ieškovas) teisminio nagrinėjimo metu pakeitęs atstovę advokatę po mėnesio laiko nuo pirminio ieškinio (žr. šios nutarties 27–28 punktus) padidino reiškiamų reikalavimų apimtį, atitinkamai prašydamas daugiau nei tris kartus didesnės neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau apeliantas (ieškovas) teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokios objektyvios aplinkybės nulėmė tokios apimties patikslintą ieškinį.

55. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šioje dalyje skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisi, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

56. Apeliantas (ieškovas) nurodo, kad be išlaidų sveikatai (žr. šios nutarties 53 punktą) jis patyrė 500,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti (e. b. t. 1, l. 8, 27, 29–30), kuri padėjo teikdama konsultacijas dėl ikiteisminio tyrimo, dalyvavo apklausoje ir parengė skundą (žr. šios nutarties 22, 25–26). Pirmosios instancijos teismas šių išlaidų nepriteisė, nes ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, su kuo teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti.

57. Dėl to, kad ikiteisminiai tyrimai atsakovės atžvilgiu buvo nepradėti, apelianto (ieškovo) veiksmai vertinti nepagrįstais, kas sudaro pagrindą spręsti apie aptariamo reikalavimo nepagrįstumą. Apeliantas (ieškovas) netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą, todėl šios išlaidos yra apelianto (ieškovo) pasirinktų veiksmų rezultatas ir rizika, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga. Jeigu ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas, baudžiamoji byla iškelta ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, būtų teisinis pagrindas tokias išlaidas apeliantui (ieškovui) priteisti iš atsakovės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

58. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šioje dalyje skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisi, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

59. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apelianto (ieškovo) pagrįstomis išlaidomis advokačių pagalbai apmokėti pripažino tik dalį išlaidų, t. y. 3 500,00 Eur, kai jis prašė 6 250,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis atsižvelgia į bylos sudėtingumą, tai, kad bylos medžiagą sudaro du tomai, vyko trys posėdžiai (atitinkamai 17 min., 1 val. 52 min. ir 1 val. 12 min. trukmės), sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, byloje yra dvi šalys ir trys tretieji asmenys. Apelianto (ieškovo) manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visų jo 6 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokačių pagalbai apmokėti.

60. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

61. Rekomendacijų 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

62. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023).

63. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) už advokatės teisines paslaugas patyrė 6 250,00 Eur išlaidas (e. b. t. 2, l. 52–57, 59–61), kurias sudaro: 2 500,00 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, 1 250,00 Eur – dubliko parengimą, 250,00 Eur – 1 val. konsultaciją, 500,00 Eur – susipažinimą su byla, 1 000,00 Eur – pasirengimą bylos nagrinėjimui (4 val.), 500,00 Eur – atstovavimą teisme ir 250,00 Eur – prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo. Paslaugos buvo apmokėtos dalimis pagal išankstines sąskaitas faktūras, mokėjimai atlikti 2023 m. rugsėjo 27 d. (1 000,00 Eur, nurodyta mokėjimo paskirtis – „ieškinio parengimas“), 2024 m. balandžio 10 d. (2 600,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „išankstinė sąskaita už teisines paslaugas Nr. 12“ ir 2 650,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „išankstinė sąskaita už teisines paslaugas Nr. 11“).

64. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ne apelianto (ieškovo) prašomą priteisti 6 250,00 Eur sumą, o priteisė 3 500,00 Eur. Atkreipiamas dėmesys, kad nors apelianto (ieškovo) teikti procesiniai dokumentai (patikslintas ieškinys, dublikas) ir buvo pakankamai didelės apimties (patikslintas ieškinys be procesinio dokumento pradžios, kur nurodyti teismo bei šalių rekvizitai, procesinio dokumento pavadinimas ir rezoliucinės dalies bei procesinių klausimų – 17 lapų, o dublikas – 9 lapai), tačiau nagrinėjami teisiniai klausimai dėl garbės ir orumo įžeidimo savo esme nebuvo sudėtingi, be to, argumentai šiuose procesiniuose dokumentuose kartojosi. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nors pateiktoje užmokesčio apskaičiavimo pažymoje (e. b. t. 2, l. 53) nurodyta, kad patikslinto ieškinio parengimo kaina yra 2 500,00 Eur, tačiau iš apelianto (ieškovo) 2023 m. rugsėjo 27 d. bankinio mokėjimo nustatyta, kad už ieškinį jis sumokėjo 1 000,00 Eur (e. b. t. 2, l. 54), o kiti mokėjimai ir suteiktos paslaugos nėra detalizuoti nei bankiniuose nurodymuose, nei išankstinėse sąskaitose. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina 1 000,00 Eur išlaidų už pasirengimą bylos nagrinėjimui pagrįstumą, nes byloje teismo posėdžiai buvo tik trys, jų bendra trukmė sudarė iš viso 3 val. 21 min. Apeliantą (ieškovą) nuo patikslinto ieškinio pateikimo atstovavo ta pati atstovė advokatė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, keturių valandų trukmės pasiruošimas bylos nagrinėjimui yra perteklinis. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad iš minėtos užmokesčio apskaičiavimo pažymos nustatyta, jog advokatės darbo valanda yra įvertinta 250,00 Eur, tačiau šis dydis viršija Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytą maksimalų dydį, kuris 2023 m. rugsėjo 27 d. (pirmojo mokėjimo už teisines paslaugas metu) sudarė 195,95 Eur (1 959,59 Eur × 0,1), o 2024 m. balandžio 10 d. (kitų mokėjimų už teisines paslaugas metu) – 211,03 Eur (2 110,30 Eur × 0,1).

65. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė apeliantui (ieškovui) 3 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokačių pagalbai apmokėti, nepriteisdamas jų visų, t. y. 6 250,00 Eur, ir nepažeidė nei CPK 98 straipsnio 1 dalies, nei Rekomendacijų reikalavimų ar teisingumo ir protingumo principų.

66. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad patikslinto ieškinio reikalavimai yra patenkinti 51,64 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 899,00 Eur, o atsakovei iš ieškovo – 1 158 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą iš atsakovės ieškovui priteistos 741,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas (apeliantas) su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutiko ir apeliaciniame skunde nurodė, kad jis neatitinka teismų praktikos, kai skirstomos bylinėjimosi išlaidos bylose, kuriose iš dalies tenkinamas neturtinės žalos atlyginimas, taip pat toks paskirstymas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

67. Teisėjų kolegija su pirmiau nurodyta apelianto (ieškovo) pozicija nesutinka. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 pažymėta, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (šios pozicijos laikytasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-934/2021; 2023 m. sausio 4 d. nutarties 20 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023). Nagrinėjamu atveju, priešingai nei mano apeliantas (ieškovas), pagrindai nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties 36 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas (ieškovas) pirminiame ieškinyje buvo pasirinkęs prašyti priteisti iš esmės adekvačią neturtinės žalos sumą, kurią atsakovė svarstė atlyginti taikiai, tačiau patikslintu ieškiniu apeliantas (ieškovas) savo rizika didindamas išlaidas nusprendė siekti teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose vertintinos kaip nepagrįstos sumos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nenukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties 36 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023). Apeliantas (ieškovas) atstovaujamas profesionalios teisininkės advokatės turėjo galimybę iš anksto tiksliai įvertinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį ir jį nurodyti teismui, kas nebūtų sąlygoję dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties 33, 35 punktai civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimo dalį dėl neturtinės žalos nepriteisimo, kaip ir dėl kitų, paliko nepakeistą, kas nulėmė, kad neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas laikytas neįrodytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties 34 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pritaikė CPK 93 straipsnio 2 dalį ir tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

69. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apelianto (ieškovo) bylinėjimosi išlaidos grindžiamos apmokėjimais už išankstines sąskaitas apskritai turėjo būti nepriteistos, nes jos realiai nėra patirtos. Apelianto (ieškovo) pateiktos išlaidos, t. y. išankstinės sąskaitos faktūros, nėra buhalterinis dokumentas, o ieškovo (apelianto) pagal išankstines sąskaitas sumokėtos sumos yra laikomos jo lėšomis kito asmens sąskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas šių atsakovės argumentų nevertina, nes ieškovui (apeliantui) priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra vertintinos tik jo pateikto apeliacinio skundo apimtyje. Atsakovė apeliacinio skundo dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų neteikė, todėl pasisakymas dėl visų apelianto (ieškovo) patirtų bylinėjimosi išlaidų (ne)pagrįstumo tuo aspektu, kad jos pagal išankstines sąskaitas faktūras buvo apskritai nepatirtos, reikštų išėjimą už apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

70. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje yra atmetamas.

Dėl procesinės bylos baigties

71. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

72. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias persekiojimo pažeidžiančio teisę į privatų gyvenimą, garbės ir orumo įžeidimo ir (ne)turtinės žalos atlyginimo teisinius santykius, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

73. Iš bylą pralaimėjusio apelianto (ieškovo) priešingai šaliai atsakovei priteisiamos 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokačių pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (ieškovo) (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas advokačių pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasSimona DementavičienėTomas Ridikas