- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-625-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45030-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Renata Volodko, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- UAB „LNK studija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui A. R., trečiasis asmuo – UAB „LNK studija“ dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad 2017 m. spalio 26 d. trečiojo asmens UAB „LNK Studija“ valdomame internetiniame portale www.lnkgo.lt, programoje „Aktualai. Pratęsimas“ ir atsakovo A. R. socialinio tinklo „Facebook“ viešoje paskyroje paskelbtas atsakovo sukurtas vaizdo klipas, pavadinimu „Škurlis: Dainelė“, pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad atsakovo sukurtas ir trečiojo asmens valdomame internetiniame portale www.lnkgo.lt paskelbtas vaizdo klipas buvo sukurtas panaudojant ieškovo atvaizdą, jį sumontavus taip, tarsi ieškovas dainuotų, panaudojant itin ieškovą žeminančius ir įžeidžiančius teiginius. Atsakovas 2017 m. spalio 26 d. vaizdo klipą taip pat išplatino asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kuris buvo matomas 93 500 vartotojų. Ieškovo atstovai žodžiu kreipėsi į portalo www.lnkgo.lt valdytoją, vaizdo klipas iš šio portalo pašalintas 2017 m. lapkričio 9 d. Vaizdo klipas sukurtas po ieškovo interviu televizijai „Sputnik Litva“, bet jo atvaizdas paimtas iš kito konteksto, kai buvo konferencijoje Seime dėl tautinių kostiumų vaikams. Vaizdo klipo teiginiai yra itin įžeidžiantys, vulgarūs, o ieškovo atvaizdas panaudotas neigiamame ir žeminančiame kontekste, siekiant iš jo pasityčioti ir viešai sumenkinti. Vaizdo klipas neturi nieko bendro su kritika, tai yra patyčios. Atsakovas peržengė tiek įstatymo nubrėžtas saviraiškos laisvės ribas, tiek etikos ir moralės normas. Nors ieškovas yra žinomas ir populiarus mados ir teatro kostiumų dailininkas, t. y. menininkas, bet įstatymo prasme jis nėra viešas asmuo, todėl jo viešumo laipsnis nėra tapatus aukščiausio lygio viešųjų asmenų ar valstybės tarnautojų viešumo laipsniui. Vaizdo klipas netenkina jokio viešojo intereso ir negali būti laikomas visuomenės informavimu, neturi jokios meninės vertės. Pažymėjo, kad jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas turi būti tokio dydžio, kad finansiškai neapsimokėtų atsakovui pažeisti ieškovo teisę į atvaizdą, nes neturtinė žala atlieka ne tik kompensacinę, bet ir prevencinę funkciją. Atsakovas sąmoningai kūrė klipą, t. y. sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus, jo elgesys yra tyčinis, atsakovas nesigaili to, ką padarė, kas didina neturtinę žalą.
2. Atsakovas A. R. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti.
2.1. Nurodė, kad paviešinus ieškovo interviu, duotą „Sputnik Litva“, atsakovas buvo šokiruotas dėl jo turinio, pasakytos netiesos, todėl reaguodamas į šį interviu bei kitus ieškovo pasisakymus, nusprendė meninėmis priemonėmis parodyti savo poziciją. Sukurtas klipas yra meno kūrinys, o ne informacija, sukurtas kaip kritiškas atsakas viešiems ieškovo teiginiams, kuriais kurstoma antivalstybinė propaganda, galimai kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Veikdamas iš pilietinių ir patriotiškų paskatų sukūrė minėtą klipą, taip siekdamas prevencinio poveikio galimiems amoralaus pobūdžio ieškovo pasisakymams, tačiau vaizdo klipu nesiekė pasipelnyti. Klipas kritikuoja dezinformuojančią ieškovo poziciją, o ne tyčiojasi iš J. S. kaip žmogaus. Nurodė, kad ieškovas yra viešas asmuo, jis visuomenėje žinomas geriau nei kai kurie politikai ar valstybės tarnautojai, ieškovui taikytinos kritikos ribos yra platesnės ir gali būti prilyginamos viešiems asmenims. Vaizdo klipe daugeliu atveju buvo persakyti paties ieškovo teiginiai, todėl tai negali įžeisti. Ieškovo pateiktas ieškinys – tik būdas persekioti už humorą. Patyčios – psichologinę ar fizinę persvarą turinčio asmens tyčiniai veiksmai, atsakovas neturi psichologinės ar fizinės persvaros prieš ieškovą. Patirtą neturtinę žalą reikia įrodyti, tačiau ieškovas to nepadarė.
3. Trečiasis asmuo UAB „LNK Studija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra viešasis asmuo, itin gerai žinomas Lietuvos visuomenėje menininkas, dizaineris, kostiumų dailininkas, nuolat susilaukiantis visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, jį atpažįsta didžioji Lietuvos visuomenės dalis, ieškovo asmuo bei jo veikla nuolat susilaukia visuomenės dėmesio. Ginčo klipas buvo skirtas suaugusiems ir pažymėtas, laikantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo keliamų reikalavimų. Teismas turėtų ginti žodžio laisvę, o ne ieškovo teisę į atvaizdą. Ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neadekvatus ir prieštaraujantis vyraujančiai teismų praktikai.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad 2017 m. spalio 26 d. trečiojo asmens UAB „LNK Studija“ valdomame internetiniame portale www.lnkgo.lt programoje „Aktualai. Pratęsimas“ paskelbtas atsakovo A. R. pagamintas vaizdo klipas „Škurlis: Dainelė“ pažeidė ieškovo J. S. teisę į atvaizdą; priteisė iš atsakovo A. R. ieškovo J. S. naudai 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 572 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.
4.1. Teismas nustatė, kad atsakovas, panaudojęs ieškovo atvaizdą jį įžeidžiančiame, garbę ir orumą žeminančiame kontekste, veikė neteisėtai ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo kaltės prezumpciją. Nurodė, kad UAB „LNK Studija“ internetiniame portale bei socialinio tinklo paskyroje atsakovui paskleidžiant vaizdo klipą pavadinimu „Škrulis: Dainelė“, kuriame panaudotas ieškovo atvaizdas, sumontuotos kito asmens lūpos, tarsi ieškovo atvaizdas dainuotų tokio turinio tekstą: „Happy! Smagu, važiuokit nachui visi iš Lietuvos. Aš esu J., shai la lai la lai, aš esu pizdukas, lai la la la lai. Man patinka rusai, oi oi oi oi oi, deginuos be trūsų aš saulėtoj Palangoj, ai! Mane myli bobos, oi oi oi oi oi, durnos ir debilės, oi oi oi ojoi, siūnu drabužėlius, oi tai job tvaj mat, normaliam juk žmogui ant to šūdo pajebat. Važiuokit visi iš Lietuvos, nemokėkit nachui mokesčių šitiems seimo vagims blet. Vaikštau su beisbolke, aj jai jai ja jai, su klaidom rašau aš, oj oi oi ojoi. Iš tikro aš kaimietis, patikėk manim, mokesčių nemoku, dėl to pykstu ant valdžios. Mūsų Grybauskaitė aprengta blogai, Lietuvoj gyvena vieni ubagai, Į Rusiją pabėgti aš svajoju visados, Putinui pasiūti kostiumėlį iš vatos. Pizdinkit visi iš čia. Nieko nebus. Einu nučiulpsiu bybį Kadyrovui“, buvo peržengtos saviraiškos laisvės (meninės kūrybos, išreikštos satyros ar juodojo humoro forma) ribos – nebuvo atrasta tinkama pusiausvyra tarp atsakovo saviraiškos (meninės kūrybos) laisvės ir ieškovo teisės į atvaizdą apsaugos, todėl atsakovo pagamintu audiovizualiniu kūriniu buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas. Vaizdo klipe naudojami nenorminės ir necenzūrinės leksikos žodžiai (išskyrus paskutinį klipo sakinį) savaime nežemina asmens garbės, orumo ar dalykinės reputacijos, o ieškovas iš esmės nepateikė argumentų, kodėl ir kaip konkretūs atskiri klipe panaudoti nenorminiai ar necenzūriniai žodžiai, jo įsitikinimu, žemina jo garbę, orumą, ar dalykinę reputaciją. Teismas akivaizdžiai įžeidžiančiu pripažino paskutinįjį klipo sakinį, kuriuo kritikuojama ar pajuokiama ne ieškovo visuomeninė veikla, tačiau yra vulgariai ir įžeidžiančiai pasisakyta dėl privataus gyvenimo aspektų, kurių ieškovas neviešina ir kurie visuomenės neturėtų dominti. Kadangi ieškovas po vaizdo klipo pagaminimo ir paviešinimo patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų, kuriuos lėmė atsakovo neteisėti veiksmai, panaudojant ieškovo atvaizdą įžeidžiančio turinio klipe, vien teisės į atvaizdą pažeidimo konstatavimas šiuo atveju nėra pakankamas, neturtinės žalos atlyginimas turi atlikti kompensacinę ir prevencinę funkciją, todėl ieškovo moralinei nuoskaudai atlyginti, išlaikant saviraiškos laisvės pusiausvyrą, taip pat neatgrasant atsakovo nuo naudojimosi saviraiškos laisve, tačiau siekiant atgrasyti nuo tolesnio galimo ieškovo asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas, teismo vertinimu, yra 150 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovas J. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą: priteisti iš atsakovo A. R. ieškovo J. S. naudai 9 850 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 528 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Teismas sprendimo padarė teisės aiškinimo klaidą – sprendimo dėl teisės į atvaizdą pažeidimo pagrindiniu motyvu laikė apelianto garbės ir orumo pažeminimą, nors reikalavimo pripažinti, kad buvo pažeminta jo garbė ir orumas, apeliantas šioje civilinėje byloje apskritai nereiškė. Šioje byloje jis gina savo teisę į atvaizdą, o ne savo garbę ir orumą. Teismo motyvai dėl apelianto garbės ir orumo pažeidimo yra peržengiantys šio civilinio ginčo ribas, taip pat yra perteklinis konkrečių „kūrinio“ teiginių kvalifikavimas, nurodant, kad paskutinis „kūrinio“ sakinys pažemino apelianto garbę ir orumą, o likęs tekstas nepažemino. Teismo argumentas, kad ieškovas iš esmės nepateikė argumentų, kodėl ir kaip konkretūs atskiri klipe panaudoti nenorminiai ar necenzūriniai žodžiai <...> žemina jo garbę, orumą, laikytinas akivaizdžia teismo klaida tiek aiškinant ir taikant apelianto reikalavimo pagrindu esančią teisės normą, tiek neteisėtu ir nepagrįstu apelianto įrodinėjimo pareigos išplėtimu apsunkinimu. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota CK 2.22 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, bylose dėl teisės į atvaizdą įrodinėjama ir teismo vertinama tokia faktų visuma: ar ieškovo atvaizdas buvo panaudotas be ieškovo sutikimo; ar ieškovo atvaizdas buvo panaudotas žeminančiame kontekste; ar ieškovo atvaizdo skelbimas tenkina teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą. Šiame civiliniame ginče dviejų pirmųjų įrodinėtinų faktų konstatavimo pakanka, kad būtų pripažintas teisės į atvaizdą pažeidimas. Apelianto atvaizdo paskelbimas ginčo kūrinyje netenkina absoliučiai jokio visuomenės intereso, t. y. nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad visuomenė turėjo teisėtą ir pagrįstą interesą pamatyti tokį apelianto atvaizdą, kokį viešai, be apelianto sutikimo paskelbė atsakovas.
5.2. Sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, neužtikrinantis nei prevencinės, nei kompensacinės neturtinės žalos atlyginimo instituto funkcijos. Nors teismas nustatė visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas bei pripažino prevencinę žalos atlyginimo funkciją, tačiau priteista 150 Eur neturtinės žalos suma daugiau nei dvigubai mažesnė, negu atsakovo uždarbis iš pažeidimo. Teismas neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai (ir pirmiausiai) sieja ne su individualiais vidiniais apelianto išgyvenimais, o su visuomenės reakcija, kas yra ydinga, nes teismas neturtinę žalą kildina iš apelianto garbės ir orumo pažeminimo ir tokiu būdu reikšmingai nukrypsta nuo šios civilinės bylos esmės. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas apsiribojo itin abstrakčiu neturtinės žalos vertinimu. Priteistas simbolinis neturtinės žalos atlyginimas pažeidžia teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, neatgraso nuo neturtinių asmens teisių pažeidimų ateityje. Teismas pripažino apeliantą viešuoju asmeniu, tačiau pažymėjo, kad jis neturi jokių valdingų įgalinimų, nėra valstybės politikas, teisėjas ar valstybės tarnautojas, todėl jo viešumo ribos yra mažesnės, artimos privačiam asmeniui, o priteisdamas minimalų neturtinės žalos atlyginimą, bei nepagrįstai vadovaujasi viešų asmenų neturtinių teisių gynimo bylose suformuotomis taisyklėmis.
Atsiliepimas
6. Atsakovas A. R. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. pirmos instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje ieškovo CK 2.22 straipsnyje įtvirtinta teisė į atvaizdą buvo pažeista. Faktiškai tokio sprendimo ieškovas ir siekė reikšdamas ieškinį;
6.2. apeliaciniame skunde ieškovas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kad jis buvo pripažintas viešuoju asmeniu, o tai CK 2.22 straipsnio 2 dalies kontekste reiškia, jog šiuo atveju ieškovo sutikimas naudoti jo atvaizdą nebuvo reikalingas. Siekiant nustatyti ar buvo pažeista asmens teisė į atvaizdą, būtina vertinti ar tokio asmens atvaizdo naudojimas žemina asmens garbę ir orumą. To padaryti neįmanoma nesigilinant į visas su ieškovo atvaizdo panaudojimu susijusias aplinkybes, tame tarpe ir sukurto vaizdo klipo „Škurlis: Dainelė“ tekstinę dalį, todėl nelogiški ieškovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti visą klipo kontekstą, tuo pačiu nevertindamas to konteksto sudėtinių dalių, viena iš kurių yra klipe naudojamas tekstas.
6.3. pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu akivaizdžiai nedėjo reikiamų pastangų tam, kad įrodytų savo patirtą neturtinę žalą - neteikė jokių kitų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo teiginius, nebuvo prašoma apklausti liudytojus, nebuvo teikiami rašytiniai įrodymai (pvz., galintys patvirtinti apsilankymą pas atitinkamos srities gydytoją, vaistų receptai ir/ar pan.);
Šalies argumentai
6.4. skunde nepagrįstai sureikšminama neturtinės žalos atlyginimo prevencinė funkcija. Ieškovas nepateikia jokių argumentų, kodėl būtent ieškiniu prašyta priteisti neturtinė žala (10 000 Eur) atliks prevencinę funkciją. Prašydamas priteisti akivaizdžiai neprotingo dydžio pinigų sumą neturtinės žalos atlyginimui, ieškovas siekia atsakovą nubausti ir faktiškai persekioja už naudojamą saviraiškos priemonę (meno kūrinį), ieškovo veiksmų kritiką ir humorą.
6.5. atsakovas neturėjo ir neturi jokių intencijų ieškovo įžeisti ir/ar pažeminti; vaizdo klipo sukūrimu atsakovas nesiekė jokios turtinės naudos, klipą kūrė ne siekdamas užsidirbti, o iš pilietinių paskatų; nesutinka, kad pažeidimo mastas, atsižvelgiant į peržiūrų skaičių ir kitas ieškovo išdėstytas aplinkybes, vertintinas kaip didelis; klipas buvo skelbtas ne atsižvelgiant į ieškovo kolekcijos pristatymo išvakares, o iš karto po to, kai tapo žinomas ieškovo interviu Rusijos portalui „Sputnik Litva“ faktas, ir po to, kai šis klipas buvo baigtas kurti. Šios faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog ieškovo dvasiniai išgyvenimai pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinti kaip intensyvūs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas dviem argumentais – tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvuojamojoje sprendimo dalyje pasisakė dėl apelianto garbės ir orumo pažeidimo, nors ieškiniu buvo ginama teisė į atvaizdą, bei tuo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą ieškovo kompensacijos už neturtinę žalą dydį.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies
8. Apeliacinė instancijos teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje pernelyg daug dėmesio skyrė atsakovo vaizdo klipe panaudotų teiginių, sakinių turinio analizei, kiek tai susiję su jų atitikimu tikrovei, ieškovo garbės ir orumo, kaip asmeninių neturtinių vertybių, pažeidimo buvimu, kadangi sprendžiant dėl asmens teisės į atvaizdą, kaip asmeninės neturtinės teisės, pažeidimo svarbiausia yra nustatyti, ar atvaizdas (nuotrauka, portretas ar kitoks atvaizdas) buvo atgaminami, demonstruojami ir kitaip naudojami be to asmens sutikimo. Kita vertus, kaip matyti iš Civilinio kodekso 2.22 straipsnio analizės, kaip išvystyta teismų praktikoje bei kaip savo apeliaciniame skunde nurodo pats ieškovas, bet kuriuo atveju, net ir tada, kai asmens sutikimas atvaizdo panaudojimui nėra reikalingas, atvaizdas negali būti demonstruojamas, atgaminamas ar parduodamas, jeigu tai žemina asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją, o tokios aplinkybės konstatavimui yra būtina atvaizdo panaudojimo konteksto, pobūdžio analizė, ką šiuo atveju detaliai ir atliko bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Neteisėto ieškovo J. S. atvaizdo panaudojimas buvo lydimas atitinkamo teksto, nes atsakovo A. R. sukurtame vaizdo klipe ieškovo atvaizdą turintis personažas dainuoja atitinkamo turinio dainą, todėl teismas, vertindamas, ar toks atvaizdo panaudojimas gali būti vertinamas kaip įžeidžiantis ir žeminantis, negalėjo ir neturėjo atsiriboti nuo teksto - tiek atskirų pavartotų žodžių, jų junginių, sakinių, tiek jų visumos – vertinimo. Bet kuriuo atveju, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, pripažino būtent ieškovo J. S. teisės į atvaizdą, kaip asmeninės neturtinės vertybės, pažeidimą, ko iš esmės ieškovas ir siekė pareikštu ieškiniu, todėl nėra suprantama (ir ieškovas savo apeliaciniame skunde nepagrindžia), kaip kiek platesnis, negu teisiniu požiūriu buvo būtina, teisinis situacijos įvertinimas bei analizė, atlikti pirmosios instancijos teismo, pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą ir turėjo įtakos jo siekiamo neturtinių teisių gynimo būdo – teisės pažeidimo pripažinimo – taikymui. Be to, nors apeliacijos objektu gali būti ne tik pats bylos išsprendimo rezultatas, kuris įforminamas teismo sprendimo rezoliucine dalimi, bet ir teismo išvados bei motyvai, jeigu jais šalims ar šaliai sukuriamos atitinkamos teisinės pasekmės, tai yra nustatomas, pakeičiamas ar nutraukiamas teisinis santykis, sukuriamos ar modifikuojamos materialinės teisės / pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003), tačiau nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl teisės į atvaizdą pažeidimo pripažinimo, ieškovas apeliaciniu skundu neprašo pašalinti iš jo motyvuojamosios dalies vienokius ar kitokius motyvus ir argumentus (prašo tik pakeisti sprendimą dalyje dėl priteistos neturtinės žalos kompensacijos sumos), ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog ieškovo nurodytų motyvų buvimas pirmosios instancijos teismo sprendime galėjo turėti ar turėjo kokią nors įtaką sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui šio neturtinio reikalavimo apimtyje, sukėlė kokias nors realias materialines teisines pasekmes ieškovui (kitokias, nei siekė ieškovas šioje byloje), tuo tarpu iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas (atitinkama jo dalis) negali būti panaikinami / pakeičiami vien formaliai pagrindais (CPK 328 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio
9. Kita vertus, pritartina kitam ieškovo J. S. apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo A. R. pakankamai simbolinio dydžio – 150 Eur - neturtinės žalos kompensaciją, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, jame apibrėžtus bei teismų praktikos suformuotus išaiškinimus ir kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant atlyginimo už nematerialinę skriaudą dydį, taip pat neįgyvendino prevencinės neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirties, kuri nagrinėjamos bylos kontekste tampa itin aktuali.
10. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog atsakovui pažeidus ieškovo teisę į atvaizdą, o būtent paskleidus interneto svetainėje bei socialinio tinklo paskyroje aukščiau nurodyto turinio vaizdo klipą, kuriame be ieškovo sutikimo itin įžeidžiančiu būdu ir žeminančiame kontekste panaudotas ieškovo J. S. atvaizdas, ieškovas iš tikrųjų patyrė neigiamų išgyvenimų, negatyvių dvasinių potyrių, emocinį sukrėtimą, pažeminimo, nusivylimo, nepasitikėjimo jausmą, jautė stresą, nerimą, sulaukė neigiamos visuomenės dalies reakcijos, t.y. patyrė neturtinę žalą (šioje dalyje nei ieškovas, nei atsakovas pirmosios instancijos teismo išvadų neskundžia). Taip pat nėra ginčo dėl to, jog vien teisės pažeidimo konstatavimas šiuo atveju nėra pakankamas ieškovo pažeistos asmeninės neturtinės vertybės gynimo būdas, netgi turint omenyje aplinkybę, jog ieškovas gali būti laikomas viešu asmeniu ir tokio asmens atvaizdo, kaip ir garbės bei orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo, vardo ar kitų asmeninių neturtinių vertybių gynimo ribos pagal nuo seno suformuotą kasacinio teismo praktiką yra siauresnės, kritikos ribos yra platesnės, asmeninio gyvenimo bei atvaizdo apsaugos apimtis siauresnė, nei privačių subjektų, ir svarbiausias tokių asmenų teisių gynimo būdas turėtų būti pažeidimo konstatavimas, žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas ir pan., tuo tarpu neturtinės žalos atlyginimas ir tokio atlyginimo dydis neturi būti svarbus (žr., pvz., LAT 2000-02-24 nutartis c.b. Nr. 3K-3-130/2000; 2000-11-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1197/2000; 2002-09-23 nutartis c.b. NR. 3K-3-1044/2002; 2006-10-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-507/2006 ir kt.).
11. Kita vertus, tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje akcentuojama, jog mažesnės ar net simbolinės kompensacijos už neturtinę žalą priteisimas viešiems asmenims tokiais atvejais pateisinamas tik įsitikinus informacijos skleidėjo / atvaizdo panaudotojo sąžiningumu, t.y. tuo, jog jis ėmėsi veiksmų/priemonių asmens sutikimui skleisti informaciją, naudoti atvaizdą gauti, skleidžiamos informacijos tikrumui patikrinti ir pan., (pvz., LAT 2007-03-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-113/2007), taip pat viešajam asmeniui veikiant tose gyvenimo srityje, kuriose taikytinas viešo asmens standartas (kai tai susiję su svarbių visuomenei ar jos daliai klausimų, turinčių visuomeninę reikšmę iškėlimu) (pvz., LAT 2001-05-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-560/2001), bei sant paties nukentėjusio asmens kaltei dėl jam atsiradusių neigiamų pasekmių (pvz., žr. LAT 2008-08-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-393/2008). Kitaip tariant, simbolinė neturtinės žalos kompensacija viešajam asmeniui galėtų būti priteisiama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, jog žalą padaręs asmuo veikė sąžiningai, veikė tose srityse, kuriose nukentėjusiajam taikytinas viešo asmens standartas, bei nustačius paties nukentėjusiojo kaltės dėl jam atsiradusios žalos buvimą. Be to, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atvaizdo, privataus gyvenimo neliečiamumo ir kitų asmeninių neturtinių vertybių, individualizuojančių subjektą visuomenėje, pažeidimo bylose, turi būti atsižvelgiama į tokius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bei teismų praktikoje suformuotus šios kategorijos bylose specialiuosius kriterijus, kaip atitinkamų duomenų (šiuo atveju – atvaizdo) paplitimo mastas, laipsnis ir sudėtis, t.y. asmenų, susipažinusių ar turėjusių potencialią galimybę susipažinti su paskleistais duomenimis, skaičius ir sudėtis, paskleistų duomenų pobūdis ir turinys, teisių pažeidimo forma ir būdas, atsakovo elgesys po žalos padarymo, jo turtinė padėtis bei gauta iš pažeidimo turtinė nauda, o taip pat teisingumo, protingumo, adekvatumo ir sąžiningumo principai ir pan.
12. Nors nagrinėjamu atveju, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas bei atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovo atvaizdo panaudojimas buvo susijęs su visuomenei svarbiu ir aktualiu būtent tuo laikotarpiu klausimu dėl ieškovo duoto interviu Rusijos visuomenės informavimo priemonei, kuriame buvo pasisakyta įvairiais su Lietuvos valstybe, situacija joje susijusiais klausimais, galinčiais kelti visuomenės susidomėjimą, rūpestį ir interesą, tačiau ieškovo atvaizdas be jo sutikimo buvo panaudotas itin nekorektiškai, neetiškai, sąmoningai ir tyčia atsakovui siekiant sukurti atitinkamą ieškovo įvaizdį, kuris šiuo atveju neabejotinai yra įžeidžiantis, žeminantis, pašaipantis, formuojantis neigiamą visuomenės nuomonę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas tiek po pažeidimo padarymo, tiek per bylos nagrinėjimo teisme procesą būtų pripažinęs padarytą teisės pažeidimą, atsiprašęs ieškovo, pašalinęs atvaizdą, atlyginęs ar įsipareigojęs atlyginti padarytą žalą ar ėmęsis kitų teigiamo pobūdžio veiksmų. Ieškovo neteisėto atvaizdo panaudojimo bei duomenų paplitimo laipsnis buvo itin didelis, kadangi atvaizdas panaudotas trečiojo asmens UAB „LNK studija“ valdomame internetiniame portale www.lnkgo.lt, kuriame vaizdo klipas, bylos duomenimis, buvo talpinamas apie 2 savaites ir kurį peržiūrėjo apie 24,5 tūkstančiai informacijos vartotojų, o taip pat atsakovo A. R. paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, kur atsakovas tuo metu turėjo apie 93,5 tūkstančius sekėjų, ir vaizdo įrašas sulaukė virš 1800 reakcijų– komentarų bei juo vartotojai toliau dalinosi (skleidė), kas tik didino iki neapibrėžto su vaizdo klipu galėjusių susipažinti potencialių asmenų skaičių. Kaip neginčijo atsakovas ir trečiasis asmuo, atsakovas iš neteisėto ieškovo atvaizdo panaudojimo gavo pajamas (300 Eur), t.y. turtinę naudą; atitinkamai ir trečiasis asmuo, įsigijęs autorines teise į atsakovo sukurtą vaizdo klipą, bei tam tikrą laiką talpindamas jį savo valdomoje interneto svetainėje, galėjo gauti turtinę naudą (pavyzdžiui, iš kartu su vaizdo klipu skleidžiamos reklamos ir kt.). Atsakovas byloje neįrodinėjo tokios savo turtinės padėties, kuri neleistų jam išmokėti tiek pirmosios instancijos teismo priteisto, tiek ieškovo apeliaciniu skundu siekiamo dydžio atlyginimo.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti siekiama ne tik kompensacinės funkcijos įgyvendinimo, t.y. kiek įmanoma teisingiau bei adekvačiau kompensuoti nukentėjusiajam padarytą žalą, sušvelninti jo patirtas kančias, neutralizuoti negatyvius išgyvenimus bei neteisėtų veiksmų pasekmes, bet ir prevencinio neturtinės žalos atlyginimo efekto (ypač kai kalbama apie visuomenės informavimo priemonių veikimo srityje padaromus teisės pažeidimus), kurio įgyvendinimo konkrečioje situacijoje sumetimais gali būti pateisinamas ir didesnės, nei įprasta, piniginės kompensacijos iš žalą priteisimas. Būtent siekis užkirsti kelią pažeidimų pasikartojimui bei paskatinti žalą padariusį asmenį ateityje elgtis kitaip, sulaikyti nuo būsimų panašių asmeninių neturtinių vertybių pažeidimų pateisina didesnių kompensacijų iš jų priteisimą, ypač jeigu yra nusižengiama tyčia, siekiant komercinės naudos ir/ar tokią naudą realiai gavus. Asmens sulaikymas nuo būsimų pažeidimų, kaip vienas iš žalos, įskaitant neturtinę, atlyginimo tikslų figūruoja tiek Europos deliktų teisės harmonizavimo dokumentuose (pvz., Europos deliktų teisės principuose, PETL 10:101 straipsnio 2 sakinys; SGECC TortLiab 1:102 straipsnis, 6:301 straipsnis), tiek akcentuojamas daugelyje užsienio šalių teisės sistemų (tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje), pabrėžiant, jog priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos asmens garbės ir orumo, atvaizdo, privataus gyvenimo neliečiamumo bei kitų asmeninių neturtinių vertybių pažeidimų bylose, kuomet neleistiną informaciją skleidžia visuomenės informavimo priemonės (jų atstovai), turi sulaikyti pažeidėjus nuo tolesnio informacijos skleidimo, atvaizdo panaudojimo, kad iš neteisėtos veikos nebūtų pelnomasi, kad padaryti pažeidimą neapsimokėtų labiau, negu sumokėti nukentėjusiajam asmeniui priteistą kompensaciją.
14. Atsižvelgiant į visas aukščiau 11-13 punktuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismo analizuotus neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir jų taikymą šioje konkrečioje byloje, į kompensacinės bei prevencinės neturtinės žalos atlyginimo funkcijų įgyvendinimo svarbą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo ieškovui priteista 150 Eur neturtinės žalos kompensacija šiuo konkrečiu atveju yra neadekvati, neteisinga ir neprotinga, todėl didintina iki 2000 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, ši neturtinės žalos atlyginimo suma tinkamai atspindi abiejų ginčo šalių teisių bei interesų pusiausvyrą, yra proporcinga atsakovo padarytam teisės pažeidimui, jo mastui ir pasekmėms, taip pat pakankamai užtikrina kompensacinio bei prevencinio civilinės atsakomybės už neturtinę žalą efekto pasiekimą. Priteisti visą ieškovo ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodytą neturtinės žalos atlyginimo sumą teismas šiuo atveju nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kadangi tai, viena vertus, pažeistų adekvatumo principą, reiškiantį, jog už didesnius išgyvenimus priteistina didesnė kompensacija ir atvirkščiai, neatitiktų kasacinio teismo formuojamos praktikos teisės į atvaizdą bei kitų santykinių asmeninių neturtinių teisių pažeidimo bylose, kuomet nukentėjusiajam negali būti priteisiamos tokios didelės kompensacijos, kaip svarbiausių absoliučių asmeninių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, laisvė ir pan., pažeidimo atvejais, taip pat leistų kalbėti apie baudinės neturtinės žalos atlyginimo funkcijos taikymą atsakovo (juo labiau, fizinio asmens) atžvilgiu, kas nėra galima kalbant apie civilinę atsakomybę (pažeidėjo nubaudimas yra kitų teisės šakų – baudžiamosios, administracinės ir kt. tikslas), o taip pat pažeistų teisingumo ir sąžiningumo principus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
15. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
16. Atsižvelgiant į šias nuostatas, ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (viso patirta 1100 Eur išlaidų), suma padidintina iki 660 Eur, laikant, kad pirmosios instancijos teisme patenkinta 60 procentų ieškinio reikalavimų (100 procentų patenkintas neturtinis reikalavimas, kas leidžia priteisti 50 procentų visų patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir 20 procentų patenkintas turtinis reikalavimas, kas leidžia priteisti 10 procentų visų patirtų bylinėjimosi išlaidų).
17. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 222 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, duomenų ir įrodymų dėl galimai patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovas nepateikė. Atsakovas J.R. nepateikė duomenų dėl apeliacinės instancijos teisme galimai patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų atlyginti neprašė. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi ieškinio dalyką bei patenkintus reikalavimus (patenkinta apie 20 procentų apeliacinio skundo reikalavimų), sprendžia, jog iš atsakovo J.R. ieškovui J. S. priteistina 44,40 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Padidinti iš atsakovo A. R. ieškovo J. S. naudai priteistiną neturtinės žalos atlyginimą iki 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), o bylinėjimosi išlaidų sumą iki 660 Eur (šešių šimtų šešiasdešimties eurų).
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. R. ieškovui J. S. 44,40 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 40 centų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.