Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-07-04 · Civilinė byla Nr. e2A-1351-864/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-16Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-07-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-04
Bylos Nr.
e2A-1351-864/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00250-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Patikimas verslas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1351-864/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00250-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Patikimas verslas“ dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimo, asmens duomenų paskelbimo, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo, garbės ir orumo pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. S. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovė UAB „Patikimas verslas“ (toliau ir atsakovė) publikavo straipsnius: 2020 m. sausio 13 d. „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“, 2020 m. spalio 16 d. „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“, 2020 m. lapkričio 18 d. „Dešinioji R. M. ranka V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“, 2020 m. gruodžio 4 d. „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. S. įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“, 2020 m. gruodžio 9 d. „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. S. jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“, kuriuose paskelbta tikrovės neatitinkanti ir ieškovo garbę ir orumą žeminanti informacija, neteisėtai paskelbti ieškovo asmens duomenys (asmens kodas, paso numeris, gyvenamosios vietos ir turimo nekilnojamojo turto adresai, banko sąskaitos numeris) bei duomenys apie ieškovo privatų gyvenimą, ir tokiu būdu atsakovė pažeidė imperatyvias teisės aktų normas, pažeidė jai taikomas profesinės etikos normas; 2) įpareigoti atsakovę per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš jos valdomo ir administruojamo internetinio portalo laisvaslaikrastis.lt bei iš šios visuomenės informavimo priemonės archyvo pašalinti imperatyvias teisės, moralės ir etikos normas pažeidžiančius straipsnius: 2020 m. sausio 13 d. straipsnį „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“, 2020 m. spalio 16 d. straipsnį „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“, 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnį „Dešinioji R. M. ranka V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“, 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnį „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. S. įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“ ir 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnį „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. S. jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“; 3) įpareigoti atsakovę per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo valdomame ir administruojamame internetiniame portale laisvaslaikrastis.lt paskelbti, o laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“ publikuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį be papildomų komentarų, nuomonės, vertinimo ar kitokių papildymų. Iš internetiniame portale laisvaslaikrastis.lt skelbiamos ir laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“ publikuojamos įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinės dalies turi būti pašalinti ieškovo asmens duomenys – asmens kodas; 4) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 5) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas V. S. ieškinį grindė tuo, kad:

2.1. Atsakovė UAB „Patikimas verslas“ valdo ir administruoja internetinę svetainę laisvaslaikraštis.lt bei leidžia laikraštį „Laisvas laikraštis Lietuvai“. Atsakovės vadovas, savininkas ir redaktorius – A. D. Internetinėje svetainėje laisvaslaikraštis.lt: i) 2020 m. sausio 13 d. buvo publikuojamas A. D. straipsnis „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“; ii) 2020 m. spalio 16 d. buvo publikuojamas straipsnis „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“; iii) 2020 m. lapkričio 18 d. buvo publikuojamas A. D. straipsnis „Dešinioji R. M. ranka V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“; iv) 2020 m. lapkričio 20 d. straipsnis „Dešinioji R. M. ranka V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“, taip pat buvo publikuotas atsakovės leidžiamame laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“. Ieškovas dėl nurodytų publikuotų straipsnių atsakovei pateikė pretenziją dėl teisės, moralės ir etikos normų pažeidimo.

2.2. Internetinėje svetainėje laisvaslaikraštis.lt 2020 m. gruodžio 4 d. buvo publikuojamas A. D. straipsnis „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. S. įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“. Ieškovas 2020 m. gruodžio 8 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę, kad 2020 m. lapkričio 30 d. pateiktos pretenzijos reikalavimai yra papildomi 2020 m. gruodžio 4 d. publikuoto straipsnio apimtimi, kadangi 2020 m. lapkričio 30 d. pretenzijos turinys taikytinas ir 2020 m. gruodžio 4 d. straipsniui. Atsakovė 2020 m. gruodžio 9 d. elektroniniu laišku atsakė į ieškovo pretenziją, iš kurio turinio aišku, kad ieškovo 2020 m. lapkričio 30 d. pateikta ir 2020 m. gruodžio 8 d. pretenzijos papildymas yra atmetami.

2.3. Internetinėje svetainėje laisvaslaikraštis.lt 2020 m. gruodžio 9 d. buvo publikuojamas A. D. straipsnis „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. S. jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“, o 2020 m. gruodžio 11 d. straipsnis „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. S. jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“ taip pat buvo publikuotas atsakovės leidžiamame laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“. Atsakovės publikuojami straipsniai tendencingi, jų turiniu sąmoningai kuriamas neigiamas įspūdis apie ieškovą, pateikiama iškraipyta, faktais neparemta, išgalvota ir ieškovo garbę ir orumą menkinanti informacija, viešinami ieškovo ir kitų trečiųjų asmenų asmens duomenys, pažeidžiama ieškovo teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Šalies argumentai

3. Ieškovo teigimu, atsakovės publikuota informacija apie ieškovo privatų gyvenimą didžiąja dalimi yra netiksli, nutylima dalis informacijos, siejama tarpusavyje nesusijusi informacija, ieškovo privataus gyvenimo duomenys pateikiami tendencingai, šališkai, akcentuojant, siejant tą informaciją (tam tikrais atvejais išgalvotą) ar tokiu būdu, kad ieškovas būtų pateikiamas kaip galima negatyviau, kaip galima labiau sumenkinant ieškovo asmenį. Atsakovė jokiu būdu ar forma nesikreipė į ieškovą dėl surinktų duomenų apie ieškovo privatų gyvenimą paskelbimą – neprašė sutikimo skelbti tokius duomenis, neprašė pateikti nuomonės ar duomenų apie minėtuose straipsniuose publikuojamą informaciją, dokumentus ar aplinkybes. Atsakovė savo neteisėtų veiksmų nenutraukė ir tuomet, kai ieškovas išreiškė akivaizdų prieštaravimą – pateikė atsakovei 2020 m. lapkričio 30 d. pretenziją. Nors ieškovas save laiko ne viešu asmeniu, tačiau ieškovo profesinė veikla lemia ieškovo viešumą tam tikrais pavieniais atvejais. Ieškovas (nors ir yra buvęs verslininkas, šiuo metu vykdantis valdybos nario ar valdybos pirmininko pareigas keliose bendrovėse, yra žinomas, kaip didelę profesinę patirtį, reputaciją turintis asmuo) iš esmės nėra viešas asmuo, t. y. ieškovo viešumo laipsnis yra itin mažas bei apsiriboja tik užimamomis pareigomis bendrovėse, kurių akcijos priklauso valstybei ir vykdomos funkcijos turi viešą interesą (pvz. valdybos pirmininko vykdomos funkcijos AB „Kelių priežiūra“, AB Giraitės ginkluotės gamykla). Ieškovas nėra atpažįstamas viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje apie ieškovą yra itin nedaug privataus gyvenimo informacijos. Atsakovės publikuotuose straipsniuose pateikiami ieškovo asmens duomenys: asmens kodas, paso numeris, gyvenamosios vietos adresas, nekilnojamojo turto adresas, banko sąskaitos numeris. Viešojoje erdvėje esantys visi pagrindiniai ieškovo asmens duomenys, ieškovui pagrįstai sudaro riziką dėl galimos tapatybės vagystės, t. y. šių asmens duomenų panaudojimo, su tikslu tretiesiems asmenims įgyti tam tikrą naudą, o ieškovui sukurti teisines pasekmes. Tuo tarpu ant ginčo straipsniuose publikuotų dokumentų, esantis ieškovo parašas (kartu su šiais ieškovo asmens duomenimis) gali būti panaudotas ir sukuriant itin dideles teisines pasekmes – perkeliant šį parašą sudarant sandorius ieškovo vardu.

4. Pasak ieškovo, kaip matyti iš atsakovės publikuotų ginčo straipsnių, paskleidžiama tikrovės neatitinkanti ir ieškovo garbę ir orumą žeminanti informacija apie ieškovo neva tai padarytas ar ketinamas padaryti nusikalstamas veikas: 1) Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (Baudžiamojo kodekso 300 straipsnis): i) 2020 m. spalio 16 d. straipsnis „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“: „Ponas V. S. suklastojo dokumentus /deklaracijas teikiamus į VMI, suklastojo neįgalios sutuoktinės, su kurią negyvena, parašus“; „suprask anoks čia invalidės reikalas, kad didis žmogus, nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčio objekto valdybos pirmininkas, invalidės parašą padirbinėjo“; „nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčio objekto valdybos pirmininko, padirbusio neįgalios žmonos parašą naudai“; „Pradėkime švarintis nuo mažo. Neįgali moteris prašo išviešinti jos vardu suklastotas nekilnojamo turto deklaracijas. Viešai prokuratūros prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo“; „Moteris bijo, kad jos vardu ir/ar jos tariamai pasirašytų dokumentų ir/ar jos vardu panaudotų įmonių lėšų gali būti ir daugiau“; ii) 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnis „Dešinioji R. M. ranka V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“: „Po to, kai sužinojo, kad jos deklaracijas buvęs vyras už ją pakeikdavo VMI, V. S. pati kreipėsi į FNTT“; „S., galimai, klastodamas sutuoktinės parašus ir galimai imituodamas prekių įsigijimą, sutuoktinės vardu tariamai perka prekes ir taip tariamai „gražina“ skolą“; „V. S. suklastoja sutuoktinės parašą teikiamose VMI deklaracijose už 2015, 2016 metus, kurias pateikė kaip fizinio asmenis V. S., – pasakoja moteris, suklastotose VMI deklaracijose, V. S. teiktose VMI.“; „V. S. taip apibūdina savo vyrą : „ <...> dokumentų klastotojas, pinigų „skalbėjas“ ir svarbiausia išankstinis Lietuvos geležinkelių valdybos pirmininkas“; „S., kaip sakė VMI darbuotoja šią suklastotą deklaraciją atnešė pats į VMI, – pasakoja jo žmona, – V. S. suklastojo V. S. parašą prie atžymų „šeimos „, „fizinio asmens“ – pažymėjo (uždėjo kryželį) „fizinio asmens adresas – Įrašė gatvę (duomenys neskelbtini) kurioje pats gyveno. V. S. niekada negyveno ir niekada nedeklaravo šio adreso. Šiuo adresu gyveno S. (savo adresą, nurodė, matomai, jei VMI norėtų susisiekti), 253 000 – tokia suma Registrų centre, kaip šeimos turtas niekur nedeklaruota, V. S. šią deklaraciją klastojo ir teikė į VMI norėdamas paslėpti paties pasisavintus iš UAB Ortobatas (Šv. Luko medicinos centro) pinigus ir dėmesį neteisėtai nukreipti į V. S.“; „Šiuo atveju V. S. pasirašė mano vardu fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto deklaracijoje, ir ją panaudojo, t. y. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko man kilo prievolė mokėti turto mokestį. Šiuo atveju akivaizdu, jog tai jau nebe civiliniai teisiniai santykiai, o galimai padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje. Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu būtina remiantis specialių žinių pagalba nustatyti asmenį, pasirašiusį mano vardu, galimai siekusį, sumažinti turto mokestį arba ketinusį kito vardu įteisinti ir pasisavinti didelės vertės UAB Ortobatui (Šv. Luko medicinos centrui) priklausančias pinigines lėšas“; iii) 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnis „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. S. įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“: „V. S. suklastojo sutuoktinės parašą teikiamose VMI deklaracijose už 2015, 2016 metus, kurias pateikė kaip fizinio asmenis V. S., – pasakoja moteris, – suklastotose VMI deklaracijose, V. S. teiktose VMI sumos bemaž sutampa su V. S. pasisavintais pinigais iš UAB Ortobatas (Šv. Luko medicinos centro). Logika akivaizdi – jei V. S. už jo pasisavintus iš įmonės pinigus dukrai nepavyks „pripaišyti“, tai neįgali sutuoktinė kalta bus tikrai – deklaracijas į VMI tai teikė. Didis visų valdybų pirmininkas ir turtingas ir nekaltas – pinigai paimti senai, nesvarbu, kad negrąžini, Dukra ir sutuoktinė įmonėje dirbo kad ir trumpai, bet nesenai – juk savi žmonės iš prokuratūros ar FNTT didžio pirmininko nepaveda“; „pasakoja moteris, – naujų dokumentų „sudarytojas“ ar „radėjas“ skuba ir įvelia keletą aritmetinių klaidelių, kurios leidžia manyti, kad „naujai“ rasti dokumentai, galimai, suklastoti“; „Taigi, darytina prielaida, kad „raštelis“ ir „nauja sutartis“ galimai buvo klastojamas labai greitai ir nespėta „suderinti“ vienas su kitu su kitais dokumentais“; iv) 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnis „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. S. jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“: „Savo vyrą V. S. apibūdina nevyniodama žodžių į vatą : „Ponas V. S., buvęs komunistas, sovietiniais laikais deklaravęs artimą giminystę su M. M., nedeklaravęs savo bendradarbiavimo su KGB, dokumentų klastotojas, pinigų „skalbėjas“ ir svarbiausia išankstinis Lietuvos geležinkelių valdybos pirmininkas“; 2) Sukčiavimas (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis): i) 2020 m. spalio 16 d. straipsnis „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“: „p. V. S., sugalvojo visą mechanizmą kaip sutuoktinės vardu, kurią neįgalią paliko prieš gerą dešimtmetį, slėpti mokesčius už nekilnojamą turtą“; „nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčio objekto pirmininkui V. S., siekiant nuslėpti didelės vertės turtą, pasinaudojus sutuoktinės, su kuria negyvena, vardu“; ii) 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnis „Dešinioji R. M. ranka V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“: „Moteris įsitikinusi, kad tai buvo pinigų išplovimas“; „S., galimai, klastodamas sutuoktinės parašus ir galimai imituodamas prekių įsigijimą, sutuoktinės vardu tariamai perka prekes ir taip tariamai „gražina“ skolą. Tačiau šis tariamas skolos grąžinimas V. S. atsibosta ir įmonę jis parduoda“; „Neužilgo V. S. dukra E. <...> gauna šaukimą, kaip įtariamoji dėl UAB Ortobatas pinigų pasisavinimo“. „Logika akivaizdi – jei V. S. už jo pasisavintus iš įmonės pinigus dukrai nepavyks „pripaišyti“, tai neįgali sutuoktinė kalta bus tikrai“; „V. S. šią deklaraciją klastojo ir teikė į VMI norėdamas paslėpti paties pasisavintus iš UAB Ortobatas (Šv. Luko medicinos centro) pinigus ir dėmesį neteisėtai nukreipti į V. S.“; iii) 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnis „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. S. įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“: „V. S. suklastojo sutuoktinės parašą teikiamose VMI deklaracijose už 2015, 2016 metus, kurias pateikė kaip fizinio asmenis V. S., – pasakoja moteris, – suklastotose VMI deklaracijose, V. S. teiktose VMI sumos bemaž sutampa su V. S. pasisavintais pinigais iš UAB Ortobatas (Šv. Luko medicinos centro). Logika akivaizdi – jei V. S. už jo pasisavintus iš įmonės pinigus dukrai nepavyks „pripaišyti“, tai neįgali sutuoktinė kalta bus tikrai – deklaracijas į VMI tai teikė. Didis visų valdybų pirmininkas ir turtingas ir nekaltas – pinigai paimti senai, nesvarbu, kad negrąžini, Dukra ir sutuoktinė įmonėje dirbo kad ir trumpai, bet nesenai – juk savi žmonės iš prokuratūros ar FNTT didžio pirmininko nepaveda“; „Moteris įsitikinusi, kad tai buvo pinigų išplovimas“; „Raštelyje savęs neįvardijantis asmuo, nenurodo iš ko gavo pinigus grynais, Iš V. S. gauto e-mail galima daryti prielaidą, kad nelegalius atsiskaitymus grynais vykdė V. S. tik neaišku su kuo“; iv) 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnis „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. S. jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“: „Savo vyrą V. S. apibūdina nevyniodama žodžių į vatą : „Ponas V. S., buvęs komunistas, sovietiniais laikais deklaravęs artimą giminystę su M. M., nedeklaravęs savo bendradarbiavimo su KGB, dokumentų klastotojas, pinigų „skalbėjas“ ir svarbiausia išankstinis Lietuvos geležinkelių valdybos pirmininkas“; 3) Turto pasisavinimas (Baudžiamojo kodekso 183 straipsnis) ir turto iššvaistymas (Baudžiamojo kodekso 184 straipsnis): i) 2020 m. spalio 16 d. straipsnis „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“: „Moteris bijo, kad jos vardu ir/ar jos tariamai pasirašytų dokumentų ir/ar jos vardu panaudotų įmonių lėšų gali būti ir daugiau“; ii) 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnis „Dešinioji R. M. ranka V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“: „Sutuoktinė V. S. pasisavintus pinigus grąžinti nesutinka“; „S., galimai, klastodamas sutuoktinės parašus ir galimai imituodamas prekių įsigijimą, sutuoktinės vardu tariamai perka prekes ir taip tariamai „gražina“ skolą. Tačiau šis tariamas skolos grąžinimas V. S. atsibosta ir įmonę jis parduoda“; „suklastotose VMI deklaracijose, V. S. teiktose VMI sumos bemaž sutampa su V. S. pasisavintais pinigais iš UAB Ortobatas (Šv. Luko medicinos centro)“; „V. S. taip apibūdina savo vyrą : „ <...> dokumentų klastotojas, pinigų „skalbėjas“ ir svarbiausia išankstinis Lietuvos geležinkelių valdybos pirmininkas“; „V. S. šią deklaraciją klastojo ir teikė į VMI norėdamas paslėpti paties pasisavintus iš UAB Ortobatas (Šv. Luko medicinos centro) pinigus ir dėmesį neteisėtai nukreipti į V. S.“; iii) 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnis „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. S. įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“: „V. S. suklastojo sutuoktinės parašą teikiamose VMI deklaracijose už 2015, 2016 metus, kurias pateikė kaip fizinio asmenis V. S., – pasakoja moteris, – suklastotose VMI deklaracijose, V. S. teiktose VMI sumos bemaž sutampa su V. S. pasisavintais pinigais iš UAB Ortobatas (Šv. Luko medicinos centro). Logika akivaizdi – jei V. S. už jo pasisavintus iš įmonės pinigus dukrai nepavyks „pripaišyti“, tai neįgali sutuoktinė kalta bus tikrai – deklaracijas į VMI tai teikė. Didis visų valdybų pirmininkas ir turtingas ir nekaltas – pinigai paimti senai, nesvarbu, kad negrąžini, Dukra ir sutuoktinė įmonėje dirbo kad ir trumpai, bet nesenai – juk savi žmonės iš prokuratūros ar FNTT didžio pirmininko nepaveda“; „Pasisavintus UAB Ortobatas 300 000 LTL skaidrus pirmininkas V. S. įmonei negrąžino, Gautus kreditus, kaip galima suprasti iš SEB banko pažymos, pasiėmė sau“; „Taigi, kyla pagrįstas klausimas ar skaidrus pirmininkas V. S. nori prisipažinti, kad iš UAB Ortobatas pasisavintais 300 000 LTL pinigais V. S. pirko akcijas sau ?“; 4) Grasinimas susidoroti (Baudžiamojo kodekso 145 straipsnis): i) 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnis „Dešinioji R. M. ranka V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“: „V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“; ii) 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnis „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. S. įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“; „Pasak V. S. <...> – sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“; iii) 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnis „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. S. jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio veiklą“: „Redakcija sulaukė „nepriklausomo“ „Lietuvos geležinkelių“ (LG) valdybos nario V. S. (nuotr. viršuje), kuris dar prieš tris mėnesius savo žmonai V. S. gyrėsi, kad „kai aš būsiu LG pirmininku, tai tu gyvenimo ne tik Lietuvoje, tačiau ir Europoje neturėsi“, grasinančio laiško“; „Mat tai pasakė pats mano vyras : „Kai aš būsiu paskirtas į šias pareigas, vaikeli, tai jūs ne tik kad Lietuvoje, bet net Europoje negalėsite gyventi“; 5) Prekyba poveikiu (Baudžiamojo kodekso 226 straipsnis): i) 2020 m. spalio 16 d. straipsnis „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“: „Po tokio pobūdžio teismo sprendimų akivaizdu, kad kol kas Lietuvos teismų teisėjai tvariais saitais surišti tik su nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčių objektų subjektais, Išviešintas teisėjų ir advokatų korupcijos skandalas tai tik maža ledkalnio viršūnės dalis, nes, kaip sako lietuvių patarlė – žuvis pūna nuo galvos, Kyla pagrįstas klausimas ar dešimtmečiais nesikeičiantys Seime veidai arba atsiradę tik giminių/ anūkų veidai, – ne nesklandumai dėl rinkimų 2020 m. rezultatų tikrumo, o tik „tvarus tęstinis „anūkų“ + LGBT“ vaivorykštinis projektas, remiamas „nacionalinio saugumo strateginę reikšmę turinčių“ objektų, kur jiems „laimėjus“ mūsų visų pinigais „Valstybė investuos ir skatins tik tvarias inovacijas“; ii) 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnis „Dešinioji R. M. ranka V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“: „Didis visų valdybų pirmininkas ir turtingas ir nekaltas – pinigai paimti senai, nesvarbu, kad negrąžini, Dukra ir sutuoktinė įmonėje dirbo kad ir trumpai, bet nesenai – juk savi žmonės iš prokuratūros ar FNTT didžio pirmininko nepaveda“; iii) 2020 m. gruodžio 4 d. straipsnis „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. S. įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“; „Didis visų valdybų pirmininkas ir turtingas ir nekaltas – pinigai paimti senai, nesvarbu, kad negrąžini, Dukra ir sutuoktinė įmonėje dirbo kad ir trumpai, bet nesenai – juk savi žmonės iš prokuratūros ar FNTT didžio pirmininko nepaveda“; „O kaip galima suprasti iš FNTT šaukimo E. S. pinigus / daiktus, daiktus/pinigus iš UAB Ortobatas skaidrus tėvelis su draugelių iš prokuratūros pagalba ketina „nurašyti“ ant dukrai ir neatmestina žmonai ir ketina skirtis“; „T. S. krenta man ant automobilio kapoto, verkia, mūsų mergaitės ima klykti. Tada aš išlipu iš mašinos ir mano vyras sako : „Ar tu gal gali tą portfelį nuvežti į Ukmergę?“. Ar suprantate? Aš turėjau nuvežti į teismą S. portfelį su pinigais. Nors nebuvau jo atidariusi, tačiau man ir taip buvo aišku, kad ten pinigai. Nes S. byla jau buvo perduota į teismą. Tačiau aš nebijojau, ir nuvežiau jo portfelį į teismą. Nebijojau…Nuvežiau portfelį į teismą, kabinete sėdėjo tas teisėjas. Tai padėjau portfelį šalia jo ant kėdės ir sakau, kad „S. prašė portfelį perduoti“. Teisėjas nieko nepasakė, matyt, kad viskas jau buvo sutarta. Po kiek laiko V. S. teisme buvo išteisintas. Žodžiu, mano vienintelė klaida buvo ta, kad aš vežiau savo vyro pinigus teisėjui“; „vyras jai „padarė bylą“ už automobilio pagrobimą. „Nerado žmogaus, kuris prisipažintų, tada darbo ėmėsi tas prokuroras M., su kuriuo V. S. – labai seni draugeliai ir jie kartu bandė sunaikinti tokį verslininką D.“.

5. Ieškovo teigimu, kaip matyti iš atsakovės publikuotų straipsnių turinio, be kitos tikrovės neatitinkančios informacijos, aiškiai ir nedviprasmiškai kaip teisinga pateikiama informacija apie V. S. neva tai atliktas nusikalstamas veikas – dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (Baudžiamojo kodekso 300 straipsnis), sukčiavimas (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis), turto pasisavinimas (Baudžiamojo kodekso 183 straipsnis), turto iššvaistymas (Baudžiamojo kodekso 184 straipsnis), grasinimas susidoroti (Baudžiamojo kodekso 145 straipsnis), prekyba poveikiu (Baudžiamojo kodekso 226 straipsnis. Iš visų paskelbtų neva tai ieškovo padarytų nusikalstamų bylų teisminis nagrinėjimas (civilinis privataus pobūdžio ginčas) vyko tik dėl neva tai ieškovo suklastotos 2017 m. fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos. Šiuo metu teisminis nagrinėjimas yra pasibaigęs ir V. S. ieškinys atmestas visiškai.

6. Anot ieškovo, ginčo straipsniuose yra pateikiami tikrovės neatitinkantys ir ieškovo garbę ir orumą žeminantys teiginiai apie neva tai ieškovo planuojamus arba ketinamus atlikti nusikalstamus veiksmus, ieškovo neva tai turimas sąsajas su nusikalstamo pasaulio ar visuomenėje neigiamą reputaciją turinčiais asmenimis. 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnis „Dešinioji R. M. ranka V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“ – „Kyla pagrįstas klausimas kas asmenį, galimai sietiną su kriminaliniu pasauliu, stumia į Lietuvos Geležinkelių valdybos pirmininko vietą ? Ar jau iš anksto ruošiamas stambaus masto Lietuvos geležinkelių turto grobstymas, kur nebus kaltų? 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnis „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. S. jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“ – 1) „Nepriklausomo“ nario V. S. žmona juokiasi iš tokio ministerijos pasirinkimo ir sakė, kad jos vyras priklauso tai pačiai buvusio komunistų partijos pirmininko A. B. (AMB) nomenklatūros gvardijai“; 2) „Tada aš ir pamačiau, kaip gyvena lietuviška nomenklatūra ir ilgainiui aš pasidariau nebereikalinga, – pasakojo V. S., – kaip jie atsikratė tokiu J., kuris tuo metu ėjo Utenos pieno kombinato vadovo pareigas?“; „Žodžiu, ta istorija su Utenos pieno kombinatu baigiasi tuo, kad mano vyrui buvo iškelta baudžiamoji byla. Nors įmonė eksportuoja daug produkcijos, tačiau atlyginimų darbuotojams nemoka. Tada tas prokuroras R. iškėlė baudžiamąją bylą dėl vagysčių“; 3) „Kyla pagrįstas klausimas kas asmenį, galimai sietiną su kriminaliniu pasauliu, stumia į Lietuvos Geležinkelių valdybos pirmininko vietą ? Ar jau iš anksto ruošiamas stambaus masto Lietuvos geležinkelių turto grobstymas, kur nebus kaltų?“, – klausia moteris.“

Šalies argumentai

7. Ieškovas teigia, kad ginčijamuose straipsniuose tikrovės neatitinkanti informacija apie neva tai ieškovo padarytas nusikalstamas veikas pateikiama dviem būdais – pirmuoju atveju teiginiai apie neva tai ieškovo padarytas nusikalstamas veikas yra tiesioginė straipsnio autoriaus (atsakovės, kaip viešosios informacijos rengėjos ir skleidėjos) kalba, kitu atveju – kito asmens, t. y. ieškovės sutuoktinės, su kuria vyksta skyrybų byla. Ieškovo atžvilgiu nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio, ieškovo žiniomis, ieškovo atžvilgiu nėra vykdomas joks ikiteisminis tyrimas.

8. Ieškovas taip pat prašo atlyginti 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Anot ieškovo, neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė paskleidė jai žinomus tikrovės neatitinkančius teiginius (neteisėti veiksmai), kuriais siekė sumenkinti ieškovo garbę ir orumą, viešai paskelbė ieškovo asmens duomenis (vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris, gyvenamosios vietos adresas, nekilnojamojo turto adresas, banko sąskaitos numeris, telefono numeris), bei duomenis apie ieškovo privatų gyvenimą. Atsakovei, kaip viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, taikomas imperatyvaus pobūdžio reikalavimas skleidžiant informaciją neiškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ar panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, privalo būti objektyvūs ir nešališki, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Atsakovei taikomi aukšti profesinės etikos reikalavimai skelbti tikslias ir teisingas žinias, jas skelbti etiškai, kritiškai vertinti informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, laikytis nekaltumo prezumpcijos ir neskelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Net ir perteikdami kitų asmenų nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką, o skelbiant citatas turi įsitikint, kad jos neklaidina informacijos vartotojų. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą. Ieškovas, kaip aukštą reputaciją turintis verslo atstovas, užimantis aukštas pareigas tiek valstybinių, tiek privataus kapitalo įmonių kolegialiuose valdymo organuose – valdybose, vertinamas už savo profesinę patirtį ir nepriekaištingą reputaciją. Dėl atsakovės veiksmų ieškovas šiuo metu patiria spaudimą iš asmenų, su kuriais turi tiek dalykinį, tiek asmeninį santykį, Ieškovo yra klausinėjama apie ginčo straipsniuose skelbiamą informaciją. Į ieškovą taip pat kreipiasi su ginčo straipsniuose publikuota informacija ar minimais fiziniais ir juridiniais asmenimis susiję asmenys. Ieškovas patiria itin daug nepatogumų, ieškovu yra nepasitikima, ieškovas susiduria su nepatogumais vykdant profesines pareigas. Ieškovas patyrė ir dėl ginčo publikacijų nuolat patiria didelį stresą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB ,,Patikimas verslas“ su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad visi ginčo straipsniuose nurodyti teiginiai atitinka tikrovę, yra pagrįsti pateiktais dokumentais ir ieškovo sutuoktinės liudijimu. Ieškovas yra viešas asmuo, todėl nepagrįstas jo teiginys, kad buvo pažeista ieškovo teisė į privataus gyvenimo neliečiamybę. Ieškovas, būdamas stambiausių valstybės įmonių ,,Lietuvos geležinkeliai“, ,,Giraitės ginkluotės gamyba“, ,,Kelių priežiūra“ vadovas, yra viešas asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžių metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sauso 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:

11.1. Pripažinti, kad atsakovės UAB „Patikimas verslas“ publikuoti straipsniai: 2020 m. sausio 13 d. „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“, 2020 m. spalio 16 d. „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“, 2020 m. lapkričio 18 d. „Dešinioji R. M. ranka V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“, 2020 m. gruodžio 4 d. „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. S. įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“, 2020 m. gruodžio 9 d. „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. S. jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“ žemina ieškovo V. S. garbę ir orumą, juose neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas paskleisti ieškovo V. S. privatūs duomenys (asmens kodas, banko sąskaitos numeris, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nekilnojamojo turto adresas) ir pažeista teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.

11.2. Įpareigoti atsakovę UAB ,,Patikimas verslas“ per 3 (tris) dienas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš jos valdomo ir administruojamo internetinio portalo laisvaslaikrastis.lt bei iš šios visuomenės informavimo priemonės archyvo pašalinti straipsnius: 2020 m. sausio 13 d. straipsnį „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“, 2020 m. spalio 16 d. straipsnį „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“, 2020 m. lapkričio 18 d. straipsnį „Dešinioji R. M. ranka V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“, 2020-12-04 straipsnį „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. S. įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“ ir 2020 m. gruodžio 9 d. straipsnį „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. S. jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“.

11.3. Įpareigoti atsakovę UAB „Patikimas verslas“ per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo valdomame ir administruojamame internetiniame portale laisvaslaikrastis.lt paskelbti, o laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“ publikuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį be papildomų komentarų, nuomonės, vertinimo ar kitokių papildymų.

11.4. Kitą ieškinio dalį atmesti.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje ieškovas V. S. įrodinėja, kad atsakovės UAB ,,Patikimas verslas“ publikuotuose penkiuose straipsniuose apie ieškovą paskelbta informacija žemina ieškovo garbę ir orumą; juose atskleisti ieškovo asmens duomenys ir pažeista ieškovo teisė į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad publikacijoje „Už vilnietę kažkas deklaravo pajamas – VMI tiria dokumentų klastojimą“ paviešintas antstolės Astos Stanišauskaitės 2019 m. lapkričio 7 d. raginimas Nr. S019-18904 įvykdyti teismo sprendimą, adresuotą ieškovui V. S., kuriame nurodyti tokie asmens duomenys: gyvenamasis adresas, asmens kodas, nekilnojamojo turto adresas; publikacijoje „Kas vadovauja nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiam objektui (GGG) arba kam dirba Lietuvos teisėsauga ir teismai?“ paviešinta 2017 m. gruodžio 18 d. deklaracija, kurioje nurodytas ieškovo gyvenamosios vietos adresas bei telefono numeris; publikacijoje „Dešinioji R. M. ranka V. S. sutuoktinei ir dukroms grasina, kad savo pažinčių dėka „pasodins“ į kalėjimą“ publikuotas (paviešintas) 2007 m. rugpjūčio 16 d. raštelis, kuriame nurodytas ieškovo asmens kodas, banko sąskaitos numeris, 2007 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Ortobatas“ banko sąskaitos išrašas, kuriame nurodytas ieškovo asmens kodas bei banko sąskaitos numeris, 2017 m. gruodžio 18 d. deklaracija, kurioje nurodytas ieškovo gyvenamosios vietos adresas bei telefono numeris. Publikacijos tekste viešinamas ieškovo gyvenamosios vietos adresas bei telefono numeris, nekilnojamojo turto adresas; publikacijoje „AB „Giraitės ginkluotė“ valdybos pirmininkas V. S. įmonę pirko už 700 tūkst., pardavė už 2 tūkst.“ publikuojama (viešinama) Akcijų ir turto pirkimo–pardavimo 2007 m. gegužės 17 d. sutartis, kurioje nurodytas ieškovo gyvenamosios vietos adresas, asmens kodas, paso numeris; publikacijoje „Dar nepaskirtas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas V. S. jau grasina apriboti „Laisvo laikraščio“ veiklą“ publikuota (paviešinta) ieškovo atsakovei pretenzijos dalis, kurioje nurodytas ieškovo banko sąskaitos numeris, publikuojama (išviešinama) Juridinio asmens paraiška lizingui, kuriame nurodyti ieškovo asmens duomenys (asmens kodas, telefono numeris)(toliau tekste ir ginčo straipsniai).

14. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudžiama asmens kodą skelbti viešai. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Nesant ieškovo sutikimo (Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis), negalima viešai skelbti ir ieškovo gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio, banko sąskaitos numerio, nekilnojamojo turto adreso. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pirmiau nurodytuose straipsniuose atskleidusi ieškovo V. S. asmens duomenis (asmens kodą, banko sąskaitos numerį, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, nekilnojamojo turto adresą) pažeidė imperatyvius teisės aktus ir pažeidė teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

15. Ieškovas taip pat įrodinėja, kad minėtuose atsakovės publikuotuose straipsniuose pateikiama informacija žeminą ieškovo garbę ir orumą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė paskleidė internetiniame portale ir savo valdomame laikraštyje ginčo straipsnius ir, kad jie buvo (ir yra) viešai prieinami neribotam ratui trečiųjų asmenų. Taip pat byloje nėra ginčo, kad ginčo teiginiai buvo paskelbti apie ieškovą.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės publikuotų straipsnių turinys patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad juose skleidžiama informacija apie tai, kad ieškovas suklastojo dokumentus/deklaracijas, suklastojo sutuoktinės V. S. parašus minėtuose dokumentuose; sukčiaudamas sugalvojo visą mechanizmą, kaip slėpti mokesčius plovė pinigus, vykdė nelegalius atsiskaitymus, ieškovas vadinamas ,,pinigų plovėju“, grasina sutuoktinei ir dukroms, kad savo pažinčių dėka pasodins jas į kalėjimą, kad sutuoktinė ir dukros negalės gyventi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje ir kt. Taigi minėtuose straipsniuose iš esmės skleidžiama informacija apie ieškovo padarytas ar daromas nusikalstamas veikas (dokumentų klastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu; sukčiavimu, turto pasisavinimu grasinimu susidoroti, prekyba poveikiu). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad skleidžiant tokio pobūdžio informaciją apie ieškovą, yra žeminama jo garbė ir orumas.

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal teisinį reguliavimą preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo atveju įrodyti, kad paskleista informacija apie ieškovą atitinka tikrovę, tenka atsakovei. Priešingai nei teigia atsakovė, ji šios pareigos neįvykdė (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip nurodė atsakovė (jos vadovas teismo posėdžių metu), visi straipsniuose esantys teiginiai apie ieškovą atitinka tikrovę ir yra pagrįsti dokumentais ir ieškovo sutuoktinės V. S. liudijimu (paaiškinimais). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodė atsakovė, byloje pateikti dokumentai nepatvirtina nei aplinkybės, kad ieškovas klastojo turto deklaracijas, nei kitų straipsniuose nurodomų jo neteisėtų veiksmų. Prie ieškinio pateikti įrodymai ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovo sutuoktinė V. S. buvo pareiškusi reikalavimą priteisti iš V. S. turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl to, kad V. S. be sutuoktinės V. S. sutikimo jos vardu pildė ir teikė deklaracijas į Valstybinę mokesčių inspekciją. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-13208-454/2020, V. S. ieškinys buvo atmestas. Byloje yra pateikti V. S. pranešimai, adresuoti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai apie galimai padarytą nuskalstamą veiką (deklaracijų suklastojimą), tačiau byloje nėra duomenų, kad šių pareiškimų pagrindu ieškovo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovė nepateikė įrodymų ir teismas nenustatė, kad ieškovas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais būtų pripažintas kaltas padaręs nuskalstamas veikas, kuriomis jis kaltinamas atsakovės publikuojamuose straipsniuose. Nors atsakovės vadovas teismo posėdžio metu teigė, kad kreipėsi el. būdu dėl V. S. informacijos teisingumo į ieškovą V. S., tačiau, kaip ir pats pripažino, tokių įrodymų pateikti neturi. Ieškovui neigiant šį faktą, pareiga jį įrodyti pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tenka atsakovei. Kaip minėta, atsakovė tokių įrodymų pateikti negalėjo.

18. Iš bylos duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovą V. S. ir jo sutuoktinę V. S. sieja itin konfliktiniai santykiai; vyksta jų skyrybų procesas. Nepaisant to, atsakovės publikuojamuose straipsniuose remiamasi tik V. S. paaiškinimais, į ieškovą dėl V. S. paskleistos informacijos patikrinimo nebuvo kreiptasi. Straipsniuose publikuojama informacija apie ieškovo padarytas nusikalstamas veikas neturint tai patvirtinančių įrodymų, skleidžiami kiti tikrovės neatitinkantys teiginiai, itin neigiamai apibūdinantys ir diskredituojantys ieškovą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tokio pobūdžio nepagrįstai paskleista informacija žemina ieškovo garbę ir orumą.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad šiuo atveju dalis straipsniuose paskleistų tikrovės neatitinkančių ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių yra suformuluoti kategoriškai, kaip žinia, kita dalis – kaip nuomonė, tačiau iš jų turinio matyti, kad ieškovo garbę ir orumą pažeidžia ne tik pavieniai straipsniuose pateikti neigiamai ieškovą apibūdinantys ir tikrovės neatitinkantys teiginiai, bet visas straipsnių turinys, kuriuo yra diskredituojamas ieškovo asmuo.

20. Kaip minėta, straipsnių paskelbimo metu ieškovas buvo AB ,,Kelių priežiūra“ ir AB Giraitės ginkluotės gamykla valdybos narys. Straipsnių publikavimo metu galiojusios Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos 74 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Atsižvelgęs į ieškovo einamas pareigas ir tuometinį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas iš esmės atitinka viešojo asmens sąvoką.

21. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Šiuo atveju atsakovė byloje neįrodė, kad veikė sąžiningai.

22. Nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Dėl to, kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį, turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 33 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 41 punktas). Šiuo atveju, įvertinus straipsnių turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jie buvo paskleisti sąmoningai siekiant įžeisti ir pažeminti ieškovą.

23. Bylose dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo pagal bendrąją taisyklę atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas (CK 2.24 straipsnis, Visuomenės informavimo įstatymo 44, 51, 54 straipsniai).

24. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas pripažinti, kad ginčo straipsniai pažeidžia jo garbę ir orumą, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Atitinkamai tenkintini išvestiniai reikalavimai įpareigoti atsakovę pašalinti iš jos valdomo ir administruojamo internetinio portalo laisvaslaikrastis.lt bei iš šios visuomenės informavimo priemonės archyvo nurodytus straipsnius ir įpareigoti atsakovę internetiniame portale laisvaslaikrastis.lt paskelbti, o laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“ publikuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį be papildomų komentarų. Pirmiau šiame sprendime konstatuota, kad atsakovė, atskleisdama ieškovo V. S. asmens duomenis (asmens kodą, banko sąskaitos numerį, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, nekilnojamojo turto adresą) pažeidė imperatyvius teisės aktus. Kadangi pirmosios instancijos teismas šiuo sprendimu įpareigojo atsakovę pašalinti nurodytus straipsnius, todėl papildomai nenustatė įpareigojimo pašalinti iš minėtų straipsnių ieškovo asmens duomenis, kadangi šis įpareigojimas patenka į pirmiau nurodyto įpareigojimo ribas.

25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paduotu ieškiniu, ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, kurią vertina 10 000 Eur.

26. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008 ir kt.). Taigi neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

27. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šiuo atveju, prašydamas priteisti neturtinę žalą, ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą. Ieškovas, kaip aukštą reputaciją turintis verslo atstovas, užimantis aukštas pareigas tiek valstybinių, tiek privataus kapitalo įmonių kolegialiuose valdymo organuose – valdybose, vertinamas už savo profesinę patirtį ir nepriekaištingą reputaciją. Dėl atsakovės veiksmų ieškovas šiuo metu patiria spaudimą iš asmenų, su kuriais turi tiek dalykinį, tiek asmeninį santykį, ieškovo yra klausinėjama apie ginčo straipsniuose skelbiamą informaciją. Į ieškovą taip pat kreipiasi su ginčo straipsniuose publikuota informacija ar minimais fiziniais ir juridiniais asmenimis susiję asmenys. Ieškovas patiria itin daug nepatogumų, ieškovu yra nepasitikima, ieškovas susiduria su nepatogumais vykdant profesines pareigas. Ieškovas patyrė ir dėl ginčo publikacijų nuolat patiria didelį stresą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas jo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Kaip minėta, pats savaime pažeidimo fakto nustatymas nesudaro pagrindo neturtinei žalai priteisti. Pirmosios instancijos teismas vertinio, kad šiuo atveju pripažinimas, jog atsakovės paskleisti straipsniai apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, įpareigojimas šiuos straipsnius pašalinti ir viešai paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ir jo patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Žemesnės instancijos teismas

29. Ieškovas V. S. (toliau ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti dalį 2023 m. sauso 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-194-1101/2023 ir ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „Patikimas Verslas“ dėl 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo tenkinti.

30. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinio argumentai, kuriais grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, bei, kad įpareigojimas pašalinti atsakovės straipsnius ir viešai paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ir jo patirtą neturtinę žalą. Savo nesutikimą apeliantas grindžia žemiau nurodytais motyvais:

30.1. Apelianto teigimu, teismas skundžiamu sprendimu pasisakė ne dėl visų ieškinio reikalavimų pagrindų dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, o būtent, pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo jurisprudencija tik apie viešojo asmens garbės ir orumo gynimą, apsiribojant tik garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimu sprendime nurodyta tvarka. Apeliantas pažymi, kad byloje buvo nagrinėtas ir ieškinio reikalavimas dėl privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimo ir asmens duomenų neteisėto paskleidimo, kuriuos teismas pripažino. Tačiau jokios išvados dėl šiuo pažeidimu padarytos neturtinės žalos sprendimo atitinkamoje dalyje nėra, tai yra ji liko neįvertinta, visiškai nemotyvuota, todėl, mano, šis reikalavimas vertintinas kaip neišspręstas.

Žemesnės instancijos teismas

30.2. Apelianto teigimu, bylos faktinės aplinkybės, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, įrodymai tikrai neleidžia daryti išvados, jog vien įpareigojimas pašalinti publikacijas (straipsnius) ir viešai paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį yra pakankama satisfakcija neturtinę žalą patyrusiam asmeniui. Kita vertus, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą šiuo konkrečiu atveju sprendime šis aspektas liko neaptartas ir dėl jo visai nepasisakyta.

30.3. Apelianto vertinimu, atsisakymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais dėl garbės ir orumo pažeidimo yra aiškiai nepakankama kompensacija šiuo individualiu atveju. Sprendime visiškai nebuvo atsižvelgta į tokias jurisprudencijoje akcentuojamas aplinkybes kaip paskleistų žinių pobūdis, jų paplitimas, paskleidusiojo tikslai, kaltės laipsnis ir kitos aplinkybės (analogiškų naujų straipsnių viešinimas, publikavimo internetiniame portale trukmė, kt.).

30.4. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose neatsižvelgta, kad byloje žalos atlyginimo klausimui yra tikrai reikšminga, jog šio ginčo atveju buvo skelbiami ne šiaip melagingi teiginiai, tačiau inkriminuojami aiškiai išgalvoti, nebūti kriminaliniai, įskaitant ir sunkius, nusikaltimai, neįvykdyti ar ketinami vykdyti apelianto, įskaitant ir jo buvusios šeimos narių atžvilgiu. Daug kartų paskleistos žinios yra ne skleidėjo apsirikimas ar vaizdingai sutirštinti faktai, tačiau aiški ir kryptinga tyčia, kuria sąmoningai, kartu su buvusia apelianto sutuoktine, siekiama savanaudiškų tikslų (paveikti skyrybų bylą, buvusios sutuoktinės šiuo metu nagrinėjamą baudžiamąją bylą (bylas), kt.) ar kitų tikslų (šmeižti apeliantą visuomenės informavimo priemonėje siekiant žlugdyti jo profesinę veiklą, asmens profesinę ir žmogišką reputaciją). Šie minėti tikslai įvardinti ir aiškiai nurodyti net pačiose ginčo publikacijose, todėl padaryta neturtinė žala yra tikrai didelė. Asmens tyčinis daugkartinis viešas kaltinimas nebūtais kriminaliniais nusikaltimais atsakovei puikiai žinant, kad tokie neegzistuoja, apelianto nuomone, byloje neturėtų būti vertinamas kaip atsižvelgimas į atsakovės esą saviraiškos laisvę pernelyg jos neribojant, kas taikytina tik sąžiningiems viešosios informacijos rengėjams, kokiu atsakovė nėra. Paskleistų ginčo žinių pobūdis yra niekaip nesusijęs su apelianto darbine veikla, o jų paskleidimo tikslas nurodytas publikacijose ir yra akivaizdus - būtent siekiama pakenkti apelianto darbinei veiklai viešai griaunant jo asmeninę ir profesinę reputaciją. Be to, tikrovės neatitinkantys teiginiai apie nusikaltimus, o taip pat visus kitus privačius faktus kiekviename straipsnyje, kurie nagrinėjami byloje, iš esmės buvo plėtojami vieninteliu, t. y. įžeidžiančiu, būdu. Padaryta žala atlygintina priteisiant kompensaciją. Apelianto vertinimu, kompensacija turi būti reikšmingai didelė, o ne minimali ar visiškai netaikytina, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas.

30.5. Vienu iš argumentų nepriteisti apeliantui neturtinės žalos atlyginimo buvo pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas yra viešas asmuo. Su tuo apeliantas sutinka, tačiau, anot apelianto, jo viešumas yra specifinis, ir į tai turėtų būti atsižvelgta. Asmens viešumas šiuo atveju pasireiškia tik tuo, kad jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ir jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Šiuo individualiu atveju taip pat svarbu ir tai, kad apeliantas nėra politiku, pramogų, meno pasaulio atstovu, jis nėra žinomas visuomenėje ir nedalyvauja visuomenės, viešame gyvenime. Apelianto profesija nėra susijusi su buvimu viešumoje, dėmesio centre, dažnu bendravimu su žiniasklaida. Apeliantas jokių privataus gyvenimo duomenų savo noru, siekdamas žinomumo, niekada nepublikavo ir neviešino nei socialiuose tinkluose, nei bendraudamas su žiniasklaida, kas būdinga kitiems visuomenėje žinomiems politikos ar kitų sričių nuomonės formuotojams. Dėl minėtų aplinkybių, nors ir priskiriamas prie viešųjų asmenų, apeliantas neturi galimybių pasisakyti dėl žeminančių publikacijų viešai, atsikirsti ir pats paneigti paskleistas melagingas žinias ar apsiginti, paneigti jas per visuomenės informavimo priemonę, kitais panašiais būdais. Todėl jo atžvilgiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, jog svarbiausiu viešojo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens, priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs, apelianto nuomone, netaikytini. Apeliantas neturi galimybės pasinaudoti jurisprudencijoje akcentuojama nuostata, kad viešasis asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias, todėl apeliacine tvarka vertintina ar jos gali būti (ne)taikomos vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, individualiais bylos duomenimis.

30.6. Apelianto nuomone, bylai spręsti taikytinas ir apelianto ieškinyje nurodytas CK 2.23 straipsnis, kurio 4 dalyje nustatyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas pripažįsta, jog ginčijamame sprendime konstatuoti CK 2.23 straipsnio atitinkami pažeidimai, tačiau nėra nurodyta motyvų, kodėl jokios neturtinės žalos apeliantui dėl privataus gyvenimo, asmens duomenų privatumo pažeidimų, juos be jokio teisėto intereso paviešinus atsakovės laikraštyje ir jo internetinėje versijoje, padaryta esą nėra. Tokia situacija, apelianto nuomone, vertintina kaip sprendimo nepagrįstumas.

30.7. EŽTT praktikoje pažymėta, kad visuomenės teisėtu poreikiu žinoti nelaikytinos aplinkybės, skirtos auditorijos smalsumui tenkinti, net jei asmuo yra gerai žinomas visuomenėje, tačiau, pvz., išspausdintos nuotraukos ir jas lydintys komentarai yra išimtinai susiję su tokio asmens privataus gyvenimo detalėmis ir turi vienintelį tikslą patenkinti „auditorijos“ smalsumą (žr. Von Hannover v. Germany (No. 2), par. 110, Axel Springer AG v. Germany, par. 91). Apelianto nuomone, ir šios bylos atveju saviraiškos laisvė reikalauja siauresnio aiškinimo. Ginčo publikacijų tikslas, kaip nustatyta sprendime, gali būti trumpai apibūdintas kaip šmeižikiškų paskalų apie apelianto asmenį, jo profesinį ir privatų gyvenimą skleidimas. Tai visuomenės dezinformavimas. Konkrečių asmens duomenų neteisėtas atskleidimas juo labiau nėra skirtas patenkinti kokius nors visuomenės teisėtus poreikius.

30.8. Apeliantas teigia, jog peržiūrint bylą atsižvelgtina, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės aptariamu CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje būtent siejamas su nevisiškai tikslios informacijos ar net agresyvios kritikos paskleidimu, kuri, skirtingai nei privataus asmens atveju, viešojo asmens atžvilgiu turi būti toleruojama. Bet aptariamus duomenis paskleidęs asmuo turi veikti sąžiningai – siekti informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriais visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Ekstra žurnalas“ byloje Nr. 3K-3-193/2009; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lenkų rinkimų sąjunga ir kt. byloje Nr. 3K-3-51/2009).

30.9. Kadangi įrodymais nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskleisti duomenys buvo apie apelianto privataus gyvenimo aplinkybes (dalis kurių neatitinka tikrovės) ir šie duomenys pažemino garbę ir orumą, o iš viešai paskleistų ginčo duomenų turinio akivaizdu, jog nebuvo visuomenės viešojo intereso gauti būtent tokio pobūdžio informaciją ir atsakovė veikė nesąžiningai, todėl bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą ir dėl atsakovės civilinės atsakomybės, tačiau to nepagrįstai neatliko. Apelianto priskyrimas prie viešų asmenų savaime, be jokių individualių bylos aplinkybių įvertinimo, nesudarė pagrindo apsiriboti sprendime tik dviejų, o ne visų trijų, CK 2.24 straipsnio 1 dalyje išskiriamų, asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdų taikymu.

Žemesnės instancijos teismas

30.10. Teismas, pagal teisinius kriterijus, įtvirtintus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, nustatinėdamas padarytos neturtinės žalos dydį, turi vadovautis teisingo žalos atlyginimo koncepcija, turi atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

30.11. Apeliantas pažymi, jog atsakovė apie apeliantą publikavo žinias, kad jis yra sunkius nusikaltimus darantis asmuo. Byla iškelta dar 2020 m. sausio mėnesį. Teismas byloje atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą viešai skelbti ginčo publikacijas (straipsnius) internetinėje erdvėje. Atsakovė, iki administracinis teismas nurodė apriboti domeno laisvaslaikrastis.lt veiklą, ilgą laiką viešai platino neatitinkančią tikrovės, šmeižikišką informaciją apie apeliantą ir jo privataus gyvenimo tikrus ir išgalvotus duomenis. Atsakovė bylos proceso metu nė karto nesuabejojo jos paskleistų ginčo šmeižikiškų teiginių „teisingumu“. Po bylos iškėlimo, teismui netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė toliau viešai skelbė ir išspausdino daugybę naujų šmeižikiškų straipsnių interneto puslapyje www.laisvaslaikrastis.lt, popieriniame laikraščio leidinyje bei socialinio tinklo „Facebook“, „Youtube“ bei kitų susijusių socialinių tinklų paskyrose. Tai pripažino pati atsakovė. Periodiškai, kartojant tuos pačius teiginius ir tekstus dešimtis kartų buvo paskelbti ir šiuo metu jau per kitą internetinį puslapį www.laisvas.info atsakovės direktoriaus ir toliau nestabdomai, tam tikrais laiko intervalais, tyčia, sąmoningai ir nuolat skelbia tikrovės neatitinkančius, vienareikšmiai šmeižiančius duomenis apie apelianto asmenį, esą neigiamą jo reputaciją, privatų gyvenimą, abejoja vykdoma profesine veikla, šmeižia artimus gimines ir su jais susijusius asmenis, be apelianto leidimo viešina jo atvaizdą (duomenys neskelbtini). Paskutinė atsakovės vadovo A. D. publikacija internetiniame portale www.laisvas.info apie apeliantą paskelbta po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo - 2023 m. sausio 22 d. Tai, kad apeliantui padaryta neturtinė žala, nors jis ir viešas asmuo, galėtų būti atlyginta sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyto paneigimo paskelbimu, apelianto vertinimu, yra naivu. Aukščiau aptarti atsakovės kalti veiksmai, elgesys po bylos iškėlimo, kiti bylos duomenys ir įrodymai, apelianto teigimu, suponuoja būtinumą jai taikyti reikalaujamą ieškiniu žalos atlyginimą visa apimtimi, jo nemažinant. Spręsti, kad paneigimas jau nebeveikiančiame internetiniame puslapyje www.laisvaslaikrastis.lt esą bus pakankama satisfakcija, yra aiškiai neteisinga apelianto atžvilgiu.

30.12. Apeliantas nežino ar jam palanki pirmosios instancijos sprendimo dalis objektyviai galės būti įvykdyta iš viso. Pirmosios instancijos teismas sprendime įpareigojo per 3 (tris) dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovės valdomo ir administruojamo internetinio portalo laisvaslaikrastis.lt bei iš šios visuomenės informavimo priemonės archyvo pašalinti straipsnius bei savo valdomame ir administruojamame internetiniame portale laisvaslaikrastis.lt paskelbti, o laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“ publikuoti įsiteisėjusio sprendimo rezoliucinę dalį be papildomų komentarų, nuomonės, vertinimo ar kitokių papildymų. Apeliantas pažymi, jog internetinis portalas laisvaslaikrastis.lt šiuo metu apskritai neveikia, nėra viešai prieinamas. Apeliantui nežinoma, ar popierinis leidinys „Laisvas laikraštis Lietuvai“ („Laisvas laikraštis“) yra leidžiamas. Nepateisinamai ilgai užsitęsus bylos nagrinėjimui pirmos instancijos teisme dėl ne nuo apelianto priklausančių aplinkybių, sprendime nurodytas paneigimas internetiniame portale laisvaslaikrastis.lt nebegalės būti paskelbtas ta pačia forma, kaip ir apelianto teises pažeidžiantys straipsniai. Šis faktas, apelianto nuomone, dar labiau padidina patirtą neturtinę žalą ir į šią aplinkybę atsižvelgtina peržiūrit bylą apeliacine tvarka skundžiamo jos klausimo dalyje.

30.13. Apeliantas nurodo, jog per ilgą laiką, t. y. nuo 2020 m. sausio mėn., visi be išimties apelianto privačiai ir profesinėje srityje pažįstami asmenys, bičiuliai, artimieji vienu ar kitu būdu susipažino su atsakovės ginčo publikacijose paskleistomis paskalomis, privačiais duomenimis. Po ginčo publikacijų buvo paskelbta daugybė kitų analogiškų straipsnių, nes apelianto prašymo dėl laikinų apribojimų rašyti ir viešai skelbti naujus straipsnius byloje pirmosios instancijos teismas atsakovei netaikė. Teisinėmis priemonėmis, kreipiantis su privataus asmens ieškiniu dėl vienareikšmiai jį žeminančių publikacijų, paaiškėjo, kad tyčinį nesąžiningą atsakovės elgesį sustabdyti neįmanoma. Nuo 2020 m. pradžios iki šiol apeliantas nuolat sulaukia ir, galimai sulauks ilgai po galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo, jį pažįstančių žmonių tiesioginių klausimų arba nuostabos dėl teisinio skyrybų proceso ir šeimos reikalų, nors atskirai gyvena jau daugiau nei dešimt metų, o dėl tikslingų šmeižtų apskritai bylai aktualiu laikotarpiu nebendrauja su buvusia šeima. Apeliantą pažįstantys asmenys dėl jo „nusikaltimų“, kuriuos viešai skelbė ir toliau skelbia apeliantė, abejonių neišsako, tačiau žmonės, kurie nepažįstami, apelianto asmenį galimai vertina taip, kaip apie jį rašo apeliantės direktorius A. D. - didžiausias įmanomas „nusikaltėlis“, „korumpuotas“, „sukčius“, „klastotojas“, „smurtautojas“, etc. Tuo atsakovė savo tikslą viešai apšmeižti, pažeminti apeliantą pasiekė ir sėkmingai tokia „informacija“ sukėlė labai didelius asmeninius išgyvenimus. Akcentuoja, kad, kaip minima ginčo publikacijose, apeliantas nuolat dalyvauja įvairiuose viešuose konkursuose dėl nepriklausomų valstybės valdomų įmonių valdybos narių išrinkimo. Praėjus atrankas, prieš pradedant eiti pareigas, privalomai atliekamas jo asmens kompleksinis atitinkamų valstybės specialiųjų tarnybų duomenų patikrinimas. Po bylos iškėlimo tokių patikrinimų kiekvienais metais buvo ne vienas. Atsakovės sukurti „nusikaltimai“ ir kt. nebuvo kliūtimi pradėti vykdyti pareigas, tačiau padarytą neturtinę žalą ypač parodo atsakovės ginčo straipsniuose deklaruotas tikslas - publikacijos būtent ir buvo skirtos užkirsti galimybes laimėti viešas valdybos narių atrankas, kas yra pagrindinė apelianto profesinė veikla. Tokie agresyvūs, kryptingi veiksmai, kuriais padaryta neturtinė žala, yra labai reikšmingi, o ginčo publikacijos galėjo turėti įtakos atitinkamai ministrų diskrecija priimamiems sprendimams apelianto atžvilgiu dėl jau atrinktų į valstybės įmonių valdybas konkrečių tinkamų asmenų parinkimo. Tokiu būdu, nors ir netiesiogiai, ginčo publikacijomis buvo padarytas akivaizdus asmeniui (apeliantui) nenaudingas poveikis, kenkimas.

30.14. Pažeidimo rimtumas bei žalą padariusios atsakovės kaltė turi svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį byloje dėl pažeisto privataus gyvenimo neliečiamumo, asmens duomenų atskleidimo, o taip pat garbės bei orumo pažeidimo, nes šiuo konkrečiu atveju žala padaryta tyčia, sąmoningai suplanavus, tikslu skleisti paskalas. Atsakovė tiek šio ginčo atveju, tiek bendrai savo veikloje visiškai nesivadovauja sąžiningos žurnalistikos principais, todėl jos teisinė atsakomybė turėtų būti individualizuojama pripažįstant, kad paskleistų žinių paneigimo byloje aiškiai nepakanka atlyginti padarytą neturtinę žalą apeliantui.

31. Atsakovė per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

35. Be to pažymėtina, kad CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių nepasisakė (nevertino) pirmosios instancijos teismas, išskyrus tuos, kurie įstatymų leidėjo valia nelaikomi naujais reikalavimais. Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bei teisiškai įvertintos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos proceso teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

36. Atsižvelgdama į nurodytas procesines taisykles, teisėjų kolegija pažymi, jog nevertina apelianto skunde nurodytų aplinkybių apie atsakovės kitų, nei ginčo, publikacijų ir straipsnių skleidimą bei atsakovės direktoriaus veiksmus, kadangi šios aplinkybės nebuvo nurodytos ieškinyje ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)teisėtumo bei (ne)pagrįstumo

37. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sauso 19 d. sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (toliau – ir sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad atsakovė ginčo straipsniuose atskleidusi ieškovo V. S. asmens duomenis (asmens kodą, banko sąskaitos numerį, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, nekilnojamojo turto adresą) pažeidė imperatyvius teisės aktus ir pažeidė teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog straipsniuose publikuojama informacija apie ieškovo padarytas nusikalstamas veikas neturint tai patvirtinančių įrodymų, skleidžiami kiti tikrovės neatitinkantys teiginiai, itin neigiamai apibūdinantys ir diskredituojantys ieškovą, bei pripažino, kad tokio pobūdžio nepagrįstai paskleista informacija žemina ieškovo garbę ir orumą. Atsižvelgęs į ieškovo einamas pareigas ir tuometinį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas iš esmės atitinka viešojo asmens sąvoką, todėl nusprendė, jog ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas jo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, o pats savaime pažeidimo fakto nustatymas nesudaro pagrindo neturtinei žalai priteisti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju pripažinimas, jog atsakovės paskleisti straipsniai apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, įpareigojimas šiuos straipsnius pašalinti ir viešai paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ir jo patirtą neturtinę žalą.

39. Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pažeistai teisei apginti, bei, kad įpareigojimas pašalinti atsakovės straipsnius ir viešai paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ir jo patirtą neturtinę žalą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino, kad atsakovė pažeidė apelianto privataus gyvenimo neliečiamumą ir neteisėtai paskleidė jo asmens duomenis, tačiau jokios išvados dėl šiuo pažeidimu padarytos neturtinės žalos nepadarė. Apelianto nuomone, nors ir priskiriamas prie viešųjų asmenų, tačiau jis neturi galimybių pasisakyti dėl žeminančių publikacijų viešai, atsikirsti ir pats paneigti paskleistas melagingas žinias ar apsiginti, paneigti jas per visuomenės informavimo priemonę ar kitais būdais. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo pažeidimus, taip pat į tai, kad šiuo konkrečiu atveju žala padaryta tyčia, sąmoningai suplanavus, tikslu skleisti paskalas atsakovė bei į tai, kad atsakovė tęsia pažeidimus ir po teismo sprendimo priėmimo, padaryta žala atlygintina priteisiant 10 000 Eur kompensaciją.

40. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog atsakovė ginčo straipsniuose atskleidusi apelianto asmens duomenis pažeidė imperatyvius teisės aktus ir pažeidė teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (CK 2.23 straipsnis); ginčo straipsniuose neigiamo pobūdžio nepagrįstai paskleista informacija žemina ieškovo garbę ir orumą (CK 2.24 straipsnis). Apeliantas šios sprendimo dalies neginčija, todėl teisėjų kolegija apie padarytus pažeidimus plačiau nepasisako.

41. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovės veiksmuose neteisėtus veiksmus (pažeidimus), dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo turėjo pasisakyti pagal kiekvieną pažeidimą. Anot apelianto, jis įrodė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl iš atsakovės turi būti priteista visa jo prašomo dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.

42. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nuomone iš dalies ir pažymi, jog teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto (pagal faktą) nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai dėl neturtinių vertybių pažeidimo atlyginti būtina konstatuoti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

43. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atskirai nedetalizuoti atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidimų faktą nustatė, atsakovė apeliacinio skundo dėl to nėra pateikusi, be to, vertinant civilinės atsakomybės sąlygas, kaltė yra preziumuojama, taigi pirmosios instancijos teismas atskirai, pagal kiekvieną pažeidimą, neaptarinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės. Žalos faktas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, pirmosios instancijos teismo sprendime aptartas ir įvertintas išsamiai. Todėl pirmosios instancijos teismas apibendrindamas visus nustatytus teisių pažeidimus nusprendė, kad pripažinimas, jog atsakovės paskleisti straipsniai apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, įpareigojimas šiuos straipsnius pašalinti ir viešai paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ir jo patirtą neturtinę žalą, todėl ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė. Tai, kad sprendimo turinyje atskirai neišskirtos civilinės atsakomybės sąlygos, teisėjų kolegija laiko nedideliu sprendimo motyvacijos trūkumu, kuris neturi įtakos bylos teisiniam rezultatui. Kadangi ieškovas apeliaciniame skunde kelia šį klausimą, siekdama teisinio aiškumo, teisėjų kolegija pasisakys dėl visų civilinės atsakomybės, taikytinos nagrinėjant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, sąlygų.

44. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidimo faktų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino buvus, neginčija, taigi neteisėti atsakovės veiksmai laikytini įrodytais.

45. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nustačius neteisėtus veiksmus, atsakovės kaltė preziumuojama, todėl atsakovei tenka pareiga kaltės prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovė tokių įrodymų, paneigiančių savo kaltės prezumpciją, pateikti negalėjo, sprendimo šioje dalyje neginčijo. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė ir apeliacinio bylos nagrinėjimo metu.

46. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Neturtinės žalos atveju neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas arba privataus gyvenimo neliečiamumas pažeisti turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-2013). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan.

48. Teisėjų kolegija pažymi, jog pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą (M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003, § 33); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52).

49. Nagrinėjamu atveju įvertinus ginčijamo sprendimo motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, nustatyta, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliantas tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis teisėjų kolegija remiasi šioje byloje, darydama išvadas apie apelianto nurodytų aplinkybių dėl neturtinės žalos pagrįstumo įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad dvasinių išgyvenimų ieškovas neįrodinėjo jokiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad šie išgyvenimai peržengė kasdienių, įprastų rūpesčių ribas, nenurodė, kodėl juos vertina tokia didele suma. Visais atvejais neturtinę žalą privaloma pagrįsti ir įrodyti. Visų rašytinių įrodymų visumos vertinimo pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie apelianto patirtus intensyvius išgyvenimus, apie dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjusią reputaciją ar sumažėjusias bendravimo galimybes. Priešingai, apeliantas nurodo, kad sprendimu konstatuoti jo teisių pažeidimai neapribojo jo teisės siekti atitinkamų pareigų bei laimėti konkursus ir kad atsakovės sukurti „nusikaltimai“ nebuvo kliūtimi pradėti vykdyti pareigas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl patiriamų išgyvenimų apeliantas būtų kreipęsi į gydytojus ar kitus specialistus.

52. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas yra viešas asmuo, ko neginčija ir apeliantas. Su šia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi ieškovas straipsnių paskelbimo metu buvo AB ,,Kelių priežiūra“ ir AB Giraitės ginkluotės gamykla valdybos narys, yra turintis reputaciją ir aktyviai veikiantis visuomeniniame gyvenime asmuo. Teismų praktikoje pažymima, kad asmuo automatiškai nepraranda viešojo asmens statuso, jei dėl buvusios politinės veiklos ar eitų pareigų vis dar domina visuomenę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-4212017).

53. Teisėjų kolegija prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Kolegijos vertinimu, laikytina, kad teisės pažeidimo pripažinimas, įpareigojimas atsakovei šiuos straipsnius pašalinti ir viešai paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ir apelianto patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju įvertinus skundo argumentus nėra pagrindo išvadai, kad apeliantui turi būti priteista piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

54. Kita aplinkybė, kurią apeliantas skunde nurodo kaip vieną iš priežasčių priteisti iš atsakovės jo naudai piniginę kompensaciją yra ta kad, kaip nurodo apeliantas, internetinis portalas laisvaslaikrastis.lt šiuo metu apskritai neveikia, nėra viešai prieinamas. Apeliantui nežinoma, ar popierinis leidinys „Laisvas laikraštis Lietuvai“ („Laisvas laikraštis“) yra leidžiamas, todėl galimai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis objektyviai negalės būti įvykdyta. Kolegija nenustatė aplinkybės, kad atsakovės valdomas internetinis portalas būtų blokuojamas, o leidinio „Laisvas laikraštis Lietuvai“ („Laisvas laikraštis“) veikla būtų apribota. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija vertina šį apelianto skundo motyvą kaip deklaratyvų ir neįrodytą, todėl atmeta.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje paskirstymo

55. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

56. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo klausimus bei įrodymų vertinimą; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu), o apeliacinio argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti.

57. Apeliacinio skundo netenkinus, atmetamas apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vilniaus apygardos teismas

nutaria:

apelianto V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.

Teisėjos Donata KravčenkienėKristina LysionokRamunė Mikonienė