- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- e2A-1597-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- R.I.
- Atsakovas
- A. S., V.A. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjoapelianto (ieškovo) R. I.apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R.I. ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo pareikštą atsakovams A. S. ir V.A. M. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo A. S. 2019-12-30 socialiniame tinklalapyje www.facebook.com paskleistus šiuos duomenis žeminančiais ieškovo garbę ir orumą: „2020 m. – Žiurkės metai!!! Ir štai ji atėjo į mūsų šeimą!!! Štai ši žiurkė“, ,,Na kam išmatą liesti. Ji net to neverta. Štai į ką iškeitė šeimą! Į naują čigonišką (vyr. kilmės) lytinį organą!”, ,,Pidaras, Ivanovskislochasebucij (cit.). Tavęs laukia siurprizas. Čmo (cit.). Geriau Žirmūnų mikrorajone nesirodyk“, „Pamenu čiurką. Na kaip, patiko tau mergina? Čigonas“, „Linksma tau buvo, čigone? Sifiliu neužsikrėtei? (...) Čigone, patinka tau nepilnametės???”; 2) įpareigoti atsakovą A. S. per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis tokia pačia forma kaip jie buvo paskleisti ir ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio paneigimą: „Aš, A. S., viešai atsiprašau R.I. už tai, kad 2019 m. gruodžio 30 d. socialiniame tinklalapyje www.facebook.com patalpinau įrašus (pranešimą, komentarus), kuriuose be kitos informacijos paskleidžiau šiuos R. I. garbę ir orumą žeminančius teiginius: „2020 m. – Žiurkės metai!!! Ir štai ji atėjo į mūsų šeimą!!! Štai ši žiurkė“, ,,Na kam išmatą liesti. Ji net to neverta. Štai į ką iškeitė šeimą! Į naują čigonišką (vyr. kilmės) lytinį organą!“, „Pidaras, Ivanovskislochasebucij (cit.). Tavęs laukia siurprizas. Čmo (cit.). Geriau Žirmūnų mikrorajone nesirodyk“, „Pamenu čiurką. Na kaip, patiko tau mergina? Čigonas“, „Linksma tau buvo, čigone? Sifiliu neužsikrėtei? (...) Čigone, patinka tau nepilnametės???“; 3) priteisti jam iš atsakovo A. S. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) pripažinti atsakovės V. A. M.atsakovui A.S. paskleistusšiuos duomenis apie tai, kad ieškovas serga lytiškai plintančia liga: „Tai jis serga kažkokia liga,nes lytinio akto visada buvo pas mane problemos, o kai išsiskyriau, tada ir sužinojau, dar jamparašiau. Ačiū Dievui, nieko rimto, bet gydytis tikrai reikia“ žeminančiais ieškovo R.I. garbę ir orumą; 5)įpareigoti atsakovę V. A. M. per 5 dienas nuo teismo sprendimoįsiteisėjimo raštu privačiai atsiprašyti ieškovo R.I. dėl to, kad atsakovuiA. S. paskleidė šiuos duomenis apie tai, kad ieškovas serga lytiškai plintančia liga:„Tai jis serga kažkokia liga, nes lytinio akto visada buvo pas mane problemos, o kai išsiskyriau,tada ir sužinojau, dar jam parašiau. Ačiū Dievui, nieko rimto, bet gydytis tikrai reikia“; 6) priteisti iš atsakovės V. A. M. ieškovuiR.I.1000Eurneturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad jis ir V. A. M. palaikė artimus santykius, buvo sudarytas susitarimas 2018-08-18 sudaryti santuoką (sužadėtiniai). Visgi ieškovo ir V. A. M. planuotos vestuvės neįvyko, o jiems išsiskyrus, jų santykiai tapo konfliktiški. Šiuo metu ieškovas palaiko artimus santykius su naująja drauge, tačiau iš jos buvusio sugyventinio atsakovo A. S.sulaukia nepasitenkinimo dėl to, kad draugauja su jo buvusia sugyventine. Atsakovas aktyviai domėjosi ieškovo asmeniu, jo ryšiais ir socialine aplinka. Dėl konfliktinio nusiteikimo V. A. M. apšmeižė ieškovą atsakovui, taip pat įsilaužė į jo socialinius tinklus, tuo pažeisdama ieškovo susirašinėjimo slaptumą, ieškovo susirašinėjimus išplatino tretiesiems asmenims, o atsakovas įžeidinėja ieškovą tiek viešai, tiek privačiai.
3. Ieškovas paaiškino, kad 2019-12-30 atsakovas ieškovo socialinio tinklo facebook.com platformoje, kuri yra viešai matoma ieškovo draugams ir kitiems asmenims, paviešino ieškovo nuotrauką su ieškovo garbę ir orumą žeidžiančiu prierašu ,,2020 m. - Žiurkės metai!!! Ir štai ji atėjo į mūsų šeimą!!! Štai ši žiurkė”. Toliau komentarų skiltyje atsakovas žemino ieškovą, rašydamas ,,Na kam išmatą liesti. Ji net to neverta. Štai į ką iškeitė šeimą! Į naują čigonišką (vyr. kilmės) lytinį organą!” Ieškovas nebuvo davęs sutikimo atsakovui viešinti jo nuotrauką, be to, toks nuotraukos paviešinimas buvo padarytas itin įžeidžiančiame kontekste. Ieškovas nėra viešasis asmuo, todėl jo nuotraukos laikytinos neviešomis, asmeninio naudojimo ir jų platinimas viešai galėtų būti teisėtas tik ieškovui išreiškus sutikimą tokio pobūdžio viešinimui. Neturėdamas ieškovo sutikimo nuotraukai publikuoti ir panaudoti saviems tikslams, atsakovas pažeidė ieškovo įstatymo saugomas teises. Be to, atsakovas įžeidinėjo ieškovą ir tiesiogiai rašydamas ieškovui Messenger programėlėje ,,Pidaras, Ivanovskislochasebucij (cit.). Tavęs laukia siurprizas. Čmo (cit.). Geriau Žirmūnų mikrorajone nesirodyk”, ,,Pamenu čiurką. Na kaip, patiko tau mergina? Čigonas”, ,,Linksma tau buvo, čigone? Sifiliu neužsikrėtei? (...) Čigone, patinka tau nepilnametės???” Atsakovas žemino ieškovą ir M. V. (dabartinei ieškovo draugei), užgauliai vadindamas ieškovą „čiurka“, „čigonu“, „pedofilu“, taip pat šmeiždamas ieškovą, esą jis serga lytiškai plintančiomis ligomis: „Vaiką palieki su čiurka“, ,,Užsidaro savo kambaryje čigonas ir sėdi“, ,,Paklausk pedofilo“, bet ir dalinosi melagingomis įžvalgomis apie jo sveikatos būklę: ,,Gulėjai su lenku sergančiu, (...) Ivanovskiu sifilitiku“, ,,Jis serga hlomidijom“ (toks žodis pavartotas procesiniame dokumente, matyt, turint omenyje chlamidijas, teismo pastaba, kuri toliau nebus kartojama).
4. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas tyčia ir sąmoningai viešai facebook.com platformoje, o taip pat trečiajam asmeniui M. V. žemino ieškovą, jį įžeidinėjo rusiškos kilmės necenzūriniais žodžiais ir epitetais (cit. žiurkė, išmata, čigoniškas (vyr. kilmės) lytinis organas, pedofilas), be to, skleidė melagingas įžvalgas apie ieškovo sveikatą (cit. sergantis lenkas, sifilitikas, serga hlomidijom). Atsakovo užgauliojimai yra taip pat grindžiami tautiniu pagrindu, t. y. ieškovas atsakovo menkinamas, nes yra lenkų tautybės. Taip pat žeminimas buvo tęsiamas tiesiogiai rašant ieškovui Messenger programėlėje (cit. pidaras, lochasebucij, čmo, čiurka, čigonas). Nurodė, kad atsakovui skleidžiant žinias apie tai, kad ieškovas serga lytiškai plintančiomis ligomis, ieškovas patiria labai didelius pažeminimus, nes tokiomis ligomis jis neserga. Ieškovas netgi padarė tyrimus, kurie patvirtina, kad lytiškai plintančiomis ligomis jis neserga. Dėl atsakovo viešai paskelbtos ieškovo nuotraukos bei įžeidžiančių komentarų po nuotrauka, ieškovo išvadinimo necenzūriniais žodžiais, taip pat jo įžeidinėjimo tretiesiems asmenims (įskaitant jo dabartinei draugei), ieškovas patiria pažeminimo ir gėdos jausmą, išgyvena stresą. Ieškovo teigimu, atsakovo viešai ir tiesiogiai ieškovo atžvilgiu paskleista įžeidžianti nuomonė įžeistų ir skaudintų bet kurį asmenį. Pabrėžia, kad atsakovo teiginiai buvo paskleisti dideliu mastu (facebook.com paskelbtas įrašas yra prieinamas mažiausiai ieškovo bei atsakovo draugų auditorijai), jie žemina ieškovo garbę ir orumą, pakerta pasitikėjimą juo, visuomenėje suformuoja neigiamą požiūrį, tai sukelia stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Šią neturtinę žalą ieškovas vertina 1 000 Eur suma.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko. Tvirtino, kad ieškovas nenurodė tikrų aplinkybių, dėl ko kilo konfliktas. Visą informaciją apie ieškovą atsakovas gavo iš buvusios ieškovo merginos V.. Teigė, kad ieškovas meluoja apie tikrą įvykių eigą, kaip jis susipažino su atsakovo buvusia sugyventine M. V., nenurodo jo veiksmų atsakovui. Jis kaltina atsakovą dėl jo garbės pažeidimo, kai pats tuo metu niekino kitą šeimą, grasino, kėlė atsakovo vaiko nuotraukas į tinklalapį, siuntinėjo nuotraukas atsakovui, kaip jis pozuoja su atsakovo dukra. Atsakovas susilaukė grasinimų susidoroti tiek iš ieškovo, tiek iš M. V.. Visą informaciją pateikė M. V., kaip atsakovo vaiko motinai, nes ji turėjo žinoti, su kuo gyvena. Pažymėjo, kad M. V.parodymų byloje negali būti, nes ji gyvena su ieškovu, jis jai daro įtaką.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-28 nutartimis patvirtino ieškovo ir V. A. M. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą pagal ieškovo R.I. ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei V.A. M.,nutraukė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-04-05sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
Šalies argumentai
8. Pirmosios instancijos teismasnustatė,jog nors ieškovas ieškinyje ir remiasi CK 2.24 straipsniu, jis pats nurodo, kad atsakovas paskleidė apie jį ne tikrovės neatitinkančias žinias, bet nuomonę, kuri jį žeidžia. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti, kad po jo nuotrauka nurodomi tokie teiginiai kaip „žiurkė“, „išmata“, „čigoniškas lytinis organas“, be abejo, galėjo įžeisti ieškovą, nes jie buvo išsakyti apie ieškovą neigiamame kontekste. Pagal lietuvių kalbos žodyną (www.lkz.lt) žodžio „žiurkė“ perkeltinė reikšmė „netikęs, nevertas žmogus“, žodžio „išmata“, kuris yra žodžio „šūdas“ sinonimas, - „kas niekam tikęs, niekieno vertas, prastas“. Visuotinai žinoma ir tai, kad nors žodis „čigonas“ reiškia čigoniškos tautybės žmogų, kuo ieškovas nėra, čigonas lietuvių tautos folklore yra gana neigiamas personažas, vagies, sukčiaus sinonimas. Tai, kad būtent neigiamame kontekste atsakovas pavartojo žodžius „žiurkė“, „išmata“, „čigoniškas“, liudija tiek šių žodžių pavartojimo kontekstas, tiek ir atsakovo paaiškinimai apie priežastis, lėmusias tokius jo teiginius – patirtus išgyvenimus, atsakovo vaiko motinai priėmus sprendimą nutraukti bendrą gyvenimą su juo dėl ieškovo, kuriuo jis nepasitiki.
Žemesnės instancijos teismas
9. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovas prašo įpareigoti atsakovą ne paneigti tikrovės neatitinkančias ir ieškovo garbę bei orumą žeminančias žinias, bet prašo įpareigoti atsakovą viešai atsiprašyti už ieškovo garbę ir orumą žeminančios nuomonės paskleidimą, atsiprašymą paskelbiant tokia pačia forma kaip buvo paskleista nuomonė, žeminanti ieškovo garbę ir orumą.Sprendime nurodyta, kad pats ieškovas ieškinyje teigia, jog atsakovas paskleidė ne kokius nors tikrovę neatitinkančius duomenis apie ieškovą per facebook.com platformą, o išsakė įžeidžiančią nuomonęapie ieškovą, todėl CK 2.24 straipsnis ir jame įtvirtinti asmens teisių pažeidimo būdai netaikytini.Nors ieškovas remiasiCK 2.24 straipsnyje įtvirtintais asmens teisių pažeidimo būdais, jis prašo taikyti ne juos, o prašo taikyti visai kitą jo teisių gynybos būdą – įpareigoti atsakovą viešai atsiprašyti. Pirmosios instancijos teismas atmetėieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis tokia pačia forma, kokia jie buvo paskleisti ir ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti ieškinyje nurodyto turtinio paneigimą.
10. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nėra ginčo dėl to, jog facebook.com platformoje patalpintą ieškovo nuotrauką darė (ieškovą fotografavo) ne atsakovas. Byloje nėra duomenų, kad ji būtų buvusi daryta viešoje vietoje. Priešingai, iš ieškovo, atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šią nuotrauką atsakovas susirado pats, jai patalpinti facebook.com platformoje ieškovo sutikimo neprašė ir jo negavo. Ieškovo nuotrauka facebook.com platformoje buvo patalpinta ne viena, o su prierašais, žeidžiančiais ieškovo garbę ir orumą, turint tikslą ieškovą sumenkinti. Sprendime konstatuota, kad atsakovas, patalpindamas ieškovo nuotrauką facebook.com platformoje, pažeidė CK 2.22 straipsnyje įtvirtintą ieškovo teisę į jo atvaizdą.
11. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas sutiko, kad atsakovo elgesys, siunčiant Messenger programėlės pagalba atsakovui neetiškas, prasimanymais apie ieškovo intymų gyvenimą grįstas žinutes, neatitikotvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standarto. Tačiau teismas nurodė, kad neturi pagrindo teigti, jog toks atsakovo elgesys galėjo lemti ieškovui jo ieškinyje nurodomą neturtinę žalą. Sprendime taip pat nurodyta, jog nėra ginčo dėl to, kad prasimanymai apie ieškovo privatų gyvenimą Messenger pagalba, neetiškos žinutės buvo siunčiamos asmeniškai ieškovui, todėl jie negalėjo nulemti jo teisės į garbę ir orumą pažeidimo, kuri suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Būtent su viešąja, o ne asmenine nuomone ir pats ieškovas sieja jo ieškinyje nurodomą neturtinę žalą.
12. Atsakovo neteisėtas elgesys sukėlė ieškovui neigiamas emocijas, pažeminimo jausmą. Ieškovo garbę ir orumą žeidžiančius teiginius atsakovas parašė po ieškovo nuotrauka, leidžiančia ieškovą identifikuoti. Tačiau pirmosios instancijos teismas nerado pagrindo teigti, kad ši ieškovo neturtinė žala buvo ne momentinė, o ilgalaikė, išskirtinio sunkumo, labai intensyvi ir dėl to ieškovo yra verta 1 000 Eur žalos atlyginimo. Sprendime nurodyta, kad nėra duomenų, jog būtent ši atsakovo nuomonė apie ieškovą, žeminanti jo garbę ir orumą, būtų paskleista žymiu mastu, su ja būtų susipažinęs ar galėjęs susipažinti didelis kiekis asmenų, jis būtų sukėlęs ir iki šiol keltų ieškovui apčiuopiamas pasekmes.Vien ieškovo bendro pobūdžio paaiškinimų tokioms aplinkybėms nustatyti nepakanka.
13. Įvertinęs tai, kad šioje byloje yra nustatytas tik vienas atsakovo neteisėtas veiksmas – įžeidžiančios nuomonės apie ieškovą per facebook.com platformą paskleidimas 2019-12-30 kartu su ieškovo nuotrauka, sprendimą priėmęs teismas priėjo prie išvados, kad teisės pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą ieškovo skriaudą, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantas(ieškovas) apeliaciniu skundu prašopanaikinti 2022-04-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą – 1 000 Eur ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: šį reikalavimą patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliantasnurodo, kad ieškovo nuotraukos publikavimas viešai su orumą žeminančiu įrašu padidino ieškovo patiriamus neigiamus išgyvenimus. Konstatavus ieškovo patirtus išgyvenimus, gėdą, reputacijos pablogėjimą, teisės į atvaizdąpažeidimą, buvo visos sąlygos neturtinės žalos atlyginimui priteisti. Todėl sprendimą priėmusio teismo išvada,kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija užpatirtą ieškovo skriaudą, yra subjektyvi, nukrypstanti nuo aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo ir teismųpraktikos bei nesąžininga ieškovo, patyrusio neturtinę skriaudą, atžvilgiu. Teismo sprendimusukeliama situacija, kai ieškovui, patyrusiam neturtinę žalą (ir teismui tą pripažinus), šią žaląatlyginti atsisakyta. Toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas irpriimtinas naujas sprendimas, kuriuo žalos atlyginimas ieškovui būtų priteistas.
Atsiliepimas
16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir mano, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, taigi naikinti sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
18.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuoiš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad yra nustatytas tik vienas atsakovo neteisėtas veiksmas – įžeidžiančios nuomonės apie ieškovą per facebook.com platformąpaskleidimas 2019-12-30 kartu su ieškovo nuotrauka. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kasacinio teismoišaiškinta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, kad asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Atsižvelgdamas į tai, ieškovo ieškinį nagrinėjęs teismas nurodė, kad teisės pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą ieškovo skriaudą, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktas).
21. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 punktas).
23. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė taip pat turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktiką).
24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo 2019-12-30 socialiniame tinklalapyje www.facebook.com paskleistus duomenis, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą: „2020 m. – Žiurkės metai!!! Ir štai ji atėjo į mūsų šeimą!!! Štai ši žiurkė“, ,,Na kam išmatą liesti. Ji net to neverta“, „Štai į ką iškeitė šeimą! Į naują čigonišką (vyr. kilmės) lytinį organą!”. Asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, skleidžiant nesąžiningus teiginius, neturinčius pakankamo faktinio pagrindo, suponuojančius neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Skleisdamas nurodytus teiginius, atsakovas piktnaudžiavo informacijos laisve ir negerbė kito asmens teisių, todėl spręstina, kad atsakovo paskleisti teiginiai apie ieškovą pažemino ieškovo garbę bei orumą. Prieitina prie išvados, kad įžeidžiančiu viešu neigiamos nuomonės išsakymu padaryta žala prilygsta neteisingų, garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimu padarytai žalai, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs teisės normų (CK 1.137 straipsnio) pažeidimą ir sprendime paminėjęs pareigą atlyginti žalą, numatytą CK 6.263 straipsnyje, turėjo pritaikyti CK 2.24 strapsnio analogiją ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
25. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog nėra ginčo dėl to, kad facebook.com platformoje patalpintą ieškovo nuotrauką darė (ieškovą fotografavo) ne atsakovas. Teismas nenustatė, jog ji būtų buvusi daryta viešoje vietoje. Priešingai, iš ieškovo, atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šią nuotrauką atsakovas susirado pats, jai patalpinti facebook.com platformoje ieškovo sutikimo neprašė ir jo negavo. Nustatyta ir tai, kad ši ieškovo nuotrauka facebook.com platformoje buvo patalpinta ne viena, o su prierašais, įžeidžiančiais ieškovo garbę ir orumą, turint tikslą ieškovą sumenkinti.
26. Teisė į atvaizdą – tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtintaCK2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Teisę į atvaizdą ribojančiojeCK2.22 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu pirmiau nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. VadovaujantisCK2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
27.CK2.22straipsnio nuostatose nereglamentuojama, kaip turi būti išreikštas asmens sutikimas būti fotografuojamam ar demonstruoti jo atvaizdą. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimasCK2.22straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2008ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, patalpindamas ieškovo nuotrauką facebook.com platformoje, pažeidė CK 2.22 straipsnyje įtvirtintą ieškovo teisę į jo atvaizdą. Nesutiktina su pirmosios instancijos vertinimu, jog ir šiuo atveju užtenka tik pripažinimo, kad atsakovas pažeidė CK 2.22 straipsnį. Spręstina, kad dėl tokio atvaizdo panaudojimo (nuotraukos patalpinimo facebook.com platformoje, ja iliustruojant įžeidimus) ieškovas nėra davęs sutikimo, tad atsakovui turėjo kilti atsakomybė pagal CK 2.22 straipsnio 3 dalies nuostatas.
29. Dėl atsakovo ieškovui siųstų žinučių per Messenger programėlę sutiktina su pirmosio instancijos teismo vertinimu, kad žinutės buvo siunčiamos asmeniškai ieškovui, todėl jos negalėjo nulemtiieškovo garbės ir orumo pažeidimo (dėl asmeninio žinučių pobūdžio ir galimybės kitiems asmenims jas matyti nebuvimo).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis žeminančiais jo garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovą tokius duomenis paneigti, taip pat priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas patenkino tik pirmąjį reikalavimą, o kitus atmetė. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo priteisti neturinės žalos atlyginimą.
31. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paplitimo, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Europos Žmogaus TeisiųKonvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemų.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neturtinę žalą įrodinėjo, teigdamas, kad patyrė didelius dvasinius išgyvenimus,stresą, pažeminimą, gėdos jausmą ir juos išgyvena iki šiol. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visetą bei ginčo šalių tarpusavio santykius ir į tai, kad abi ginčo šalys nėra viešieji asmenys, spręstina, kadpripažinimas, jog atsakovo paskleisti teiginiai apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą nėra pakankama satisfakcija.Facebook.com platforma nėra plačios sklaidos duomenų šaltinis bei paskleisti abstraktūs ieškovo įžeidimai be konkrečių duomenų. Nei ieškovas, nei atsakovas nenurodė aplinkybių, susijusių su išskirtine jų turtine būkle, žalos atlyginimas susietinas su šalies ekonominiais rodikliais: 1 MMA (730 Eur) žalos atlyginimas yra pakankama kompensacija ir tuo pačiu metu nesukelia nepakeliamų turtinių pasekmių.
34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta,darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą pažeidus CK 2.24 staipnį priteisimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atmestų reikalavimų keistina, priteisiant ieškovui iš atsakovo 730 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 994,45 Eur Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kadpatenkino 1/3 ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidas – 331,48 Eur. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinys patenkintas 2/3. Atsižvelgiant į tai, keistina pirmosios instancijos dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos 662,96 Eur.
36. Apeliantas prašė priteistijam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo žyminį mokestį – 23 Eur, įrodymų apie kitokias bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė.Atsižvelgiant į tai, jog priteisiamos neturirnės žalos dydį nustato teismas, laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino apelianto skundo reikalavimą, tad ieškovui iš atsakovo priteistinos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos –23Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-05 sprendimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-05 sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją ir ketvirtąją pastraipas išdėstyti taip:
Priteisti ieškovui R.I., asmens kodas(duomenys neskelbtini), iš atsakovo A.S., asmens kodas(duomenys neskelbtini), neturtinės žalos atlyginimą – 730 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų).
Priteisti ieškovui R.I., asmens kodas(duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 662,96 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt du eurus 96 ct).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-05 sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą laikyti penktąja pastraipa.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-05 sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R.I.), asmens kodas(duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 23 Eur (dvidešimt tris eurus).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.