- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-150-524/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00040-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- N. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) N. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017-10-16 nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos N. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų civilinėje byloje Nr. 2-210-666/2014, suinteresuotas asmuo A. D., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėja prašė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-210-666/2014 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei N. G. dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad 2014-03-27 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu už akių iš atsakovės N. G. buvo priteista 20345,81 Eur (70250 Lt) skola, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 610,52 Eur (2108 Lt) žyminio mokesčio ieškovo naudai. Paaiškino, kad susipažinusi su byla, kurioje buvo priimtas minėtas sprendimas, pastebėjo, jog nėra duomenų apie tai, kad jai buvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Pažymėjo, kad jokių procesinių dokumentų minėtoje byloje nebuvo gavusi. Teigė, kad byloje esančioje įteikimo pažymoje yra ne jos parašas, jis yra suklastotas ir tokiu būdu teismas negalėjo priimti sprendimo už akių. Be to, buvo pažeistos teismingumo taisyklės, nes atsakovės gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Tvirtino, kad jokių paskolos santykių tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo, tie pinigai buvo sumokėti kaip avansas už perkamus du žemės sklypus ir statinius juose pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kurios ieškovas neįvykdė ir nesudarė pagrindinės sutarties. Minėtos aplinkybės paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo atliekamas ikiteisminio tyrimo įstaigoje, apklausiant ieškovą liudytoju. Mano, kad dėl minėtų priežasčių, teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes nebuvo įteikti procesiniai dokumentai atsakovei. Suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepimu į pareiškėjos prašymą su prašymu nesutiko. Nurodė, kad buvo sudaryta paskolos, o ne rankpinigių sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2017-10-16 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-210-666/2014 bei skyrė pareiškėjai N. G. 1000 Eur baudą, sumokant paskirtą baudą į valstybės pajamas.Teismas konstatavo, kad analogiški pareiškėjos prašymai Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2015-07-14 nutartimi buvo atsisakytas priimti, o Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2016-06-27 nutartimi atmestas. Be to, pastaroji teismo nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-06 nutartimi palikta nepakeista. Teigia, kad savo 2017-07-18 teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nurodo tokias pat aplinkybes, kurios buvo išnagrinėtos prieš tai nurodytų teismų.Teismas pažymėjo, kad sutinkamai su CPK 374 straipsniu, pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Konstatavęs, kad pareiškėja trečią kartą kreipiasi dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nurodytais pagrindais negali būti paduotas, todėl nenagrinėtinas.Be to, teismas pažymėjo, kad sutinkamai su CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmos instancijos sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Teismo nuomone, tokios klaidos nenustatyta. Mano, kad pareiškėjai nuo 2015 metų buvo žinomos visos procesinių dokumentų įteikimo aplinkybės, kai ji padavė teismui pirmą prašymą atnaujinti procesą. Procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, procesiniai dokumentai buvo nusiųsti į pareiškėjos darbovietę, iš kur jie buvo grąžinti, nes pareiškėja neatvyko į darbą ir teismo pranešime yra darbovietės administracijos atsakingo darbuotojo parašas, o ne pareiškėjos parašas. Dėl to, teismas sprendė, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą pareiškimui paduoti.Taip pat teismas pažymėjo, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2016-01-29 sprendimu buvo atmestas ieškovės N. G. ieškinys atsakovui A. D. dėl baudos pagal preliminarią sutartį priteisimo. Šiuo sprendimu buvo išspręsta dėl preliminarios sutarties vykdymo, apie kurią savo pareiškimuose nurodo. Dėl to, teismas sprendė, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą pareiškimui paduoti.Teismas konstatavęs, kad pareiškėja teismui pateikė jau trečią prašymą atnaujinti procesą, jame nurodo vis tas pačias arba išgalvotas aplinkybes, įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra nustatytos kitos faktinės aplinkybės, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, pareikšdama nepagrįstus prašymus dėl proceso atnaujinimo, todėl yra pagrindas skirti jai baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017-10-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-210-666/2014, panaikinti šioje byloje teismo 2014-03-27 sprendimą už akių. Be to, prašo panaikinti 1000 Eur baudą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei pridėtus dokumentus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Atskirajame skunde išdėsto visiškai tas pačias aplinkybes, kurios išdėstytos pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo pagrindų. Laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju paaiškėjo naujos aplinkybės, be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, dėl to, apeliantės nuomone, yra pagrindas atnaujinti procesą byloje. Papildomai nurodo, kad savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiauja, o bando įrodyti teismui, kad jos teisės ir interesai yra pažeisti, nes šiuo metu yra priimtas teismo sprendimas už akių remiantis melagingomis aplinkybėmis bei procesiniais teismo pažeidimais.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra proceso atnaujinimo pagrindų. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju yra net trys proceso atnaujinimo pagrindai – CPK 366 str. 1 d. 2 p., 3 p. ir 9 p.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. pagrindais.
Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Nagrinėjamu atveju apeliantė siekia įrodyti, kad neegzistavo sprendimo už akių pagrindas – paskolos sutartis. Apeliantės teigimu, ieškovo sumokėti pinigai apeliantei buvo skirti žemės sklypų pirkimui su pastatu. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodyti teisiniu reglamentavimu, sprendžia, kad proceso atnaujinimui nėra įrodyti CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. pagrindai. Pirma, apeliantės prie prašymo atnaujinti procesą pridėta paskolos sutarties kopija aiškiai patvirtina, kad apie tai, jog sudaryta atitinkama paskolos, ne kitokia, sutartis apeliantė žinojo jau minėtos sutarties sudarymo metu. Minėtą aplinkybę patvirtina jos pačios parašas, liudijantis atitinkamos pinigų sumos gavimą. Pažymėtina, kad apeliantė, teigdama, kad gautų pinigų paskirtis buvo kitokia – ne paskolos, o rankpinigių gavimas – pačios paskolos sutarties neginčija. Be to, jei apeliantė laikė, kad gauti pagal paskolos sutartį pinigai yra ne paskolos, o rankpinigių gavimas, tai dar kartą patvirtina, kad apeliantė apie pinigų paskirtį ir ieškovo galbūt melagingas aplinkybes žinojo minėtos sutarties sudarymo metu. Antra, proceso atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 str. 1 d. 3 p. laikomas ne bet kokie melagingi liudytojo parodymai, o tie, kurie patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi tik atitinkamu nuosprendžiu galėjo būti nustatyti ieškovo melagingi parodymai. Dėl to, nagrinėjamu atveju, prie prašymo atnaujinti procesą pridėta ieškovo apklausos ikiteisminio tyrimo metu kopija negali būti laikoma pagrindu atnaujinti procesą byloje. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas proceso teisės normą dėl prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių, yra konstatavęs, kad net teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, tačiau yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir kt., nustatyti teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjami. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas minėtą proceso teisės normą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas. Taigi, nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio ieškovo atžvilgiu dėl apeliantės nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo spręsti dėl ikiteisminio tyrimo metu ieškovo duotų parodymų, kaip prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės nagrinėjamoje byloje.Apibendrindamas savo poziciją dėl šiame nutarties skyriuje nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesant atitinkamam įsiteisėjusiam nuosprendžiui ieškovo atžvilgiu dėl melagingų parodymų davimo, nėra pagrindo spręsti, kad šiai dienai egzistuoja minėtu nuosprendžiu nustatyta aplinkybė, kuri sprendimą už akių priėmusiam teismui nebuvo žinoma sprendimo priėmimo metu ir, kuri egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Juolab, kad apeliantei minėta aplinkybė buvo žinoma paskolos sutarties sudarymo metu. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad teismas būtų priėmęs visai kitą sprendimą.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.
Procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.Apeliantės teigimu, jai byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, įteikimo pažymoje esantis parašas yra ne jos, suklastotas, todėl teismas padarė klaidą, spręsdamas, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių ir minėtą sprendimą priėmė nepagrįstai, neteisėtai.Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų civilinėje byloje Nr. 2-210-666/2014 procesiniai dokumentai atsakovei (nagrinėjamoje byloje – apeliantei) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu 2014-03-12. Apeliantei buvo nustatytas terminas atsiliepimams pateikti. Kaip nurodo pati apeliantė, ji negalėjo atsiliepimo pateikti laiku, nes sunkiai sirgo, buvo ligoninėje, be to, nežinojo ar procesiniai dokumentai jai buvo įteikti. Tai, kad apie procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu apeliantė nežinojo, nereiškia, kad ji apie tai negalėjo žinoti. Juolab, kad nurodydama atsiliepimo nepateikimo laiku priežastis, apeliantė iš esmės pripažino, kad tokią galimybę (teikti atsiliepimą į ieškinį) ji turėjo ir apie ją žinojo. Pažymėtina, kad negalėdama laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį, apeliantė (priėmus sprendimą už akių) galėjo teismo prašyti minėtą sprendimą peržiūrėti, bet ir minėtų veiksmų pareiškėja neatliko.Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, t.y. nėra pagrindo išvadai, kad priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d.; CPK 7 str. 2 d.), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.).CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi šių teisės normų turinio analizė apeliacinės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.Nagrinėjamoje byloje, apeliantė eilinį kartą kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą, nes, jos nuomone, yra atitinkami proceso atnaujinimo pagrindai. Savo tokiais veiksmais apeliantė nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismo priimtas sprendimas už akių galiojo, nepriklausomai nuo apeliantės kreipimosi, ieškovo teisėti interesai į priteistą skolą dėl apeliantės kreipimosi taipogi nebuvo pažeisti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantės veiksmai – pakartotinis kreipimasis dėl proceso atnaujinimo – vertintini, kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Dėl to, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas skirti baudą apeliantei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą byloje, tačiau netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria apeliantei paskirta bauda, naikintina. Kita nutarties dalis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017-10-16 nutartį.
Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017-10-16 nutarties dalį, kuria N. G. paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Kitą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017-10-16 nutarties dalį palikti nepakeistą.