Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2019-07-24 · Byla Nr. TS-51-482/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-04-15Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-19-491/2013Nutartis · 2013-07-08Panevėžio apygardos teismas
  3. T-67-491/2014Nutartis · 2014-12-18Panevėžio apygardos teismas
  4. 1N-129-150/2015Nutartis · 2015-06-30Lietuvos apeliacinis teismas
  5. T-241-925/2017Nutartis · 2017-04-06Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-09Kauno apygardos teismas
  7. T-693-753/2017Nutartis · 2017-10-17Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-04Lietuvos apeliacinis teismas
  9. TS-2-564/2019Nutartis · 2019-01-09Marijampolės apylinkės teismas
  10. T-10-531/2019Nutartis · 2019-03-21Panevėžio apygardos teismas
  11. TS-51-482/2019Nutartis · 2019-07-24Marijampolės apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-27Kauno apygardos teismas
  13. T-9-610/2020Nutartis · 2020-01-10Marijampolės apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-12Kauno apygardos teismas
  15. T-316-564/2020Nutartis · 2020-07-22Marijampolės apylinkės teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-24Kauno apygardos teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-10Kauno apygardos teismas
  18. Atskirasis skundasNutartis · 2022-02-15Vilniaus apygardos teismas
  19. T-1143-1046/2022Nutartis · 2022-10-12Panevėžio apylinkės teismas
  20. TS-9-1157/2025Nutartis · 2025-03-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  21. T-14-1242/2026Nutartis · 2026-01-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-24
Bylos Nr.
TS-51-482/2019
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00013-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Nuteistasis
E. K.
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-51-482/ 2019
Proceso Nr. 1-50-1-00013-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 24 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. K. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-458,

susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo E. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2019 m. birželio 13 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su Komisijos nutarimu, mano, kad Komisija klaidingai įvertino ir išsamiai neišnagrinėjo jo elgesio bausmės atlikimo metu. Komisija neatsižvelgė, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, susirado darbą. Mano, jog jis savo elgesiu įrodė, kad deda pastangas gyventi laisvėje ir jau padarė teigiamas išvadas. Be to neturi galiojančių nuobaudų. Sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Mano, kad visos jo elgesį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo netenkinti nuteistojo skundo. Prokuroras nurodo, jog pritaria komisijos nutarime nurodytiems faktams, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas 11 kartų, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Skatintas 10 kartų. Iš viso nuteistasis lygtinio paleidimo komisijos svarstomas 3-ą kartą. Šiuo metu nuteistasis jam teiktas rekomendacijas įvykdė: nuteistasis tęsė pataisą pagal jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, nepažeidinėjo režimo reikalavimų, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, šiuo metu atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, dengė ieškinį, tačiau nepradėjo dirbti pagal turimas specialybes, visa tai rodo E. K. motyvacijos stoką keistis ir norą keisti savo gyvenimo būdą bei elgesį. Prokuroras pritaria komisijos nurodytam faktui, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Nustatyta, kad E. K. teistas 2012-01-11 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1,5 ir 9 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-06-23 nuosprendžiu ir skirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Užskaityti 2 metai 6 mėnesiai 14 dienų. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai ir 5 mėnesiai

2019 m. birželio 13 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-458 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 4 Komisijos nariams balsavus „prieš“, 1 – „už“ nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis E. K. bausmės atlikimo laikotarpiu pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus 11 kartų, tame tarpe ir už tokius šiukščius kaip alkoholio vartojimą, uždraustus daiktus, nurodymų nevykdymą. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: 53 balai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus, 2 teistumai išnykę. Nuteistojo paskutinis įvykdytas nusikaltimas (nužudymas bendrininkų grupėje) yra daug sunkesnis už ankstesnius įvykdytus nusikaltimus. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Be to, nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose (11 kartų baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus), nors nuobaudos negalioja, tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pagal Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyriaus 2019-05-24 pateiktą pažymą Nr. 104, nuteistasis turi priteistą 3158,36 eurų ieškinį, iš kurio šiuo metu atlyginta suma yra 151,10 eurai. Kadangi E. K. ankstesni teisės pažeidimai galimai susiję su finansinės naudos siekimu, todėl galima teigti, kad iškilusias finansines problemas nuteistasis linkęs spręsti nusikalstamu būdu. E. K. pataisos namuose neišreiškė noro pradėti dirbti pagal turimas specialybes, nors žinodamas, kad likusi gana didelė neišmokėta priteisto ieškinio suma, finansiškai remiamas artimųjų, visa tai rodo nuteistojo nenorą gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, juolab, kad specialistai būtent lėšų tvarkymą ir pajamas įvardino, kaip vieną iš kriminogeninių veiksnių.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 10 kartų skatintasi. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas nepagrįstas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo, komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, negalima teigti.

Be to, neatliktos paskirtos bausmės dalis, t.y. 3 metai ir 5 mėnesiai ( iš 14 metų) gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Nuteistojo E. K. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 81/04-458 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė