Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, T-14-1242/2026

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-01-09
Bylos Nr.: T-14-1242/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-50-1-00013-2009-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Inga Žukovaitė
Nuteistasis: T. G.

Kategorijos

2.5.15.2Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str. 3–4 d.)

Teikimas Nr. T-14-1242/2026

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00013-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. LK-N-965 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. G. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalies 8 punktą – 14 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; šios bausmės, o taip pat Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė subendrintos ir T. G. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.

2. Bausmės pradžia: 2013 m. liepos 30 d. Bausmės pabaiga: 2026 m. birželio 14 d. Nuteistasis 2/3 paskirtos bausmės atliko 2021 m. spalio 14 d.

3. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nutarė taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsniu. Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad T. G. nuteistas už kvalifikuotą nužudymą, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio ir vidutinė smurtinio elgesio rizika, jo elgesys didžiąją laiko dalį nebuvo disciplinuotas, bet pastaruoju metu, nuteistojo elgesys keičiasi tinkama linkme, laikosi vidaus taisyklių. Sėkmingai įgyvendino individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo siūlomose intervencinėse, prevencinėse, edukacinėse, socialinėse programose. Įvykdė Komisijos rekomendacijas, per rekomendacinį laikotarpį, sėkmingai baigė socialinių įgūdžių ugdymo programą bei stebimi teigiami pokyčiai mąstymo, emocijų valdymo ir problemų sprendimo srityse. Taipogi motyvuotai dengia skolas, nors įkalinimo įstaigoje atsisakė dirbti, paskutiniu metu užsiima individualia veikla, kuri prilyginta darbinei veiklai. Išreiškia aiškius gyvenimo tikslus, vertybiškai orientuotas nuostatas ir siekį gyventi pagal visuomenėje priimtas normas. Geba prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, prognozuoti elgesio pasekmes ir kryptingai spręsti problemas. Nuteistojo smurtinis elgesys nebuvo nuosekliai pasikartojančio agresyvaus elgesio išraiška, greičiau organizuoto, vertybiškai iškreipto gyvenimo būdo pasekmė tuo laikotarpiu. Asmuo dalyvauja tęstinio pobūdžio aprobuotose elgesio korekcinėse programose, grįžtamasis ryšys teigiamas. Tolimesnei intervencijai poreikis nestebimas. Nuteistasis turi patvirtintą darbo galimybę, iš esmės atlikęs beveik visą bausmę, todėl paskutinieji mėnesiai lygtinio paleidimo sąlygomis galėtų padėti greičiau integruotis į visuomenę.

4. 2025 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundas dėl Komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. LK-N-965, kuriuo prašoma atsisakyti patvirtinti nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Prokuroras nurodo, kad T. G. atitinka formalius lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau tai tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne pagrindas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nurodoma, jog T. G. teistas aštuonis kartus, nusikaltimai sunkėja, paskutinis teistumas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taikant OASys metodiką išlieka vidutinė ir nėra konstatuota akivaizdžios jos mažėjimo (vertinimai nuo 2015 m. iki 2025 m.), išlieka keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksmai. Teigiama T. G. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Šiuo metu stebimas nepriekaištingas elgesys, aštuonis kartus skatintas, tačiau aštuoniolika kartų baustas drausmine tvarka už laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą. 2018 m. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje – nuteistasis atsisakė dalyvauti bet kokioje įstaigos siūlomoje darbinėje veikloje bei laikosi nuteistųjų subkultūros. Prokuroro nuomone, lygtinai paleidus T. G. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis skolingas 1 317,75 Eur. Prokuroro manymu, T. G. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų.

Žemesnės instancijos teismas

5. Nuteistasis T. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui nepateikė atsiliepimo į prokuroro skundą.

6. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimas nepateikė atsiliepimo į prokuroro skundą.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas netenkintinas, Komisijos nutarimas tvirtintinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, kuris reiškia, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nenustatyta.

9. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos nutarimo lygtinai paleisti T. G. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte: T. G. atliko 2/3 jam paskirtos bausmės 2021 m. spalio 14 d., įvertinus asmens byloje, socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3587 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) (vertinamos ir ankstesnės socialinio tyrimo išvados) esančius duomenis tai, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis atitinka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus: 1) komisijos rekomenduotų priemonių laikotarpiu itin sėkmingai baigė socialinių įgūdžių ugdymo programą, rodydamas atsakomybę, savirefleksiją, empatiją, iniciatyvumą ir nuoseklų asmeninio bei socialinių kompetencijų tobulėjimą: 2) ne mažiau nei tris mėnesius atitinka pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus, t.y. nėra grėsmės kitiems požymių, teigiamos nuostatos dėl darbinės veiklos, teigiamos nuostatos į žalos atlyginimą, savanoriškai dengia skolą; 3) per paskutinius tris mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus.; 4) vykdė jam pateiktas rekomendacijas dėl resocializacijos.

10. Iš nuteistojo asmens bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad T. G. iš viso teistas 9 kartus, iš kurių šešis kartus pagal tą patį BK straipsnį dėl teismo sprendimo nesusijusio su bausme nevykdymą, taip pat teistas už vagystę, bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagos, o paskutinis teistumas, už kurį atlieka bausmę, yra dėl kvalifikuoto nužudymo. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą, nustatyta, jog prokuroras teisingai nurodo, kad buvo stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika.

11. Prokuroro skunde pažymima, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtina įvertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau būtina įvertinti, kad jo teistumai sunkėja, teistas 8 kartus, kad nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nėra konstatuota akivaizdžios jos mažėjimo (vertinimai nuo 2015 m. iki 2025 m.), išlieka keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksmai. Nors stebimas nepriekaištingas elgesys, aštuonis kartus skatintas, tačiau aštuoniolika kartų baustas drausmine tvarka už laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą. 2018 m. nuteistasis atsisakė dalyvauti bet kokioje įstaigos siūlomoje darbinėje veikloje bei laikosi nuteistųjų subkultūros, nuteistasis skolingas 1317,75 Eur.

12. Nors prokuroro nurodomi faktai atitinka bylos medžiagą, tačiau teismo vertinimu. jie neatspindi socialinio tyrimo išvadoje, bei Komisijos nutarime aptartų aplinkybių, kurios rodo nuteistojo elgesio ir požiūrio pokytį, įvykusį per paskutinius metus, bei sudaro pagrindą tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą.

13. Tiesa, kad T. G. nusikaltimai sunkėjo, tačiau svarbu vertinti, kad paskutinį nusikaltimą jis padarė būdamas pakankamai jauno amžiaus, neturėjęs nei išsilavinimo, nei darbinės patirties, buvo veikiamas kriminalinės aplinkos ir agresyvaus grupinio elgesio. Nuo bausmės atlikimo pradžios praėjo daugiau nei dešimt metų, per kuriuos nuteistasis įgijo išsilavinimą, kelias profesijas, sukūrė santuoką, sukaupė darbinės patirties, pakeitė požiūrį į nusikalstamą elgesį, pradėjo kritiškai vertinti tiek padarytus nusikaltimus, suvokė žalos atlyginimo prasmingumą, pagal galimybes ją atlygina.

14. Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu T. G. kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažino, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kaltę pripažino, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad labai gailisi visų žmonių, kuriems buvo pasekmės, tai rodo, kad nuteistasis patyrė mąstymo pokytį ir išgyvena gailestį dėl netinkamo praeities elgesio. Tai, jog nuteistasis nėra visiškai abejingas padarytiems nusikalstamiems veiksmams patvirtina ir nuteistojo sprendimas pagal galimybes atlyginti žalą. Skunde dėstomi prokuroro motyvai pateikti neįvertinus visų duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio pokyčiais, skunde nenurodoma kaip vertinti aplinkybes, kurios rodo nuteistojo elgesio pokytį. Tokie valstybinio kaltintojo motyvai skunde nevertinat nuteistojo mąstymo, įsitraukimo į elgesio pokytį, dėtas pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertintini kaip nagrinėjamu atveju nesudarantys pagrindo nesutikti su lygtinio paleidimo komisijos sprendimu. Teismo vertinimu, reikšminga vertinti asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami dėti pastangų dėl savo elgesio ir mąstymo pokyčio. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju prokuroras sureikšmino aplinkybes, kurios egzistavo, nevertinant jų pasikeitusių aplinkybių kontekste. Nuteistojo T. G. asmenybę apibūdinantys duomenys turi būti vertinami visos jį charakterizuojančios medžiagos kontekste.

15. Lygtinio paleidimo taikymui itin reikšminga tai, ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant. Kai išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas tokią išvadą daro tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

16. Visų pirma, teismas akcentuoja, kad nuteistajam liko atlikti labai maža bausmės dalis (6 mėnesiai), šią dalį vertinant kontekste paskirtos ir atliktos bausmės. Nors vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje matyti, T. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje drausmine tvarka baustas 18 kartų. Tačiau pažymėtina, kad nuo 2019 m. iki 2023 m. nebuvo baustas nei karto, 2023 m. rugpjūčio 25 d. buvo baustas vieną kartą dėl rastos SIM kortelės. Taigi per pastaruosius du metus drausmine tvarka nebaustas. Nuo 2024 m. gegužės 20 d. jam leista išvykti 3 paroms į namus, 2025 m. vasario 14 d. vairavo automobilį naudodamasis ryšio priemone, baudą sumokėjo. Šios aplinkybės rodo, kad T. G. per pastaruosius du metus nėra linkęs tikslingai nesilaikyti tvarkos. Vertinant drausmines nuobaudas matyti, jog dauguma drausminių nuobaudų yra mažareikšmės, išskyrus 2019 m. dalyvavimą masinių neramumų kėlime. Pažymėtina, jog kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus, kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys socialinio tyrimo išvadoje nurodomas pažymint, kad šis veiksnys yra valdomas

17. Laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis buvo skatintas 8 kartus, paskutinį kartą 2024 m. rugsėjo 27 d. už nepriekaištingą elgesį. Bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Be to, nuteistasis aktyviai įsitraukė į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir jų įgyvendinimą elgesio pataisos programose per paskutinius ketverius metus T. G.: 1) dalyvavo Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programoje; 2) prisidėjo prie plakato savanoriams kūrimo; 3) dalyvavo kultūriniuose renginiuose; 4) vedė veiklas savanoriams; 5) dalyvavo psichologijos studenčių seminare apie pykčio valdymą; 6) lankėsi psichologinėse konsultacijose; 7) atliko gerbūvio darbus; 8) dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, išklausė 30 val. kursą ir įgijo edukacines, socialines ir komunikavimo kompetencijas; 9) dalyvavo ir baigė dalyvavimą aprobuotoje elgesio pataisos programoje „Tik tu iš aš“. Nuteistasis, taip pat dalyvavo ir kitose pozityvaus užimtumo programose be to, svarbu ir tai, kad įkalinimo įstaigoje nuteistasis įgijo vidurinį bei pagrindinį išsilavinimą bei 2 specialybes (suvirintojo ir baldžiaus). Nuteistasis pateikė 2025 m. spalio 17 d. įmonės pažymą, kad jis bus priimtas į darbą lygtinio paleidimo atveju. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos darymo metu jis stokojo tiek išsilavinimo, tiek darbinės patirties, šie pasiekimai teismo vertinimu, yra reikšmingi sprendžiant dėl lygtinio paleidimo.

18. Nors prokuroras teigia, kad nuteistasis 2018 m. atsisakė dalyvauti bet kokioje darbinėje veikloje, tačiau teismas pažymi, kad T. G. nuo 2023 m. liepos 10 d. vykdoma individuali veikla buvo prilyginta darbinei veiklai. Tai rodo, kad jis nėra nusiteikęs priešingai darbui, jo nuostatos šiuo aspektu esmingai pasikeitė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad vienu iš dinaminių veiksnių yra darbo patirties stoka, tačiau pažymima, kad veiksnys yra valdomas, o prie apsauginių veiksnių nurodoma įgyta kvalifikacija ir vykdoma darbinė veikla. Taigi nors egzistuoja dinaminis kriminogeninis veiksnys, tačiau jam valdyti egzistuoja ir realūs apsauginiai veiksniai. Todėl teismas daro išvadą, jog vienas iš veiksnių lėmusių nuteistojo nusikalstamą elgesį, bausmės atlikimo metu buvo suvaldytas, tikėtina, jog asmuo paleistas lygtinai rinksis elgesio modelį susietą su brandaus žmogaus požiūriu į darbinę veiklą kaip savirealizacijos priemonę.

19. Teismui nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo noras dirbti ir gyventi socialų gyvenimą laisvėje yra deklaratyvus. Asmuo šiuo metu aktyviai siekia savo tikslų – vykdo individualią veiklą, dalyvauja šeimyniniame gyvenime, palaiko gerus tarpusavio ryšius su savo artimaisiais (motina patvirtino, kad paleidimo atveju priims sūnų gyventi savo namuose). Šių veiksnių visuma yra geras ir patikimas pagrindas naujo, visuomenės interesus atitinkančio gyvenimo pradžiai, todėl teismas linkęs nuteistajam suteikti galimybę įrodyti, kad jis siekia pozityvių pokyčių savo gyvenime ir gali laisvėje laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų.

20. Prokuroro skunde pažymima, jog nuteistojo T. G. rizika nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų reikalavimų. Visgi šis skundo motyvas yra formalus ir nepagrįstas, nevertinant kriminogeninių veiksnių mažėjimo dinamikos, nustatytų apsauginių veiksnių.

21. Sistemingai vertinant nuteistojo socialinio tyrimo išvadą, teismas negali nevertinti dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčių, kadangi šiuo metu yra nustatyta, kad pakankamai reikšmingi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (pvz. agresyvus elgesys, gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis) išnykę, o kiti yra valdomi. Pažymėtina, kad, jei nuteistojo elgesys būtų nenuoseklus, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai didėtų arba liktų nepakitę. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors, nuteistojo elgesys statinių kriminogeninių veiksnių egzistavimo neeliminuos, teigiamus elgesio ir mąstymo pokyčius asmuo gali įrodyti tik šalindamas dinaminius veiksnius. Taigi teismo vertinimu, nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki paskutinio 2025 m. lapkričio 18 d. atlikto nuteistojo vertinimo yra matomas reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių mažėjimas, bei veiksnių valdymas.

22. Iš 2025 m. lapkričio 18 d. atliktos socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-3587 nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai – didelis nusikalstamų veikų, skaičius (9); ilgalaikė kriminalinio elgesio istorija, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymas, sunkėjantys nusikaltimai. Dinaminiai – darbo patirties stoka, lėšų valdymo sunkumai, problemų sprendimo ir pasekmių numatymo sunkumai, kriminalinės nuostatos, neigiamos nustatos į priežiųrą ir apribojimus. Apsauginiai – įgyta ne viena profesinė kvalifikacija, vykdo darbinę veiklą, teigiami santykiai su žmona. Nors išlikę dinaminiai kriminogeniniai veiksniai taip pat yra pakankamai reikšmingi, visgi šias nuostatas nuteistasis galės koreguoti ir paleistas lygtinai, pasitelkiant lygtinio paleidimo vykdymą vykdančių specialistų pagalbą.

23. Bausmės paskirtis yra tiek nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas atlikęs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo manymu, ši nuostata priešingai skundo teiginiams, nebūtų pažeista, atsižvelgiant ir į tai, kad T. G. atliko didžiąją dalį (iki paskirtos bausmės atlikimo pabaigos liko pusė metų) iš paskirtos jam 14 metų laisvės atėmimo bausmės.

24. Atsižvelgiant į aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo teigiamą požiūrį į darbą ir ateities tikslus, motyvaciją nebedaryti teisės pažeidimų, darytina išvada, kad nuteistais atitinka tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas. Nuteistojo elgesys pataisos atlikimo vietoje leidžia manyti, jog nuteistasis yra pasiryžęs gyventi teisėtu veikimu grįstą, sąžiningą gyvenimą ir gali būti paleistas lygtinai. Nuteistasis deda pastangas į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, nuteistasis yra orientuotas į pozityvų užimtumą, darbą bei jau pakankamai ilgą laikotarpį jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra teigiamas. Visa tai leidžia pritarti Komisijos nuomonei, kad T. G. likę paskutiniai beveik šeši mėnesiai bausmės lygtinio paleidimo sąlygomis galėtų padėti nuteistajam geriau integruotis į visuomenę po tokio ilgo kalinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

25. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. LK-N-965 ir nuteistajam T. G. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Prokuratūros skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundo netenkinti.

Patvirtinti Lietuvos kalėjimų Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. LK-N-965, taikyti nuteistajam T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Žukovaitė