- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- 1S-85-658/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00013-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- E. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 81/04-908 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. E. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendį ir laikas išbūtas laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. ir nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2012 m. sausio 11 d.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 13 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. gruodžio 12 d.) – 2 metai 11 mėnesių 1 diena.
3. Komisija 2019 m. gruodžio 12 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-908, kuriuo nutarė E. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (49 balai), elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 81/04-908 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, jog surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai bei bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
II. Skundo esmė
5. Nuteistasis E. K. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti Komisijos nutarimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Pasibaigus intensyvios priežiūros periodui taikyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 10 punktuose, 67 straipsnio 2 d. 4, 5 punktuose.
5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs labai didelę bausmės dalį, todėl per šį laiką pilnai pasiekti įstatymo griežtumo motyvai, bausmės tikslai, bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir šią savo klaidą vertina kritiškai. Nuteistasis teigia, jog bausmės atlikimo metu daug dirbo su savimi, kad visiškai pasikeisti kaip asmenybei, ką įrodo ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmą kartą sudarant nusikalstamo elgesio vertinimą 2014 m. lapkričio 27 d., jis buvo 83 balai, kuriuos nuteistasis iki dabar yra sumažinęs 34 balais. Toks ženklus balų sumažėjimas rodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dėjo dideles pastangas pasikeisti bei padarė pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių. Tai patvirtina ir Marijampolės pataisos namų administracija, kuri visą bausmės laiką dirbo su nuteistuoju bei stebėjo jo pasikeitimus. Tuo labiau, kad Komisija priėmė vienbalsį sprendimą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą ir likusią bausmės dalį atlikti švelnesnėmis sąlygomis
5.2. Nuteistasis teigia, kad netoleruoja savo elgesio, kai pažeidinėjo pataisos įstaigos vidaus tvarką, tai vertina kritiškai ir gailisi. Pažeidus tvarką visada stengiasi apsvarstyti savo elgesį ir padaryti išvadas. Tai, kad jis gali elgtis gerai ir laikytis tvarkos įrodo, jog nuo 2013 m. gegužės 6 d. iki dabar tik vieną kartą (2017 m. rugsėjo 22 d.) buvo pristatytas į komisiją dėl netinkamo elgesio. Per beveik septynis metus jis elgėsi praktiškai nepriekaištingai, buvo 11 kartų paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kas rodo, jog nuteistasis pataisos namų administracijos yra vertinamas teigiamai.
5.3. Nuteistasis pažymi, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo sijusios su tuo metu jo jaunu amžiumi, gyvenimo neišmanymu ir jo vertybėmis dėl žemo išsilavinimo. Prieš patenkant į įkalinimo įstaigą, nuteistasis buvo baigęs tik 7 klases, o toks išsilavinimas klaidingai formavo suvokimą apie gyvenimą. Nurodo, kad nuteistasis vaikystėje augo be tėčio, todėl jo kritiškas elgesys ir gyvenimo neišmanymas galėjo susiformuoti dėl šio priežasties.
5.4. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje sukūrė šeimą, jau yra vedęs aštuntus metus, augina dvi dukras, yra labai reikalingas savo šeimai. Taip pat jis įgijo vidurinį išsilavinimą ir dvi specialybes, o šiuo metu mokosi trečios specialybės. Nuteistasis aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Darbas su savimi padėjo jam geriau pažinti save, įvertinti savo blogą ir pavojingą elgesį, gailėtis dėl praeityje padarytų nusikaltimų. Visa tai padėjo nuteistajam pasikeisti kaip asmenybei, jis nusistatė gyvenimo vertybes ir išsikėlė tikslus, kurių sėkmingai laikosi. Šiuo metu neteistasis toliau lanko užimtumo programą, papildomai individualiai užsiima asmeniniu tobulėjimu, mokinasi užsienio kalbas, skaito įvairią saviugdos literatūrą, o įgytas žinias taiko praktiškai.
5.5. Nuteistasis skundu pažymi, kad pateikė Komisijai pažymą iš darbovietės UAB „Žvalgaičiai“, kad įmonė įsipareigoja priimti jį į darbą, suteikti geras darbo sąlygas bei mokėti didesnį nei Lietuvos Respublikos valstybės nustatytas 1 MMA darbo užmokestį. Tai rodo, kad nuteistasis laisvėje turėtų pragyvenimo šaltinį, daugiau prisidėtų prie šeimos išlaikymo, galėtų didesnėmis dalimis dengti priteistą ieškinį. Nuteistojo nuomone, jis būtų naudingesnis pilietis mokėdamas mokesčius, nei išlaikomas valstybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
7. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. E. K. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės). Tačiau, kaip minėta nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodika, nuteistajam E. K. nustatoma vidutinė – 49 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Dėl to būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
9. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, savanoriškai dengė priteistą žalos atlyginimą. Teigiamai E. K. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės laikotarpį yra 11 kartų skatintas, mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą bei dvi specialybes, šiuo metu mokosi trečios specialybės, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, po galimo lygtinio paleidimo būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Į tai pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota – už jo nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo taikytos paskatinimo priemonės – panaikintos prieš terminą nuobaudos, skirti papildomi ilgalaikiai pasimatymai, perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, padidinta 1 BSI suma pirkti prekes. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Vis dėlto pažymėtina, kad nors, kaip jau minėta, nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, t. y. 11 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę, bei neleidžia daryti išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamą elgesį yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
10. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keturi E. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek E. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus E. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju.
11. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas E. K. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas 5 kartus už nusikaltimus nuosavybei. Šiuo metu jis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai su kitomis aplinkybėmis įvertino ir atliktos bausmės, bei likusios bausmės santykį. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia E. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, E. K. ankstesni nusikalstami veiksmai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.
12. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu E. K. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Iš nuteistojo, tenkinant civilinius ieškinius, yra priteistas žalos atlyginimas bei pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai 3 158,36 Eur sumai, tačiau šiuo metu padengta vos 318,70 Eur. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog šioje srityje jo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos, nes turint finansinių įsipareigojimų nusikaltimu padarytai žalai atlygtini, E. K. iš esmės nededa pakankamai pastangų jai atlyginti, rimtai nevertina ir savo turimų finansinių įsipareigojimų, kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.
13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog E. K. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. K. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.