- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-24
- Bylos Nr.
- 1S-608-813/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00013-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- E. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgio Kiškio,
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta E. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (46 balai), elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. birželio 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuodamas tuo, jog surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai bei bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis E. K. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos nutarimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neatidžiai vertino Socialinio tyrimo išvadą, nutartyje nepažymėjo lygtinio paleidimo taikymui svarbių detalių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra vedęs ir turi dvi dukras, kurioms yra labai reikalingas. Išėjus į laisvę, jam bus suteiktas darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš gaunamo darbo užmokesčio galės prisidėti prie šeimos gerovės, didesnėmis dalimis atlyginti civilinį ieškinį. Nuteistasis tikina, kad yra pasikeitęs, o tai atsispindi ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičiuje, kurie nuo 2014 m. lapkričio 27 d. nustatytų 83 balų yra sumažėję iki 46 balų šiuo metu.
5.2. Nuteistasis nurodo, kad nors bausmės atlikimo metu 11 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau dėl visų jų gailisi, savo elgesį vertina kritiškai. Teismas nutartyje neteisingai nurodė paskatinimų skaičių, jų išties yra ne 11, o 13. Teismas, nurodydamas, kad nuteistasis didesniąją bausmės dalį pažeidinėjo vidaus tvarką, neatsižvelgė į tai, kad beveik tris metus jis neturi galiojančių nuobaudų. Per paskutinius septynerius metus nuo 2013 m. gegužės 6 iki skundo surašymo dienos (2020 m. liepos 29 d.) tik vieną kartą 2017 m. rugsėjo 22 d. dėl netinkamo elgesio buvo pristatytas į komisiją ir dėl to gailisi. Nuteistojo manymu, per paskutinius septynerius metus jis elgėsi praktiškai nepriekaištingai, buvo 13 kartų paskatintas už gerą elgesį, sistemingai mažino nusikalstamo elgesio riziką, bausmę atlikinėja lengvosios grupės sąlygomis.
5.3. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad neatliktos bausmės dalis, lyginant su visa paskirta bausme, dar yra nepakankama, kad nuteistąjį būtų galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistasis tikina suprantantis, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės ir prašo suteikti galimybę likusią bausmės dalį atlikti švelnesnėmis sąlygomis, t. y., būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Nemano, kad dar ilgesnis kalinimas duos daugiau teigiamų rezultatų nei yra davęs.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., t. y., redakcija, kuri galiojo Komisijos nutarimo priėmimo metu) buvo numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, E. K. nepateikė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
8. Nuteistasis E. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir aukščiau minėta, taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. E. K. įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė (46 balai). Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokia pažanga nenustatyta.
9. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E. K. laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, 13 kartų skatintas (skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, jog skatintas 11 kartų), dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, apdailininko (statybininko), tekintojo specialybes. Šiuo metu mokosi elektros įrengimų remontininko specialybės. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Siekdamas pozityvių asmenybės pokyčių periodiškai dalyvauja Resocializacijos skyriaus vykdomose programose. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, kad pagal „OASys“ metodiką jam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuriuos nuteistasis, dėdamas pastangas gali eliminuoti, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog E. K. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog E. K. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Per visą bausmės atlikimo laiką E. K. drausmine tvarka buvo baustas 11 kartų. Pastebėtina, kad nuteistasis nuo 2017 m. gegužės 31 d. bausmę atlikinėjo lengvosios grupės sąlygomis, tačiau 2017 m. rugsėjo 22 d. už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą buvo perkeltas atgal bausmę atlikti paprastosios grupės sąlygomis, be to, 7 paroms buvo perkeltas ir į kamerų tipo patalpas. Nors skirtos nuobaudos šiuo metu negaliojančios, po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau šios aplinkybės neleidžia teigti, jog skundo autoriaus elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Teismo vertinimu, toks E. K. paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų dinamika (kai po paskatinimų sekė drausmės pažeidimai) nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad E. K., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2018 m. rugsėjo 29 d., bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis vėl perkeltas 2019 m. gegužės 22 d. Vertinant šias aplinkybes atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo pastangos keisti savo elgesį teigiama linkme suintensyvėjo tik artėjant terminui atsirasti formaliam pagrindui jam taikyti lygtinį paleidimą, o tai leidžia abejoti jo pokyčių stabilumu, pastangų koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme nuoširdumu. Asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas, visos bausmės atlikimo metu turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
11. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia E. K. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius); lėšų tvarkymas ir pajamos (nuteistasis turi vykdomųjų raštų žalai atlyginti); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas kartu su draugais); mąstymas ir elgesys (linkęs kartoti tas pačias klaidas, neįvertinęs ankstesnio patyrimo). Pastebėtina, kad tie patys kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo metu. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus E. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju.
12. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas E. K. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas 5 kartus už nusikaltimus nuosavybei. Šiuo metu jis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia E. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, E. K. ankstesni nusikalstami veiksmai, kaip ir minėta, yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.
13. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu E. K. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Iš nuteistojo, tenkinant civilinius ieškinius, yra priteistas žalos atlyginimas bei pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai 3 158,36 Eur sumai, tačiau šiuo metu atlyginta tik 480,70 Eur. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog šioje srityje jo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos, nes turint finansinių įsipareigojimų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, E. K. iš esmės nededa pakankamai pastangų jai atlyginti, pataisos namuose nedirba, jį finansiškai remia artimieji, kas rodo, kad jis rimtai nevertina ir savo turimų finansinių įsipareigojimų, o tai nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai, ypač atsižvelgus į tai, kad ir būdamas laisvėje jis darydavo turtinio pobūdžio nusikaltimus. Teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę ir susidūręs su finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais.
14. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, keičiant nuteistojo mąstymą bei elgesį, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.
15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis E. K. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. K. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.