Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. balandžio 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-511/2012.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-511/2012, E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 14 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Šis apygardos teismo nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi nuteistojo E. K. gynėjo kasacinis skundas atmestas.

Nuteistasis E. K., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2015 m. kovo 4 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su pareiškimu dėl minėtos baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistasis pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grindė tuo, kad aptariamoje byloje paaiškėjo nauji duomenys, paneigiantys nuteistojo T. L. parodymų pagrįstumą ir patvirtinantys jų melagingumą bei atskleidžiantys visas objektyvioje tikrovėje pasireiškusias D. S. nužudymo aplinkybes. Anot nuteistojo, remiantis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o būtent baudžiamojo proceso metu atsisakiusių duoti parodymus nuteistųjų T. G. ir K. K. paaiškinimuose nurodytais duomenimis, dėl D. S. nužudymo kaltais pripažinti T. K. ir E. K. nusikaltimo padarymo vietoje nedalyvavo, o asmuo, šaudęs su kitais nusikaltimo bendrininkais į nukentėjusįjį, yra dėl šio nusikaltimo prisipažinęs ir nuoširdžiai besigailintis T. L.. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, E. K. manė, kad šios suteikia pagrindą atnaujinti baudžiamąjį procesą byloje ir T. G. bei K. K. paaiškinimus vertinti visų bylos įrodymų kontekste. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, išnagrinėjęs šį nuteistojo pareiškimą ir nenustatęs baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų BPK 444 straipsnyje, 2015 m. balandžio 22 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistojo E. K. gynėjas, ginčydamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. balandžio 22 d. nutarimą, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Skunde gynėjas prašė minėtą nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir įpareigoti prokurorą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Gynėjas skunde iš esmės išdėstė tuos pačius argumentus, kaip ir nuteistasis pareiškime dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Gynėjas manė, kad nuteistųjų T. G. ir K. K. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės patvirtina E. K. parodymus, paneigia bylą nagrinėjusių teismų išvadas, jog nuteistasis, veikdamas kartu su K. K., T. G. ir T. K. iš chuliganiškų paskatų įvykdė D. S. nužudymą, taip pat paneigia nuteistojo T. L. pateiktą versija apie 2009 m. sausio 5 d. įvykdytas nusikalstamas veikas, kurių pagrindu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Būtent todėl, gynėjo tvirtinimu, turėtų būti pripažinta, kad E. K. nedalyvavo darant nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis nuteistas, prieš jį turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Gynėjas akcentavo, kad nors nuteistųjų T. G. ir K. K. nurodytos aplinkybės apie E. K., M. Č. ir T. K. nedalyvavimą bei T. L. vaidmenį nukentėjusiojo nužudyme šiuo metu nėra konstatuotos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau šios aplinkybės gali ir turi būti patikrintos prokurorui atliekant tyrimą BPK 446 straipsnyje nustatyta tvarka. Gynėjo nuomone, nepatikrinus T. G. ir K. K. paaiškinimuose nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių ir neįvertinus jų įrodomosios reikšmės, yra paneigiami baudžiamojo proceso tikslai ir teisinėje valstybėje sudaroma situacija, kai nepasinaudojus visomis galimomis proceso priemonėmis nekaltas asmuo yra nuteisiamas už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo – įvykdymą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo E. K. gynėjo skundą, konstatavo, kad skunde nenurodyta aplinkybių, kuriomis remiantis pagal BPK 444 straipsnį baudžiamoji byla gali būti atnaujinta, kurios patvirtintų nuteistojo E. K. nekaltumą, todėl 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi paliko galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. balandžio 22 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistojo E. K. gynėjas skunde, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai iš naujo nagrinėti nuteistojo pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistojo gynėjas skunde iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus ir dėsto tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos tiek nuteistojo pareiškime dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, tiek gynėjo skunde apygardos teismui. Be kita ko, gynėjas skunde nurodo tik tai, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistųjų T. K. ir T. G. parodymai yra tik jų pateikiama įvykių versija, neparemta jokiais objektyviais, naujai paaiškėjusiais duomenimis, kuriais tikėti nėra jokio pagrindo. Gynėjo nuomone, vien tai nepaneigia šių parodymų naujumo ir įrodomosios reikšmės, o atnaujinus baudžiamąją bylą ir ištyrus nuteistųjų nurodytas aplinkybes, gali būti surinkti jų parodymus patvirtinantys objektyvūs duomenys. Gynėjo vertinimu, remiantis nuteistųjų nurodytomis aplinkybėmis, bylos surinktų įrodymų visete įgyja visiškai kitą prasmę. Gynėjas mano, kad žinant nuteistųjų paaiškinimuose išdėstytus parodymus, labai tikėtina, jog teismų išvados dėl bylos faktinių aplinkybių, o kartu ir dėl E. K. kaltės, būtų visiškai kitokios. Gynėjas skunde pažymi, kad nuteistieji neturi jokio pagrindo meluoti dėl D. S. nužudymo bei viešosios tvarkos sutrikdymo aplinkybių, nes paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nėra susijusios su jų vaidmeniu įvykdant nusikalstamas veikas, baudžiamosios bylos atnaujinimas neturės jokios įtakos jų teisinei padėčiai.

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei tvarką, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis (ekstraordinarus) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis remiantis galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įstatymo leidėjo yra įtvirtintos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Iš nuteistojo E. K. pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir jo gynėjo skundo argumentų darytina išvada, kad aptariamu atveju siekiama, jog baudžiamoji byla Nr. 1-32-511/2012, kurioje E. K. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį bei nuteistas laisvės atėmimu 14 metų, būtų atnaujinta BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl nuteistųjų T. K. ir T. G., kurie bylą nagrinėjant iš esmės atsisakė duoti parodymus, 2014 m. gruodžio 11 d. ir 2015 m. sausio 20 d. surašytuose paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių, neva patvirtinančių nuteistojo T. L. parodymų nepagrįstumą ir melagingumą, kad E. K., M. Č. ir T. K. D. S. nužudyme nedalyvavo, jog asmuo, šaudęs su kitais nusikaltimo bendrininkais į nukentėjusįjį, yra dėl šio nusikaltimo prisipažinęs bei nuoširdžiai besigailintis T. L..

Naujai paaiškėjusios aplinkybės – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu tyrimu nustatyti faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Prie naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą priskirtinos ir kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Iš paminėtos teisės normos turinio akivaizdu, kad kitokiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti aplinkybės, kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog nusikalstamą veiką padarė kitas asmuo ir pan. Tačiau, šiuo aspektu pažymėtina, kad vertinant, ar tam tikros aplinkybės pripažintinos naujai paaiškėjusiomis, įskaitant ir kitų įrodymų netikrumą (melagingumą), svarbiausiu ir lemiamu aspektu yra tai, ar jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusiomis. Įstatymo leidėjo vartojama konstrukcija „negalėjo būti žinomos“ vertintina ne apibendrintai, o atsižvelgiant į bylos medžiagą.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad aptariamu atveju nėra jokių teisinių prielaidų formuoti išvadą, jog nuteistųjų T. K. ir T. G. 2014 m. gruodžio 11 d. ir 2015 m. sausio 20 d. surašytuose paaiškinimuose nurodyti duomenys, vieni ar kartu su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad E. K. nepadarė priešingos teisei veikos, už kurios įvykdymą jis nuteistas. Duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų pakankamumo, jų vertinimo ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nepaisant to, kad nuteistieji T. K. ir T. G. šią baudžiamąją bylą nagrinėjant iš esmės atsisakė duoti parodymus, tačiau įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kuris priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetą, ir kurio teisėtumas bei pagrįstumas patikrintas instancine tvarka, neabejotinai nustatyta, kad būtent nuteistasis E. K. su kitais bendrininkais, t. y. T. K., T. G. ir K. K., nužudė D. S. dėl chuliganiškų paskatų. E. K. kaltė dėl D. S. nužudymo yra pagrįsta tiek nuteistojo, tiesioginio įvykio liudytojo, T. L. parodymais, tiek ir kitų liudytojų R. L., H. R., G. T. parodymais, telefoninių kontaktų ir pokalbių suvestinių analizės duomenimis, specialistų ir fonoskopinės ekspertizės išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kitais rašytiniais bylos įrodymais.

Nuteistasis ir jo gynėjas kelia abejones dėl nuteistojo T. L. parodymų patikimumo (tikrumo) ir mano, kad jų nepagrįstumą bei melagingumą būtent ir paneigia nuteistųjų T. K. ir T. G. 2014 m. gruodžio 11 d. ir 2015 m. sausio 20 d. surašytuose paaiškinimuose nurodyti duomenys. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo ir jo gynėjo argumentais. Byloje nėra pagrindo abejoti nuteistojo T. L. parodymų patikimumu, nes jų patikimumas įvertintas ir patikrintas šią baudžiamąją bylą nagrinėjant tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Byloje aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistųjų T. K. ir T. G. paaiškinimai, kuriuose nurodytos aplinkybės apie tai, kad nei E. K., nei M. Č., nei T. K. nedalyvavo 2009 m. sausio 5 d. darant nusikalstamą veiką, kurios metu buvo nužudytas D. S., jog kartu su jais į nuketėjusįjį šaudė T. L., yra tik jų subjektyvi įvykių versija, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, o tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis, leidžiančiomis atnaujinti baudžiamąją bylą.

Iš nuteistojo pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir gynėjo skundų argumentų matyti, kad aptariamu atveju iš esmės nesutinkama su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, o įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, kaip minėta, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Aplinkybė, kad teismas, priimdamas nuosprendį, bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam, gynėjui ir / arba kitaip, nei jie jas aiškina bei suvokia, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių. Baudžiamasis procesas negali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas nėra priemonė dar kartą pasibylinėti, suteikianti galimybę vis iš naujo ir iš naujo įrodinėti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes iki begalybės, t. y. iki tol, kol teismo atliktas įrodymų vertinimo rezultatas bus palankus nuteistajam. Kaip minėta, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tik esant esminės klaidos atvejams taisyti, tačiau tokių šiuo atveju nenustatyta.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pritartina apygardos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. balandžio 22 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes nuteistojo ir jo gynėjo nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo kontekste.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo E. K. gynėjo skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis nenaikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. K. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.