Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-80-453/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-04-15Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-19-491/2013Nutartis · 2013-07-08Panevėžio apygardos teismas
  3. T-67-491/2014Nutartis · 2014-12-18Panevėžio apygardos teismas
  4. 1N-129-150/2015Nutartis · 2015-06-30Lietuvos apeliacinis teismas
  5. T-241-925/2017Nutartis · 2017-04-06Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-09Kauno apygardos teismas
  7. T-693-753/2017Nutartis · 2017-10-17Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-04Lietuvos apeliacinis teismas
  9. TS-2-564/2019Nutartis · 2019-01-09Marijampolės apylinkės teismas
  10. T-10-531/2019Nutartis · 2019-03-21Panevėžio apygardos teismas
  11. TS-51-482/2019Nutartis · 2019-07-24Marijampolės apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-27Kauno apygardos teismas
  13. T-9-610/2020Nutartis · 2020-01-10Marijampolės apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-12Kauno apygardos teismas
  15. T-316-564/2020Nutartis · 2020-07-22Marijampolės apylinkės teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-24Kauno apygardos teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-10Kauno apygardos teismas
  18. Atskirasis skundasNutartis · 2022-02-15Vilniaus apygardos teismas
  19. T-1143-1046/2022Nutartis · 2022-10-12Panevėžio apylinkės teismas
  20. TS-9-1157/2025Nutartis · 2025-03-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  21. T-14-1242/2026Nutartis · 2026-01-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-04
Bylos Nr.
1S-80-453/2018
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00013-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-80-453/2018Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00013-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 2.5.19.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti antstolio Mariaus Alšausko teikimo dėl nuteistajam R. J. nuosprendžiu paskirtos baudos pakeitimo areštu.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį ir už šią nusikalstamą veiką jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, minėtu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metamas ir 22 MGL (2 860 Lt) dydžio bauda. 2018 m. vasario 12 d. Panevėžio apygardos teisme gautas antstolio Mariaus Alšausko teikimas dėl baudos pakeitimo areštu (b. l. 41a, t. 49). Teikime nurodyta, kad antstolio Mariaus Alšausko kontoroje gautas vykdymui Panevėžio apygardos teismo vykdomasis dokumentas Nr. 1-11-511-2012, išduotas 2013 m. birželio 19 d. dėl 2860 Lt/828,31 Eur baudos išieškojimo iš R. J.. Teikime teigiama, kad skolininkas niekur nedirba, turto neturi, pats skolos nemoka, turi kitų skolų, šiuo metu atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, todėl išieškoti baudos nėra galimybės. Skolininkui 2018 m. sausio 29 d. į laisvės atėmimo vietą išsiųstas pranešimas dėl vykdomos baudos, nurodant, kad jis gali pateikti savo nuomonę dėl baudos mokėjimo ar pakeitimo kita bausme. Skolininkas į pranešimą neatsiliepė, o į antstolio kontorą atvykusi jo žmona pranešė, kad R. J. yra nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme kitoje byloje, baudos mokėti neplanuoja, pageidauja, kad ji būtų pakeista areštu. Esant šioms aplinkybės, antstolis prašė Panevėžio apygardos teismo R. J. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtą ir nesumokėtą baudą (828,31 Eur) pakeisti areštu.Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi netenkino antstolio M. Alšausko teikimo. Teismas nurodė sutinkantis su antstolio nustatytomis aplinkybėmis, kad išieškoti baudą iš nuteistojo galimybės nėra, nes nuteistasis nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, mokėti baudos neturi galimybės. Tačiau taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad R. J. yra vedęs ir turi sutuoktinę, su kuria gali turėti turto, valdomo bendros jungtinės nuosavybės teise, iš kurio taip pat galima vykdyti baudos išieškojimą. Teismas pažymėjo, kad iš vykdomosios bylos nesimato, kad antstolis šias aplinkybes būtų aiškinęsis ir tikrinęs galimybę išieškoti baudą iš nuteistojo sutuoktinės vardu registruoto ar neregistruoto bendros jungtinės nuosavybės teise abiems sutuoktiniams priklausančio turto. Todėl skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad antstoliui neatlikus šių veiksmų, negalima konstatuoti nuteistajam R. J. paskirtos baudos išieškojimo negalimumo.Nuteistasis R. J. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir patenkinti antstolio Mariaus Alšausko teikimą dėl baudos pakeitimo areštu.Nuteistasis nurodo, kad prieš sudarydamas santuoką, jis su G. I. sudarė ikivedybinę sutartį, į kurią, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo atsižvelgta. Skunde teigiama, kad R. J. niekur nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, šiuo metu atlieka paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybių sumokėti paskirtos baudos.Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.Baudžiamoji byla išnagrinėjama iš esmės ir pirmosios instancijos teismo procesas paprastai užbaigiamas teismui priėmus nuosprendį. Nuo apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento nustoja veikti nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas kaltu, o baudžiamoji atsakomybė paprastai įgyvendinama per paskirtą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Bausmės paskirtis – tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtį įstatymo leidėjas apibūdina per tam tikrą tikslų visumą. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti šie bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pripažino R. J. kaltu ir už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 3 mėnesiams. Ši bausmė buvo subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metamas ir 22 MGL dydžio bauda. Iš byloje esančio išieškojimo negalimumo akto matyti, kad nuteistasis R. J. nedirba, turto neturi, šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, mokėti paskirtos baudos neturi galimybės (b. l. 42, t. 49). Iš esmės tokias pat priežastis, kodėl nesumoka jam paskirtos baudos, skunde nurodė ir pats nuteistasis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo metu nuteistasis neturi asmeninio turto ar lėšų, iš kurių galėtų sumokėti jam paskirtą 22 MGL dydžio baudą. Įvertinus ir ikivedybinėje sutartyje nustatytą sutuoktinių (nuteistojo R. J. ir jo sutuoktinės G. I.) turto teisinį rėžimą, R. J. neturi ir bendros jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, iš kurio būtų galima vykdyti baudos išieškojimą (b. l. 61-64, t. 49). Taigi, visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad R. J. iš esmės formaliai atitinka BK 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą galimybę pakeisti jam paskirtą bausmę areštu. Tačiau pažymėtina, kad minėtoje BK 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta galimybė pakeisti teismo paskirtą baudą areštu yra teismo teisė, bet ne pareiga, apie šią galimybę, įvertinęs visumą byloje esančių aplinkybių, kiekvienu atveju sprendžia teismas. R. J. šiuo metu yra 28 metai, jis yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Nepaisant to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad jis ne kartą yra teistas, šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama dar viena jo baudžiamoji byla pagal apeliacinius skundus, kurioje pirmosios instancijos teismas už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė R. J. 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į pasirinktą nusikalstamą R. J. gyvenimo būdą, kurio jis nekeičia ir paskyrus jam laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir į jo elgesį nesistengiant prisiimti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką (į antstolio teikimą sumokėti baudą neatsiliepė, atvykusi jo žmona antstoliui pranešė, kad R. J. baudos mokėti nežada), nagrinėjamu atveju pakeitus R. J. paskirtą 22 MGL baudą į 11 parų arešto bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalis ) nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas kaip vienas iš bausmės tikslų ir realūs bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Be to, šioje situacijoje yra ir kitų galimybių R. J. įvykdyti turimus įsipareigojimus ir sumokėti paskirtą baudą: jei R. J. tektų atlikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, dirbti ir turėti asmeninių lėšų bei sumokėti paskirtą 22 MGL baudą jis turės galimybę ir atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo 125 straipsnis numato nuteistųjų įtraukimo į darbą galimybę), o tai, be kita ko, galėtų būti ir teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, į kurią gali būti atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus. Kita vertus, R. J. paleidimo į laisvę atveju (R. J. gynėjas apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti), šis taip pat galės dirbti ir sumokėti jam paskirtą baudą. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nustačius, kad R. J. gali turėti visas realias galimybes įvykdyti (sumokėti) jam paskirtą baudą, ji į areštą nekeičiama, todėl R. J. skundas netenkintinas, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. J. skundą atmesti.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys